Perspėjantis kelio ženklas – laiptai žemyn. Slaptai.lt nuotr.
Lietuvoje netylančio savivaldos skaidrumo skandalo atgarsiai jau aidi ir užsienio žiniasklaidoje. Apie tai ketvirtadienį parašė vienas įtakingiausių politikos leidinių „Politico“.
Leidinyje cituojamas Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tikina, kad politinė šalies krizė nesutrukdys NATO susitikimo rengimui.
„NATO Vilniaus viršūnių susitikimas vyks su pilnai veikiančia dabartine vyriausybe. Pakeitimai, jei tokių bus, įvyks tik pasibaigus NATO viršūnių susitikimui“, – „Politico“ cituojamas G. Landsbergis.
„Laisvės“ frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas ketvirtadienį pažymėjo, kad toks užsienio žiniasklaidos dėmesys Lietuvai garbės neprideda.
„Šiandien „Politico“ yra straipsnis apie tai, ar ši krizė paveiks NATO samitą. Tai yra labai rimta. Aš siūlau kuo greičiau iš to išeiti ir visus siūlų kamuolius atpainioti“, – akcentavo parlamentaras.
ELTA primena, kad visuomenininko Andriaus Tapino savivaldos tarybų lėšų įsisavinimo tyrimas sukėlė politinę krizę.
Suabejojus, ar ministrai Jurgita Šiugždinienė, Gintarė Skaistė bei Simonas Kairys skaidriai naudojosi kanceliarinėmis lėšomis, konservatorių partijos prezidiumas priėmė sprendimą siūlyti Seimui surengti pirmalaikius rinkimus. Jeigu parlamentas apsispręstų kitaip, tuomet, pasak TS-LKD, būtų svarstoma dėl Vyriausybės atsistatydinimo.
Konservatorių partijos prezidiumas nurodė savo frakcijai Seime inicijuoti pateikti ir artimiausiu metu siekti tobulinti savivaldos kanceliarinių lėšų naudojimo ir atsiskaitymo tvarkos reglamentavimo pokyčius.
Skandalo įkarštyje švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pripažino negalinti dokumentais pagrįsti savo išlaidų, dirbant Kauno miesto savivaldybėje, todėl atsistatydino. Kylame viršun ar leidžiamės žemyn? Slaptai.lt nuotr.
Laikinosios sostinės taryboje dirbusi G. Skaistė bei S. Kairys taip pat nurodė, kad neturi kaip pagrįsti, kur naudojo tarybos nario veiklai skirtas lėšas. Finansų ministrė, atsidūrusi tokioje situacijoje Kauno miesto savivaldybei pervedė beveik 14 tūkst. eurų.
A. Tapinui tęsiant tyrimą, Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) pradėjo ikiteisminius tyrimus Neringos, Mažeikių, Šilutės, Pagėgių bei Šaulių savivaldybėse.
Savo ruožtu tyrimus dėl galimai pažeisto viešojo intereso Pagėgiuose ir Šilutėje pradėjo ir Generalinė prokuratūra. Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai pradėjo tyrimą dėl Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių tarybų nariams skirtų išmokų teisėtumo.
Pirmą kartą Lietuvoje rengiamas NATO viršūnių susitikimas vyks liepos 11–12 dienomis Vilniuje. Susitikime tikimasi sulaukti 40–50 užsienio valstybių delegacijų (iki 3000 svečių) bei maždaug 2000 nevyriausybinių organizacijų ir tarptautinės žiniasklaidos atstovų.
Skelbiama, kad viršūnių susitikimo darbotvarkėje pagrindinis dėmesys bus skirtas Aljanso kolektyvinės gynybos ir atgrasymo stiprinimui bei paramos Ukrainai didinimui.
Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos (TS-LKD) partijos prezidiumui paskelbus apie pirmalaikių rinkimų siūlymą profesorius Vytautas Landsbergis teigia, kad pirmiausia reikėtų spręsti skaidrumo problemas savivaldybėje, o ne paleisti, pasak jo, veiksnų ir norintį dirbti Seimą.
„Seimas nėra pašauktas tam, kad pasileistų, jis pašauktas dirbti. Jeigu jis neveiksnus, gal tada ir reikia išsivaikščioti ir šaukti naujus rinkimus, bet aš nemanau, kad šitas Seimas būtų neveiksnus. Aš manau, kad nėra norinčių nedirbti. Manau, kad Seimas gali dirbti ir dauguma, turbūt, nori dirbti“, – LRT televizijai trečiadienio vakarą teigė V. Landsbergis.
