Nuotraukoje: garsusis Eligijus Masiulis. Slaptai.lt nuotr.
Buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis teigia, kad korupcijos byla, kurioje jis kaltintas ir pirmos instancijos teismo išteisintas dėl korupcinių veikų, buvo užsakyta politinės opozicijos – konservatorių, kadangi 2016 metais Liberalų sąjūdis buvo stipri politinė jėga, jai buvo prognozuota pergalė tuometiniuose Seimo rinkimuose. O užtrukęs teisinis procesas, jo manymu, buvo „užprogramuotas“ kaltinimo autoriaus.
„Nekyla abejonių, kad ši byla turinti užsakovą. Paminėčiau konservatorius, bet jie apsiskaičiavo, tuometinius rinkimus laimėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga“, – trečiadienį Lietuvos apeliaciniame teisme sakė E. Masiulis.
„Įprastai mūsų teismai veikia greitai ir efektyviai. Todėl esu įsitikinęs, kad tokio ilgo proceso priežastys buvo užprogramuotos yra kaltinimo autoriaus ir tyrėjų“, – pridėjo jis.
Buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas tikino, kad byloje pateikti kaltinimai ir įtarimai buvo sukonstruoti dirbtinai ir pasitelkiant fantaziją, o ne realybę.
„Vėliau, bylos eigoje, buvo papildyti įtarimai, nors jie Vilniaus apygardos teismui nebuvo skundžiami, matyt pats žmogus nebetikėjo kaltinimais“, – paminėjo jis.
E. Masiulis tvirtino, kad jo automobilyje rasti pinigai – 90 tūkst. eurų, tai verslininko Raimondo Kurlianskio paskola, kurios šiam reikėjo nekilnojamajam turtui įsigyti. Jo teigimu, gegužės 10 d. vykdytos kratos filmuotoje medžiagoje užfiksuoti ne tik paimti pinigai, bet ir šios paskolos susitarimas. Eligijus Masiulis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Nepaisant to, kad pareigūnai žinojo, jog yra paskolos susitarimas, jie nuo pirmos ikiteisminio tyrimo sekundės ignoravo, bandė nutylėti, slėpti tą faktą“, – sakė jis.
Bylos duomenimis, per visas kratas vykdytas 2016 metų gegužę, pas tuometinį Liberalą sąjūdžio lyderį rasta 242,4 tūkst. eurų, 130 Jungtinės Karalystės svarų sterlingų ir 1,6 tūkst. JAV dolerių. Buvęs politikas tvirtino, kad visi šie pinigai pateisinami ir neegzistuoja įrodymų, kad jis ar jo šeima dalyvavo finansiniuose nusikaltimuose ar gyveno ne pagal pajamas.
„Tyrimo metu buvo nustatyta, kad gavau pastovias pajamas ir Seimo nario algą. Mūsų šeimai padeda pasiturintys tėvai. Anksčiau nebuvau trauktas į teismą už finansinius nusikaltimus. Nėra jokių duomenų, kad aš ar mano šeima turi dideles sąskaitas užsienio bankuose ar turto, kurio šaltiniai nenustatyti. Taigi valstybinis kaltintojas nenustatė akivaizdaus gyvenimo ne pagal pajamas požymių“, – aiškino E. Masiulis.
Jis pareigūnus ir teisėsaugos institucijas kaltino sąmoningai formavus apie jį neigiamą visuomenės nuomonę, kūrus neigiamą įvaizdį dar net nepareiškus kaltinimų ir neatlikus kratos.
„Įjungus propagandinę teisėsaugos mašiną buvau pasmerktas. Iš tikrųjų reikia nuteikti visuomenę, kad nuspręstų, kad kaltas ir murkdytų. Kad kiekvienas išėjimas į gatvę reikalautų milžiniškų valios pastangų“, – pasakojo buvęs politikas.
„Krata automobilyje dar nebuvo atlikta, bet laikraščiai jau rašė, kad toks dalykas įvyko“, – minėjo jis.
Taip pat E. Masiulis stebėjosi, kad yra kaltinamas ėmęs kyšius už politinius sprendimus, kurių nedarė ir už tai, kad balsuotų už įstatymų projektus, kurių nepalaikė. Jo manymu, vos tik radus pinigus, imta ieškoti, kaip galima pritempti kaltinimus kyšininkavimu.
„Vienoje iš pataisų, už kurias esu kaltinamas, kad balsavau dėl kyšio, net nebuvau balsavęs. Tad nežinau, dėl ko esu kaltinamas ir turiu gintis“, – sakė jis.
Visgi, jis apgailestavo, kad R. Kurlianskio paskolos susitarimas nebuvo registruotas notariškai, kadangi ši paskola buvo panaudota kaip pretekstas sugriauti jo gyvenimą.
„Esu tik žmogus, kuris padariau klaidą ir neįvertinau, net nepagalvojau, kad pas notarą tinkamai neįforminta paskola gali sugriauti mano karjerą ir gyvenimą“, – tvirtino E. Masiulis.
E. Masiulis tvirtino, kad įrašytos jo pokalbių šifruotės yra iškraipytos, todėl kėlė klausimą, ar tai nepadaryta sąmoningai norint „pritempti“ įrodymus prie kaltinimų.
Buvęs liberalas Eligijus Masiulis (k) ir buvęs MG Baltic viceprezidentas Raimondas Kurlianskis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Taip pat, anot jo, pirmos instancijos teismui prokuratūra buvo pateikusi daugiau kaip 80 liudytojų sąrašą, kuris vėliau buvo išplėstas iki daugiau nei 100 asmenų kurie buvo teismo išklausyti. Visgi, jo teigimu, nei vienas iš liudytjų nepatvirtino iškeltų kaltinimų.
„Bet nė vienas liudytojas akivaizdžiai nepaliudijo ir nepatvirtino prokurorų surašytų kaltinimų, nors tai buvo jų pakviesti liudytojai“, – teigė E. Masiulis.
ELTA primena, kad Apeliacinis teismas apeliacine tvarka nagrinėja baudžiamąją bylą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo prekyba poveikiu, papirkimu, piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi kaltinamas Raimondas Kurlianskis, buvęs Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis, eksparlamentaras Šarūnas Gustainis, buvęs liberalas Gintaras Steponavičius, parlamentaras Vytautas Gapšys, taip pat juridiniai asmenys koncernas „MG Baltic“, dabar pakeitęs pavadinimą į „MG grupė“, Liberalų sąjūdis ir Darbo partija buvo išteisinti.
Apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pateikė išteisintojo R. Kurlianskio gynėjai Simonas Slapšinskas ir Giedrius Danėlius, išteisintojo E. Masiulio gynėjas Ruslanas Boiko ir Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Justas Laucius. Išteisintųjų asmenų advokatai ginčija žvalgybos duomenų teisėtumą, prašo pripažinti netinkamais.
Prokuroras J. Laucius prašo Apeliacinio teismo panaikinti žemesnės instancijos nuosprendį ir visus išteisintuosius pripažinti kaltais bei skirti bausmes.
Ketvirtadienį byloje paskutinį žodį turėtų tarti V. Gapšys.
Vilniaus miesto Liberalų sąjūdžio skyrius visuotinio susirinkimo metu patvirtino kandidatų į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą sąrašą.
Liberalų sąrašą į kitų metų kovą vyksiančius rinkimus ves visuomenininkas, Ukrainos apdovanotas už pagalbą kovoje prieš agresorę Rusiją, pastaruosius metus aktyviai dirbęs su didžiausiais Lietuvos labdaros projektais, buvęs Vilniaus miesto mero visuomeninis patarėjas Daniel Lupshitz.
„Tikiu, kad mes, vilniečiai, turime labai gerą galimybę pakeisti nusistovėjusį, pigų politikavimą, dar pigesnius reklaminius triukus bei asmenines, kitiems vertės nekuriančias, egocentriškas ambicijas į: darbus, įsipareigojimus ir atsakomybę. Mūsų komandos patirtis, mūsų noras ir apsisprendimas įsipareigoti Vilniaus miesto gyventojams ir bus tas esminis elementas, kuris pakeis esamą neatsakingą požiūrį į mus ir mūsų bendruomenes“, – kalbėjo sąrašo lyderis D. Lupshitz.
Sąrašo penketuką taip pat papildė LNOBT generalinis direktorius Jonas Sakalauskas, Ateities visuomenės instituto direktorė, socialinių mokslų daktarė Erika Godlevska, italų kilmės virtuvės šefas, kulinaras Gian Luca Demarco bei LS Vilniaus skyriaus Sporto komiteto pirmininkas, Lietuvos sekmadienio futbolo lygos (SFL) įkūrėjas Paulius Malžinskas.
Antru numeriu išrinktas Nacionalinio operos ir baleto teatro direktorius Jonas Sakalauskas pabrėžė, kad tokia patirčių įvairovė yra būtent tai, ko dabar reikia Vilniui.
„Vieniša žvaigždė visada nublanksta darnaus choro akivaizdoje“, – sakė J. Sakalauskas.
Su Liberalų sąjūdžiu į miesto tarybą kandidatuojantis virtuvės šefas, visuomenininkas Gian Luca Demarco pažymėjo, jog Liberalų sąjūdis buvo ir bus už veiklius, savimi pasitikinčius, atkaklius, kūrybingus žmonės, kuriems nereikia, jog valstybė juos varžytų.
„Liberalai tiki, jog turime sudaryti sąlygas žmonėms atsiskleisti, suteikti galimybes užsiimti savo veikla, kurti verslus, siekti aukštumų moksle ar kultūroje – įvairiausiose karjeros srityse“, – sakė G. L. Demarco, rinkimų sąraše užimsiantis trečią vietą.
