Lenkijos saugumas

Žvalgyba

Lenkijos saugumo tarnybos ABW emblema

Varšuva, rugpjūčio 14 d. (ELTA). Lenkijos Vidaus saugumo agentūra (ABW) sulaikė du rusus, kurie platino „Wagner“ samdinių grupuotės propagandinę medžiagą Krokuvoje ir Varšuvoje. Tai pirmadienį socialiniame tinkle X pranešė Lenkijos vidaus reikalų ministras Mariuszas Kamińskis, kuriuo remiasi portalas „rbc.ua“. 
 
„ABW, bendradarbiaudama su policija, identifikavo ir sulaikė du rusus, kurie Krokuvoje ir Varšuvoje platino „Wagner“ grupuotės propagandinę medžiagą. Abiem pateikti kaltinimai, taip pat ir dėl šnipinėjimo, jie suimti“, – parašė pareigūnas.
 
Portalas primena, kad birželio pabaigoje „Wagner“ grupuotė bandė įvykdyti karinį perversmą Rusijos teritorijoje. Po to dalis samdinių persikėlė į Baltarusiją, o apsišaukėlis jos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad jie ruošiasi išpuoliams Lenkijos teritorijoje. Lenkijos valdžia išreiškė susirūpinimą ir paragino NATO sustiprinti rytinį Aljanso flangą.
 
Penktadienį laikraštis „Gazeta Krakowska“ pranešė, kad Krokuvoje pasirodė lipdukų, raginančių prisijungti prie „Wagner“ grupuotės. Policija pradėjo tyrimą.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2023.08.15; 06:00
Žvalgyba

Lenkijos parlamentas

Varšuva, gegužės 27 d. (dpa-ELTA). Lenkijos parlamentas priėmė kontroversišką įstatymo projektą, numatantį ištirti galimą Rusijos įtaką valstybės saugumui, pranešė naujienų agentūra PAP, kuria remiasi „dpa“.
 
Teigiama, kad atitinkamą iniciatyvą, kurią pristatė valdančioji partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS), penktadienį palaikė didžioji dauguma parlamento narių.
 
Kritikai kaltina vyriausybę mėginimu šiuo įstatymu diskredituoti opozicijos lyderį ir buvusį šalies premjerą Donaldą Tuską, iki parlamento rinkimų likus vos keliems mėnesiams. Šiam teisės aktui dar bus reikalingas prezidento Andrzejaus Dudos parašas.
Donaldas Tuskas. EPA-ELTA nuotr.
 
Remiantis įstatymo projektu, tyrimo komisija aiškinsis, ar 2007–2022 m. būta oficialių veiksmų, kenkiančių šalies saugumui. Negana to, komisija sieks nustatyti, ar atitinkama informacija buvo perduodama trečiosioms šalims ir ar buvo sudaryta susitarimų, palankių Rusijos įtakai. Komisija turės įgaliojimus skirti baudas.
 
Buvęs Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas D. Tuskas 2007–2014 m. dirbo Lenkijos premjeru. PiS vadovaujama vyriausybė, be kita ko, kaltina jį sudarius su Rusija nepalankias dujų tiekimo sutartis. D. Tuskas laikomas nuožmiausiu PiS vadovo Jaroslawo Kaczynskio oponentu.
Jaroslawas Kaczynskis. EPA – ELTA foto
 
D. Tuskas šiuo metu vadovauja didžiausiai Lenkijos opozicinei partijai „Piliečių platforma“. Jis savo ruožtu pavadino PiS priklausančius parlamentarus „bailiais“, kurie tokiu būdu mėgina eliminuoti savo didžiausią politinį oponentą.
 
Lina Linkevičiūtė (DPA)
 
2023.05.28; 07:00
Atsargiai

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis. EPA – ELTA nuotr.

Varšuva, sausio 19 d. (PAP-ELTA). Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis pareiškė, kad incidentas, susijęs su trimis ispanų narais, kurie savaitgalį buvo išgelbėti Baltijos jūroje, nekėlė jokios grėsmės Lenkijos ypatingos svarbos infrastruktūrai.
 
„Gavęs išsamią ataskaitą, remdamasis tuo, ką dabar žino tarnybos, galiu pasakyti, kad šis incidentas negali būti vertinamas kaip bandymas atakuoti šalies ypatingos svarbos infrastruktūrą“, – sakė M. Morawieckis ketvirtadienio vakarą tviteryje.
 
„Šiuo metu negaliu jums pasakyti nieko daugiau, bet galiu jus nuraminti“, – sakė M. Morawieckis ir pakartojo, kad šiuo incidentu nebuvo bandyta atakuoti nei povandeninius kabelius, nei kritinę infrastruktūrą.
 
Anksčiau tą pačią dieną M. Morawieckis paprašė šalies saugumo tarnybų parengti išsamią incidento ataskaitą.
Lenkijos saugumo tarnybos ABW emblema
 
Pasak Lenkijos policijos, ispanus šeštadienio vakarą Baltijos jūroje išgelbėjo Lenkijos jūrų paieškos ir gelbėjimo tarnybos.
 
Kai kurios žiniasklaidos priemonės pranešė, kad narai buvo netoli strateginės naftos perkrovimo infrastruktūros „Naftoport“, todėl buvo spėliojama, ar šie trys asmenys nekelia grėsmės Lenkijos energetikos infrastruktūrai. Tačiau ispanai teigė, kad šioje vietovėje ieškojo gintaro.
 
