Vaikai vaikučiai. Slaptai.lt nuotrauka
„Laisviečių“ siūlymas atsisakyti įstatymo nuostatos, numatančios, kad informacija apie LGBTQ+ asmenis ir jų santykius daro neigiamą poveikį nepilnamečiams, jau sulaukė nepritarimo tiek iš valdančiųjų partnerių, tiek iš opozicijos. Pastarosios atstovų teigimu, tai – ideologinis siūlymas, dėl to opozicija jo nepalaikysianti.
Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas sako nepalaikantis šio koalicijos partnerių siūlymo – anot jo, nėra pagrindo keisti įstatymo į liberaliąją pusę. Vaikai ant ledo lyčių. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Nematau, kuo dabartinė tvarka yra bloga. Dėl individualių bylų baigties keisti įstatyminį reguliavimą tikrai nematau pagrindo. Ką mes tuo pasieksime, ką pagerinsime? Informacinę aplinką savo mažiems vaikams? Nepagerinsime to šiuo siūlymu“, – teigia valdančiųjų atstovas P. Saudargas.
„Įstatymas yra kaip Damoklo kardas. Jis yra ir visi žino, kad yra tam tikros, įstatymo reglamentuotos, ribos ir jų nereikia peržengti. O kai niekas jų neperžengia, tas įstatymas ir neįsijungia“, – pabrėžia parlamentaras.
„Jei jį nuimsime, galbūt pasikeis visa informacinė erdvė. O ją keisti į liberaliąją pusę aš nematau pagrindo“, – sako konservatorius.
A. Veryga: tai – ideologinis siūlymas
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos Seime seniūnės pavaduotojas Aurelijus Veryga taip pat reiškia nepritarimą šiai iniciatyvai. Pasak opozicijos atstovo, kitos siūlymo reikšmės, kaip ideologinės, jis nematantis.
Lukiškių aikštės fontanuose žaidžia vaikai. Slaptai.lt
„Jų ideologija yra aiški, suprantama, mes turime visai kitą nuomonę ir poziciją ir visgi galvojame, kad gerbti visus privalome, bet formuoti žmogų tam tikra kryptimi – tai jau yra kišimasis į tų pačių tėvų galimybę auklėti, kai jie gali turėti visiškai kitą nuomonę ir poziciją. Tai ar čia reikia kažką panašaus daryti, manau, kad ne“, – teigė A. Veryga. Šoka vaikai. Slaptai.lt nuotr.
Jo neįtikina ir ministerijos iniciatyvos įgyvendinimui teikiamas argumentas, kad šia įstatymine iniciatyva siūloma įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą byloje dėl 2013 metais uždraustos knygos vaikams „Gintarinė širdis“, kurioje vaizduojami LGBTQ+ žmonių santykiai.
„Juk žinote, kad mergaitės daug anksčiau subręsta nei berniukai. Ir kai prasideda kažkokie bendravimai, draugavimai, joms gali atrodyti, kad jos ne tos orientacijos – kad joms su berniukais iš savo klasės nesiseka bendrauti. Bet taip gali būti ne dėl to, kad kažkokia orientacija neteisinga, o branda skiriasi keliais metais – berniukai vėliau subręsta“, – pažymi A. Veryga.
„O pagal naują madą gali susidaryti toks įspūdis – gal aš kitokia? Man kažkas yra ne taip? Tai kai viskas pristatoma tokioje šviesoje – vaikams paaiškinti viską gali, pirmiausia, tėvai, šeimoje galima pasišnekėti. O visą tą grūsti per prievartą nei proporcinga, nei reikalinga“, – sako parlamentaras.
ELTA primena, kad praėjusios savaitės penktadienį Teisingumo ministerija įregistravo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma pripažinti negaliojančia Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatą, kuria remiantis 2013 metais Lietuvoje buvo uždrausta vaikiška knyga, aprašanti homoseksualių porų meilę. Šia įstatymine iniciatyva siūloma įgyvendindami Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą byloje dėl „Gintarinės širdies“.