„Visada maniau ir manysiu, kad politikoje turi būti drąsūs, inovatyvūs, ryžtingi žmonės, matantys šalies ir miesto ateitį. Savo turiningą patirtį noriu įprasminti kurdama sostinės kultūros politiką”, – teigė dr. E. Godlevska, kuri sąraše yra ketvirtoje vietoje.
„Liberalų įsitikinimu, veikliems žmonėms reikia šiuolaikiškos ir jų gyvenimo būdui pritaikytos gyvenamosios aplinkos. Tačiau vien tik gerų kelių, patogaus transporto nepakanka, gyventojams turi būti suteikta galimybė prisidėti prie valdžios sprendimų“, – apibendrino penktą vietą sąraše užimantis P. Malžinskas.
Liberalios savivaldos prioritetai yra: darnus žmogaus ir aplinkos santykis, verslių ir veiklių žmonių įgalinimas, jaunų šeimų bei specialistų pritraukimas į regionus, kokybiškas švietimas, sveikatos bei kultūros paslaugos. Visa tai gavęs savivaldos gyventojas jausis saugus ir bus vieningos, veikiančios, augančios, kuriančios ir pokyčio siekiančios bendruomenės dalimi bet kokios krizės akivaizdoje.
Lietuvos Respublikos Liberalų sąjūdžio (LRLS) suvažiavimas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Liberalų sąjūdžio (LS) suvažiavime į partijos narius kreipęsis Tauragės rajono meras Dovydas Kaminskas tikina, kad politikai, neva pasisakantys už paramą tradicinei šeimai, dažniausiai tiesiog yra prieš LGBT asmenis, o tai reiškia, prieš kitus žmones.
„Mums rūpi, kad miestai ir regionai būtų patrauklūs gyventi šeimoms. Čia kalbame, kad visoms šeimoms. Regionai turi būti patrauklūs visoms šeimoms. Nėra nei vieno žmogaus Lietuvoje, kuris nebūtų už tradicinę šeimą. Nei vieną. Tomas Vytautas Raskevičius, galima įvardinti ir kitus, jie visi yra už tradicinę šeimą“, – šeštadienį keturioliktajame Liberalų sąjūdžio suvažiavime kalbėjo D. Kaminskas.
Pasak Tauragės mero, vienintelis pagrįstas pasiteisinimas, kurį gali turėti politikai, nebalsuojantys už tos pačios lyties asmenų santykių reglamentavimą – tvirti religiniai įsitikinimai. Kitais atvejais, balsavimas prieš, pasak jo, signalizuoja politinio nuoseklumo stygių.
„Jeigu politikas nebalsuoja dėl to, kad jo neišrinks kitą kadenciją ar kitais metais, tai jau yra problema. Tai rodo, kad nėra integralumo“, – tikino jis.
„O homofobija yra itin tingių politikų mėgstamiausia tema. Tokių, kaip Gražulis. Tai tiesiog yra baimės kūrimas gyventojams, kurie iki galo tų baimių galbūt nesupranta“, – pridūrė D. Kaminskas.
Tauragės rajono meras Dovydas Kaminskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
ELTA primena, kad pirmadienį valdantieji pristatė Civilinės sąjungos įstatymo projektą, kuriuo taip pat reglamentuojami ir vienos lyties asmenų santykiai. Koalicijos partnerių teigimu, šis įstatymo projektas yra kompromisinis variantas, parengtas įsiklausius į nuotaikas visuomenėje.
Būtent šį projektą šeštadienį į suvažiavimą susirinkusius Liberalų sąjūdžio narius paragino palaikyti Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė.
„Yra dar vienas egzaminas, kurį turime išlaikyti su jumis. Yra Civilinės sąjungos projektas, kuriam labai prašau palaikymo“, – šeštadienį LRLS suvažiavime kalbėjo A. Armonaitė.
Tačiau Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen vieningos Seimo liberalų paramos šiam įstatymui kol kas nežada. Vis tik, Seimo pirmininkė viliasi, kad tos pačios lyties asmenų santykius reglamentuojantį įstatymą parlamente priimti pavyks.
„Pagal vado komandą Liberalų sąjūdyje niekas nebalsuoja“, – akcentavo V. Čmilytė-Nielsen.
Praėjusiais metais Liberalų sąjūdžio atstovai Jonas Varkalys ir Juozas Baublys balsavo prieš partnerystės įstatymą, o Viktoras Pranckietis susilaikė. Ričardas Juška balsavime nedalyvavo.
Praėjus kelioms dienoms po šio įstatymo projekto pristatymo, „agroliberalais“ viešojoje erdvėje vadinami politikai savo būsimą sprendimą arba komentuoja nenoriai, arba leido suprasti, kad, kaip ir Partnerystės įstatymo atveju, sprendimą lems „nuo vaikystės susiformavęs požiūris“.
Partnerystės įstatymui nepritaręs Jonas Varkalys Eltai pažymėjo, kad kol kas į Civilinės sąjungos projektą nėra įsigilinęs. Tačiau, akcentuoja jis, vadovaudamasis savo vertybėmis, veikiausiai įstatymo projektui nepritars. Gražus – negražus suoliukas. Slaptai.lt nuotr.
Kiek švelnesnės retorikos laikosi R Juška, akcentuojantis, kad jo asmeninis Civilinės sąjungos įstatymo projekto vertinimas yra vis dar „formavimosi stadijoje“.
Analogiškos pozicijos laikosi ir Juozas Baublys, teigiantis, kad su projektu kol kas nėra susipažinęs, todėl galutinį sprendimą galės priimti tik atlikus detalesnę analizę.
Tuo tarpu V. Pranckietis Civilinės sąjungos įstatymo projektą komentavo nenoriai. Jis teigė apskritai apie įstatymo projektą sužinojęs tik iš televizijos laidų.
MG Baltic. ELTA nuotr.
Vilniaus apygardos teismas antradienį paskelbė sprendimą „MG Baltic“ byloje. Priimtas sprendimas išteisinti buvusį „MG Baltic“ viceprezidentą Raimondą Kurlianskį bei visus kitus kaltinamuosius. Priimtas sprendimas išteisinti buvusį Liberalų sąjūdžio pirmininką Eligijų Masiulį, taip pat kaltinamuosius Vytautą Gapšį, Šarūną Gustainį ir Gintarą Steponavičių.
ELTA primena, kad vienoje stambiausių pastarųjų metų politinės korupcijos byloje kaltinimai dėl apysunkių ir sunkių korupcinio pobūdžio nusikaltimų – kyšininkavimo, papirkimo ir prekybos poveikiu – buvo pareikšti penkiems fiziniams asmenims, iš kurių keturi yra buvę ar esami Seimo nariai, taip pat trims juridiniams asmenims. Liberalų sąjūdis. Slaptai.lt nuotr.
2018 m. balandžio 19 d. bylai buvo suteiktas prioritetinis statusas, kadangi jos nagrinėjimo operatyvumu siekiama apginti ir apsaugoti viešą interesą. Bylai suteikus specialųjį statusą, siekta minimizuoti galimas rizikas dėl galimai ilgos bylos nagrinėjimo trukmės.
„MG Baltic” politinės korupcijos byloje buvo įtariama, kad politikai, imdami kyšius iš „MG Baltic”, palaikė ar inicijavo koncernui palankius sprendimus Seime bei kitose valstybės institucijose, taip pat darė poveikį nulemiant viešųjų pirkimų laimėtojus.
Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Gitanos Markovičienės (ELTA) nuotr.
Antrai kadencijai Liberalų sąjūdžio pirmininke išrinkta Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad per ateinančius dvejus metus sieks aktyvinti partijos skyrius. Anot politikės, kol kas apie pretendavimą į prezidento postą kalbėti dar per anksti – visą dėmesį ji telkia į Seimo ir partijos pirmininkės pareigas.
„Aš labai džiaugiuosi, kad partijos kolegos, bendražygiai įvertino tuos dvejus metus ir kad vėl pasitikėjo manimi ir suteikė galimybę vesti šią partiją dar dvejus metus ateityje“, – Eltai sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Pasak politikės, per ateinančią dvejų metų kadenciją ji sieks didesnio aktyvumo skyriuose.
„Mes turime 60 skyrių visoje Lietuvoje, tačiau labai norėtųsi pasiekti, kad jie visi būtų ne tik formalūs, bet ir iš tiesų aktyvūs. Per metus pasiekėme daug aktyvindami partijos komitetus – daug yra žmonių, kurie ateina su naujomis idėjomis, su pokyčių pasiūlymais – turiu omenyje politinę darbotvarkę. Į juos mėginame kuo daugiau atsižvelgti ir tas politinis darbas partijoje vyksta aktyviau nei iki tol. Tai aš norėčiau tą tendenciją stiprinti“, – sakė antrai kadencijai išrinkta Liberalų sąjūdžio pirmininkė.
„Pirmajame (pirmininko rinkimų – ELTA) etape buvo iškelta daug stiprių kandidatų, juos iškėlė partijos skyriai. Tas akivaizdu, jog tokių lyderių, stiprių žmonių mes partijoje turime daug. Dalis jų atsiėmė kandidatūras, na, o vertinu tai, matyt, kaip tam tikro pasitikėjimo manimi ženklą“, – komentavo V. Čmilytė-Nielsen.
Naujausių Eltos užsakymu „Baltijos tyrimų“ atliktų apklausų duomenys rodo, kad nuo gegužės mėnesio pabaigos gyventojų, palankiai vertinančių Seimo pirmininkę, sumažėjo 7 procentiniais punktais. Visgi V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad reitingai yra antraeilis dalykas.
„Aš manau, kad visi politikai šiek tiek reaguoja į reitingus. Mano vertinimu, reitingai parodo tendenciją, į juos reikia kreipti dėmesį, bet dabartiniu laikotarpiu, kai praėjo mažiau nei metai po rinkimų, kai mes, kaip valdančioji dauguma, turime tokių iššūkių, kurie iš esmės yra krizės – ar tai būtų krizė, susijusi su pandemija, ar migracijos situacija“, – kalbėjo Liberalų sąjūdžio pirmininkė.
