Vokiečių kareivis ant Leopard šarvų. Slaptai.lt foto
Kopenhaga, rugsėjo 22 d. (ELTA). 12 iš 20 Vokietijoje pagamintų tankų „Leopard 1A5“, kuriuos Danija jau perdavė Ukrainos kariams, turi didelių arba nereikšmingų trūkumų. Tai pareiškė Danijos gynybos ministras Troelsas Lundas Poulsenas, praneša valstybinė televizija TV 2, kuria remiasi UNIAN.
Gautomis žiniomis, dešimtyje tankų, kurie jau yra Ukrainos teritorijoje, rasta nemažai smulkių gedimų. Juos dabar remontuoja ukrainiečių specialistai. Be to, dviejuose tankuose iš dešimties „Leopard 1A5“ partijos, kuri tebėra Lenkijoje, aptikta didelių gedimų. Jų remontą vokiečių specialistai turėtų pradėti kitą savaitę, nes Ukrainoje dar nėra parengtų mechanikų tokiems defektams pašalinti.
Danija siunčia techniką Ukrainai bendradarbiaudama su Vokietija ir Nyderlandais. Už tankų atnaujinimą atsakinga Vokietija. Kaip anksčiau pranešė UNIAN, Ukraina praėjusią savaitę atsisakė priimti iš Vokietijos 10 senų tankų „Leopard 1A5“ dėl prastos jų techninės būklės. Ukraina informavo specialųjį štabą Gynybos ministerijoje Berlyne, kad šiuos tankus reikia remontuoti.
UNIAN primena, kad rugsėjo 19 d. Danija nusprendė perduoti Ukrainai dar 45 tankus – 30 „Leopard 1“ ir 15 T-72.
Vokiečių kareivis ant Leopard šarvų. Slaptai.lt foto
Kyjivas, rugsėjo 19 d. (ELTA). Ukraina „prieš kelias dienas“ atsisakė priimti 10 tankų „Leopard 1A5“ partiją iš Vokietijos, pareikšdama, kad jiems reikia remonto, o ukrainiečiai neturi nei technikų, nei atsarginių dalių.
Tai antradienį pranešė portalas „eurointegration“, remdamasis leidiniu „Spiegel“.
Kaip rašo „Spiegel“, šiomis dienomis Kyjivas pranešė specialiajam štabui Vokietijos gynybos ministerijoje, kad į Lenkiją atgabentiems vokiškiems tankams „Leopard“ reikalingas remontas, kai kuriems iš jų – kapitalinis.
Vokietija nusiuntė į Lenkiją ekspertų, kad šie savarankiškai apžiūrėtų tankus. Paaiškėjo, kad mašinos „jau buvo smarkiai susidėvėjusios per Ukrainos karių mokymus Vokietijoje ir joms reikėjo remonto“, rašo „Spiegel“.
Be to, keli iš dešimties tankų „Leopard 1A5“, kurie į Ukrainą buvo atgabenti liepą, išėjo iš rikiuotės dėl analogiškų problemų, priduria laikraštis.
Vokietijos gynybos ministerijos atstovai leidiniui sakė negalį komentuoti „konkretaus atskiro atvejo“ ir pridūrė, kad tankai „Leopard“ remontuojami „bendradarbiaujant su Ukraina po intensyvių mokymų Vokietijoje“.
Leidinys priduria, kad tankų „Leopard 1A5“, kurių Vokietija pažadėjo perduoti šimtą, būklė atspindi Vokietijos karinės pagalbos logistikos planavimo problemas.
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius. EPA – ELTA foto
Lenkijoje įstrigę tankai yra antroji planuojamos perduoti didelės „Leopard 1A5“ partijos dalis. Jie buvo išimti iš Bundesvero ginkluotės prieš daugiau kaip dešimt metų. Daugelis šių mašinų vis dar laikomos pramoniniuose sandėliuose, todėl ginklininkams buvo duotas nurodymas kuo greičiau jas suremontuoti.