Vaikai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Sausio pabaigoje EŽTT paskelbė, jog Lietuva, 2013 m. uždrausdama vaikišką knygą, kurioje aprašoma ir homoseksualių porų meilė, pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje užtikrintą saviraiškos laisvės principą.
Vaikams skirti žaidimai. Slaptai.lt nuotr.
Knygos „Gintarinė širdis“ platinimas sustabdytas, remiantis Žurnalistų etikos inspektoriaus raštu, kuriuo pripažinta, kad knyga, kurioje aprašoma ir homoseksualių porų meilė, žalinga vaikams iki 14 metų.
Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba tokį sprendimą priėmė, remdamasi Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostata, kad neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai priskiriama ta informacija, kuria, be kita ko, „niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“.
Negražus suoliukas. Slaptai.lt nuotr.
Šeštadienį Vilniuje vyko LGBTQ+ bendruomenės eitynės „Vilnius Pride 2023: vis dar einam“. Pasak Vilniaus apskrities policijos komisariato, viešosios tvarkos valdybos viršininko Dainiaus Daukanto, šeštadienio renginiai praėjo sklandžiai.
„Pats renginys praėjo tikrai sklandžiai, buvo žodinių incidentų – pasirėkavimų, apsižodžiavimų. Bet jie visi buvo išspręsti vietoje, kai kuriais atvejais oponentai vieni kitiems paspaudė ranką ir draugiškai išsiskirstė“, – žurnalistams protesto pabaigoje sakė D. Daukantas. „Kažkokių pažeidimų fiksuota, protokoluota nebuvo“, – teigė jis.
Tuo tarpu žiniasklaidai paskelbus vaizdo įrašą iš eitynių, kuriame automobilis mėgina kirsti Gedimino prospektą nepaisant einančios minios, policijos atstovais teigė, jog pareigūnai incidento nefiksavo, taip pat negavo pranešimų apie įvykį. „Filmuotą vaizdo medžiagą peržiūrėsime ir pažiūrėsime, ar konfliktas buvo. Bet šiuo metu tokios informacijos neturime“, – sakė D. Daukantas.
Protesto akcija prasidėjo vidurdienį prie Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, jos dalyviai žygiavo Gedimino prospektu į Katedros aikštę, kur buvo sakomos bendruomenės narių, už jų teises pasisakančių visuomenės veikėjų kalbos.
Joje pabrėžtos LGBTQ+ asmenims aktualios teisinės ir medicininės tranzicijos prieinamumo, teisės į santuoką, partnerystę ir įvaikinimą problemos, kalbėta apie cenzūruojančių nepilnamečių apsaugos įstatymo nuostatų panaikinimą bei visavertę apsaugą nuo diskriminacijos.
„LGBTQ+ žmonės turi išgyventi ne tik globalias ir lokalias krizes, augančias maisto, nuomos, pragyvenimo kainas, bet ir diskriminaciją, teisinį neužtikrintumą, mūsų tapatybių kvestionavimą. Metai iš metų situacija Lietuvoje beveik nesikeičia, o mūsų balsai kalbant apie mūsų pačių gyvenimus – negirdimi.
Tačiau mes ir toliau garsiai kalbame, einame ir protestuojame“, – skelbta eitynių anonse socialiniame tinkle „Facebook“. Į protestą besirinkę dalyviai teigė norintys palaikyti LGBTQ+ bendruomenę.
„Atėjau į protestą pasidžiaugti spalvomis, žmonėmis ir bendruomene. Norisi parodyti jai palaikymą, paskatinti, kad civilinės sąjungos įteisinimas vyktų šiek tiek greičiau“, – teigė eitynėse dalyvaujanti Agnė.