Pasak profesoriaus, pirmalaikiai rinkimai nėra geriausias pasiūlymas, jo teigimu, kilusią politinę krizę reikėtų spręsti skaidrinant savivaldos sistemą.
„Reikia baigti su kolūkine galvosena, kad štai yra aruodas, iš kurio galima prie progos pasisemti kombikormo maišelį, parsinešti į namus ir panašiai, ir tai ne nuodėmė, visi taip daro, paprotinė teisė ir kodėl čia dabar mes turime pradėti elgtis kitaip. O reikia pradėti elgtis kitaip, galbūt šitas sukrėtimas, kurį aš matau net kaip pasiūlymą, kad Seimas nutartų nebedirbti ir skelbtų naujus rinkimus, nėra geriausias pasiūlymas, bet tai yra tam tikra šoko terapija susivokti, ar tikrai mes nebenorime dirbti. Ar Seimas negali dirbti? Seimas gali dirbti, jis dirba ir labai svarbius dalykus“, – paaiškino jis.
Prezidiumo posėdyje išsakė savo nuomonę
Piniginė ir penkių eurų kupiūros. Slaptai.lt foto
V. Landsbergis užsiminė, kad praėjusią savaitę vykusiame konservatorių prezidiumo posėdyje pateikė savo pasiūlymą surengti partijos suvažiavimą ir ten apsitarti dėl pirmalaikių Seimo rinkimų.
„Prezidiumo posėdyje kalbėjau apie kitokius dalykus. Net sakiau, kad jeigu partija nori eiti su tokia iniciatyva, tai dar reiktų pasiklausti partijos. Galima būtų sušaukti neeilinį partijos suvažiavimą“, – paaiškino jis.
ELTA primena, kad visuomenininko Andriaus Tapino savivaldos tarybų lėšų įsisavinimo tyrimas sukėlė politinę krizę.
Suabejojus, ar ministrai Jurgita Šiugždinienė, Gintarė Skaistė bei Simonas Kairys skaidriai naudojosi kanceliarinėmis lėšomis, konservatorių partijos prezidiumas priėmė sprendimą siūlyti Seimui surengti pirmalaikius rinkimus. Jeigu parlamentas apsispręs kitaip, tuomet, pasak TS-LKD, būtų svarstoma dėl Vyriausybės atsistatydinimo. Lietuvos Seimas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Tokia iniciatyva sutinkama nevienareikšmiškai – valdantieji liberalai sako, kad Seimas turėtų apsispręsti dėl siūlymo tik po NATO viršūnių susitikimo. Tuo metu Laisvės partija nurodo esanti atvira iniciatyvai.
Opozicija tvirtina, kad Vyriausybė, siūlydama perkrauti visą valdžios sistemą, kratosi politinės atsakomybės dėl į skandalą įsivėlusių ministrų. Todėl Seimo mažumos atstovai ragina Ministrų kabinetą trauktis.
Konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis pirmadienį Seimo frakcijų vadovams išsiuntė kvietimą susitikti dėl siūlymo rengti pirmalaikius parlamento rinkimus dar šį rugsėjį. Visgi, opozicijai nesutikus dalyvauti, posėdis neįvyko.
Skandalo įkarštyje švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė pripažino negalinti dokumentais pagrįsti savo išlaidų, dirbant Kauno miesto savivaldybėje, todėl politikė pateikė atsistatydinimo pareiškimą, kurį pirmadienį premjerė I. Šimonytė perdavė prezidentui.
Laikinosios sostinės taryboje dirbusi G. Skaistė bei S. Kairys taip pat nurodė, kad neturi kaip pagrįsti, kur naudojo tarybos nario veiklai skirtas lėšas. Finansų ministrė nurodė, kad susiklosčius tokiai situacijai ji Kauno savivaldybei perves beveik 14 tūkst. eurų.
Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Kadenciją baigusios valstybės vadovės Dalios Grybauskaitės teiginius, esą jos vadovavimo laikotarpiu tokių situacijų kaip kilęs skandalas dėl ministrės Jurgitos Šiugždinienės būtų išvengta, prezidentas Gitanas Nausėda sako priėmęs kaip juoką. Pasak Daukanto aikštės lyderio, būtent prezidentūroje šeimininkaujant D. Grybauskaitei, savivaldoje vešėjo ydinga išmokų reglamentavimo sistema.
