Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. EPA – ELTA foto
Berlynas, rugpjūčio 13 d. (Ukrinform-ELTA). Nuolat vilkindamas labai reikalingos ginkluotės tiekimą Ukrainai Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo biuras dirba Rusijos prezidento Vladimiro Putino naudai, interviu kanalui „n-tv“ sakė Bundestago narys Roderichas Kiesewetteris iš opozicinės Krikščionių Demokratų Sąjungos, pranešė „Ukrinform“.
„Tai ekstremalus sekinimo karas, kurį sukelia dvejonės dėl paramos, galbūt netgi ypač Vokietijos dvejonės“, – sakė politikas.
Jis pabrėžė, kad Ukrainos kariai kovoja tokioje aplinkoje, į kokią Bundestagas niekada nesiųstų Vokietijos kariuomenės: nėra pranašumo ore, labai trūksta amunicijos, sunku tiekti atsargines dalis, yra problemų dėl personalo rotacijos.
R. Kiesewetteris priminė, kad jo šalis perdavė Ukrainai tik 16 tankų „Leopard“. Tuo pat metu Vokietija atsisakė dalyvauti „naikintuvų koalicijoje“, nors būtų galėjusi suteikti apie 30–40 savo lėktuvų „Eurofighter“, kurių netrukus pamažu bus atsisakyta. O dabar dėl politinės valios stokos Vokietija vis delsia perduoti sparnuotąsias raketas „Taurus“. Prezidentas Gitanas Nausėda ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas lankėsi Generolo Silvestro Žukausko poligone. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
„Vokietija per žiemą turėjo masiškai gaminti šaudmenis. Britai pasiūlė aštuonis kartus padidinti šaudmenų gamybą. Vokiečiai nepadarė nieko. Tai leido rusams įsitvirtinti (…) Jei Ukraina būtų anksčiau gavusi Vakarų naikintuvus, (Rusijos) gynyba galėjo seniai būti sunaikinta“, – sakė politikas.
Jis pridūrė, kad prie šūkio „remsime Ukrainą, kol to reikės“, turėjo būti pridurta ir tai, kad „privalome padėti kaip galima greičiau“.
Pasak parlamentaro, susidaro įspūdis, jog kai kurios šalys, tarp jų ir Vokietija, labiau nerimauja, „kad Rusija bus išsekinta dar nenugalėta, ir dėl to jos pasirengusios susitaikyti su Ukrainos pralaimėjimu“.
R. Kiesewetteris atkreipė dėmesį į dvi pagrindines klaidingas prielaidas, vyraujančias Vokietijos kanclerio biure: menką pasitikėjimą Kyjivu ir nepripažinimą, kad Ukraina trukdo karui išplisti ir taip gina laisvę Europoje.
„Svarbu pasitikėti Ukraina. Vietoj to sakoma, kad niekas nežino, ar tik ukrainiečiai neužpuls Rusijos teritorijos. Tačiau tarptautinė teisė tai leidžia, jei tai yra proporcinga ir nepuolami jokie civiliai taikiniai. Strategine prasme ir politiškai korektiška atakuoti prie karo prisidedančius objektus Rusijoje“, – sakė parlamentaras.
U. von der Leyen ir Olafas Scholzas. EPA – ELTA foto
Tuo metu O. Scholzas, pasak jo, nepakankamai aiškiai formuluoja Vokietijos piliečiams karo tikslus, sakydamas, kad „Rusija neturėtų laimėti“.
V. Putino tikslas yra ne tik prisijungti Ukrainą ir Baltarusiją (kas iš tikrųjų jau įvyko), bet ir Baltijos šalis bei Moldovą“, – perspėjo Vokietijos politikas ir paragino nepasitikėti Rusija, suinteresuota laikinomis paliaubomis, kad galėtų sukaupti pajėgas ir pradėti naują puolimą.
Pasak R. Kiesewetterio, Ukraina turi visiškai išlaisvinti savo teritoriją iki 1991 m. sienų, o jos partnerės privalo aprūpinti šalį viskuo, ko reikia šiam tikslui pasiekti.
Anksčiau Vokietijos kancleris O. Scholzas sakė, kad artimiausiu metu Vokietija neplanuoja tiekti Ukrainai sparnuotųjų raketų „Taurus“.
Profesorius Raimundas Lopata. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui pirmadienį po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio užsiminus apie planus pasirašyti ketinimų protokolą dėl vokiškų tankų „Leopard“ įsigijimo, valdančiajai daugumai priklausantis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys Raimundas Lopata pažėrė daugybę klausimų. Parlamentaras nuogąstauja kodėl be diskusijų prakalbta būtent apie vokiškus tankus ir kelia klausimą ar JAV nebėra strategiškai svarbi valstybė Lietuvai.
„Šiandien įvyko bandymas priimti istorinį sprendimą, turėsiantį svarbių geopolitinių pasekmių, o būtent – ignoruojant JAV, be platesnio aptarimo Seime ir visuomenėje. Į klausimą, kodėl be konkurso ir geopolitinio aptarimo pasirinktas vokiečių gamintojas, Krašto apsaugos ministras atsakė, kad „karinis patarimas seka prieš politinį sprendimą“, – feisbuke rašė R. Lopata.
„Nieko nežinau nei apie karinio patarimo turinį, nei apie politinį sprendimą“, – pridūrė NSGK narys.
Pasak R. Lopatos, toks skubus sprendimas sukuria įspūdį, kad tai gali būti susieta su Vokietijos pažadu įkurti Lietuvoje nuolatinę brigadą.
„Ar buvo pasiektas koks nors susitarimas brigados pažadui už „Leopard“ pirkimą?“, – socialiniame tinkle klausė R. Lopata. Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
R. Lopatos teigimu, Vokietijos gamintojų tankai „Leopard“ kokybės ir kainos atžvilgiu yra panašūs į JAV gaminamus tankus „Abrams“.