Rugpjūčio pradžioje buvo pranešta, kad Vokietija perduos Ukrainai apie 30 papildomų tankų „Leopard 1“, kuriuos ginklų gamybos koncernas „Rheinmetall“ išpirko iš Belgijos.
Be to, pasak žiniasklaidos, Vokietija kreipėsi į Graikiją, siūlydama perduoti Ukrainai 100 šiuo metu eksploatuojamų tankų „Leopard 1A5“, o mainais gauti modernizuotos šarvuotosios technikos.
Volodymyras Zelenskis dalyvauja renginyje „Keliu vėliavą už Ukrainą NATO”. ELTA / Dainius Labutis
Antradienį NATO lyderiai sugriovė Ukrainos prezidento Volodymro Zelenskio viltis dėl aiškaus prisijungimo prie Aljanso termino, pareiškę tik tai, kad pakvies Ukrainą tapti nare, kai „bus įvykdytos sąlygos“.
NATO valstybės viršūnių susitikime Vilniuje generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas tvirtino, kad Aljansas dar niekada nenaudojo „stipresnės kalbos“, kad paremtų Ukrainą jos žūtbūtinėje kovoje atremiant Rusijos invaziją.
NATO lyderiai pažadėjo, kad „Ukrainos ateitis yra NATO“, ir sutrumpino procesą, kurį turės pereiti Kyjivas, kad įstotų į Aljansą. „Mes galėsime pateikti kvietimą Ukrainai prisijungti prie Aljanso, kai sąjungininkės sutiks ir bus įvykdytos sąlygos“, – sakoma lyderių pareiškime. Tačiau tai, kad dėl būsimos narystės nepavyko žengti toliau nei buvo pažadėta 2008 m., yra skaudus smūgis V. Zelenskiui.
Prieš NATO viršūnių susitikimą Vilniuje, sužinojęs apie atsargias formuluotes, jis sakė, kad NATO nėra pasirengusi nei pakviesti Ukrainos, nei padėti jai tapti nare. O tai, pasak jo, reiškia, kad galimybių langas derėtis dėl Ukrainos narystės NATO paliekamas derybose su Rusija .
„Rusijai tai reiškia motyvaciją tęsti terorą“, – sakė V. Zelenskis, tikinęs, kad Ukrainos narystė nekeltų NATO narėms pavojaus įsitraukti į karą su Rusija, bet padarytų Aljansą stipresnį ir saugesnį. Volodymyras Zelenskis. ELTA / Žygimantas Gedvila
Suvokdami V. Zelenskio nusivylimą, Vakarų pareigūnai pabrėžė, kad bus pateiktas platesnis paramos pasiūlymų paketas, kad Ukraina įgytų karinį pranašumą prieš įsibrovėlius.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad Didžiojo septyneto (G7) grupė paskelbs deklaraciją dėl ilgalaikės paramos, kuri bus pradėta, kai tik „bus pasiekta taika“. Tai turėtų būti paskelbta trečiadienį, pasibaigus NATO viršūnių susitikimui.
Berlynas pažadėjo skirti Kyjivui dar 700 mln. eurų karinę pagalbą. Naujoji pagalba apima du raketų paleidimo įrenginius „Patriot“, dar 40 pėstininkų kovos mašinų „Marder“ ir 25 tankus „Leopard 1“.
Prezidentas Emmanuelis Macronas taip pat sakė, kad Prancūzija prisideda prie Didžiosios Britanijos ir suteiks Ukrainai ilgojo nuotolio sparnuotąsias raketas SCALP, arba „Storm Shadow“, kad Ukraina galėtų smogti į Rusijos taikinius toli nuo fronto linijos. Jam tai paskelbus buvo pranešta, kad šios raketos jau Ukrainoje.
Volodymyras Zelenskis dalyvauja renginyje „Keliu vėliavą už Ukrainą NATO”. ELTA / Dainius Labutis
Danija ir Nyderlandai pranešė, kad 11 valstybių koalicija kitą mėnesį pradės mokyti Ukrainos lakūnus valdyti naikintuvus F-16, Rumunijoje bus įkurtas naujas mokymo centras.