„Tai, ką pasakė buvusi prezidentė, aš priimu kaip juoką. Bet nelabai vykusį, nes kaip tik prie jos visa tai ir vyko. 10 metų“, – ketvirtadienį LRT televizijai sakė G. Nausėda.
Prezidentas nurodo, kad prezidentės pareigas ėjusi D. Grybauskaitė turėjo gerokai artimesnius santykius su konservatoriais – kitaip nei jis. Visgi, klausiamas, ar ketina susitikti ir aptarti ažiotažą sukėlusias istorijas su premjere, G. Nausėda tiesiogiai neatsakė, tačiau pažymėjo, kad yra „nusiteikęs kalbėtis su žmonėmis, kurie nori klausytis“.
„Matote, mes turime tokią politinę situaciją, kokią turime. Jūs žinote, kokie buvo santykiai su konservatorių Vyriausybe buvusios prezidentės, kokie yra mano santykiai. Jie dinamiški, jie įdomūs. Pagyvensime – pamatysime“, – santykius su Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybe apibūdino G. Nausėda.
„Aš visada nusiteikęs kalbėtis su žmonėmis, kurie nori klausytis“, – nurodė politikas, klausiamas apie planus susitikti su premjere.
ELTA primena, kad ketvirtadienį dvi kadencijas Lietuvai vadovavusi D. Grybauskaitė pareiškė, jog jos vadovavimo šaliai metu tokių situacijų, kai į skandalus įsivėlę politikai tęsia darbą Vyriausybėje, būtų išvengta.
„Prie manęs, taip vadinamoje situacijoje, tokių situacijų nebūtų buvę“, – žurnalistams Seime sakė D. Grybauskaitė, klausiama, ar, jos nuomone, J. Šiugždinienė gali tęsti darbą Ministrų kabinete.
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.
Apie tai, kad J. Šiugždinienė turėtų apsvarstyti ateitį poste, ketvirtadienio vakarą netiesiogiai užsiminė prezidentas Gitanas Nausėda. Jis nurodė, kad į ažiotažą sukėlusią istoriją įsivėlę ministrai turėtų pasekti jo buvusio patarėjo Povilo Mačiulio pavyzdžiu. Pastarasis taip pat buvo Kauno miesto savivaldybės tarybos narys ir šio skandalo kontekste ketvirtadienį pranešė pasitraukiantis iš valstybės vadovo patarėjų komandos. G. Nausėda prašymą tenkino.
„Kur kas skaidresnis klausimo sprendimas būtų toks, jeigu ir kiti politikai pasielgtų taip pat, kaip Povilas“, – ketvirtadienį LRT televizijai teigė G. Nausėda.
„Mes politinės kultūros kartelę laikome tame lygyje, kuriame laikome. Pažiūrėsime, kokiame lygyje ją laiko Vyriausybė”, – pridūrė jis.
Kaip ELTA anksčiau skelbė, klausimai dėl J. Šiugždinienės kilo po to, kai prieš savaitę visuomenininkas Andrius Tapinas paskelbė, kad švietimo, mokslo ir sporto ministrė, dirbdama Kauno savivaldybėje, galimai piktnaudžiavo tarybos nario veiklai skirtomis lėšomis ir įsisavino beveik 14 tūkst. eurų.
Centai ir eurai. Slaptai.lt nuotr.
Ministrė savo išlaidų pagrįsti čekiais negalėjo, tačiau paviešino Kauno savivaldybei pateiktas ataskaitas. Tai neišsklaidė abejonių nei opozicijai, nei daliai valdančiosios koalicijos atstovų.
Nors premjerė I. Šimonytė kartojo pasitikinti J. Šiugždiniene, ši ketvirtadienį ministrė paskelbė Vyriausybės vadovei įteikusi atsistatydinimo pareiškimą.
Kaip numato įstatymas, premjerė dėl sprendimo, ar patenkinti ministro prašymą jį atstatydinti, turėtų apsispręsti per penkias darbo dienas.
Andrius Tapinas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrei Jurgitai Šiugždinienei paviešinus kanceliarinių išlaidų ataskaitas, visuomenininkas Andrius Tapinas toliau kelia klausimus politikei dėl įsisavintų tarybos nario veiklai skirtų lėšų skaidrumo.