„Kodėl buvo priimtas sprendimas pasirinkti Vokietiją, o ne JAV? Ar dėl to buvo balsuojama VGT? Ar VGT nariai supranta, kad ketinimų protokolas yra beveik neatšaukiamas žingsnis, kurio pakeitimas turėtų pasekmių santykiuose su Vokietija?“, – klausė R. Lopata.
„Ar tiesa, kad Lietuva už 88 pėstininkų kovos mašinas „Boxer“ jau sumokėjo Vokietijos gamintojams apie 400 milijonų, o už papildomus 120 mašinų sumokės dar virš pusės milijardo eurų?“, – tęsė NSGK narys.
Taip pat R. Lopata pažymėjo, kad skubotumas ir uždarumas kompromituoja pasirinkimą.
„Kokie yra karinio patarimo ir politinio sprendimo argumentai? Ar toks skubotas, be konkurso, ignoruojat JAV gamintojus, sprendimas atrodo skaidrus?“, – akcentavo jis.
„Ar neatrodo, kad tokie sprendimai kompromituoja valdžios pastangas didinti karinį finansavimą? Jei visuomenei nereikia žinoti, ir ne jie kartu turi spręsti, tai kodėl pilietinė visuomenė turi tikėti, kad dabar bus kitaip, bus geriau, kai kariuomenei reikia daugiau lėšų?“, – feisbuke pirmadienio vakarą dėstė R. Lopata.
Abrams tankas – iš arti. Gintaro Visocko foto
ELTA primena, kad pirmadienį po VGT posėdžio A. Anušauskas patikino, jog artimiausiu metu bus pasirašytas ketinimų protokolas su Vokietijos gamintojais dėl tankų įsigijimo.
„Šią savaitę, mes pasirašysime ketinimų protokolą su Vokietijos gamintojais“, – sakė A. Anušauskas. Vokiečių kareivis ant Leopard šarvų. Slaptai.lt foto
Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys gegužės mėnesį pranešė, jog Lietuvoje bus steigiama lengvoji pėstininkų divizija, sudaryta iš trijų brigadų, taip pat bus kuriamas tankų batalionas.
V. Rupšys pabrėžė, kad tankų bataliono steigimas šaliai yra būtinas, nepriklausomai nuo apsisprendimo kurti Lietuvos diviziją.
Kaip teigė krašto apsaugos ministras A. Anušauskas, tankų įsigijimas užtruks bent 5 metus. Greičiausiai, sakė jis, bus žvalgomasi į amerikiečių ar vokiečių techniką.
Vokiečių kareivis ant Leopard šarvų. Slaptai.lt foto
Praha, liepos 21 d. (dpa-ELTA). Čekija planuoja iš Vokietijos įsigyti 77 modernios 2A8 versijos pagrindinius kovos tankus „Leopard“, pranešė Čekijos gynybos ministrė Jana Černochova, penktadienį Prahoje viešint jos kolegai iš Vokietijos Borisui Pistoriusui.
Tai labai geras ir labai svarbus žingsnis, pabrėžė B. Pistorius. „Mes tuo labai džiaugiamės, nes tai didina tarpusavio sąveiką, gebėjimą dirbti kartu“, – pažymėjo jis.
Pasak jo, jau pasirašytas pradinis bendrasis susitarimas, pažymint, kad prie jo gali prisijungti ir kitos valstybės. Dėl detalių dar deramasi, pridūrė jis.
„Jei prisijungs daugiau šalių, aukščiau bus tik dangus“, – sakė B. Pistoriusas. Komentuodamas dabartinį kaimyninės Lenkijos susirūpinimą dėl rusų „Wagner“ samdinių perkėlimo į Baltarusiją, B. Pistoriusas sakė: „Jei mūsų draugams lenkams prireiks paramos, jei atsitiks blogiausia, jie ją gaus“.
Čekija jau gavo iš Vokietijos pirmąjį iš 14 senesnės 2A4 versijos tankų „Leopard“ pagal vadinamąjį žiedinio apsikeitimo susitarimą, pagal kurį Berlynas nesiunčia sunkiosios technikos Ukrainai tiesiogiai, o pakeičia sąjungininkų perduotą senesnę techniką.
Tiekimas taip pat apima šarvuotą gelbėjimo mašiną „Buffalo“ ir turi būti baigtas iki kitų metų pradžios. Tokiu būdu NATO narė gaus modernią techniką vietoj Ukrainai pristatytų sovietų gamybos tankų T72.
Tankas Leopard 2. Youtube.com
Kyjivas, kovo 10 d. (Ukrinform-ELTA). Sėkmingam kontrpuolimui prieš Rusijos kariuomenę Ukrainai reikia daugiau tankų iš Vakarų nei Kyjivui šiuo metu planuojama perduoti.
Tokią nuomonę „Ukrinform“ korespondentui išsakė lenkų generolas, buvęs Lenkijos sausumos kariuomenės vadas Waldemaras Skrzypczakas.
„Vieno tankų („Leopard 2“) bataliono neužteks. Efektyviam kontrpuolimui ukrainiečiams reikia 16-20 modernių tankų batalionų. Būtina turėti stiprų keliolikos šarvuočių ir tankų batalionų kumštį, kuris galėtų pralaužti gynybą, o paskui priversti rusus trauktis“, – pabrėžė generolas, kuris buvo profesionalus tankistas.
Anot jo, politiniai sprendimai Vakaruose priimami „labai lėtai“, nors turėtų būti „greiti“. Ukraina modernių tankų prašė dar rudenį, bet jų pradeda gauti tik dabar, apgailestavo W. Skrzypczakas.
Vokietijos bendrovės siūlo perduoti Ukrainai dešimtis tankų „Leopard 1“. EPA-ELTA nuotr.
Generolo manymu, Vakarai turi apsispręsti, ar jie nori, kad Ukraina nugalėtų dar šįmet ir kad karas ilgai nesitęstų. Jei taip, tai tankus Kyjivui reikia tiekti ne taip, kaip dabar, „lašinės metodu – vienas modernių tankų batalionas per pusmetį“.
