Li Harvis Osvaldas

SkaitomiausiosŽvalgyba

Džonas Kenedis su žmona Žaklina Dalase, iki nelaimės likus vos kelioms akimirkoms. EPA – ELTA nuotr.

Niujorkas, gruodžio 16 d. (tca/dpa-ELTA). JAV prezidento Joe Bideno administracija išslaptino beveik 1 500 dokumentų, susijusių su 1963 metais įvykdytu prezidento Johno F. Kennedy (JFK) nužudymu.
 
Bene didžiausias atradimas yra tas, kad, likus kelioms savaitėms iki 1963 metų lapkričio dienos, kai buvo nušautas JFK, būsimasis žudikas Lee Harvey Oswaldas buvo susitikęs su KGB pareigūnu SSRS ambasadoje Meksikoje.
 
Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) ataskaitoje aiškėja, kad ji žinojo, jog L. H. Osvaldas lankėsi SSRS ambasadoje su prašymu išduoti pasą ar vizą, tačiau nelaikė jo didele grėsme.
 
Dokumentai paviešinami praėjus dviem mėnesiams po to, kai J. Bidenas atidėjo planuotą JFK medžiagos atskleidimą, siekdamas „apsisaugoti nuo galimos žalos karinei gynybai, žvalgybos operacijoms, teisėsaugai ar užsienio santykių palaikymui, nes ji yra tokia rimta, kad nusveria visuomenės interesą nedelsiant ją paskelbti“.
 
Trečiadienį paskelbus dokumentus bus atlikta išsami likusių įslaptintų dokumentų, kurių yra apie 10 tūkst., saugumo patikra, tačiau jos vykdymo terminas nenustatytas.
 
Dauguma trečiadienį paskelbtų dokumentų yra susiję su L. H. Oswaldu.
 
Tiek J. Bidenas, tiek buvęs prezidentas Donaldas Trumpas FTB, CŽA ir kitų nacionalinio saugumo agentūrų nurodymu atidėjo JFK dokumentų paskelbimą. 1992 metais Johno F. Kennedy nužudymo dokumentų rinkimo akte buvo nurodyta, kad visi su nužudymu susiję dokumentai turi būti paviešinti iki 2017 metų spalio, tačiau tai dar nebuvo padaryta.
 
Daugumoje dokumentų, kurie buvo paviešinti po to termino pabaigos, atliktas tam tikras redagavimas.
 
Prieš trečiadienio paviešinimą Nacionalinis archyvas apskaičiavo, kad jau išslaptinta daugiau kaip 90 proc. vyriausybinių bylų, susijusių su nužudymu.
 
Živilė Aleškaitienė (DPA)
 
2021.12.16; 12:16
Žvalgyba

JAV prezidentas Džonas Kenedis su žmona Žaklina nužudymo dieną. EPA – ELTA nuotr.

JAV vyriausybė nusprendė atskleisti kelis tūkstančius anksčiau neskelbtų slaptų dokumentų apie buvusio JAV prezidento Džono F. Kenedžio (John F. Kennedy) nužudymą. Tačiau, nacionalinio saugumo sumetimais, vis dėlto neduotas leidimas skelbti kai kurių su nužudymu susijusių dokumentų.

1992 metais Kongresas nusprendė, kad visi duomenys apie Dž. F. Kenedžio nužudymą turi būti atskleisti per 25 metus. Nacionaliniai archyvai jau yra paskelbę didžiąją dalį su daugiau kaip prieš 50 metų įvykdytu nužudymu susijusių dokumentų. Tačiau paskutinė dalis laikyta užrakinta. Dabartinis JAV lyderis Donaldas Trampas (Donald Trump) mano, kad šie dokumentai turėtų tapti prieinami visiems, bet sutiko atidėti kai kurių kitų dokumentų paskelbimą.

Dokumentai buvo paskelbti Nacionalinių archyvų ir registrų administracijos tinklalapyje, laikantis 1992 metų įstatymo. 35-asis Jungtinių Valstijų prezidentas Dž. F. Kenedis nušautas 1963 metais svečiuojantis Dalase. Prezidento nužudymu apkaltintas Li Harvis Osvaldas (Lee Harvey Oswald), tačiau žudiko motyvai lieka neaiškūs. Nusikaltėliui taip ir neteko stoti prieš teismą, nes jis buvo nušautas praėjus vos dviems dienoms po šalį sukrėtusios tragedijos.

Nacionalinių archyvų pranešime teigiama, kad prezidento D. Trampo nurodymu, jau paskelbtas 2 tūkst. 891 dokumentas, susijęs su Dž. F. Kenedžio nužudymu 1963-iųjų metų lapkritį. Istorikai teigė, kad ketvirtadienį paskelbtuose dokumentuose nėra jokių stulbinamų naujų faktų.