Išanalizavus J. Šiugždinienės pateiktą informaciją, A. Tapinui kyla abejonių dėl Vyriausybės narės lėšų transporto išlaidoms.
Todėl visuomenininkas svarsto, ar premjerė Ingrida Šimonytė ir toliau laikysis gynybinės pozicijos ministrės atžvilgiu.
„Ministrė Jurgita Šiugždinienė pagaliau pateikė savo išmokų ataskaitas ir mes turbūt gyvename paraleliniuose pasauliuose, jeigu jai atrodo, kad su jomis viskas gerai ir skaidru“, – antradienį savo „Facebook“ ironizavo A. Tapinas.
Visuomenininkas atkreipė dėmesį, kad daugelyje ataskaitų J. Šiugždinienė už transporto išlaidas pateikia „apvalias sumas“ – pasak jo, galima daryti prielaidą, kad nurodyti skaičiai įrašyti „iš galvos“. Be to, A. Tapinui kliūva ir karantino laikotarpio ataskaita, kai ministrė nuvažiavo 12 tūkst. kilometrų ir susisiekimui išleido 1,1 tūkst. eurų.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Ministrė įrašo vieną eilutę: 1100 eurų transportas, paslaugos. Tai reiškia, kad mes turime tiesiog tikėti, kad ji iš tikrųjų neišvažiuodama iš Kauno ir vykdydama tarybos nario funkcijas per ketvirtį nuvažiavo 12 000 kilometrų. Arba 4000 kilometrų per mėnesį. Grubiai 200 kilometrų per darbo dieną. Per karantiną, kai tarybos posėdžiai vyko nuotoliu ir susitikimai su rinkėjais nebuvo galimi“, – rašė jis.
Jis pakartojo, kad ataskaitose nėra matyti konkrečių pirkimų ir atsiskaitymo čekių, todėl konstatuoti, kad ataskaitose pateikta informacija yra teisinga, negalima.
„Tai kaip ministrė gali asmeniškai atsakyti už tikslumą, kai ji nieko nežino, jokių dokumentų neturi, išsivedinėja vidurkius ir tikrai negalės pasakyti – kaip įmanoma per karantiną išvažinėti 4000 kilometrų per mėnesį būnant tik Kaune ir vykdant tarybos nario funkcijas, kurioms karantino metu nereikia transporto. Ir kaip nutinka, kad kiekvieną ketvirtį transporto išlaidos yra vienodos, bet visi skaičiai susiveda taip, kad be čekių ir jokių dokumentų įsisavintas 100 % maksimumą įmanomą kauniečių lėšų“, – ministrės paaiškinimus kvestionavo A. Tapinas.
Jis neabejojo, kad klausimų dėl tokios, pasak jo, košmariškos apskaitos vedimo gali kilti ne tik prokurorams, pradėjusiems ikiteisminį tyrimą dėl laikinosios sostinės, bet ir Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) bei Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI).
„Tai yra košmariškas apskaitos vedimas ir joks padorus politikas neturėjo dalyvauti tokioje aferoje“, – aiškino jis ir apeliavo į premjerę.
„Ingrida Šimonyte, ar tikrai toliau ginsite ministrę?“ – klausė A. Tapinas.
ELTA primena, kad abejonės, ar J. Šiugždinienė skaidriai naudojosi savivaldybės tarybos nario veiklai skirtomis lėšomis, kilo po to, kai praėjusios savaitės ketvirtadienį visuomenininkas A. Tapinas paskelbė, kad politikė prieš pradėdama darbą ministerijoje galimai neskaidriai įsisavino beveik 14 tūkst. eurų. Pro padidinamąjį stiklą. Slaptai.lt nuotr.
Prezidentūra sako, kad sprendimas dėl ministrės likimo poste – premjerės Ingridos Šimonytės rankose. Pasak valstybės vadovo Gitano Nausėdos patarėjo Tomo Beržinsko, prezidentas, esant poreikiui, šį klausimą asmeniškai aptars su Vyriausybės lydere.
Tuo metu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos vadovybė tvirtina, kad pasitikėjimas J. Šiugždiniene nėra susvyravęs. Pasak konservatorių Prezidiumo, ministrė, eidama Kauno miesto savivaldybės tarybos narės pareigas, už kanceliarines lėšas atsiskaitinėjo savivaldybėje nustatyta tvarka. Todėl, TS-LKD vertinimu, ji nepadarė jokių nusižengimų.