Nors Rytų Europos šalys spaudė sudaryti aiškų Kyjivo prisijungimo prie NATO grafiką, JAV ir Vokietija nenorėjo žengti toliau duoto pažado, kad vieną dieną Ukraina taps nare. J. Bidenas, trečiadienį susitiksiantis su V. Zelenskiu, pareiškė, kad nėra sutikimo pasiūlyti Kyjivui narystę, kol vyksta karas su Rusija, nes tai gali tiesiogiai įtraukti į jį NATO.
Karas, didžiausias Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo, paskatino NATO imtis plačių gynybos pertvarkų. Aljanso lyderiai pasirašė naujus regioninius planus apsisaugoti nuo bet kokio galimo Rusijos puolimo ir parėmė gynybos išlaidų didinimą.
Vokietijos bendrovės siūlo perduoti Ukrainai dešimtis tankų „Leopard 1“. EPA-ELTA nuotr.
Berlynas, vasario 3 d. (dpa-ELTA). Vokietija išdavė leidimą eksportuoti tankus „Leopard 1“ į Ukrainą.
Tai penktadienį paskelbė vyriausybės Berlyne atstovas Steffenas Hebestreitas. Jis nedetalizavo informacijos.
Iki šiol Vokietija buvo davusi leidimą eksportuoti tik „Leopard 2“ modelio tankus.
Šalies dienraštis „Süddeutsche Zeitung“ anksčiau penktadienį skelbė, kad bendrovės „Rheinmetall“ ir „Flensburger Fahrzeugbau Gesellschaft“ pasisiūlė atnaujinti dešimtis tankų „Leopard 1“ ir pristatyti juos į Ukrainą. Tačiau, kaip pažymėjo dienraštis, iki šiol esą buvo problemų dėl amunicijos pirkimo.
Praėjusią savaitę kanclerio Olafo Scholzo vyriausybė po ilgų svarstymų nusprendė perduoti Ukrainai 14 kovinių tankų „Leopard 2“ iš Bundesvero atsargų ir išdavė jų turinčioms šalims licenciją tiekti tokius tankus Kyjivui.
Olafas Scholzas. EPA-ELTA nuotrauka
Berlynas, rugpjūčio 19 d. (AFP-ELTA). Vokietijos vyriausybė, anot leidinio „Welt“, kelis mėnesius blokuoja Ukrainos prašymus dėl tolesnio ginklų tiekimo. Per praėjusias dešimt savaičių Ukrainos diplomatai ne kartą Gynybos ministerijoje Berlyne prašė ginkluotės. Tačiau nei ministerija, nei kanclerio Olafo Schozo kanceliarija esą nereagavo.
Anot pranešimo, nuo birželio kelis kartus per mėnesį vyko aukšto rango susitikimai Gynybos ministerijoje, kuriuose dalyvavo ir ministrė Christinė Lambrecht. Per juos Ukrainos pusė kaskart prašė daugiau tokios ginkluotės, kokią Vokietija jau yra perdavusi Ukrainai – t. y. savaeigių haubicų 2000 ir daugkartinio naudojimo raketų paleidimo sistemų „Mars II“.
Iki šiol Vokietija yra pristačiusi Ukrainai 10 haubicų ir tris raketų paleidimo įrenginius. Olafas Scholzas: Vokietija tiekia Ukrainai naujausius ginklus, kai kurių iš jų dar neturi ir Bundesveras. EPA-ELTA nuotr.
Be to, Ukrainos pusė ragino duoti leidimą eksportuoti kovinių tankų ir pėstininkų kovos mašinų, kaip to prašė ginklų pramonė. Dar balandį Ukraina sulaukė pasiūlymo iš ginkluotės koncerno „Rheinmetall“ už 268 mln. eurų pačiai pirkti 100 pėstininkų kovos mašinų „Marder“ ir 88 kovinius tankus „Leopard 1“, įskaitant amuniciją ir karių apmokymą. Visa ši technika, anot gamintojo, galėjo būti „greitai paruošta“. Tačiau reakcijos iš O. Scholzo kanceliarijos esą nesulaukta.