Paklausta, ar mąsto apie kandidatavimą į prezidento postą, V. Čmilytė-Nielsen akcentavo, jog kol kas anksti mąstyti apie prezidento rinkimus.
„Labai anksti dar apie tai kalbėti. Šiuo metu esu tik 10 mėnesių Seimo pirmininkė, ir šios pareigos drauge, žinoma, ir su partijos pirmininkės pareigomis yra labai atsakingos. Visos mano pastangos yra būtent šiems darbams“, – teigė politikė.
ELTA primena, kad šeštadienį Trakuose vykusiame Liberalų sąjūdžio suvažiavime antrai pirmininko kadencijai buvo perrinkta V. Čmilytė-Nielsen. Politikė, surinkusi 78,45 proc. balsų, nugalėjo parlamentarą Andrių Bagdoną – jis vienintelis metė iššūkį kandidatei.
Valdančiąją daugumą formuojanti Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija pirmadienį ketina pasirašyti koalicinę sutartį.
Šeštadienį susitarimą dėl koalicijos formavimo ir prioritetinių darbų vienbalsiai patvirtino TS-LKD prezidiumas.
„TS-LKD bendruomenė vieningai patvirtino koalicinio susitarimo dokumentą. Tikime, kad šis susitarimas padės pamatus rimtiems darbams, kuriais sustiprinsime Lietuvos valstybę ir atkursime žmonių pasitikėjimą“, – sakė TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis.
Penktadienį šiam susitarimui pritarė Laisvės partijos Politinė taryba.
Pasak dešiniųjų partijų buriamos koalicijos lyderės Ingridos Šimonytės, pirmadienį dar nebus paskelbtos pavardės asmenų, pretenduojančių užimti postus Vyriausybėje ir Seime.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) taryba pritarė susitarimui dėl koalicijos formavimo ir prioritetinių darbų su Liberalų sąjūdžiu ir Laisvės partija.
Prieš tai dokumentą vienbalsiai patvirtino TS-LKD prezidiumas.
„TS-LKD bendruomenė vieningai patvirtino koalicinio susitarimo dokumentą. Tikime, kad šis susitarimas padės pamatus rimtiems darbams, kuriais sustiprinsime Lietuvos valstybę ir atkursime žmonių pasitikėjimą“, – sako TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis.
Penktadienį šiam susitarimui pritarė Laisvės partijos Politinė taryba.
Koalicijos susitarimą tarp TS-LKD, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos planuojama pasirašyti ateinantį pirmadienį.
Ingrida Šimonytė ir Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Valdančiąją daugumą formuojančios politinės jėgos – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija – ketvirtadienį pradės derinti koalicijos sutarties ir būsimos Vyriausybės programos nuostatas.
Šios partijos kartu iš viso turi 74 mandatus naujajame Seime. Deklaracijoje, skelbiančioje apie koalicijos formavimo derybas, taip pat numatyta, kad premjerės pareigas eitų konservatorių sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė.
Liberalų sąjūdis yra pareiškęs pageidavimą dėl trijų ministrų kėdžių – aplinkos, ekonomikos ir inovacijų bei švietimo, mokslo ir sporto. Liberalai taip pat yra viešai sakę, kad norėtų deleguoti ir Seimo pirmininką.
Laisvės partija yra skelbusi, kad norėtų veikti švietimo, ekonomikos, žmogaus teisių srityje.
Savo ruožtu TS-LKD trečiadienį vakare pranešė, kad partijos derybininkai bus konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis ir rinkimų sąrašo lyderė I. Šimonytė. Jie taip pat pranešė apie pagrindinius savo prioritetus formuojant Vyriausybės programą – skaidrumas ir aukščiausi etikos standartai, pagarba teisės viršenybei, demokratinių vertybių laikymasis ir žodžio laisvė bei pagarba konstitucinėms žiniasklaidos teisėms.
Liberalų sąjūdžio tarybos posėdis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Liberalų sąjūdis šeštadienį paskelbė reitinguotą kandidatų į Seimą sąrašą. Pirmoji sąraše – partijos lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Už jos rikiuojasi, partijos pirmininkės pavaduotojas Andrius Bagdonas.
Daugelį savo sprendimu dalyvauti Seimo rinkimuose su liberalais nustebinęs parlamento vadovas Viktoras Pranckietis sąraše yra trečias.
Ketvirtas – parlamentaras Virgilijus Alekna, penktoji – Trakų rajono merė Edita Rudelienė. Buvęs partijos lyderis Eugenijus Gentvilas – šeštas.
Toliau sąraše rikiuojasi politologas Raimundas Lopata, Seimo narys Simonas Gentvilas, Arminas Lydeka, pirmąjį dešimtuką užbaigia buvęs Kauno vicemeras Simonas Kairys.
„Pristatome sąrašą, kurį surikiavo mūsų partijos nariai, vertindami kandidatų patirtį ir nuveiktus darbus. Šis sąrašas nebus koreguojamas nei partijos pirmininkės, nei partijos Valdybos. Šiandien pateikiame jį partijos Tarybai patvirtinti. Tai – procedūrinis formalumas, jis įtakos reitingui taip pat neturės. Esame vienintelė partija, kurios kandidatai sureitinguoti nesikišant partijos vadovybei“, – akcentuoja partijos pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen.
Šeštadienį baigėsi tris dienas trukęs Liberalų sąjūdžio kandidatų į Seimo daugiamandatę rinkimų apygardą reitingavimas. Abėcėlinis kandidatų sąrašas reitinguotas visuotiniu elektroniniu partijos narių balsavimu: prisijungę prie balsavimo sistemos partijos nariai turėjo 30 vienodų reitingo balsų, kuriuos po vieną paskirstė savo favoritams.
Liberalų sąjūdis pristatė rinkimų programos gaires
Vykusiame Liberalų sąjūdžio nuotoliniame partijos tarybos posėdyje pristatytos ir rinkimų programos gairės.
„Mūsų pagrindinė kryptis – Galimybių Lietuva. Liberalams būtent sukuriamos realios galimybės reiškia gerovę. Tai leidžia gerinti savo, savo šeimos ir savo šalies gyvenimą. Tai nėra dovana, kurią piliečiams padovanoja valdžia. Valdžia privalo ne tik mokėti padalinti, uždrausti ir apriboti, bet ir sukurti sąlygas augimui, matyti tolimesnę perspektyvą, planuoti kelis metus į priekį“, – pabrėžė Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir įvardino penkias prioritetines partijos būsimų darbų sritis.
„Įvertinę dabartinę situaciją, išskyrėme penkias prioritetines sritis: tai savarankiškai dirbantys, kuriantys žmonės, kuriais valstybė turi pasitikėti ir sudaryti galimybes veikti. Sveika sveikatos apsaugos sistema, orientuota į prevenciją. Švietimas, ugdantis laisvei pasirengusį žmogų. Žalia Lietuva ir gamtai draugiška ekonomika. Ir, žinoma, apgintos žmogaus teisės, kurios, mūsų įsitikinimu, yra saugios vakarietiškos valstybės pagrindas ir garantas“, – kalbėjo partijos vadovė.
Liberalų sąjūdžio tarybos posėdyje. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Programos rengimo grupės koordinatorius, Liberalų sąjūdžio pirmininkės pavaduotojas Simonas Kairys, pristatė pagrindines gaires iš Liberalų sąjūdžio programos. Jis išskyrė 15 sektorių – nuo švietimo, kultūros, sveikatos ir socialinio teisingumo iki žmogaus teisių, krašto apsaugos, užsienio politikos bei savivaldos, žemės ūkio ir aplinkosaugos su ekonomika.
„Liberalai visada laikėsi nuoseklios mokesčių mažinimo politikos ir išlieka nuoseklūs – akcentuoja mokesčių mažinimą. Sieksime mažinti GPM, o vertindami šiandieninius iššūkius ekonomikai – ir PVM. Būtinas efektyvus darbas su mažėjančiomis tiesioginėmis užsienio investicijomis ir startuoliais. Šiose srityse planuojame sukurti 100 tūkst. naujų darbo vietų per kadenciją“, – kalbėjo S. Kairys.
Liberalų sąjūdis iki 2025 m. įsipareigoja sukurti 50 000 naujų darbo vietų bioekonomikoje ir žiedinėje ekonomikoje. Programoje iškeltas tikslas išvalyti visas Lietuvos upes nuo taršos, miškingumą padidinti iki 35 procentų.
Profesorius Raimundas Lopata. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Politologas Raimundas Lopata tapo Liberalų sąjūdžio nariu. Būtent su Liberalų sąjūdžiu R. Lopata Seimo nario mandato sieks artėjančiuose Seimo rinkimuose – jis iškeltas vienmandatėje Pašilaičių apygardoje Vilniuje.
„Apsisprendęs kandidatuoti Seimo rinkimuose buvau nepartinis, tačiau nuo pradžių žinojau, kad pareiškimą stoti į partiją tikrai rašysiu. Žmogus ne įstoja į liberalią partiją, o pareiškia, kad yra liberalas. Taip pat manau, kad yra sąžininga stoti į partiją, su kurios vėliava kandidatuojama rinkimuose. Tikiuosi, kad mano pavyzdžiu seks ir kiti asmenys, apsisprendę dalyvauti politinėje veikloje su kuria nors politine jėga“, – akcentuoja R. Lopata.
Liberalų sąjūdžio Valdybos posėdyje R. Lopata Valdybos sprendimu buvo priimtas į partiją. Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen labai pozityviai vertina R. Lopatos apsisprendimą jungtis prie partijos.