Tęsiantis A. Tapino tyrimams, Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai šią savaitę pradėjo tyrimą dėl Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių tarybų nariams skirtų išmokų teisėtumo.
Okupacijų ir laisvės kovų muziejus. Slaptai.lt foto
Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė siūlo šalia Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) įsteigti patariamąją išorinę tarybą, kuri padėtų įstaigai atsinaujinti. Parlamentarė mano, kad patariamoji išorinė taryba padėtų įstaigai išspręsti įsisenėjusias problemas bei atliepti šių dienų lūkesčius. Parlamentarė atkreipia dėmesį, kad taip pat yra noras koreguoti ir LGGRTC pavadinimą.
P. Kuzmickienė informuoja, kad šiuos įstatymo pakeitimus ketinama registruoti Seimo rudens sesijos metu.
„Mes kaip neabejinga centrui institucija turime prievolę jį prižiūrėti. Galvojame, kad reikia didesnių pokyčių centre ir inicijuojame Genocido tyrimo centro įstatymo pakeitimą. Siūlome, kad atsirastų išorinė patariamoji taryba, kuri būtų suformuota iš Prezidentūros, Vyriausybės, Seimo, taip pat Vilniaus, Vytauto Didžiojo, Klaipėdos universitetų, Lietuvos istorijos instituto, Politinių kalinių ir tremtinių organizacijos deleguotų atstovų“, – Eltai teigė P. Kuzmickienė.
Seimo narė mano, kad patariamoji taryba LGGRTC ne tik padėtų spręsti įvairias kylančias problemas, užtikrintų centro veiklos efektyvumą ir aktyvumą vykdant mokslinius tyrimus bei įvairius projektus, tačiau galėtų dalyvauti ir įstaigos vadovo atrankos mechanizmuose.
„Man atrodo, kad tai gan stipriai ir kokybiškai padėtų Genocido centrui atsinaujinti, sudėlioti savo problemas ir, kita vertus, atliepti šių dienų lūkesčius“, – sakė ji.
P. Kuzmickienės teigimu, taip pat svarstoma apie galimybę koreguoti ir LGGRTC pavadinimą.
„Yra noras koreguoti centro pavadinimą, kad aiškiau būtų suprantama tiek Lietuvoje, tiek ir už jos ribų, kuo užsiima Genocido tyrimo centras“, – paaiškino ji.
Įžvelgia įsisenėjusias problemas
Politikė atkreipia dėmesį, kad dar prie ankstesniojo LGGRTC direktoriaus Ado Jakubausko įstaigoje prasidėjusios problemos tęsiasi iki šių dienų. P. Kuzmickienė džiaugiasi, kad įsisenėjusias problemas dabartinė centro vadovybė imasi spręsti. Visgi Seimo narė akcentuoja, kad siekiant LGGRTC atsinaujinimo reikalinga ir pagalba iš išorės.
P. Kuzmickienė atkreipia dėmesį, kad svarstymų formuoti patariamąją LGGRTC tarybą Seime kilo jau anksčiau, kai dar vadovaujant ankstesniajam direktoriui A. Jakubauskui parlamentarus pasiekė dalies centro darbuotojų skundai.
„Kuomet vyko su ankstesniu direktoriumi susijusios peripetijos, Seimo valdyba buvo sudariusi darbo grupę. Ir būtent šios darbo grupės viena iš išvadų ir pasiūlymų buvo, kad reikia formuoti instituciją iš išorės, kuri padėtų Genocido tyrimo centrui suprast geriau savo veiklas ir jas įgyvendinti. Tai išorinė taryba iš tos rekomendacijos ir yra atsiradusi. Mes kurį laiką derinome projektus su tuometiniu centru, su istorikų bendruomene ir su Seimo kolegomis, kad atlieptume mūsų visų norą“, – paaiškino ji. Okupacijų ir laisvės kovų muziejus. Rodyklė. Slaptai.lt nuotr.
Anksčiau Genocido tyrimo centro vadovo pareigas ėjusį A. Jakubauską Seimas po slapto balsavimo atleido 2021 metais. A. Jakubauskas iš pareigų buvo atleistas po kelis mėnesius užsitęsusios krizės centro viduje, kai LGGRTC darbuotojai pareiškė nepasitenkinimą jo vadovavimu. Tai, kad jis nesusitvarko su einamomis pareigomis, konstatavo ir Seimo valdybos sudaryta parlamentarų darbo grupė.