„Daug metų esu LGBT teisių aktyvistė ir nesu tikra dėl savo lytinės orientacijos. Kad ir kokia ji būtų, norėčiau būti priimama pasaulyje tokia, kokia esu. Taip pat norėčiau, kad mano draugai ir artimieji turėtų teisę susituokti, turėti šeimą, nusipirkti būstą be jokių problemų“, – kalbėjo į renginį atvykusi Justina.
Tikimasi, kad eitynėse dalyvaus apie 5 tūkst. dalyvių, į renginį jie atėjo pasipuošę LGBTQ+ vėliavos spalvomis, nešini plakatais, raginančiais spręsti bendruomenei aktualias problemas.
„Vilnius Pride 2023“ eitynes organizuoja Lietuvos trans žmonių teisių ir savitarpio paramos asociacija „Trans Autonomija“ ir pilietinės visuomenės iniciatyvos „Demonstruokimės“.
Leidimas renginiui išduotas nuo 12 iki 16 valandos, iki 5 tūkst. dalyvių. Jo metu miesto centre taikomi eismo apribojimai.
Eitynes Katedros aikštėje pasitiko A. Kandrotas
Šeštadienį Vilniaus Katedros aikštėje taip pat vyko nedidelis prieštaringai vertinamo visuomenės veikėjo Antano Kandroto-Celofano kontraprotestas, jame dalyvavo apie 15–20 asmenų.
Jo suorganizuojamame susibūrime „Keliu trispalvę už Lietuvą“ protestuota prieš Vilniuje ir kituose miestuose keliamas Ukrainos vėliavas.
Nors kiek anksčiau jis teigė, jog jo akcija nesusijusi su LGBTQ+ eitynėms, jai judant link Katedros aikštės, A. Kandrotas maždaug 20 bendražygių Katedros aikštėje stovėjo nešini LGBTQ+ bendruomenei prieštaraujančiais plakatais „Gražulis buvo teisus“, „Ar tokios Lietuvos norime“, „Tikrasis LGBT ideologijos tikslas. Tai priversti žmoniją nebesidauginti“, „Stop vaikų tvirkinimui“, Lietuvos ir Vyčio vėliavomis.
Prižiūrimi policijos, eitynių dalyviams einant pro šalį jie skandavo „Lietuva“.
Be to, eitynių metu pavieniai joms prieštaravę asmenys stovėjo Lukiškių aikštėje, šalia Vinco Kudirkos aikštės. Čia vienas asmuo turėjo plakatą anglų kalba „Dėmesio! Dievas jus nubaus už jūsų nuodėmes“, praeinančiai miniai kalbėjo per garsiakalbį.
Kiek anksčiau šeštadienį, A. Kandrotas ir jo akcijos dalyviai buvo nuėję prie LGBTQ+ vėliavos spalvomis penktadienio naktį perdažytos pėsčiųjų perėjos Pylimo gatvėje, kur juos pasitiko policijos ir viešosios tvarkos pareigūnai.
Pistoleto šūvis. Slaptai.lt nuotr.
Kolorado Springsas, JAV, lapkričio 20 d. (AFP-ELTA). Mažiausiai penki žmonės žuvo ir 18 buvo sužeisti per masines šaudynes LGBTQ naktiniame klube JAV Kolorado Springso mieste, sekmadienį pranešė policija.
Policijos atstovė spaudai Pamela Castro sakė, kad šaudymas įvyko „šį vakarą vietos klube“, 18 žmonių sužeisti, penki žuvo, bet „tęsiant tyrimą šis skaičius gali keistis„. P. Castro teigimu, policija gavo pagalbos skambutį šeštadienį prieš pat vidurnaktį (sekmadienį 6 val. 57 min. GMT laiku), pranešta, kad vietos klube „Club Q“ šaudoma.
Ji sakė, kad į įvykio vietą išvykusios medikų komandos ir pareigūnai „viduje aptiko vieną asmenį, kuris, mūsų manymu, yra įtariamasis“.