„Profesoriaus pasiūlymai ir įžvalgos mūsų rinkiminei programai, didelis noras prisidėti ir veiksmai įsijungiant į partijos veiklą yra labai teigiamas ir dar aktyvesnei veiklai liberalus telkiantis žingsnis. Vertybiniu požiūriu R. Lopatos ir Liberalų sąjūdžio interesai sutampa, o prieš ateidamas į mūsų gretas profesorius nebuvo jokios politinės partijos narys“, – teigia V. Čmilytė-Nielsen.
„Savo veiklos prasmę matau žmogaus laisvės, orumo ir teisių apgynime nuo per didelio valdžios kišimosi į asmeninį gyvenimą. Su Liberalų sąjūdžiu esu pasiryžęs inicijuoti ir įgyvendinti tai užtikrinančius pokyčius. Laisvo žmogaus problema Lietuvoje tampa vis svarbesnė, o pandemija tai tik dar labiau išryškino“, – dėl savo partinio pasirinkimo įsitikinęs profesorius.
R. Lopata yra vienas iš „Liberalių reformų fondo“ steigėjų (2001 m.), tęstinės diskusijos „Liberalizmo perspektyvos Lietuvoje“, skirtos konkretiems svarstymams apie liberalią politiką, liberalų kaip politinės jėgos turinį ir programinius dalykus, iniciatorių (2018 – 2019 m.).
Draudžiama žaisti. Slaptai.lt nuotr. Politologai Liberalų sąjūdžio tvirtinimus, kad Vyriausybės pateikti siūlymai primena sovietinius metodus ir pavojingai kėsinasi į žmogaus laisves bei teises, laiko nepagrįstais. Ekspertai įsitikinę, kad, esant ekstremaliai situacijai, Vyriausybė turi būti centras, organizuojantis visą šalies gyvenimą, ir akcentuoja, kad toks valdymo modelis grėsmės demokratiniams procesams šalyje nekelia.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius politologas Lauras Bielinis įsitikinęs, kad bet koks įstatymas gali būti panaudotas tiek prieš pilietį, tiek piliečio labui. Visgi profesorius akcentuoja, kad koronaviruso pandemijos kontekste turi būti panaudotos daug efektyvesnės priemonės nei įprastai.
„Net žirklės gali būti nusikalstamu įrankiu – jas galima panaudoti tam, kad nudurtum žmogų. Lygiai taip pat ir bet koks įstatymas gali būti panaudotas ir prieš pilietį, ir piliečio naudai. Bet turėdami galvoje šią situaciją, kurią turime dabar, pandemiją, sunkiai suvaldomą miniai (…), mes turime suvokti, kad kai kurie įrankiai turi būti daug efektyvesni negu žirklės“, – Eltai teigė L. Bielinis.
VDU politologas nesutinka su Liberalų sąjūdžio kritika Vyriausybei ir teigia manantis, kad Vyriausybės Seimui pateiktų pasiūlymų negalima tapatinti su sovietiniais metodais.
„Manyčiau, kad neprimena (sovietinių metodų. – ELTA), nes tai yra konkreti epideminė situacija. (…) Šiuo atveju, jeigu žmogus sergantis ir jeigu įtariama, kad jis negali ir nenori saviizoliuotis, jį reikia prievartos būdu sulaikyti, nes tai yra pavojinga visiems aplinkiniams“, – pažymėjo profesorius. Lauras Bielinis. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
L. Bielinis akcentuoja ir tai, kad epidemijos laikmečiu šalyje negali būti dviejų galios centrų. Politologo nuomone, ekstremalios situacijos dėl koronaviruso metu Lietuvoje turi būti vienas aiškus centras, organizuojantis visą šalies gyvenimą, kuriuo turėtų būti Vyriausybė.
„Epidemijos laikmečiu negali būti dviejų centrų, netgi pusantro. Turi būti labai aiškus centras, organizuojantis visą mūsų gyvenimą, todėl Vyriausybė greičiausiai prašo tų papildomų įgaliojimų, kurie leistų tą gyvenimą optimaliai organizuoti“, – teigė L. Bielinis, akcentuodamas, kad, esant ekstremaliai situacijai, trukdyti Vyriausybei imtis priemonių nereikėtų.
VDU politologas taip pat pabrėžia, kad dėl koronaviruso kilusi pandemija yra išskirtinis atvejis, todėl, pasak profesoriaus, nereikėtų manyti, kad dėl šalyje taikomų priemonių išsikreipia demokratiniai procesai.
„Mes negalime (Vyriausybei. – ELTA) trukdyti ir neturime galvoti, kad tokiu būdu išsikreipia demokratiniai kažkokie principai arba konstituciniai. Tai išskirtinis atvejis, kuris nėra amžinas ir, pasibaigus epidemijai, pasibaigs ir šie įgaliojimai“, – savo nuomonę išsakė L. Bielinis.
Profesoriaus teigimu, reikia pripažinti, kad dėl koronaviruso kilusi situacija primena karinę padėtį, todėl, pasak L. Bielinio, įstatymai ir valdymo būdas turi būti sugriežtinti vardan visų Lietuvos gyventojų sveikatos.
Savo ruožtu VDU profesorius Šarūnas Liekis antrina L. Bieliniui, teigdamas, kad Liberalų sąjūdžio nuogąstavimai, jog Vyriausybės siūlymai primena sovietinius metodus ir pavojingai kėsinasi į žmogaus laisves bei teises, yra nepagrįsti. VDU profesorius Šarūnas Liekis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„(Grėsmės. – ELTA) neįžvelgiu, nes tokių masinių nelaimių, kaip karas, maras, badas, atvejais visi skaičiuoja rezultatą. Kitaip tariant, turi būti rezultatas, o ne procesas. Liberalai ir konservatoriai tradiciškai palaiko procesą, bet ne rezultatyvumą, todėl aš sakyčiau, kad Vyriausybės siūlymai yra orientuoti į rezultatyvumą ir į epidemijos, pandemijos veikimą Lietuvoje“, – Eltai sakė Š. Liekis.
„Lietuva yra teisinė valstybė, kurioje yra galimybės, jeigu bus kažkokie pažeidimai, tada ir svarstyti šiuos klausimus. O dabar taikomos visos priemonės, kurias ir daugybė kitų valstybių naudoja. Čia nieko nėra unikalaus“, – pridūrė jis.
Š. Liekis įsitikinęs, kad Vyriausybės siūlymai negali pakenkti šalies demokratiniams procesams. Politologo teigimu, svarbiausias tikslas šioje situacijoje yra pandemijos suvaldymas.
„Viskas orientuota į efektyvumą. Mano požiūriu, svarbiausia, kaip ir karo atveju, taip ir panepidemijos atveju, kad problemos būtų išspręstos ir panepidemija suvaldyta“, – patikino profesorius, akcentuodamas, kad siūlymai, kuriuos pateikė Vyriausybė, ekstremalios situacijos sąlygomis yra tinkami.
ELTA primena, kad Liberalų sąjūdžio politikai išplatino pranešimą, kuriame tvirtina, jog antradienį neeiliniame Seimo posėdyje Vyriausybė pateikė siūlymus, kurie primena sovietinius metodus ir pavojingai kėsinasi į žmogaus laisves bei teises.
Liberalų sąjūdis kritikuoja, kad sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga siekia ypač išplėsti ribas, kai gydytojas vienasmeniškai gali nuspręsti užrakinti žmogų iki 30 dienų, tam gali būti net pasitelkta policija. Partija skeptiškai vertina ir siūlymą įteisinti žmonių sekimą stebint mobiliuosius telefonus. Jų teigimu, karantino metu priimti sprendimai gali tęstis ir tuomet, kai situacija bus suvaldyta.
Liberalai taip pat nuogąstauja, kad teikiamu Civilinės saugos įstatymu Vyriausybė siūlo, kad būtų išplėstos Vyriausybės galios.
Šeštadienį Kaune vykusio Liberalų sąjūdžio suvažiavimo metu paaiškėjus, kad naująja partijos pirmininke tapo parlamentarė Viktorija Čmilytė-Nielsen, pati politikė dėkojo kolegoms už pasitikėjimą bei pažadėjo susirinkusiems nežaisti politinių žaidimų ir nedalyvauti užkulisiniuose sandėriuose.
„Niekada nelipau per galvas, nesiveržiau į postus. Man visada buvo svarbiau galimybė laisvai išsakyti savo nuomonę, sudalyvauti racionalioje, korektiškoje diskusijoje. Būtent tokia laisvės ir tarpusavio pasitikėjimo atmosfera mane ir paskatino jungtis prie liberalų. Esu įsitikinusi, kad tai didžiulė vertybė, kurią sugebėjome išlaikyti ligi šiol – nepriklausomai nuo įvairių aplinkybių“, – po partijos pirmininko rinkimų rezultatų paskelbimo sakė naujoji lyderė.
Būtina atverti pozityvaus bendradarbiavimo perspektyvas bei būti atviriems, išlaikant ištikimybę savo vertybėms, pabrėžė V. Čmilytė-Nielsen.
„Mes turime atverti pozityvaus bendradarbiavimo perspektyvas. Antra vertus, privalome išlaikyti pamatinius ideologinius liberalizmo principus, neaukoti jų vardan politinės naudos ar konjunktūros. Tik taip galime tikėtis suburti visus liberalaus mąstymo žmones po viena vėliava“, – tvirtino Liberalų sąjūdžio pirmininkė.
Kartu ji padėkojo iki šiol partijos pirmininko pareigas ėjusiam Eugenijui Gentvilui bei kitiems partijos vadovams.
„Taip, atsirado žmonių, kurių baimės užgožė racionalų mąstymą, ir jie paskubėjo palikti į audrą patekusį laivą. Likusiems dėl to lengviau tikrai netapo, nes teko dirbti už du. Bet šiandien mes jau kur kas ramesniuose vandenyse“, – pridūrė V. Čmilytė-Nielsen, pažadėjusi „nebūti kokios nors įtakos grupės įkaitė ar instrumentas“.