Dokumentuose aptinkama įvairi informacija, varijuojanti nuo Federalinio tyrimo biuro (FTB) direktorių atmintinių iki interviu su Dalaso visuomenės nariais. Viename dokumente pateikiamas tuomečio FTB direktoriaus Edgaro Huverio (Edgar Hoover) pokalbis 1963 metų lapkričio 24 dieną. Edgaras Huveris sakė, kad pagrindinio įtariamojo L. H. Osvaldo nužudymo išvakarėse FTB informavo policiją apie grėsmę jo gyvybei, bet policija nesiėmė jokių veiksmų.

JAV lyderis D. Trampas davė šešis mėnesius (iki 2018 metų balandžio 26 d.) peržiūrėti likusius dokumentus ir nurodyti priežastis, kodėl jie neturėtų būti paskelbti. Tikėtina, kad pasibaigus šiam terminui, dokumentai gali būti nepaviešinti.

L. H. Osvaldas dar nužudymo dieną sulaikytas Dalase ir apkaltintas prezidento žmogžudyste, bet po dviejų dienų policijos nuovadoje jį nušovė naktinio klubo savininkas Džekas Rabis (Jack Ruby) – jam taip ir neteko stoti prieš teismą. Tačiau didžioji dalis amerikiečių abejoja oficialiais įrodymais, kad L. H. Osvaldas buvo vienintelis prezidento žudikas. Praėjus daugiau kaip pusei šimtmečio nuo nužudymo, jis laikomas didžiausia sąmokslo teorija Amerikos istorijoje.

Apie Dž. F. Kenedžio nužudymą sukurta tūkstančiai knygų, kino juostų ir dokumentinių filmų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.28; 00:01

Žvalgyba

Dabartinis JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) ketina leisti paskelbti ilgai slėptus duomenis apie buvusio prezidento Džono F. Kenedžio (John F. Kennedy) nužudymą, informuoja transliuotojas BBC.

Dokumentų paskelbimas numatytas spalio 26 dieną, tačiau JAV lyderis turi teisę pratęsti jų įslaptinimo statusą. Dž. F. Kenedis nušautas 1963 metų lapkričio 22 dieną, jam viešint Dalase, Teksaso valstijoje.

Nacionaliniai archyvai jau yra paskelbę didžiąją dalį su nužudymu susijusių dokumentų, tačiau paskutinė dalis laikoma užrakinta. Bet dabartinis JAV lyderis D. Trampas mano, kad šie dokumentai turėtų tapti prieinami.

1992 metais Kongresas nusprendė, kad visi duomenys apie Dž. F. Kenedžio nužudymą turi būti atskleisti per 25 metus, nebent šalies prezidentas nuspręstų, kad duomenų atskleidimas pakenktų nacionaliniam saugumui.

Vis dar yra daugiau kaip 3 tūkst. anksčiau neskelbtų dokumentų. Iki šiol paskelbta per 30 tūkst. dokumentų, tačiau paredaguotų.

Dž. F. Kenedžio nužudymo ekspertai nemano, kad nepaskelbtuose dokumentuose yra stulbinamų naujų faktų. Tačiau juose pateikiama daugiau informacijos apie žudiko Li Harvio Osvaldo (Lee Harvey Oswald) veiklą Meksike, likus keliems mėnesiams iki nužudymo.

Li H. Osvaldas sulaikytas Dalase dar nužudymo dieną ir apkaltintas prezidento žmogžudyste. Bet po dviejų dienų policijos nuovadoje jį nušovė naktinio klubo savininkas Džekas Rabis (Jack Ruby) ir jam taip ir neteko stoti prieš teismą. Tiesa, didžioji dalis amerikiečių abejoja oficialiais įrodymais, esą Li H. Osvaldas buvo vienintelis prezidento žudikas. Praėjus daugiau kaip pusei šimtmečio nuo nužudymo, jis laikomas didžiausia sąmokslo teorija Amerikos istorijoje.

Apie Dž. F. Kenedžio nužudymą sukurta tūkstančiai knygų, kino juostų ir dokumentinių filmų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.25; 00:05

neciporenko
Žvalgyba

Olego Nečiporenkos pavardė besidomintiems žvalgybų intrigomis turėtų būti puikiai žinoma. Olegas Nečiporenko – buvęs KGB pulkininkas. Sovietmečiu jis ilgokai dirbo Meksikoje, kol 1971-aisiais metais šios šalies vadovybė jį ir dar keletą Sovietų Sąjungos diplomatų demaskavo kaip sovietų žvalgus ir paskelbė nepageidaujamais asmenimis.

Vartojant tarptautinius terminus, O.Nečiporenko Meksikoje tapo “persona non grata”. Žodžiu, buvo išvytas iš Meksikos. Tada O.Nečiporenko beveik dešimt metų dirbo KGB struktūrose kaip “šnipas specialiesiems pavedimams”. Paskui būta ilgalaikių komandiruočių į karštuosius taškus – Vietnamą, Nikaragvą, Libaną.

Continue reading „“Princesė” pasirodė esanti stipresnė už “Princą”” →