„Turi būti imtasi ryžtingų veiksmų, kurie suteiktų Ukrainos kariuomenei kokybinį pranašumą prieš Rusijos armiją. Europos šalys turėtų atiduoti Ukrainai daugiau tankų iš savo arsenalų, o vėliau juos papildyti nauja šarvuotąja technika. Kad rusai būtų sumušti, Ukrainai reikia 400-500 modernių tankų“, – konstatavo W. Skrzypczakas.
Jis pridūrė, kad turi omenyje visų tipų šiuolaikinius tankus, įskaitant „Leopard“, „Abrams“ ir „Challenger“.
Ketvirtadienį Lenkijos nacionalinės gynybos ministras Mariuszas Błaszczakas informavo, kad Lenkija jau perdavė Ukrainai 14 savo tankų „Leopard 2“.
Mazgas. Stipriai susuktas. Neišpainiosi. Slaptai.lt nuotr.
Vašingtonas, vasario 26 d. (dpa-ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas, anot Baltųjų rūmų, sutiko perduoti Ukrainai „Abrams“ kovinių tankų tik spaudžiamas Vokietijos. „Jis pradžioje buvo nusprendęs jų nesiųsti, nes jo kariškiai sakė, kad šie tankai nebus naudingi mūšio lauke šioje kovoje“, – sekmadienį stočiai ABC sakė J. Bideno patarėjas saugumo klausimais Jake‘as Sullivanas. Esą teigta, kad dabar naudingi būtų vokiški „Leopardai“. „Tačiau vokiečiai prezidentui pareiškė, jog nėra pasirengę šių „Leopardų“ siųsti į kovą (…), kol prezidentas nesutiks perduoti „Abrams“, – kalbėjo J. Sullivanas.
Dėl „aljanso vienybės“ ir siekiant „užtikrinti, kad Ukraina gautų tai, ko ji nori“, J. Bidenas esą sutiko ilguoju laikotarpiu perduoti „Abrams“ tankų. „Šie „Leopardai“ dabar siunčiami, ir tai yra pavyzdys, kaip J. Biednas apie save telkia tarptautinį aljansą, kad Ukraina gautų tai, ko jai reikia“, – pažymėjo. J. Sullivanas. Taip jis kalbėjo atsakydamas į klausimą, kad tankai „Abrams“ šiais metais galimai nepasieks Ukrainos.
JAV vyriausybė tankus Ukrainai užsako ginklų pramonės įmonėse, jie nebus skirti iš savų kariuomenės atsargų. Todėl gali prireikti laiko, kol jie pasieks Ukrainą.
Džo Baidenas. Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.
Vokietijos ir JAV vyriausybės stengiasi viena kitą paremti ir surasti viena kitai argumentų, kaip užvilkinti karinę paramą Ukrainai. Tokį jų elgesį lemia pagrindo jau seniai nebeturinti Rusijos baimė, tačiau laiko delsimui jau nebėra.
Taip Eltai sakė vieno iš žymiausių JAV analitinių centrų „Atlantic Council“ vyresnioji ekspertė, buvusi viena iš šio centro Eurazijos instituto vadovių Melinda Haring. Ji lankėsi Užsienio reikalų ministerijos organizuojamame „Sniego susitikime“.
Tokiomis įžvalgonis M. Haring dalijosi komentuodama penktadienį Vokietijoje, karinėje Ramšteino bazėje įvykusį viršūnių susitikimą, kuriame taip ir nebuvo priimtas sprendimas siųsti vokiškus tankus į Ukrainą.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas aiškino, kad Berlynas pasiųs „Leopard“ tankus į Ukrainą tik tuo atveju, jei pirmieji savo „Abrams“ tankus ten pasiųs amerikiečiai. Pastariejji teigia, jog amerikietiški tankai reikalauja sudėtingos priežiūros bei ilgo pasirengimo juos naudoti, todėl jų siuntimas neturėtų didelės karinės reikšmės.
Taigi, kai kurios Europos šalys, kurios taip pat turi vokiškus tankus, pavyzdžiui, Lenkija, paskelbė, jog vis vien siųs juos į Ukrainą, nelaukdamos Vokietijos palaiminimo tai daryti.
„Tai kažkokia nesibaigianti frustracija, o ją lemiantys dalykai vyksta užkulisiuose. Jake‘as Sullivanas (JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais – ELTA) ir jo partneris Vokietijoje nuolatos bendrauja vienas su kitu ir vienas kitam stengiasi numušti ryžtą bei ūpą, atkalbinėti vienas kitą nuo šio sprendimo, paremti vienas kito nenorą tai daryti. Olafas Scholzas. EPA – ELTA nuotr.
Man atrodo, kad būtent tai ir yra pagrindinis dalykas – jie vienas kitą savotiškai dengia, remia. Jie dažnai kalba ir vienas kitam suranda argumentus, kodėl reikia delsti. Taigi, mes dėlto dabar ir esame įstrigę aklavietėje“, – Eltai sakė M. Haring.
Pasak ekspertės, būtent dabar Ukrainai reikia duoti ne tik tankus, bet ir kitą sunkiąją ginkluotę, reikalingą puolimui.
„Būtent dabar yra laikas tai daryti, prieš tai, kai Rusija persigrupuos ir sutelks naujas jėgas su tūkstančiais mobilizuotųjų.
Žinome, kad Rusija savo puolimą pradės šį pavasarį. Taigi, ukrainiečiai turi smogti dabar. O tam jiems reikia papildomos sunkiosios ginkluotės. Tačiau dabar mes matome daugybę išsisukinėjimų nuo to, kad jiems padėtume. Vašingtonas dengia Berlyną, Berlynas dengia Vašingtoną. Bent aš taip matau padėtį“, – tvirtino pašnekovė.
Ji ragino JAV administraciją žengti pirmąjį žingsnį, kuris atimtų iš vokiečių paskutinius argumentus, kodėl nereikia „išlaisvinti „Leopardų“.