Dėl partijos pirmininkės posto varžėsi V. Čmilytė-Nielsen, sulaukusi 79,91 proc. balsavusių palaikymo, ir Trakų rajono merė Edita Rudelienė, gavusi 20,09 proc. partiečių balsų.
Liberalų sąjūdžio pirmininkas ir partijos valdyba renkami dvejų metų kadencijai.
„Valstiečių“ bandymai riboti žiniasklaidą yra sistemingai organizuojami ir kelia grėsmę Lietuvai, sako spaudos konferenciją Seime surengę liberalai.
Jų teigimu, toks sąmoningas ir kryptingas veikimas, nepaisant tarptautinių institucijų komentarų, yra nukreiptas prieš laisvę apskritai, nes be žiniasklaidos laisvės, tikina liberalai, neįmanoma įsivaizduoti laisvos visuomenės.
„Tai – sovietizmo reliktas, tačiau taip pat – naujų tendencijų, gimstančių Rytų Europoje, atspindys. Matome Vengriją, Lenkiją, dabar jau ir Rumuniją. Lietuva šiame chore nori skambėti kaip skambiausioji styga. Susidorojimas su kritika, žurnalistais ir žiniasklaidos priemonėmis ir su laisva žiniasklaida kaip su reiškiniu, deja, tampa labai ryškia vedančiąja linija“, – „valstiečių“ veiksmus kritikuodamas kalbėjo E. Gentvilas.
Liberalų frakcijos Seime seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen akcentuoja, kad, jos teigimu, metodiškas „valstiečių“ veikimas prieš žiniasklaidą nėra naujiena.
„Vertinant valdančiųjų veikimą prieš žiniasklaidą į akis krenta sistemiškumas. Akivaizdu, kad jie metodiškai siekia supančioti žiniasklaidą. Privalome tam pasipriešinti – žiniasklaidos laisvė visuomet yra pirmoji, į kurią kėsinasi valdžia, norėdama sukoncentruoti galias savo rankose. Pamynus ją visada seka išpuoliai prieš kitas piliečių teises ir laisves – nelikus kritinės žiniasklaidos nebelieka kas pasakytų, ką valdžia daro blogai“, – valdančiųjų išpuolius prieš žiniasklaidą vertina V. Čmilytė-Nielsen.
Politikė neabejoja, kad Lietuva vis prasčiau atrodo Europos Sąjungos (ES) šalių kontekste. Tai, pasak jos, rodo Europos žurnalistų federacijos ir Europos žiniasklaidos laisvės centro kreipimasis į Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį ir ministrą pirmininką Saulių Skvernelį, ir raginamas netęsti LRT įstatymo svarstymo, kol jis nebus apsvarstytas platesnėje visuomenės dalyje.
Savo ruožtu liberalas Arūnas Gelūnas pabrėžė, kad „valstiečių“ veiksmai žiniasklaidos atžvilgiu tirpdo investuotojų pasitikėjimas Lietuva.
„Dirbdamas tokioje pasaulinėje organizacijoje kaip UNESCO didžiuodavausi, kad Lietuva visuomet priklausė regionui, kur atvirumas, žodžio laisvė, žiniasklaidos nepriklausomumas yra akivaizdus dalykas, niekam nekeliantis abejonių. Taip buvo iki tol, kol pradėjau dirbti Lietuvos Respublikos Seime ir pamačiau vieną po kitos keistų keisčiausias iniciatyvas, bandant politiškai kištis, nurodyti žurnalistams, ką jie turi rašyti, kaip jie turi nušviesti valdančiųjų veiksmus“, – piktinosi konferencijoje A. Gelūnas.
Buvęs liberalas Eligijus Masiulis (k) ir buvęs MG Baltic viceprezidentas Raimondas Kurlianskis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Po nesėkmingo advokatų bandymo nušalinti teisėjų kolegiją, teisme prasidėjo antrojo liudytojo LNK komercijos ir reklamos skyriaus vadovo pareigas einančio Tomo Bartininko apklausa.
„Pažįstu Raimondą Kurlianskį, kai įsidarbinau 2007 m. LNK, jis buvo vadybos narys bei „Alfa Media“ direktorius“, – teisme sakė T. Bartininkas.
Įtariama, kad „MG Baltic“ žiniasklaidos priemonėse transliavo Darbo partijos reklamą prieš 2016 Seimo rinkimus. R. Kurlianskio nurodymu buvo padaryta 12,1 tūkst. eurų nuolaida, kuris galimai galėjo būti kyšis „darbiečių“ vicepirmininkui Vytautui Gapšiui ir Darbo partijai. Įtariama, kad V.Gapšys už tai palaikė Vartojimo kredito įstatymo pataisą Seime, kurią R.Kurlianskio prašymu įregistravo buvęs Seimo narys, liberalas Šarūnas Gustainis.
Pasak T. Bartininko, 2015 metų lapkritį Darbo partijai dėl reklamos rodymo LNK atstovavo PHD įmonė bei jos direktorius Dalius Dulevičius. Tiesiogiai su „darbiečiais“ jis nebuvo prie derybų stalo.
„Su D. Dulevičiumi buvo aptariamos paslaugų apimtys ir suma, kurią viena pusė norėtų gauti, o kita pusė norėtų sumokėti“, – liudijo teisme LNK atstovas.
Prieš T. Bartininko apklausą advokatai prašė rengti neviešą teismo posėdį.
Advokatų prašymo, kad teismo posėdis nebūtų viešas, nes bus sužinomos komercinės LNK paslaptys, teisėjų kolegija netenkino. Tuomet gynėjai paprašė teisėjų kolegijos nusišalinti.
„Rinkodaros formavimo klausimai turėtų būti neviešai nagrinėjami (…), bus atskleistos komercinės įmonės paslaptys“, – teigė R.Kurlianskio advokatas Simonas Slapšinskas.
Advokatas taip pat pažymėjo, kad teismo posėdžio salėje dalyvauja daug LNK konkuruojančių žiniasklaidos priemonių, kurios gali pasinaudoti informacija.
Tuo tarpu prokuroras Justas Laucius teigė, kad viso ikiteisminio proceso metu apklausos su T. Bartininku nebuvo slaptinamos, todėl ir dabar jis tam nemato pagrindo.
Trijų teisėjų kolegijai paskelbus, kad prašymo netenkins ir toliau teismo posėdis bus viešas, ,,MG Baltic“ advokatas Linas Belevičius pateikė prašymą teisėjų kolegijai nusišalinti, nes, pasak jo, teismas sąmoningai pažeidinėja įstatymo nuostatas.
„Teismas sąmoningai pažeidinėja įstatymo nuostatas (…) Pažeidžia BPK (Baudžiamojo proceso kodekso. – ELTA) devintąjį straipsnį“, – teigė L. Belevičius.
Po pertraukos grįžusi teisėjų kolegija prašymo netenkino ir pranešė, kad ir toliau nagrinės bylą tos pačios teisėjų kolegijos sudėties.
Pirmadienį Vilniaus apygardos teismo teisėjai toliau nagrinėja rezonansą sukėlusią bylą, kurioje kaltinamieji yra dviejų partijų – Lietuvos liberalų sąjūdžio ir Darbo partijos – nariai bei koncernas „MG Baltic“. Teismo posėdyje apklausiami pirmieji liudytojai.
Pirmasis liudytojas socialdemokratas Bronius Bradauskas teisėjų kolegijai teigė, kad Seimo nariai turi bendrauti su verslo atstovais ir nereikėtų labai stebėtis, kad jie su jais pietauja ar vakarieniauja.
Liberalų sąjūdis. Slaptai.lt nuotr.
„Su verslu ne tik galima, bet Seimo nariams, kurie nori būti arčiau gyvenimo, yra būtina bendrauti su visoms instancijoms. Su verslu, su švietimo, sveikatos atstovais ir t. t. Jūs galvojate, kad Seimo narys ar koks valdininkas – visų galų meistras, kad jis viską išmano? Jis turi semtis patirties ir žinių iš tų, kurie betarpiškai susiję su vienu ar kitu dalyku ir kurie, be abejo, geriau žino. (…) Žinoma, Seimo narys turi atskirti pelus nuo grūdų“, – teigė B. Bradauskas.
B. Bradauskas teisėjų kolegijai sakė, kad daugelio įvykių jau nepamenąs. „Pažįstu visus buvusius Seimo narius – Eligijų Masiulį, Vytautą Gapšį, Gintarą Steponavičių“, – teisme sakė B. Bradauskas.
Socialdemokratas tikina, kad buvusį liberalą Šarūną Gustainį žino, bet asmeniškai jo nepažįsta. O verslininko Raimondo Kurlianskio nepažįsta ir nebuvo sutikęs.
„Su Raimondu Kurlianskiu neteko bendrauti“, – teigė B. Bradauskas.
Socialdemokratas teigė prieš dvejus metus buvęs apklaustas STT ir įspėjo teismą, kad įvykių ir parodymų gerai neatsimena.
„Mano gyvenime tai nereikšmingi įvykiai, esu daug ką pamiršęs“, – sakė B. Bradauskas.
Socialdemokratas teigė, kad STT buvo apklausiamas dėl Vartojimo kredito įstatymo pataisų Seime bei „Vilniaus-Utena“ kelio rekonstrukcijos, tuo metu jis buvo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas. Pasak B. Bradausko, tuo metu Š. Gustainio siūlomos daugelis Vartojimo kredito įstatymo pataisų komitete buvo atmestos.
„Atsiminti turinio, ką jis ten siūlė, tikrai negaliu, bet daugelis jo pasiūlymų buvo atmesti, gal net visi“, – sakė buvęs Seimo narys.