LGGRTC atlikti tyrimai: laisvės kovotojams skirti paminklai pastatyti pažeidžiant reikalavimus bei galimai netinkamai panaudojus lėšas
ELTA anksčiau skelbė, kad LGGRTC įtardamas galimus pažeidimus dėl Lietuvos laisvės kovotojams bei sovietinės okupacijos aukoms skirtų paminklų statymo aplinkybių Iniciavo du vidinius tyrimus. Šių tyrimų išvadose akcentuojama, kad šie paminklai, kurie buvo statyti prie ankstesniųjų LGGRTC vadovybių, gali būti pastatyti pažeidžiant reikalavimus ir netinkamai panaudojant valstybės biudžeto lėšas.
„Neturint detalizuotų sprendinių, medžiagų ir kiekių žiniaraščių, neaiškus pagrindas, kuriuo buvo atlikti viešieji pirkimai darbams atlikti, kaip buvo vykdoma atliekamų darbų kontrolė, su kuo buvo derinami sprendinių pakeitimai, kokiu pagrindu buvo atliekami apmokėjimai už įvykdytus darbus. Atsižvelgiant į tai – paminklų įgyvendinimo procesas nebuvo tinkamai valdomas“, – skelbiama LGGRTC vidinio tyrimo išvadose, kurias gavo ELTA.
Taip pat pažymima, kad atliktų darbų aktuose deklaruojami atlikti darbai ne tik neatitinka projektinių sprendinių (atvejais, kai jie pateikti), bet ir faktiškai atliktų darbų kiekių, netinkamai nurodomas atliktų darbų matavimo vienetas.
Tyrimas taip pat konstatuoja, kad atliktų darbų aktuose yra atvejų, kai nurodomi darbai, kurie nėra susiję su projekto įgyvendinimu arba nebuvo faktiškai atlikti. Taip pat yra atvejų, kai darbai ar medžiagos dubliuojamos per kelias sąskaitas-faktūras.
Atsižvelgiant į šiuos nustatytus pažeidimus rekomenduojama atlikti paminklų įrengimo darbų sąmatų ekspertizę.
Reaguodama į šiuos LGGRTC atliktų tyrimų rezultatus Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė P. Kuzmickienė džiaugiasi, kad įstaigos užsisenėjusios problemos naujosios vadovybės yra sprendžiamos. Visgi, pasak jos, jei Genocido tyrimo centrui nepavyks šios situacijos išspręsti pačiam, iniciatyvos galėtų imtis Seimas.
„Manau, kad svarbu, jog vadovybė to neignoruoja ir imasi nagrinėti, suprasti problemos dydį ir spręsti tai. Jeigu matysime, kad vis dėlto neužtenka kažkokios valios, nagrinėjimo, tuomet Seimas galėtų apsiimti parlamentinę kontrolę vykdyti“, – sakė P. Kuzmickienė.
„Bet kokiu atveju, esant tokiems įtarimams ir išvadoms manau, kad būtina yra išsiaiškinti situaciją“, – pridūrė ji.
ELTA primena, kad anksčiau atliktas LGGRTC vidinis tyrimas parodė, kad įstaigai priklausančiam Memorialiniam departamentui organizuojant 12-kos paminklų statybą buvo visiškai nesilaikyta projektavimo reikalavimų. Kaip informavo LGGRTC generalinio direktoriaus pavaduotojas Vytas Lukšys, dėl nesutvarkytų paminklų dokumentų stringa ir jų perdavimo savivaldybėms procedūra.
Buvę KGB rūmai. Vilnius. Slaptai.lt nuotr.
Atliktas tyrimas apėmė 12 LGGRTC Memorialinio departamento užsakytų paminklų projektų ekspertizę. Tyrimas buvo atliktas dėl Rokiškio rajone LLKS tarybos 1949 m. vasario 16 d. signatarams Vytautui Gužui-Kardui ir Leonardui Grigoniui-Užpaliui pastatytų paminklų. Taip pat dėl paminklų skirtų Adolfui Ramanauskui-Vanagui skirtam paminklui Lazdijuose, Aleksandrui Grybinui-Faustui Šakių rajone, Lazdijų krašto partizanams Seirijuose.