„Kodėl amerikiečiams neduoti ukrainiečiams poros „Abrams“ tankų, jei tai padėtų išlaisvinti „Leopardus“? Tai – vienas pagrindinių klausimų, kuriuos mes kėlėme „Sniego susitikime“. Tankai vokiški Leopard 2. Youtube.com
Administracija atsako, kad tai būtų beprasmiška kariniu požiūriu – jų neišeitų tinkamai prižiūrėti, jie vartoja per daug degalų. Tačiau juk galima pasiųsti du tankus, kaip simbolį. Jeigu tai išlaisvins „Leopardus“, padarykite tai. Būtent tai ir būtų esminis dalykas“, – sakė ekspertė. Pasak jos, pagrindinė tokio elgesio priežastis – Rusijos baimė. M.Haring teigė, jog tiek JAV, tiek tokių valstybių, kaip Vokietijos, valdžioje vis dar bijoma „eskalacijos“, to, jog karas gali išsilieti per sienas, imti grasinti ne tik kitoms Europos valstybėms, bet ir tapti pasauliniu atominiu karu.
„Tačiau mes neturėtume bijoti. Rusija visuomet grasina ir gąsdina. Ji nuolatos grasina branduoliniu smūgiu ir niekados savo grasinimų neišpildo.
Žinoma, mes neturime būti beatodairiški ir nutrūktgalviai. Tačiau tankų siuntimas neperžengia jokios „raudonosios linijos“, kuri net neegzistuoja. Ši JAV administracija nuolatos teisindavosi, kodėl negalime siųsti vis sunkesnės ginkluotės. Tačiau esminis dalykas – jokia „raudona linija“ neegzistuoja“, – sakė M. Haring.
Ji pridėjo, jog, jos nuomone, nuolatinį Vokietijos delsimą priimti ryžtingus sprendimus gali lemti ir išskaičiavimas, jog ji galės pirmoji grįžti prie „įprasto biznio“ su Rusija po to, kai baigsis karas.
Paklausta, kaip vis dėlto baigsis „Leopard“ istorija, ji prognozavo, kad po kelių savaičių Vokietija vis dėlto leis kitoms šalims siųsti šiuos tankus į Ukrainą, nors pati greičiausiai jų ir nepasiųs.
M. Haring, kalbėdama apie strateginį visų Vakarų mąstymą Rusijos atžvilgiu, teigė, jog jis keičiasi, tačiau pernelyg lėtai.
„Manau, kad apie esminius strateginio mąstymo pokyčius vis dėlto galime kalbėti. Aš tikiu prezidentu Joe Bidenu, kai jis nuolatos kartoja, kad mes būsime ten tiek, kiek reikės. Bet ar tie pokyčiai vyksta pakankamai sparčiai? Ne. Aš nuolatos dėl to kritikuoju J. Bideno administraciją. Mano nuomone, ji veikia per lėtai, vilkdama kojas.
Amerikiečių karinė kolona. Vytauto Visocko nuotr.
Deja, manau, kad jūs teisus – Vakarų mąstymas išlieka iš esmės reaktyvus. Jis keičiasi tik po naujos Bučos, Borodiankos, po naujo Dniepro bombardavimo“, – sakė ekspertė.
Pasak jos, toks Vakarų delsimas kelia ir vis didesnį pyktį Ukrainos visuomenėje, kuri vis labiau kenčia nuo karo.
„Auga pyktis ir nusivylimas Vakarais. Jie padeda Vakarams kovoje su Rusija, jie silpnina Rusiją. Mes norime apmokėti didelę dalį to karo sąskaitos, tačiau patys aukotis nesame pasiryžę“, – sakė M. Haring.
ELTA klausė JAV ekspertės, ką ji mano apie tai, jog tiek JAV politikoje garsėja raginimai sustabdyti arba apskritai nutraukti paramą Ukrainai, o lėšas verčiau nukreipti Amerikos reikmėms.
„JAV Kongrese visada buvo stipri bendra abiejų partijų koalicija, kuri remia Ukrainą. Ji neišnyks ir tai man teikia daug vilties. Net, nepaisant visos Donaldo Trumpo administracijos beprotybės, bendra politika Rusijos ir Ukrainos atžvilgiu buvo iš esmės gera. Tačiau tas augantis skepticizmas išties yra ir šį procesą reikia atidžiai stebėti“, – sakė M.Haring.
Ji paminėjo įtakingo konservatyvaus analitinio centro „The Heritage Foundation“ neseną ataskaitą, kurioje visiems konservatyviems JAV parlamentarams nurodoma neberemti J. Bideno administracijos prašymų skirti papildomą finansavimą Ukrainai, o ankstesni paramos Ukrainai paketai vadinami „nepagrįstais“ ir „neskaidriais“.
„Taigi, ta grupuotė Respublikonų partijos viduje toliau puls paramą gynybai ir tai procesas, kurį tikrai turėsime atidžiai stebėti. Aš maniau, kad parama Ukrainos gynybai bus neliečiama bent iki J. Bideno administracijos kadencijos pabaigos. Tačiau jie tai vis vien puls, aiškindami, kad išleidžiame tam per daug pinigų, kuriuos verčiau turėtume išleisti keliams Montanoje. Dar labiau nerimauju dėl pavojaus Ukrainos biudžeto rėmimui. Juk tai pinigai, kurie leidžia išgyventi pačiai Ukrainos valstybei. Tai – daugiau nei vien tik ekonomikos palaikymas. JAV pernai skyrė 9 milijardus ir tai leido veikti mokykloms, geležinkeliams, išmokėti pensijas. Ukraina nėra žlugusi valstybė, tai ne Afganistanas ir didele dalimi tai yra būtent dėl šitos paramos biudžetui. O daliai respublikonų labai nepatinka ši parama. Tad šiemet šiai paramos Ukrainai daliai kils tikrai didelė grėsmė“, – sakė M. Haring.
Klausiama, kiek ši tendencija gali plėstis, ji teigė, jog padėtis dabar daugmaž stabili, be to, su radikaliausiais respublikonais mėginama kalbėtis bei derėtis šiuo klausimu.
„Tačiau aš nežinau, ar jie girdi kokius nors argumentus ir juos priima. Aš manau, kad jie nelaiko Ukrainos tikra šalimi. Jie mano, kad Ukraina yra politinis futbolas, kurio pagalba galima įmušti įvarčius prezidentui J. Bidenui.