B. Bradauskas tikino, kad su „Vilnius-Utena“ kelio rekonstrukcijos siūlymais Seime jis nesutiko.
„Kai pamačiau palūkanas, šiam projektui pasakiau „ne“, ir daug mano frakcijos narių mane tuomet palaikė (…) Man šis projektas pasirodė per brangus“, – teigė B. Bradauskas.
Dėl sūnaus, buvusio Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovo Dainoro Bradausko pažinties su R. Kurlianskiu B. Bradauskas tikina, kad sužinojo iš žiniasklaidos.
Įtariama, kad liberalas Š. Gustainis 2015 m. Seime pateikė Vartojimo kredito įstatymo pataisas, palankias verslininkui R. Kurlianskiui.
Teisėsauga įtaria, kad politikai, imdami kyšius iš „MG Baltic“, palaikė ar inicijavo koncernui palankius sprendimus Seime bei kitose valstybės institucijose, taip pat darė poveikį nulemiant viešųjų pirkimų laimėtojus, primena ELTA.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta daugiau nei 150 asmenų, iš kurių daugiau kaip 50 – praėjusios ir šios kadencijos Seimo nariai, keletas buvusių ministrų, Europos Parlamento narių. Atlikta daugiau nei 200 apklausų ir daugiau nei 30 kratų.
Įtariama, kad Š. Gustainis gavo daugiau nei 8 tūkst. eurų kyšį, Gintaras Steponavičius – 15 tūkst. eurų, V. Gapšys – daugiau nei 27 tūkst. Eligijus Masiulis įtariamas paėmęs daugiau nei 106 tūkst. eurų kyšį.
Darbo partija įtariama kyšininkavimu ir prekyba poveikiu, Liberalų sąjūdis – kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o „MG Baltic“ įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.
Įtariama, kad politikai dėl kyšių tarėsi su koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu R. Kurlianskiu, o vėliau Seime ar kitose institucijose siūlė arba palaikė koncernui palankias iniciatyvas.
Penktadienį prasidėjusi liberalų traukimosi iš partijos estafetė tęsiasi. Apie savo pasitraukimą iš Liberalų sąjūdžio pranešė ir Vilniaus miesto vicemeras Linas Kvedaravičius.
„Drauge su liberalais buvau nuo 2011-ųjų metų. Liberalių pažiūrų liksiu ir toliau. Nutraukiau savo narystę Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdyje, nes drauge su Remigijumi Šimašiumi ir Aušrine Armonaite matau visai kitokią liberalų ateitį nei, kad ta, į kurią bando mus vesti dabartinė partijos vadovybė. Nomenklatūrinis kelias gal ir tinka partinei struktūrai, bet liberaliai mąstančiam žmogui, tai kelio pabaiga. Ačiū daugybei žmonių, su kuriais tas kelią ėjome iki šios dienos, esu įsitikinęs, kad su daugeliu keliai ir dar susikirs“, – feisbuke rašė politikas.
Penktadienį po kelias savaites trukusių ginčų tarp liberalų lyderio Eugenijaus Gentvilo ir partiečių, panorusių būsimuose savivaldos rinkimuose dalyvauti ne su partija, o su rinkimų komitetais, apie pasitraukimą iš Liberalų sąjūdžio pranešė Aušrinė Armonaitė ir Remigijus Šimašius.
Vilniaus apygardos teismo teisėjai po atostogų nagrinėja rezonansą sukėlusią bylą, kurioje kaltinamieji yra dviejų partijų – Lietuvos liberalų sąjūdžio ir Darbo partijos – nariai bei koncernas „MG Baltic“. Teismo posėdis prasidėjo kaltinamųjų parodymais. Koncernas „MG Baltic“ bei partijos Liberalų sąjūdis bei Darbo partija nepripažįsta kaltinamajame akte išdėstytų kaltinimų. Kitas teismo posėdis vyks rugpjūčio 30 dieną.
„MG Baltic koncerno“ advokatas Linas Belevičius, duodamas parodymus, sakė, kad koncernas nepripažįsta savo kaltės bei patvirtino, kad „MG Baltic“ ir R. Kurlianskio nesiejo jokie darbo santykiai bei jokių viceprezidento pareigų jis nėjo, kaip nurodyta kaltinamajame akte.
„Jis ėjo valdybos nario pareigas, kurios nesuteikia teisės atstovauti įmonei“, – teigė L. Belevičius.
Lietuvos liberalų sąjūdžio advokatas Raimundas Jurka patvirtino, kad nepripažįsta kaltinamajame akte išdėstytų kaltinimų. Partija atsiriboja nuo kaltinimų, kurie yra duodami partijos nariams kaip fiziniams asmenims, o ne visai partijai.
Po parodymų R. Jurka, skirtingai nei kiti advokatai bei kaltinamieji, sutiko atsakyti į teisėjų kolegijos, prokuroro bei kitų advokatų užduodamus klausimus.
Dėl daugumos R. Jurkos atsakymų nesutiko E. Masiulis. Teisėjų kolegijos pirmininkei paklausus, ar E. Masiulis norėtų pakomentuoti advokato atsakymus dėl liberalų sąjungos, E. Masiulis vis dėlto atsisakė.
R. Jurka neigė gandą, kad Liberalų sąjūdį įkūrė „MG Baltic“ koncernas.
Darbo partijos advokatas Vaidotas Sviderskis sakė, kad kaltinamasis aktas yra nesuprantamas ir partija negali pripažinti pateiktų kaltinimų.
Pasak advokato, Vytautas Gapšys niekada neturėjo įgaliojimų veikti Darbo partijos vardu.
„V. Gapšys niekada neturėjo įgaliojimų veikti Darbo partijos vardu“, – teisme teigė Darbo partijos advokatas.
Kaip Elta jau skelbė, Eligijus Masiulis savo parodymus pradėjo išsamia savo, kaip politiko bei Seimo nario, karjeros apžvalga. Pasak E. Masiulio, jo sprendimai bei veiksmai Seime nebuvo veikiami nei Raimundo Kurlianskio, nei „MG Baltic“ koncerno. Jis dar kartą pabrėžė nepritariąs kaltinamajame akte pateiktiems kaltinimams.
„MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus. Irmanto Sidarevičiaus (ELTA) nuotr.
„Atsakingai pareiškiu, kad nepripažįstu pateiktų kaltinamų“, – teigė E. Masiulis.
Apibūdinęs savo politinę karjerą, jis patvirtino, kad pažįsta daug verslo atstovų, tarp jų ir R. Kurlianskį.
„Esu pažįstamas su visais verslo įstaigų atstovais. (…) Aš, kaip politikas, privalėjau bendrauti su įvairiais visuomenės atstovais“, – sakė E. Masiulis.
Kaltinamasis pripažino, kad „MG Baltic“ koncernas iki tol, kol nebuvo sugriežtintas politinių partijų finansavimo įstatymas, rėmė Liberalų partiją. Bet sugriežtinus įstatymą, pasak E. Masiulio, nei koncernas, nei R. Kurlianskis neberėmė Liberalų sąjūdžio.
Jis pabrėžė, kad priiminėjant Vartojimo kredito įstatymo pataisą tiesiogiai per jį nebuvo veikiami jokie sprendimai Seime. Nebuvo sutarta nei dėl jokio kyšio davimo ar gavimo, kad būtų paveikiami Liberalų sąjūdžio nariai Seime.
„Aš nežadėjau R. Kurlianskiui ar koncernui paveikti Seimo narius. Mano veiksmai nebuvo veikiami R. Kurlianskio ar kitų asmenų“, – teigė E. Masiulis Teisėjų kolegijai.
Pasak E. Masiulio, dėl kito projekto, kuris minimas kaltinamajame akte „Vilnius – Utena kelio rekonstrukcija“, taip pat nebuvo imamas joks kyšis iš „MG Baltic“ ar R. Kurlianskio. Pasak E. Masiulio, „Vilnius-Utena kelio rekonstrukcija“ buvo tik leidimas pradėti tolesnes procedūras Vyriausybėje.
„Šis nutarimas net teoriškai negali būti naudingas „MG Baltic“, net aš nepritariau šio kelio rekonstrukcijai“, – teigė E. Masiulis.
E. Masiulis tikino nedaręs įtakos ir Jono Basanavičiaus paminklo vietos parinkimui Vilniaus senamiestyje. Ir jam nežinomi argumentai, kodėl „MG Baltic“ ar R. Kurlianskiui būtų aktuali šio paminklo pastatymo vieta.
Pasak kaltinamojo, R. Kurlianskis tik teiravosi, kur bus statomas paminklas. E. Masiulis sakė žinojęs, kad dėl paminklo vietos buvo daug nuomonių, todėl pasiūlė merui Remigijui Šimašiui dėl šio sprendimo neskubėti.
„R. Kurlianskis manęs neprašė paveikti Vilniaus merą Remigijų Šimašių, kad J. Basanavičiaus paminklo vieta turėtų būti ne prie Nacionalinės filharmonijos, o Konstantino Sirvydo skvere prie Prancūzijos ambasados (…) Aš niekam įtakos nedariau ir nesiekiau daryti įtakos R. Šimašiui. Man nebuvo žinoma, kodėl paminklo vietos parinkimas gali būti naudingas „MG Baltic“ ar pačiam R. Kurlianskiui“, – sakė E. Masiulis.
Pasak E. Masiulio, kaltinimai dėl dalyvavimo „Alfa savaitėje“ yra absurdiški, ir tai riboja jo žodžio laisvę.
„Esu pirmas Seimo narys, kuris yra baudžiamas už dalyvavimą „Alfa savaitėje“. Esu įsitikinęs, kad tai prieštarauja Konstitucijai“, – teigė E. Masiulis.
Pasak E. Masiulio, būtų keista, kad vieši asmenys neitų į žiniasklaidą bei mano, kad šis kaltinimas yra antikonstituciškas.
„Tai viešo asmens pareiga“, – sakė E. Masiulis.