Stanislawas Zarynas, laikinai einantis specialiųjų tarnybų ministro koordinatoriaus pavaduotojo pareigas, anksčiau ketvirtadienį sakė, kad ispanų vykdyta veikla „neturi jokio ryšio su grėsmėmis valstybės saugumui“.
 
Živilė Aleškaitienė (ELTA)
 
2023.01.20; 06:26
Atsargiai

Kas tai – klastotė ar faktas? Slaptai.lt nuotr.

Šalies žiniasklaidos priemones pasiekė melagingas pranešimas apie neva Lenkijoje sulaikytą Lietuvos karininką. Netikrame pranešime teigiama, kad (kalba netaisyta) „Lenkijos vidaus saugumo agentūra sulaikė Lietuvos kariuomenės karininką Antaną K., įtariamą šnipinėjimą Lietuvai“.
 
Tai – melaginga naujiena, kuri turi ir pagrindinius netikrų naujienų bruožus – Lietuvos žiniasklaidos priemonėms siųstas laiškas parašytas netaisyklinga lietuvių kalba, taip pat pranešimas išsiųstas tipišku netikrų naujienų platinimo būdu – suklastojus Lenkijos vidaus saugumo agentūros elektroninį paštą.
 
Ši melaginga naujiena pirmą kartą pastebėta liepos 21 dieną, vokiečių kalba, internetiniame puslapyje thomaskraubitz.wixsite.com., rašoma Krašto apsaugos ministerijos pranešime.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.24; 06:00
Trumposios naujienos

Kazimierzo Pulaskio fondas paskelbė viešosios nuomonės tyrimo duomenis, kurie rodo, jog maždaug trečdalis Lenkijos gyventojų nori, kad šalis pasitrauktų iš Europos Sąjungos. Su apklausos rezultatais ketvirtadienį supažindino laikraštis „Rzeczpospolita“.

Už Lenkijos pasitraukimą iš ES yra 29,81 proc. apklaustųjų. Priešingos nuomonės laikosi 47,37 proc. lenkų. 22,82 proc. respondentų nežinojo, kaip atsakyti į šį klausimą. Reikia pažymėti, kad dar 2017 metų balandį per analogišką apklausą už „Polexit“ (Lenkijos išstojimą iš ES) buvo tik 12,5 proc. šalies gyventojų, o prieš – 76 proc.

Didelį Lenkijos pasitraukimo iš ES šalininkų skaičių tyrimo autoriais sieja su tuo, kad net 41,79 proc. lenkų teigiamai vertina savo šalies užsienio politiką. Dalis stebėtojų pažymi kokybišką propagandą šalies viduje, kuri daro poveikį piliečių nuomonei.

Daugiau kaip 40 proc. tyrimo dalyvių mano, kad per trejus pastaruosius metus Lenkijos saugumo lygis išaugo. Pasak sociologų, tokį požiūrį nulemia Rusijos ir Ukrainos karo „įšaldymas“, migrantų antplūdžio sumažėjimas ES pietuose ir tai, kad palyginti seniai nebuvo didelių teroro aktų.

Apklausos duomenimis, didžiausia grėsme šaliai lenkai laiko potencialų konfliktą su Rusija. Tokios nuomonės yra 36,87 proc. tyrimo dalyvių. Antroje vietoje – terorizmas, kurio bijo 22,49 proc. apklaustųjų, trečioje ir ketvirtoje – ES iširimas (21,14 proc.) ir migracijos krizė (19,49 proc.).

Didžiausia Lenkijos bičiule 83,4 proc. apklaustųjų laiko Jungtines Valstijas, o didžiausia priešė 41,24 proc. lenkų yra Rusija.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.03.23; 00:30

Žvalgyba

 

Lenkijos karinė žandarmerija paskelbė Lenkijos armijos rezervo karininko Piotro Capalu paiešką, įtarus jį šnipinėjimu Rusijai. 

Lenkijos karinės žandarmerijos automobilis
Lenkijos karinės žandarmerijos automobilis.

Apie tai praneša Evropeiska Pravda, remdamasi TVP info.

Pranešimas apie paiešką buvo paskelbtas karinės žandarmerijos portale prokuratūros prašymu.

Karinis įgulos teismas Varšuvoje prokuroro teikimu leido suimti karininką trims mėnesiams.

Atsižvelgiant į tai, kad įtariamasis slapstosi nuo policijos, paskelbta būtent visuotinė paieška. 

Lenkijos armijos rezervo karininkas Piotras Capala.
Lenkijos armijos rezervo karininkas Piotras Capala.

Anot skelbimo, 41-rių metų Piotras Capala įtariamas pažeidęs Lenkijos Baudžiamojo kodekso 130 straipsnį.

Tai reiškia, kad jis įtariamas lankęsis informacinėje sistemoje siekiant gauti informacijos, kurios perdavimas užsienio žvalgybai gali grėsti Lenkijos saugumui.

Galimas ir toks variantas: pasirengimas bendradarbiauti su užsienio specialiosiomis tarnybomis.

Toks nusikaltimas baudžiamas kalėjimu nuo 6 mėnesių iki 8 metų. Karininkas taip pat įtariamas pažeidęs kitus straipsnius.

Tuo pačiu Lenkijos Baudžiamasis kodeksas numato ir kitokias bausmes už šnipinėjimą įvairiomis formomis: už dalyvavimą užsienio žvalgybos veikloje numatoma 10 metų kalėjimo, už informacijos perdavimą – iki 15 metų, už vadovavimą žvalgybinei veiklai užsienio valstybės naudai – 25 metus laisvės atėmimo.

Informacijos šaltinis: Unian.net.

2016.08.26; 06:28