Tai – vienas iš baisiausių dalykų, kuriuos aš matau šiose diskusijose. Jie nežino nei kas yra Buča, nei Dniepro bombardavimas, jiems apskritai tai nesvarbu.
Aš visą gyvenimą esu respublikonė, bet aš šiandien nebeatpažįstu savo partijos. Jie atrodo tarsi pamiršę Šaltąjį karą. Jie nepagalvoja, kaip buvęs prezidentas Ronaldas Reaganas elgtųsi tokioje situacijoje. Tai iš tiesų gąsdina. Senieji argumentai, kurie buvo naudojami kalbant su konservatyvių pažiūrų, į gynybos klausimus orientuotais politikais, dabar neturi jokios prasmės ir efekto“, – sakė M. Haring.
Kaip kitą „problemą“ ji paminėjo dešiniąją JAV žiniasklaidą, pirmiausia – televizijos kanalą „Fox news“, kuris kursto priešiškumą Ukrainai.
O paklausta apie paties karo eigą šiais metais, ji nedrįso prognozuoti, ar Ukraina tikrai gali šiemet jį laimėti.
Amerikiečių kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Visi nori, kad Ukrainai šiais metais laimėtų. Bet ar tai pavyks, labai priklauso nuo mūsų, Vakarų. Itin daug – nuo Vašingtono.
Rusija nebegali pasiekti didelių pergalių mūšio lauke, nors dabar žūtbūt stengiasi tai daryti. Jie meta viską į Bachmutą, tačiau jų aprūpinimo grandinės, kariuomenės kovinė dvasia – prastos būklės. Nežinia, kiek V. Putinas dar gali mobilizuoti žmonių. Galbūt tiek, kiek jam reikės, tačiau aš manau, kad gali būti pasiektas taškas, kai visuomenė ims su tuo nebesutikti.
Žiema buvo šilta ir ne tokia sunki, kaip tikėjomės. Europa išlaikė vienybę ir tai labai svarbu. Ukrainiečiai kaunasi kaip padūkę. Bet jie pavargę, jiems dar daug visko reikia, o mane labai neramina tas visuomenėje augantis pyktis“, – sakė JAV ekspertė.
Olafas Scholzas. EPA-ELTA nuotr.
Davosas, sausio 18 d. (AFP-ELTA). Kancleris Olafas Scholzas trečiadienį pažadėjo Vokietijos paramą Ukrainai „tiek, kiek reikės“, tačiau nepaminėjo tankų, nors tarptautinė bendruomenė spaudžia jį leisti juos perduoti Kyjivui.
Europos sąjungininkai maldauja Vokietijos kanclerį sutikti eksportuoti Vokietijoje pagamintus sunkiuosius tankus „Leopard“, kurie padėtų Ukrainai atremti Rusijos invaziją.
Didėjant spaudimui kai kas tikėjosi išgirsti tokį pranešimą per O. Scholzo kalbą Pasaulio ekonomikos forume Davose trečiadienį, kitą dieną po to, kai tame pačiame renginyje keli ES lyderiai ragino priimti sprendimą.
Bet O. Scholzas apie tankus neužsiminė, tik pakartojo, kad Vokietija „nuolat tiekia Ukrainai didelį kiekį ginklų, glaudžiai konsultuodamasi su savo partneriais“.
Po kalbos O. Scholzo buvo atvirai paklausta apie Vokietijos nuolatinį neryžtingumą šiuo klausimu.
Olafas Scholzas. EPA – ELTA nuotr.
Tačiau išvardydamas ginklus nuo oro gynybos sistemų „Iris-T“ iki daugkartinių raketų paleidimo įrenginių ir šarvuočių „Marder“, jis pabrėžtinai nepaminėjo taip prašomų „Leopardų“. Prezidentas Gitanas Nausėda ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Vietoj to jis pakartojo, kad „mes remiame Ukrainą ne tik finansinėmis lėšomis, humanitarine pagalba, bet ir daugybe ginklų“. „Niekada nieko nedarome vieni, bet kartu su kitais, ypač Jungtinėmis Valstijomis“, – pridūrė jis.
Suomijos, Lietuvos, Lenkijos, ir Jungtinės Karalystės vadovai bei ministrai prisidėjo prie vis garsiau skambančių raginimų, kad Berlynas uždegtų žalią šviesą „Leopardų“ siuntimui į Ukrainą.
Ukrainą remiančios Vakarų šalys penktadienį susitiks JAV valdomoje Ramšteino karinėje bazėje Vokietijoje, kad suderintų savo naujausius pažadus Ukrainai.
Kyjivo meras Vitalijus Klyčko trečiadienį sakė turįs „labai gerų ir pozityvių signalų“, kad susitikime bus paskelbta apie naujus ginklus Ukrainai.
Nuo karo pradžios Vokietija ne kartą buvo kritikuojama dėl nenoro siųsti ginklų Ukrainai. Šis klausimas bus vienas svarbiausių naujai paskirto ir antradienį pradėjusio eiti pareigas Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso darbe.
V. Zelenskis ragina spartinti pagalbą Ukrainai. Davosas. EPA-ELTA nuotr.
Davosas, sausio 18 d. (AFP-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo kreipimesi į Pasaulio ekonomikos forumą (WEF) ragino paspartinti pagalbos teikimą Ukrainai ir perspėjo, kad „tironija lenkia demokratiją“.
Vaizdo ryšiu kreipdamasis į pasaulio politikos ir verslo lyderių forumą Davose, V. Zelenskis „paragino veikti sparčiau“, akivaizdžiai turėdamas omenyje Vokietijos abejones dėl kovinių tankų „Leopard“ tiekimo.
„Laiką, kurį laisvasis pasaulis naudoja mąstymui, teroristinė valstybė naudoja žudymui“, – sakė V. Zelenskis prieš penktadienį Vokietijoje vyksiantį Vakarų ginklų tiekėjų Ukrainai susitikimą.