E. Masiulis neigia, kad gauti pinigai iš R. Kurlianskio buvo kyšis. Pasak jo, tai buvo asmeninė paskola E. Masiuliui.
„Atsakingai noriu pareikšti, kad pinigus iš R. Kurlianskio gavau kaip paskolą investicijai į nekilnojamąjį turtą. (…) Kaip tik mano žmonos šeima ketino per varžytines įsigyti nekilnojamojo turto Palangoje“, – sakė E. Masiulis.
„Aš Kurlianskio paklausiau, ar jis, esant poreikiui, paskolintų man pinigų“, – teisme sakė kaltinamasis.
Kaltinamajame akte rašoma, kad E. Masiulis paėmė 106 tūkst. eurų, o ne 90 tūkstančių. Pasak E. Masiulio, jis iš R. Kurlianskio paėmė 90 tūkstančių ir pasidėjo juos į automobilio bagažinę.
„Sėdėdamas automobilyje surašiau su trijų proc. palūkanomis susitarimą dėl devyniasdešimties tūkstančių paskolos. (…) Juodoje rankinėje buvo ir šešiolika tūkstančių mano asmeninių pinigų, kuriuos turėjau paduoti žmonos seseriai“, – sakė E. Masiulis.
Pasak E. Masiulio, tai buvo civiliniai santykiai su R. Kurlianskiu, patvirtinti paskolos susitarimu.
Nuotraukoje: garsusis Eligijus Masiulis.
„MG Baltic koncerno“ advokatas Linas Belevičius, duodamas parodymus, sakė, kad koncernas nepripažįsta savo kaltės bei patvirtino, kad „MG Baltic“ ir R. Kurlianskio nesiejo jokie darbo santykiai bei jokių viceprezidento pareigų jis nėjo, kaip nurodyta kaltinamajame akte.
„Jis ėjo valdybos nario pareigas, kurios nesuteikia teisės atstovauti įmonei“, – teigė L. Belevičius.
Kaip ELTA jau skelbė, duodamas parodymus R. Kurlianskis pabrėžė, kad tarp jo ir “,MG Baltic“ koncerno nebuvo pasirašyta jokia darbo sutartis, todėl jis koncerno labui net negalėjo veikti.
„Sutinku ir pageidauju duoti parodymus, kaip jau esu paaiškinęs, kaltinamasis aktas man nesuprantamas“, – pradėjo savo parodymus R. Kurlianskis.
Pasak kaltinamojo, jam nesuprantama formuojama viešoji nuomonė bei valstybės vadovų komentarai, esą jis veikė „MG Baltic“ koncerno labui. Pasak R. Kurlianskio, jis negalėjo veikti koncerno labui, nes jokios darbo sutarties tarp „MG Baltic“ ir jo nebuvo sudaryta.
„Kaltinamajame akte teigiama, kad aš, Raimondas Kurlianskis, buvau viceprezidentas koncerne, tokios pareigybės „MG Baltic“ net nebuvo. Niekada nebuvo sudaryta su manim ir „MG Baltic“ koncernu jokia darbo sutartis“, – sakė teisme R. Kurlianskis.
Pasak kaltinamojo, jis buvo tik valdybos narys, kurią sudaro šeši nariai. Valdybos narius jungė tik įstatytai, kurie nesuteikia teisės atstovauti pačiam „MG Baltic“ koncernui.
„Man nebuvo suteikti jokie įgaliojimai“, – sakė R. Kurlianskis.
„MG Baltic koncerno“ advokatas Linas Belevičius, duodamas parodymus, sakė, kad koncernas nepripažįsta savo kaltės bei patvirtino, kad „MG Baltic“ ir R. Kurlianskio nesiejo jokie darbo santykiai bei jokių viceprezidento pareigų jis nėjo, kaip nurodyta kaltinamajame akte.
„Jis ėjo valdybos nario pareigas, kurios nesuteikia teisės atstovauti įmonei“, – teigė L. Belevičius.
R. Kurlianskis sakė, kad verslo paramos davimas viešosioms įstaigoms ir projektams yra normali procedūra visoje Lietuvoje. R.Kurlianskio teigimu, jo parama Taikomosios politikos institutui nebuvo joks kyšis. Ir Taikomosios politikos institutu nebuvo pasinaudota duoti kyšį kuriam nors Seimo nariui. Buvo paremta paties instituto veikla. Pasak kaltinamojo, „visos stambios, privataus, viešojo, kapitalo įmonės kaip „Lietuvos energija“, „Swedbank“, „Telia“ ir daugelis kitų“ teikia paramą viešosioms įmonėms.
R.Kurlianskis pabrėžė, kad verslo ir politikų bendravimas yra normali procedūra valstybėje. Pripažino, kad bendravo ir gerai pažinojo tiek E. Masiulį, tiek Š. Gustainį. Bet jokie kyšiai bei poveikis politiniams procesams per juos nebuvo daromas.
„Man, kaip aktyviam žiniasklaidos dalyviui, buvo įdomūs politikos veiksmai“, – sakė R. Kurlianskis.
R. Kurlianskis sako, kad jį Valstybės saugumo departamentas (VSD) sekė trylika metų, tai jeigu vis dėlto parama Taikomosios politikos institutui būtų kyšis, tai jį Specialiųjų tyrimų tarnyba jį sulaikyti turėjo jau 2015 metais.
„Jei parama viešajai įstaigai Taikomosios politiko institutui vis dėlto buvo kyšis, aš jau tuomet turėjau būti surištas ir sulaikytas ant grindinio. STT man antrankius turėjo uždėti 2015 metais“, – teigė R. Kurlianskis.
R. Kurlianskis teismui sakė, kad E. Masiulį pažinojo tikrai gerai ir viename jų susitikime E. Masiulis paklausė, ar jis galėtų paskolinti devyniasdešimt tūkstančių eurų. Pasak R. Kurlianskio, E. Masiulis papasakojo apie asmenines investicijas bei ketinimus investuoti, bet nieko detalaus.
„Nepasakysiu, kaip išėjo kalba apie pinigų poreikį. E. Masiulis paklausė, ar galėčiau jam paskolinti pinigų?“, – sakė R. Kurlianskis.
„Tikrai detaliai neklausiau, kam E. Masiuliui reikalingi pinigai. Aš tikrai esu ne vieną kartą skolinęs asmenims pinigų“, – sakė R. Kurlianskis.
Kaltinamasis teigė, kad pinigų suma E. Masiuliui nebuvo išskirtinė ir pateikė sąrašą asmenų, kam yra skolinęs pinigus. Sumos siekė 460 tūkst., 300 tūkst., 100 tūkst., 685 tūkst., 423 tūkst., netgi 1,5 milijono litų.
„Visos paskolos buvo deklaruotos įstatymų nustatyta tvarka bei sumokėta 15 proc. GPM“, – sakė R. Kurlianskis.
„Pinigai nebuvo dėžutėje“, – sakė R. Kurlianskis.
Kaltinamasis taip pat patvirtino, kad kaip kreditorius skolino savo asmeninius pinigus.
„Skolinau savo asmeninius pinigus, tai patvirtino VMI, todėl niekaip negaliu suprasti prokuroro kaltinimo, kad tai buvo susiję su „MG Baltic“ koncernu“, – teigė R. Kurlianskis.
Parodymų pabaigoje jis pacitavo Emanuelį Kantą bei atsisakė atsakinėti į Teisėjų kolegijos klausimus.
Teismo verdiktas
Teisėsauga įtaria, kad politikai, imdami kyšius iš „MG Baltic“, palaikė ar inicijavo koncernui palankius sprendimus Seime bei kitose valstybės institucijose, taip pat darė poveikį nulemiant viešųjų pirkimų laimėtojus, primena ELTA.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta daugiau nei 150 asmenų, iš kurių daugiau kaip 50 – praėjusios ir šios kadencijos Seimo nariai, keletas buvusių ministrų, Europos Parlamento narių. Atlikta daugiau nei 200 apklausų ir daugiau nei 30 kratų.
Įtariama, kad Š. Gustainis gavo daugiau nei 8 tūkst. eurų kyšį, G.Steponavičius – 15 tūkst. eurų, V. Gapšys – daugiau nei 27 tūkst. E. Masiulis įtariamas paėmęs daugiau nei 106 tūkst. eurų kyšį.
Darbo partija įtariama kyšininkavimu ir prekyba poveikiu, Liberalų sąjūdis – kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o „MG Baltic“ įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.
Įtariama, kad politikai dėl kyšių tarėsi su koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu R. Kurlianskiu, o vėliau Seime ar kitose institucijose siūlė arba palaikė koncernui palankias iniciatyvas.
Visi įtariamieji savo kaltę neigia. „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus bylą pavadino politizuota, o kaltinimus laiko nepagrįstais.
Vilniaus apygardos teismo teisėjai po atostogų nagrinėja rezonansą sukėlusią bylą, kurioje kaltinamieji yra dviejų partijų – Lietuvos liberalų sąjūdžio ir Darbo partijos – nariai bei koncernas „MG Baltic“.Į antradienį vykstantį ketvirtąjį „MG Baltic“ bylos teismo posėdį susirinko visi kaltinamieji: Šarūnas Gustainis, Gintaras Steponavičius, Vytautas Gabšys, Eligijus Masiulis bei Raimondas Kurlianskis.
Prokurorui Justui Lauciui perskaičius kaltinamąjį aktą visi kaltinamieji savo kaltę neigė.
Pirmasis dėl kaltinimų nuomonę pareiškė R. Kurlianskis, kai kuriuos prokuroro pateiktus kaltinimus pavadinęs filosofiniais.
„Pozicijos dėl savo kaltės nepareikšiu ir parodymus duosiu kitame teismo posėdyje“, – sakė R. Kurlianskis.
Kaltę neigė ir E. Masiulis. „Aš juos (kaltinimus.- ELTA) sunkiai suvokiu, jie labai prasilenkia su realybe, aš nepripažįstu, to nepadariau, bet esu pasiruošęs teikti parodymus“, – sakė teisme E. Masiulis.