Vokietijos gynybos ministerija, paprašyta pakomentuoti situaciją, teigė, kad „daugeliu lygių palaikomas kontaktas su Ukrainos puse“. Tikslas esą yra „kiek įmanoma geresnė parama Ukrainai jos kovoje su rusų agresoriumi“.
Vokietijos Bundestagas. EPA-ELTA nuotr.
Berlynas, liepos 23 d. (dpa-ELTA). Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pripažįsta, kad apsikeitimas tankais su Lenkija vyksta ne taip, kaip tikėtasi, praneša dpa.
Visgi Vokietijos diplomatijos vadovė nesutinka su Lenkijos vyriausybės teiginiais, kad Berlynas nesilaiko savo žodžio ir netgi ėmėsi apgaulės.
„Tokioje situacijoje niekas neapgaudinėja savo europiečių kaimynų“, – penktadienį sakė A. Baerbock.
Lenkija sutiko perduoti Ukrainai savo turėtus tarybinių laikų tankus, o Vokietija ir kiti partneriai pažadėjo Lenkijai tiekti naujesnius tankus.
Atrodė, kad toks planas yra geriausias ir greičiausias būdas Ukrainai gauti ginkluotę, o ukrainiečių kariams nereikėtų ilgai mokytis naudotis tankais.
Tačiau Varšuva nepatenkinta rezultatais. Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas sukritikavo ankstesnius Vokietijos pasiūlymus kaip netinkamus.
Ministras šeštadienį Lenkijos žiniasklaidai teigė, kad Berlynas neseniai pasiūlė Varšuvai perduoti 20 Tankų „Leopard 2A4“. Jis pasiūlymą kritikuoja nes prireiktų metų, kad tankai būtų suremontuoti iki tinkamos būklės. Be to, Lenkija tikisi ginkluotės bent vienam batalionui, o tai reiškia, kad ji norėtų gauti 44 tankus.
Tuo metu užsienio reikalų viceministras Szymonas Szynkowskis vel Sękas laikraščiui „Der Spiegel“ išreiškė nuogąstavimus, kad Vokietija bando apgauti Lenkiją.
Pasak jo, iš pradžių lenkams buvo pasiūlyti netgi senesni tankai nei tie, kuriuos Lenkija atidavė Ukrainai.
„Tai nepriimtina nes mes neturime jokio noro pabloginti savo ginkluotės ir treniruoti savo karius naudotis technika iš 7-ojo XX a. dešimtmečio“, – sakė jis, pridėdamas, kad todėl dabar Varšuvai tenka pasikliauti kitų NATO partnerių pagalba.
Tačiau Vokietijos užsienio reikalų ministrė A. Baerbock sako, kad iš pat pradžių buvo aišku, jog neįmanoma pakeisti kiekvieno tanko per naktį „vos spragtelėjus pirštais“. Vokietijos vyriausybė dabar aiškinasi, kodėl tankų mainai stringa ir ar Berlynas turėtų suteikti kitokią pagalbą. A. Baerbock pažymėjo, kad Ukrainai reikia ir kitos sunkios ginkluotės, pavyzdžiui, artilerijos. Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock. EPA – ELTA foto
NATO narė Lenkija perdavė 200 tarybinių tankų Ukrainai, kuri kariauja prieš ją užpuolusią Rusiją.
Šaltiniai Vokietijos gynybos ministerijoje teigia, kad Lenkijai buvo pasiūlyta 100 geros būklės tankų „Leopard 1“ kaip kompensacija mainų programos pradžioje. Tačiau Lenkija mano, kad jie per seni, todėl jų atsisakė. Varšuva prašo tankų „Leopard 2“, tačiau, anot šaltinio, jų neįmanoma perduoti iš dabartinio Bundesvero rezervo.
Varšuva penktadienį taip pat pranešė planuojanti įsigyti ginkluotės iš Pietų Korėjos. Gynybos ministras sakė, kad sutartys bus pasirašytos jau kitą savaitę.
Lenkija įsigytų 48 lengvuosius naikintuvus FA-50, 180 tankų K2 „Black Panther“ ir neatskleidžiamą kiekį haubicų K9.