„Pasaulis neturi dvejoti nei šiandien, nei bet kada, – pridūrė jis. – Tironija lenkia demokratiją. Vakarų mobilizacija turi aplenkti naują mūsų bendro priešo karinę mobilizaciją.“
Andrzejus Duda. EPA – ELTA nuotr.
Davosas, gegužės 24 d. (dpa-ELTA). Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda apkaltino Vokietijos vyriausybę sulaužius duotą žodį dėl pažadėto tankų perdavimo jo šaliai.
Interviu vokiečių TV stočiai „Welt“ jis Davose vykstančio Pasaulio ekonomikos forumo kuluaruose kalbėjo apie Berlyno pažadą pristatyti Lenkijai tankų vietoj tų, kuriuos ši perdavė Ukrainai. „Jie šio pažado neįgyvendino“, – pabrėžė A. Duda, turėdamas omenyje Vokietijos vyriausybę. – Ir jei atvirai: esame tuo labai nusivylę“.
„Mes perdavėme Ukrainai didelį skaičių tankų, – kalbėjo Lenkijos vadovas. – Tai darydami, mes susilpninome savo pačių karinį potencialą. Mes išnaudojome savo karines atsargas“. Dėl to Lenkija tikėjosi paramos ir iš Vokietijos. Didžiąją dalį Lenkijos ginkluotųjų pajėgų tankų arsenalo sudaro „Leopard“ tipo vokiški tankai.
„Jei Vokietija būtų mus parėmusi, jei būtume gavę pakaitinių tankų, būtume labai džiaugęsi, – sakė A. Duda. – Iš tikrųjų mes tokį pažadą ir gavome, Vokietija pažadėjo tiekti mums šių tankų“.
Lenkija kaimyninę Ukrainą kare su Rusija remia T-72 tipo sovietiniais tankais. Varšuva pareiškė, kad dėl to tikisi pakaitinių tankų iš NATO partnerių, įskaitant Berlyną.
Olafas Scholzas. EPA – ELTA nuotr.
Berlynas, gegužės 21 d. (ELTA). Buvęs NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas sukritikavo Vokietijos poziciją dėl ginklų tiekimo Ukrainai, kurią užpuolė Rusija.
Savo nuomonę jis išsakė interviu metu laikraščiui „Handelsblatt“, praneša naujienų agentūra „Unian“.
Anot buvusio NATO vadovo, Vokietija per daug dvejoja tiek dėl sunkiosios ginkluotės perdavimo Ukrainai, tiek dėl sankcijų įvedimo Rusijai.
„Žinoma, Vokietija itin priklausoma nuo dujų importo iš Rusijos. Tačiau aš manau, kad tvirta Federalinės vyriausybės pozicija pakeistų visą dinamiką Ukrainoje. Mums reikalinga Vokietijos lyderystė“, – sakė A. F. Rasmussenas. Vokietijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Jis paragino Europą nedelsiant nutraukti rusiškos naftos ir dujų importą.
Kiek anksčiau Ukrainos ambasadorius Andryjus Melnykas sukritikavo Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą sakydamas, kad pastarasis turbūt nenori perduoti Ukrainai sunkiosios ginkluotės.
„Mes susidarėme įspūdį, kad kancleris nenori šito daryti. Yra tik 7 savaeigės haubicos, tačiau nėra nei tankų „Gepard“, nei „Leopard 1“, nei šarvuočių „Marder“. Visų jų Bundesveras nebeeksploatuoja ir gynybos pramonė juos galėtų perduoti mums nepakenkdama Vokietijos gynybai“, – sakė diplomatas.
Vokietija taip pat blokavo Slovėnijos turimų tankų T-72 perdavimą Ukrainai.
„Tai kruvina logika, kuri palieka žmones bėdoje“, – sakė A. Melnykas.
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock. EPA – ELTA foto
Berlynas, balandžio 27 d. (AFP-ELTA). Reaguodama į kritiką dėl Vokietijos paramos Ukrainai, užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock Bundestagui pateikė išsamią informaciją apie iki šiol Kyjivui perduotus ginklus. Ji trečiadienį per posėdį perskaitė sąrašą ginkluotės, kuri pasiekė Ukrainą iš Vokietijos – ir gynė planus tiekti tankus.
Ginklų tiekimas, įskaitant sunkiąją ginkluotę, pavyzdžiui, tankus, yra „teisingas žingsnis“, – sakė A. Baerbock. Priešingu atveju turėtume pasakyti Ukrainai: „Kovokite vieni“.
Anot ministrės, Vokietija Ukrainai jau pristatė: tūkstančius prieštankinių ginklų, „Stinger“ tipo oro gynybos raketų, zenitinių raketų „Strela“, milijonus šaudmenų, kulkosvaidžių, prieštankinių kryptinių minų, šešiaženklį skaičių rankinių granatų ir sprogstamųjų užtaisų.
Be to, vyriausybė pasirūpino, kad ginkluotę tiektų ginklų pramonė, nes jos pačios atsargos buvo išsemtos. Čia buvo tiekiamos prieštankinės minos ir pirmiausiai artilerijos šaudmenys.
A. Baerbock atmetė kaltinimą, kad Vokietija, tiekdama ginklus, gali tapti karo šalimi. „Tai nėra įsitraukimas į karą, mes remiame Ukrainos teisę gintis“, – pabrėžė ji. Ši teisė įtvirtinta JT chartijoje.
Vokietijos Bundestagas. EPA-ELTA nuotr.
Berlynas, balandžio 26 d. (ELTA). Vokietijos karinės pramonės bendrovė „Rheinmetall“ kreipėsi į šalies vyriausybę, prašydama leidimo patiekti Ukrainai 88 tankus „Leopard 1A5“, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“.
Anksčiau pirmadienį pasirodė pranešimų, jog „Rheinmetall“ taip pat prašo leidimo eksportuoti į Ukrainą 100 senų pėstininkų kovos mašinų „Marder“.
Kaip pareiškė oficialus Vokietijos vyriausybės atstovas, sprendimas šiais klausimais bus priimtas artimiausiu metu. Jeigu jis bus teigiamas, tai bus pirmosios Vokietijoje pagamintos sunkiosios ginkluotės siuntos į Ukrainą.