„Club Q“ tai pavadino „beprasmišku mūsų bendruomenės puolimu“ bei feisbuke dėkojo „už greitą didvyrių klientų, sutramdžiusių užpuoliką ir nutraukusių šį neapykantos išpuolį, reakciją“. Anksčiau šeštadienį klubas paskelbė apie LGBTQ renginį, prasidėsiantį 20 valandą.
„Švenčiame Transseksualų atminimo dieną su įvairiomis lyčių tapatybėmis ir pasirodymo stiliais“, – buvo skelbiama.
2016 m. birželio 12 d. užpuolikui pradėjus šaudyti Orlando naktiniame klube „Pulse“, Floridoje, žuvo 49, buvo sužeista daugiau nei 50 žmonių, tai buvo didžiausios tokios šaudynės šiuolaikinėje JAV istorijoje. JAV prezidentas Joe Bidenas pernai paminėjo penktąsias šaudymo Orlande metines ir pažadėjo paskelbti klubą nacionaliniu memorialiniu paminklu.
Viktoras Orbanas. EPA-ELTA nuotr.
Budapeštas, liepos 23 d. (dpa-ELTA). Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas kasmetinio forumo Rumunijoje metu užsipuolė Vakarų valstybes, kaltindamas jas bandymais primesti jo šaliai svetimas vertybes ir kritikuodamas ES bei JAV strategiją Ukrainoje, informuoja dpa.
„Vakarų civilizacijos galybė, prestižas ir gebėjimas veikti silpsta“, – V. Orbanas pareiškė tūkstančiams žmonių lankydamasis Rumunijos kurorte Beile Tušnade, Transilvanijoje, kur gyvena vengrų mažuma.
Apie save jis kalbėjo kaip apie Vengrijos kultūrinio ir politinio identiteto gynėją nuo „Briuselio biurokratų“. Vengrijos premjeras dar kartą pakartojo sąmokslo teoriją, kad Europos politiką neva diktuoja JAV milijardierius ir investuotojas Georgeas Sorosas.
„Jie gali gyventi kaip nori, bet turėtų ir mums leisti gyventi taip, kaip mes norime“, – reikalavo V. Orbanas, užsimindamas apie ES bylą prieš Vengriją dėl įstatymo apribojančio informaciją apie LGBTQ bendruomenės problemas.
Jis taip pat kalbėjo apie Rusijos karą Ukrainoje ir peikė Vakarus už tai, kad jie neva ignoravo Rusijos saugumo interesus prieš tai, kai jos pajėgos įsiveržė į Ukrainą.
Pasak V. Orbano, jeigu valdžioje vis dar būtų JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel, tai karas Ukrainoje net nebūtų prasidėjęs.
Rumunijos nacionalistai bandė nutraukti V. Orbano kalbą vos jam pradėjus kalbėti. Jie skandavo „Transilvanija visada bus Rumunijos žemė“, tačiau juos išvedė policija.
Beile Tusnadas – nedidelis miestelis Transilvanijoje, kuriame gyvena etninių vengrų mažuma. Iki 1918 m. šis regionas priklausė Vengrijai.
Vengrijos politinė partija „Fidesz“ šiame miestelyje daugiau nei tris dešimtmečius rengia vasaros stovyklą, o V. Orbanas, vienas iš partijos įkūrėjų, čia tradiciškai kasmet sako baigiamąją kalbą.
V. Orbanas Vengrijos premjero postą užima nuo 2010 m., jau keturias kadencijas iš eilės. Tačiau Vengrija gali tapti pirmąja ES nare, kuriai dėl teisės viršenybės pažeidimų gali būti sumažintas ES finansavimas.
Akistata su policija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Kauno Laisvės alėjoje įvykus pirmosioms miesto istorijoje seksualinių mažumų eitynėms „Kaunas pride“, policija iš viso jau sulaikė 18 asmenų ir pradėjo 5 ikiteisminius tyrimus dėl viešosios tvarkos pažeidimų.
Pareigūnų manymu, tikėtina, kad renginyje dalyvavo apie 2 tūkst. žmonių.
Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla pabrėžė, kad policija ir toliau dirbs iki tol, kol reikės.
„Oficialus renginys yra prie pabaigos, tačiau tai nereiškia, kad policija užbaigė darbą. Noriu padėkoti šio renginio saugumo organizatoriams – policijai. Manau, atliko visas funkcijas tinkamai“, – po renginio surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo R. Požėla. Policijos užtvara. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Generalinis komisaras mano, kad policijos darbas pavyko, o sužalotų asmenų ar pareigūnų nebuvo. Jis taip pat dėkojo dalyviams už sąmoningumą, tačiau tuo pačiu pridūrė, kad Laisvės alėja nėra tinkamiausia vieta tokiems renginiams, dėl ganėtinai siauro ploto.
„Esame nuoseklūs. Kauno miesto Laisvės alėja tokio pobūdžio, specifiškumo renginiams nėra pati geriausia vieta“, – aiškino R. Požėla.
Tuo metu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Mindaugas Baršys patikslino, kad šeštadienio pavakarę iš viso jau yra 18 sulaikytų asmenų dėl viešosios tvarkos pažeidimų, pradėti penkti ikiteisminiai tyrimai. Tačiau policijos operacija vyksta, o kai kurie asmenys, pasak M. Baršio, sulaikyti jau pasibaigus eitynėms. Pasak jo, šiuo metu žinoma apie du nukentėjusius asmenis.
ELTA primena, kad praėjus maždaug 20 minučių nuo seksualinių mažumų eisenos pradžios, prasidėjo pirmieji neramumai.
Renginio dalyvių laukė agresyviai nusiteikusių asmenų grupė, įvyko susistumdymas su pareigūnais, į eisenos dalyvius atskriejo keletas kiaušinių. Į tai minia atsakė šūkiais „demonstruokimės”.
Kaune, laisvės alėjoje, kai žygiavo „Kaunas pride”. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Po keleto minučių specialiąsias priemones turintys pareigūnai praskynė kelią ir eisenai leido judėti toliau.
Tačiau vėliau kiaušiniai atskriejo ir iš Laisvės alėjoje esančių namų balkonų.
Kauno Laisvės alėjoje šeštadienį vyko pirmosios miesto istorijoje LGBTQ+ bendruomenės eitynės „Kaunas pride”. Organizatoriai ir dalyviai vidudienį rinkosi prie rytinėje Laisvės alėjos dalyje esančio soboro ir žygiavo alėja bei grįžo ja atgal.
Izraelyje tos pačios lyties poros gali turėti vaikų naudodamosi pakaitine motinyste, sekmadienį nusprendė šalies Aukščiausiasis teismas ir žengė žingsnį, kurį teisių gynėjai pavadino stiprinančiu lygybę, o kritikai pasmerkė kaip griaunantį šeimos vertybes.
Teismas nusprendė, kad Izraelyje per pusmetį turi būti atšaukti pakaitinės motinystės apribojimai tos pačios lyties poroms ir vienišiems vyrams. Toks teismo sprendimas yra daugiau kaip prieš dešimtmetį prasidėjusios kovos rezultatas.
Izraelis Viduriniuosiuose Rytuose pirmauja LGBTQ+ teisių srityje, o šalies parlamente dirba keli savo homoseksualumo neslepiantys vyrai. Nepaisant to, iki šiol pakaitinė motinystė nebuvo pasiekiama homoseksualioms poroms ir vienišiems vyrams.
Žmonės, kurie Izraelyje negalėdavo susilaukti vaikų naudodamiesi pakaitine motina, ieškodavo sprendimų tokiose užsienio šalyse, kaip Indija, Nepalas, Tailandas ar JAV.
Pakaitinė motinystė, kuomet moteris sutinka išnešioti kūdikį kitam žmogui ar porai, Izraelyje iš pradžių buvo legalizuota 1996-aisiais ir tik heteroseksualioms poroms, tačiau po to – ir vienišoms moterims.