Taip pat aiškintasi ir dėl paminklų skirtų Rygiškių Jono gimnazijos žuvusiems mokiniams Marijampolėje, žuvusiems partizanams palaidotiems Švedriškės kaimo kapinėse Ignalinos raj., sunaikintai LR tarpukario vyriausybei Kaune, Jonui Žemaičiui – Vytautui ir Petrui Bartkui – Žadgailai Raseiniuose, Biržų krašto Dariaus ir Girėno rinktinės bei Vyčio apygardos žaliosios rinktinės partizanams, Prienų ,,Žiburio“ gimnazijos mokiniams ir mokytojams, Aleksandrui Barauskui Ūtos kaime, Varėnos raj.
Bendra šių paminklų suma siekia apie 183 tūkst. eurų.
Šauktukas
Kyjivas, rugpjūčio 2 d. (dpa-ELTA). Ukraina antradienį apkaltino kai kurias Europos Sąjungos (ES) šalis blokuojant Kyjivui numatytas Bendrijos lėšas.
„Tikimės sulaukti 8 mlrd. eurų, tačiau, deja, tam tikros ES šalys, įskaitant Vokietiją, šias lėšas blokuoja“, – teigė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Ihoris Žovka. Pasak jo, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šiuo metu veda derybas dėl šio klausimo.
I. Žovkos teigimu, iš gegužę ES pažadėto 9 mlrd. eurų dydžio finansinės paramos paketo Ukraina iki šiol gavo 1 mlrd. eurų.
Ukrainai dėl Rusijos sukelto karo gresia didžiulė finansinė krizė. Gegužę Tarptautinis valiutos fondas (TVF) paskelbė skaičiavimus, kad šiemet Ukrainos bendrasis vidaus produktas (BVP) susitrauks 35 proc. Kyjivas yra nurodęs, kad artimiausius kelis mėnesius Ukrainai kas mėnesį reikės po maždaug 5 mlrd. eurų, jog būtų galima užtikrinti vyriausybės ir svarbiausių valstybinių institucijų funkcionavimą.
Homoseksualų vėliava. EPA – ELTA nuotr.
Lenkija turi imtis „ryžtingų veiksmų“ dėl Europos Komisijos (EK) sprendimo neskirti ES miestų partnerystės programos lėšų šešioms Lenkijos miestų savivaldybėms, kurios priėmė prieš LGBT nukreiptas rezoliucijas, pareiškė Lenkijos teisingumo ministras Zbigniewas Ziobro.
Už lygybę atsakingą eurokomisarė Helena Dalli tviteryje teigė, kad EK atmetė Lenkijos miestų prašymus skirti lėšas, nes „ES vertybės ir pagrindinės žmonių teisės turi būti gerbiamos valstybėse narėse ir valstybinių institucijų“.
EK atstovas Adalbertas Jahnzas atsisakė įvardyti, kurių miestų prašymai gauti finansavimą buvo atmesti, nes EK esą neatskleidžia informacijos apie nesėkmingas programos paraiškas.
Z. Ziobro teigimu, dėl tokio „neteisėto spaudimo ir neteisėtų Europos Komisijos veiksmų, Lenkijos Vyriausybės pareiga yra ginti savivaldybes“. Vaivorykštės spalvos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Ginsime teisę nuo neteisėtų ES veiksmų, kad apsaugotume teisinę valstybę“, – teigė Z. Ziobro.
Iki šiol apie 50 Lenkijos miestų ir miestelių savivaldybių, daugiausia šalies pietryčiuose, priėmė teisiškai neįpareigojančias rezoliucijas, nukreiptas „prieš LGBT ideologiją“. Šie sprendimai susilaukė prieštaringo vertinimo tiek Lenkijos viduje, tiek ir užsienyje.
Dar 40 savivaldybių priėmė panašias rezoliucijas, kuriose tiesiogiai neminima LGBT santrumpa, tačiau pasisakoma už „santuokos kaip vyro ir moters sąjungos apsaugą“ ir „vaikų apsaugą nuo moralinio sugedimo“.
Įstatymuose siūloma įtvirtinti nuostatą, kad duomenys apie veiklos viešinimui, įvaizdžio formavimui ir visuomenės informavimui skirtas ir panaudotas lėšas yra vieši.
Seimo narė konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo tai numatančias Visuomenės informavimo ir Vietos savivaldos įstatymų pataisas.
Visuomenės informavimo įstatyme siūloma įteisinti, kad valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, siekiančių informuoti visuomenę apie savo veiklą, duomenys apie visuomenės informavimui skirtas ir panaudotas lėšas, sudarytas sutartis, informacijos rengėjus bei paslaugos teikėjus yra vieši ir skelbiami šių institucijų ir įstaigų interneto svetainėse.