Kaip rašo Vokietijos laikraštis „Die Welt“, remdamasis dokumentais, su kuriais pavyko susipažinti žurnalistams, koncernas gali per kelias savaites patiekti Ukrainai pirmuosius 22 tankus „Leopard 1A5“, o kitus – perduoti iki metų pabaigos.
Įvairių modifikacijų tankai „Leopard 1“ buvo įtraukti į Bundesvero ginkluotę iki 2010 metų, po to juos pakeitė tankai „Leopard 2“. Bet ir tankai „Leopard 1“ tebėra naudojami daugelio pasaulio šalių armijų ir nuolat modernizuojami.
Berlynas, balandžio 11 d. (ELTA). Karinės įrangos gamintoja „Rheinmetall“ pasirengusi perduoti Ukrainai iki 50 naudotų tankų „Leopard 1“, pirmadienį pranešė laikraštis „Handelsblatt“, remdamasis grupės generalinio direktoriaus žodžiais.
Jei Vokietijos vyriausybė duos sutikimą, „Rheinmetall“ galėtų pristatyti pirmuosius tankus per šešias savaites, o likusius – per kitus tris mėnesius per savo dukterinę bendrovę „Rheinmetall Italia“, „Handelsblatt“ sakė generalinis direktorius Arminas Pappergeris.
Pasak jo, Ukrainos karius, jei jie jau turi įgūdžių, galima apmokyti kariauti su „Leopard 1“ per kelias dienas.
Kai kurie Vokietijos vyriausybės politikai teigia, kad ukrainiečių mokymas naudotis vakarietiškais ginklais užtrunka per ilgai, todėl geriau siųsti įrangą, kuria jie galėtų naudotis iš karto.
Laikraštis rašo, kad Vokietijos koalicinės vyriausybės, kurią sudaro socialdemokratai, žalieji ir laisvieji demokratai, politikai yra atviri galimam tankų „Leopard“ pristatymui.
Ekonomikos ministras Robertas Habeckas pirmadienį pareiškė, kad ginklai iš Vokietijos Ukrainai turėtų būti pristatyti greitai, nes gresia Rusijos puolimas iš rytų. „Priimdama sprendimą paremti Ukrainą ginklais, Vokietija prisiėmė įsipareigojimą“, – sakė jis.
Generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje penktadienį prasideda tarptautinės prieštankinių padalinių kovinio šaudymo pratybos „Hunter 2017“ („Medžiotojas 2017“).
Jose Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų prieštankinių padalinių kariai kartu su NATO priešakinių pajėgų bataliono pėstininkais iš Vokietijos ir Norvegijos vykdys kovinius šaudymus iš prieštankinių ginklų, atnaujins ir papildys prieštankinių padalinių valdymo ir taktikos žinias, studijuos galimo priešo mechanizuotųjų ir tankų padalinių taktiką, dalinsis turima patirtimi.
Pratybos „Hunter 2017“ rengiamos kasmet nuo 2010 m., primena Krašto apsaugos ministerija. Šiais metais mokymuose pirmą kartą bus naudojamas treniravimosi metodas „pajėgos prieš pajėgas“, kai granatsvaidžiais ir prieštankinėmis raketomis ginkluoti paramos vienetai rems manevrinius pėstininkų vienetus, besitreniruojančius kovoti prieš tankais ir kovos mašinomis ginkluotus padalinius. Pagal pratybų sumanymą, priešo imitavimui bus pasitelkti Vokietijos tankai „Leopard“, pėstininkų kovos mašinos „Marder“ ir Norvegijos pėstininkų kovos mašinos „CV-90“.
Pratybas stebėti ir savo patirtimi pasidalinti su NATO kariais atvyks ir du karininkai iš Ukrainos, kurie pratybų dalyviams pristatys, kokią taktiką kovoje su separatistų šarvuota technika naudoja Ukrainos prieštankiniai padaliniai. Karininkai dalinsis konflikto Rytų Ukrainoje metu įgyta patirtimi, taip pat stebės pratybų procesą.
Iš viso pratybose „Hunter 2017“ spalio 6-15 d. dalyvauja daugiau nei 600 karių.
Karinėse pratybose Hunter 2016. KAM nuotr.
NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė Rukloje (Jonavos r.) yra dislokuota nuo šių metų pradžios. Joje šiuo metu per 450 Vokietijos, 100 Belgijos, 20 Liuksemburgo, 200 Nyderlandų ir per 200 Norvegijos karių. Planuojama, jog kitais metais prie grupės prisijungs Čekijos, Kroatijos ir Prancūzijos kariai. Bataliono kovinei grupei Lietuvoje vadovauja ir jos pagrindą sudaro Vokietijos kariai. NATO bataliono kovinė grupė yra integruota į Lietuvos kariuomenės Mechanizuotąją pėstininkų brigadą „Geležinis Vilkas“ Rukloje ir dalyvauja bendruose mokymuose.
Reaguodami į pasikeitusią saugumo situaciją NATO šalių vadovai 2016 m. susitikime Varšuvoje priėmė sprendimą sustiprinti NATO buvimą rytinėje Aljanso dalyje. Todėl šiandien Baltijos šalyse ir Lenkijoje dislokuotos pilnai pasirengusios ir aprūpintos keturios rotacinės daugianacionalinės kovinės grupės, kuriose apie 4,5 tūkst. karių. Joms vadovauja Vokietija, Kanada, Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Amerikos Valstijos. Šios daugianacionalinės kovinės grupės yra gynybinio pobūdžio ir dislokuotos prie rytinių Aljanso sienų atgrasymo tikslais. Jų buvimas čia reiškia tai, kad užpuolus vieną šalį, į tai reaguotų visas Aljansas. Atsižvelgdamas į pakitusią saugumo situaciją Aljansas taip pat yra tris kartus padidinęs NATO greitojo reagavimo pajėgas iki 40 tūkst. karių, kurių priešakyje – ypač greito reagavimo pajėgos. Kartu veikia ir aštuoni nedideli Aljanso štabai – NATO pajėgų integravimo vienetai.
