Lenkijos vėliava ir herbas. Slaptai.lt foto

Varšuva, rugpjūčio 30 d. (ELTA). Apygardos teismas Varšuvoje nuteisė pusantrų metų kalėti Lenkijos pilietį Grzegorzą M., kuris sutiko šnipinėti Baltarusijos žvalgybos naudai.
 
Tai antradienį pranešė portalas RMF24.
 
Kaltinamąją išvadą šioje byloje 2022 metų gegužę teismui perdavė Lenkijos prokuratūros Mazovijos skyrius.
 
Pasak prokuroro Karolio Borchólskio, teisiamasis taip pat buvo kaltinamas šaudmenų laikymu be atitinkamo leidimo.
 
Apie Grzegorzo M. sulaikymą praėjusių metų spalį pranešė Lenkijos ministro-specialiųjų tarnybų koordinatoriaus atstovas spaudai Stanisławas Żarynas.
 
„Vidaus saugumo agentūros sulaikytas vyras yra Lenkijos pilietis. Jam pateiktas kaltinimas šnipinėjimu Baltarusijos žvalgybai. Sulaikytasis nuo 1981 metų tarnavo milicijoje, o vėliau, iki 1999 metų, policijoje. Tarnybą baigė prieš 20 metų, turėdamas Sienos apsaugos tarnybos leitenanto laipsnį, nuo to laiko jis yra pensininkas“, – informavo tada S. Żarynas.  
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.08.31; 07:05

Lietuvos policija, gavusi informaciją iš Lenkijos kolegų apie galimai pagrobtą Lenkijos pilietį, už kurį reikalaujama išpirkos, reagavo žaibiškai – per trumpą laiko tarpą, veikiant sudėtingomis sąlygomis, išaiškino įtariamuosius bei galimą pagrobto asmens buvimo vietą ir jį išlaisvino.
 
Lietuvos kriminalinės policijos biuro duomenimis, sausio 7-osios naktį Lietuvos policija iš Lenkijos Centrinio policijos tyrimo biuro gavo informaciją apie Lietuvoje pagrobtą Lenkijos pilietį, už kurio išlaisvinimą reikalaujama piniginės išpirkos. Pagal pirminę informaciją, Lenkijos pilietis verslo reikalais atvyko į Lietuvą ir dingo. Iš Lenkijos piliečio šeimos ir jo aplinkos už išlaisvinimą buvo reikalaujama piniginės išpirkos.
 
Lietuvos kriminalinės policijos biure buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto laisvės atėmimo ir turto prievartavimo. Išsiaiškinta, kad asmenų grupė, turėdama tikslą neteisėtai praturtėti, sausio 5-8 dienomis Vilniuje, panaudodama smurtą, pagrobė Lenkijos pilietį ir iš jo artimųjų reikalavo 20 000 eurų.
 
Policijos operacijos metu sulaikyti du įtariamieji – Lietuvos piliečiai gimę 1994 m. ir 1991 m. Atliktos 5 kratos Vilniaus mieste ir apskrityje.
 
Operacijos metu Lenkijos pilietis rastas be išorinių smurto žymių, jam suteikta psichologinė ir fizinė pagalba. Nustatyta, kad nukentėjusysis po pagrobimo kelias paras neteisėtai buvo laikomas keliose skirtingose vietose, vėliau buvo pervežtas į apleistas pagalbines patalpas Vilniaus apskrityje, iš kur ir buvo išlaisvintas policijos pareigūnų.
 
Abiem sulaikytiems įtariamiesiems paskirtos kardomosios priemonės – suėmimai. Ikiteisminis tyrimas tęsiamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdyboje. Įtariamųjų ratas gali plėstis.
 
Už neteisėtą laisvės atėmimą panaudojant smurtą ar laikant nukentėjusįjį nelaisvėje ilgiau nei 48 valandas Lietuvos Baudžiamajame kodekse numatyta maksimali laisvės atėmimo bausmė iki 4 metų. Už didelės vertės turto prievartavimą – laisvės atėmimo bausmė nuo 3 iki 10 metų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.22; 00:01

Lenkijos Nacionalinio Olimpinio komiteto viceprezidentas Tomaš Paremba oficialiai ir viešai atsiprašė Azerbaidžano, nes kadaise nelegaliai, be oficialiojo Baku leidimo, nuvyko į Azerbaidžanui priklausantį, tačiau šiuo metu armėnų separatistų okupuotą Kalnų Karabachą.

Atsiprašydamas Azerbaidžano jis pripažino savo klaidą – be Azerbaidžano valdžios leidimo nuvykęs į armėnų okupuotą Kalnų Karabachą pažeidė taisykles dėl Azerbaidžano teritorinio vientisumo. Be kita, ko, tiek NATO, tiek Europos Sąjunga vieninga: Kalnų Karabachas – neatskiriama Azerbaidžano teritorija, tik dabar užimta ir kontroliuojama svetimų jėgų.

Kai Lenkijos pilietis atsiprašė Azerbaidžano, šios šalies Užsienio reikalų ministerija išbraukė jį iš „juodųjų sąrašų“. Taigi nuo šio momento Lenkijos piliečio T. Parembos pavardės nėra sąrašuose tų, kuriuos Azerbaidžanas laiko „persona non grata“ ir neįsileidžia į šalį.

Slaptai.lt informacija

2019.07.18; 10:00

Saulius-Stoma

Istorija kuria problemas, bet dažniausiai slepia savyje ir raktus joms spręsti. Ir turbūt, niekas nedrįs ginčyti, kad posakis „kas nenori pažinti savo istorijos, lieka amžinas vaikas“ yra labai taiklus. O vaikais, kaip žinia, lengva manipuliuoti.

Dabar staiga užputojusių Vilnijos problemų šaknys irgi slypi istorijoje. Taip jau keistai sutapo, kad politizuotas konfliktas dėl Vilnijos žmonių tapatybės ypač paūmėjo šiais metais, kurie yra dedikuoti Česlovui Milošui – didžiajam lietuvių kilmės lenkui arba paskutiniam lenkiškai rašiusiam lietuviui. Ir paskutiniam Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės piliečiui, kaip kartais sakoma. 

Continue reading „Tėvynės ieškojimas Vilnijoje”