Taip pat siūloma įtvirtinti nuostatą, kad viešoji informacija, apmokėta valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų lėšomis, yra aiškiai pažymima kaip užsakomoji informacija. Siūloma, kad tokios viešosios informacijos žymėjimo ir duomenų skelbimo tvarką nustatytų Vyriausybė.
Vietos savivaldos įstatyme siūloma aiškiai nurodyti, kad savivaldybė ir jos kontroliuojamos įmonės savo interneto svetainėje skelbia ir nuolat atnaujina informaciją apie suplanuotas ir panaudotas lėšas (sumas, sudarytas sutartis, informacijos rengėjus, paslaugų teikėjus ir pan.), skirtas veiklos viešinimui, įvaizdžio formavimui ir visuomenės informavimui.
Į Vietos savivaldos įstatymą siūloma įtraukti nuostatą apie tai, kad savivaldybės metiniame finansiniame plane numato lėšas veiklos viešinimui, įvaizdžio formavimui ir visuomenės informavimui. Šiomis lėšomis apmokėta viešoji informacija būtų žymima, kaip užsakomoji. Taip pat siūloma nustatyti, kad dalis suplanuotų lėšų yra skiriama savivaldybės tarybos mažumos (opozicijos) veiklos viešinimui, o jos dydis būtų nustatomas proporcingai savivaldybės tarybos narių, priklausančių mažumai (opozicijai) skaičiui.
Projektus parengusi Seimo narė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė sako, kad valstybės ir savivaldybių įstaigų ir įmonių veikla yra finansuojama mokesčių mokėtojų pinigais, todėl šioje srityje turi būti kuo daugiau viešumo, kad visuomenė žinotų, kaip panaudojamos lėšos.
„Veiklos viešinimas yra susijęs su stambiais užsakymais, ministerijos ir savivaldybės tam skiria vis didesnes sumas, o šie užsakymai, ypač regioninei žiniasklaidai, yra vieni svarbiausių pajamų šaltinių. Tuo pačiu ši informacija dažnai būna susijusi su politikų veiklos pozityviu pristatymu, ir tai gali būti laikytina politine reklama. Deja, valstybės ir ypač savivaldybių įstaigos bei įmonės nenoriai dalinasi informacija apie veiklos viešinimui skirtas lėšas bei jų panaudojimą. Dažnai remiamasi tuo, kad nėra teisės aktų, kurie įpareigotų tokią informaciją suteikti interesantams. Todėl būtini įstatymų pakeitimai, kurie įtvirtintų nuostatą, kad duomenys apie veiklos viešinimui, įvaizdžio formavimui ir visuomenės informavimui skirtas ir panaudotas lėšas yra vieši“, – sako parlamentarė.
Ji pastebi, kad neretai susidaro situacija, kai meras ar savivaldybės tarybos dauguma naudojasi savivaldybės biudžeto lėšomis viešosios informacijos kanalais skleisti informaciją apie savo politinę veiklą, priimtus sprendimus.
„Gali susidaryti situacija, kai iš savivaldybės užsakymų gyvenanti vietos žiniasklaida nenoriai suteikia galimybes skleisti kritišką nuomonę, savivaldybės tarybos mažumos (opozicijos) alternatyvų požiūrį. Susidaro situacija, kai meras ar savivaldybės dauguma naudojasi mokesčių mokėtojų lėšomis skleidžiant sau palankią informaciją, tuo tarpu savivaldybių tarybų nariai, priklausantys mažumai ar opozicijai, neturi tam galimybių, nors yra rinkti vietos gyventojų balsais, kaip ir daugumos atstovai“, – sako projektų iniciatorė.
R. Morkūnaitės-Mikulėnienės nuomone, tai silpnina demokratijos vietos savivaldoje pagrindus, todėl ji siūlo įtvirtinti nuostatą, kad dalis veiklos viešinimui skirtų lėšų būtų skiriama savivaldybės tarybos mažumos (opozicijos) veiklos viešinimui.
Jos įsitikinimu, valstybės ir savivaldybių įstaigų ir įmonių skiriamomis lėšomis finansuojama informacija turi būti aiškiai pažymėta, kaip užsakomoji, nes yra apmokama mokesčių mokėtojų pinigais.