Informacijos šaltinis – Lietuvos krašto apsaugos ministerija.
KAM nuotraukose: akimirkos iš „Hunter 2016“ pratybų.
Į Lietuvą atvyksta NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje tarnausiančio Norvegijos kontingento kovinė technika
Gegužės 24 d. į Lietuvą atvyksta Norvegijos kontingento, tarnausiančio NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje, kovinė ir administracinė technika. Apie šešias dešimtis karinio transporto vienetų sudarys įvairių modifikacijų tankai „Leopard“, pėstininkų kovos mašinos CV 90, įvairių modifikacijų šarvuočiai M113, krovininės ir lengvosios transporto priemonės.
Karinė Norvegijos kariuomenės technika bus atplukdyta į Klaipėdos jūrų uostą.
Šiuo metu į Lietuvą jau yra atvykusi priešakinė Norvegijos kontingento grupė. Planuojama, kad visas Norvegų kariuomenės kontingentas į Lietuvą atvyks dar gegužės mėnesį.
NATO eFP pajėgų bataliono sudėtyje tarnaus apie 200 karių iš Telemark bataliono ir Norvegijos kariuomenės Šiaurės brigados padalinių.
Šiuo metu NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje Lietuvoje jau dislokuota per 450 Vokietijos, 100 Belgijos, 250 Nyderlandų karių.
2017–2018 metais NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje tarnaus Vokietijos, Norvegijos, Nyderlandų, Belgijos, Liuksemburgo, Kroatijos ir Prancūzijos kariai. Bataliono kovinei grupei Lietuvoje vadovauja ir jos pagrindą sudaro Vokietijos kariai.
NATO stiprina savo priešakinį buvimą prie Rytinių NATO sienų, dislokuodama čia rotacine tvarka keturias kovines grupes Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje. Šios kovinės grupės, kurioms vadovauja Jungtinė Karalystė, Kanada, Vokietija ir Jungtinės Valstijos yra daugianacionalinės, kovai parengtos pajėgos, demonstruojančios transatlantinio ryšio stiprumą. Jų buvimas reiškia tai, kad vienos aljanso narės užpuolimas reikštų ataką prieš visas. Šios pajėgos reiškia ir didžiausią kada nors NATO kolektyvinės gynybos sustiprinimą, kuris taip pat apima ir NATO buvimą Juodosios jūros regione.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.
Vasario 24 d. į Šeštokų geležinkelio stotį atvyko pagrindinė vokiečių karinė technika, skirta NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei Lietuvoje.
Tarp jų – 20 pėstininkų kovos mašinų „Marder“, inžinerinis tankas „Dachs“, šarvuotoji remonto ir evakavimo mašina „Bergepanzer“. Taip pat į Lietuvą atgabenti ir penki tankai „Leopard2“ bei šarvuotoji tiltatiesė „Biber“.
Šie vokiečių kariai netrukus treniruosis ginti Lietuvą
Į Ruklą, kur dislokuotas NATO priešakinių pajėgų batalionas, atvykusią sunkiąją karinę techniką artimiausiu metu pergabens Belgijos karių logistikos kuopa su savo technika.
Atgabenus pagrindinę techniką tarptautinis NATO priešakinių pajėgų batalionas Lietuvoje bus pajėgus pradėti treniruotes. Pirmosios pratybos su Lietuvos kariais numatomos jau kitą mėnesį.
Lietuvos kariuomenės Ruklos įguloje dislokuojamo NATO priešakinių pajėgų bataliono pagrindą sudaro ir jam vadovauja Vokietija. Didžioji Vokietijos karių dalis atvyksta iš 12-osios mechanizuotosios pėstininkų brigados 122-ojo Vokietijos mechanizuotojo pėstininkų bataliono. Šiuo metu į Lietuvą jau yra atvykusi dauguma iš maždaug 450 Vokietijos karių, visi Belgijos kariai, dalis Nyderlandų karių. Pagrindinės Nyderlandų pajėgos atvyks kovą, o Norvegijos – gegužę.
NATO priešakinių pajėgų batalione Lietuvoje šiais metais tarnaus Vokietijos, Norvegijos, Nyderlandų, Belgijos, Liuksemburgo, kitais metais Kroatijos ir Prancūzijos kariai. Iš viso apie 1 200 karių.
Taikos metu NATO priešakinių pajėgų batalionas dalyvaus pratybose su mūsų kariais Lietuvos kariuomenės poligonuose, o krizės ar konflikto atveju gintų Lietuvą kartu su Lietuvos nacionalinėmis ir papildomai atvykstančiomis sąjungininkų pajėgomis.
Lietuvoje dislokuojamą NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinę grupę nuolat sudarys štabas ir štabo kuopa, aprūpinimo kuopa ir trys arba keturios kovinės kuopos, taip pat įvairūs kovinės paramos vienetai. Esant poreikiui, pavyzdžiui, pratyboms ar kilus realiai grėsmei, sąjungininkų bataliono kovinė grupė galės būti pastiprinama. Dėl numatomo intensyvaus pratybų ciklo pastiprinimas planuojamas ir šią vasarą. Planuojama, kad į Lietuvą papildomi atvyks artilerijos, oro erdvės gynybos, inžineriniai ir kiti padaliniai.
Lietuva atvykusiems sąjungininkų kariams teikia visą reikiamą priimančiosios šalies paramą – užtikrina karių apgyvendinimą, maitinimą, kitą reikalingą aprūpinimą.
NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė Lietuvoje dislokuota NATO viršūnių susitikime pernai liepą Varšuvoje priimtu sprendimu, reaguojant į pasikeitusią geopolitinę situaciją ir Rusijos aktyvius veiksmus Ukrainoje.
Tokios kovinės grupės, siekiant stiprinti sąjungininkų buvimą rytiniame aljanso flange, nuo metų pradžios dislokuojamos ir Estijoje, Latvijoje bei Lenkijoje.
Nuotraukos – Giedrė Maksimovicz. Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.