Tos pačios lyties vyrų pora Etai Pinkas ir Yoavas Aradas 2010 pirmą kartą kreipėsi į teismus dėl teisės į pakaitinę motinystę. Kuomet pirmasis jų mėginimas žlugo, pora 2015-aisiais kartu su kitomis LGBTQ+ grupėmis pateikė naują peticiją.
Praėjusiais metais Aukščiausiasis teismas nurodė įstatymų leidėjams per 12 mėnesių nutraukti diskriminaciją pakaitinės motinystės srityje, sakydamas, kad prieštarauja Konstitucijai nuošalyje palikti homoseksualias poras ir vienišus vyrus.
Tačiau konservatyvių pažiūrų ultraortodoksų įstatymų leidėjai Izraelio parlamente Knesete sužlugdė siūlymą išplėsti prieigą. Po to, kai po kovą šalyje vykusių parlamento rinkimų buvo suformuota nauja vyriausybė, įstatymų leidėjams ir toliau nepavykdavo pasiekti vieningo sprendimo.
Po naujausio Aukščiausiojo teismo nuosprendžio Izraelio homoseksualių tėvų asociacijos pirmininkas Ozas Parvinas pasveikino žinias kaip „nuostabias“. Jis nurodė, kad prieš devynerius metus kartu su savo partneriu Indijoje pasinaudojo pakaitine motinyste ir susilaukė dvynių dukterų.
Anot jo, dabar kitos poros galės pereiti visą pakaitinės motinystės procesą savo šalyje. „Tai kur kas lengviau ir protingiau“, – kalbėjo O. Parvinas.
Tačiau dešiniojo sparno įstatymų leidėjas Bezalelas Smotrichas savo ruožtu nurodė, kad Aukščiausiojo teismo nuosprendis yra „griūvančio Izraelio žydiškumo“ ženklas.
Kremlius antradienį atmetė Vašingtono pareikštus kaltinimus, neva Rusija bandė sutrikdyti 2016 metais vykusius JAV prezidento rinkimus ir siekė demoralizuoti afroamerikiečius. Šiuos kaltinimus Kremlius pavadino nesuprantamais.
45-uoju JAV prezidentu tapo ne Hilary Klinton, o Donaldas Trampas.
„Rusijos valstybė, Rusijos vyriausybė neturėjo ir neturi nieko bendra su bet kokiu kišimusi, ypač tokiu, kuris apibūdinamas taip abstrakčiai“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Remiantis nauja JAV Senatui pristatyta ataskaita, pagrindinis Rusijos interneto tyrimų agentūros (IRA) tikslas buvo pagilinti JAV visuomenės susiskaldymą ir įtikinti Demokratų partiją remiančius rinkėjus, įskaitant lotynoamerikiečius, jaunimą ir LGBTQ bendruomenę, neiti balsuoti.
Tūkstančių 2015-2017 metais socialinėje žiniasklaidoje paskelbtų IRA reklamų ir pranešimų analizė parodė, kad buvo itin stengiamasi sukelti juodaodžiams amerikiečiams pyktį, jog rinkimų dieną jie liktų namuose.
Pavyzdžiui, iš IRA sukurtos paskyros „Blacktivist“ buvo siuntinėjamos tokios žinutės apie Demokratų partijos kandidatę JAV prezidento rinkimuose Hillary Clinton: „H. Clinton nerūpi niekieno gyvybės. H. Clinton svarbūs tik balsai“.
Iš kitos IRA paskyros „Black Matters“ socialiniame tinkle feisbuke buvo paskelbtas toks pranešimas: „Pareigūnai žudo juodaodžius vaikus. Ar esi įsitikinęs, kad tavo sūnus nebus kitas?“.Manoma, kad IRA buvo įsteigta kaip propagandos priemonė ir ją įsteigė verslininkas Jevgenijus Prigožinas, artimai susijęs su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