V. Gabšys teisėjų kolegijai išdėstė kaltinamojo akto netikslumus. Pasak jo, aktas neatitinka realios tiesos. Pasak V. Gabšio, akte pilna datų neatitikimų.
„Esu pasiruošęs parodymus duoti rugpjūčio 30 dieną, šiandien to nedarysiu. O ir kaltinimų pripažinti aš tikrai negaliu“, – sakė V. Gabšys.
Š. Gustainis ir G. Steponavičius taip pat nepripažino savo kaltės.
Buvęs liberalas Eligijus Masiulis (k) ir buvęs MG Baltic viceprezidentas Raimondas Kurlianskis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Susitikimai su verslininkais negali būti laikomi nusikalstama veika“, – sakė G. Steponavičius, pasirengęs duoti parodymus.
„MG Baltic koncerno“ advokatas Linas Belevičius sakė, kad koncernas nepripažįsta savo kaltės, bet parodymus duos bei konkrečiai pakomentuos prokuroro kaltinimus.
Lietuvos liberalų sąjūdžio ir Darbo partijos nepripažino kaltės, bet parodymus taip pat duos, sakė jų advokatai Raimundas Jurka ir Vaidotas Sviderskis.
Darbo partijos advokatas V. Sviderskis prokuroro kaltinamąjį aktą vadino absurdišku ir sakė, kad jį „suprastų tik prie butelio“. Pasak advokato, atitinkamai abstraktūs bus ir partijos parodymai. Taip pat advokatas pažymėjo, kad kaltinamasis aktas neatitinka teisinių reikalavimų bei vadino jį „buitišku“.
Teismas posėdį baigė, parodymus rugpjūčio 27 dieną pirmasis duos R. Kurlianskis, nors jo advokatas tam prieštaravo.
E. Masiulis tvirtino, kad jam nėra jokio skirtumo kitą posėdį duoti po R. Kurlianskio ar prieš jį, jis jau šiandien esą buvo pasiruošęs išsakyti savo poziciją.
Teismo posėdis prasidėjo kaltinamųjų prašymais teisėjų kolegijai, primena ELTA.
R. Kurlianskio advokatas Simonas Šlapinskas prašė teismo grąžinti bylą prokurorui, kadangi netiksliai nurodytos aplinkybės kaltinamajame akte pagal baudžiamajame įstatyme numatytos veikos požymius. Advokato teigimu, kaltinamajame akte neaiškiai nurodyta, kuo kaltinamas jo ginamasis, ir tai trukdo bylą nagrinėti teisme. Ginamasis negali pasinaudoti savo teisėmis.
„Turi būti aiškus nusikalstamos veikos aprašymas“, – sakė advokatas S. Šlapinskas.
Pasak prokuroro Justo Lauciaus, teisėjų kolegija neturėtų tenkinti prašymo.
Seimo narys Gintaras Steponavičius. Slaptai.lt nuotr.
„Jeigu kaltinamajam kaltinamasis aktas nepatinka, tai nereiškia, kad jis yra neteisingas. Inkriminuotos veikos buvo aprašytos ikiteisminio tyrimo metu, kaltinimo formuluotės yra aiškios ir konkrečios“, – sakė prokuroras J.Laucius.
Teisėjų kolegija nusprendė prašymo netenkinti, nes kaltinamojo akto trūkumai netrukdo nagrinėti bylos.
M. Masiulio advokatas Mindaugas Bliuvas prašė teisėjų kolegijos kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl E. Masiulio, kaip Seimo nario, laisvės suvaržymo kratos dieną. E. Masiuliui nebuvo leista išeiti iš namų kratos metu, jis tuo metu negalėjo atlikti Seimo nario funkcijų Seime. Seimo nariuio taikoma teisinė neliečiamybė, tad turėjo būti gautas Seimo sutikimas E. Masiulo neišleisti iš namų kratos metu. Taip buvo suvaržyta E. Masiulio, kaip Seimo nario, fizinė judėjimo laisvė. Pasak M. Bliuvo, buvo pažeistas 62 Konstitucijos straipsnis „Seimo nario asmuo neliečiamas. Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė“.
Teisėjų kolegija šio prašymo taip pat netenkino.
V.Gapšys teismo prašė padaryti telefoninių pokalbių išklotines kaltinamiesiems bei kaltinamųjų aktų kopijas. Pasak V. Gapšio, be šios medžiagos advokatai negali atitinkamai paruošti kaltinamųjų gynybai.
Teisėjų kolegija prašymo netenkino, nes šis prašymas prieš tai buvusiuose teismo posėdžiuose jau buvo svarstytas ir atmestas.
Teisėsauga įtaria, kad politikai, imdami kyšius iš „MG Baltic“, palaikė ar inicijavo koncernui palankius sprendimus Seime bei kitose valstybės institucijose, taip pat darė poveikį nulemiant viešųjų pirkimų laimėtojus, primena ELTA.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta daugiau nei 150 asmenų, iš kurių daugiau kaip 50 – praėjusios ir šios kadencijos Seimo nariai, keletas buvusių ministrų, Europos Parlamento narių. Atlikta daugiau nei 200 apklausų ir daugiau nei 30 kratų.
Įtariama, kad Š. Gustainis gavo daugiau nei 8 tūkst. eurų kyšį, G. Steponavičius – 15 tūkst. eurų, V. Gapšys – daugiau nei 27 tūkst. E. Masiulis įtariamas paėmęs daugiau nei 106 tūkst. eurų kyšį.
Darbo partija įtariama kyšininkavimu ir prekyba poveikiu, Liberalų sąjūdis – kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o „MG Baltic“ įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.
Įtariama, kad politikai dėl kyšių tarėsi su koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu R. Kurlianskiu, o vėliau Seime ar kitose institucijose siūlė arba palaikė koncernui palankias iniciatyvas.
Visi įtariamieji savo kaltę neigia. „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus bylą pavadino politizuota, o kaltinimus laiko nepagrįstais.
Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas stebisi išslaptintos Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymos interpretacijomis ir atkreipia dėmesį į tai, kad buvęs VSD vadovas Gediminas Grina padėjo rengti liberalams 2016 metų Seimo rinkimų programą, o buvęs jo pavaduotojas kontržvalgybai Sigitas Butkus į partiją įstojo 2015 metų pabaigoje.
„Pasak tarnybų, informacija išslaptintose pažymose buvo nuolat teikiama šalies vadovams, taip pat buvo atliekama daug įvairių tyrimų, analizių, buvo keičiamasi informacija, ji buvo nuolat renkama nuo pat Liberalų sąjūdžio įkūrimo pradžios. Jei tai tiesa, tuomet kodėl dar iki Eligijaus Masiulio suėmimo Liberalų sąjūdžio būstinėje partijos rinkimų programos dalį apie krašto gynybą ir saugumą liberalams padėjo dėlioti buvęs VSD vadovas, kuris iki 2015 metų partiją neva narstė po kaulelį? Kodėl į partijos narių gretas stojo buvęs jo pavaduotojas? Šiandien to niekas nesiteikia prisiminti, nors šis momentas labai įdomus“, – pažymi E. Gentvilas.
Jo teigimu, buvęs VSD pavaduotojas kontržvalgybai Sigitas Butkus Liberalų sąjūdžio nariu tapo 2015 metais, 2016 metais su partija dalyvavo Seimo rinkimuose daugiamandatėje apygardoje.
„Labai apmaudu, kad tenka kvestionuoti mūsų šalies tarnybų darbą, tačiau man kyla klausimų, kodėl buvę tų pačių tarnybų vadovai nesibaimino tapti partijos nariais, politiškai talkininkavo partijai esminiuose žingsniuose. Jei Liberalų sąjūdis jau tuomet buvo įtariamas, o partijos vadovus sekė įvairios tarnybos, kodėl buvę STT vadovai turėdami visą šią informaciją nesibaimino galimo šešėlio jų vardui nei kitų dabar taip eskaluojamų temų? Galbūt iš tikrųjų nebuvo surinkta jokių duomenų apie Liberalų sąjūdį“, – svarsto E. Gentvilas.
Jis pastebi, kad Prezidentūra taip pat atmeta viešojoje erdvėje metamus kaltinimus, kad šalies vadovė Dalia Grybauskaitė žinojo apie tai, jog E. Masiulis buvo veikiamas koncerno „MG Baltic“. E. Masiulis ir Gintaras Steponavičiaus, anot E. Gentvilo, taip pat visą laiką turėjo VSD leidimą dirbti su slapta informacija.
„Šie faktai rodo, kad prezidentės teiginiai, jog ji neturėjo informacijos apie Liberalų sąjūdžio sąsajas su „MG Baltic“, gali būti pagrįsti. Tikėtina, kad tokios informacijos apskritai nebuvo. Dabar gi, keistomis aplinkybėmis atsiradusi slapta, tačiau išviešinta su liberalais susijusi pažyma tapo servetėle batams valyti, o likusios 12 pažymų niekam neskelbiamos“, – sako E. Gentvilas.
Liberalų sąjūdis, anot jo, kreipsis į teismą dėl partijos dalykinės reputacijos menkinimo ir keturių VSD pažymoje išdėstytų teiginių paneigimo. E. Gentvilo teigimu, bus prašoma paneigti teiginius, kad partija buvo įkurta „MG Baltic“, kad partija faktiškai kontroliuojama šio koncerno, taip pat – visiškai kontroliuojama ir kad 2006 metais partijai pirmininkas buvo parinktas.
Lietuvos saugumo (VSD) būstinė Vilniaus pakrašyje. Slaptai.lt nuotr.
Liberalų sąjūdis kreipsis į teismą dėl partijos dalykinės reputacijos menkinimo ir keturių Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymoje išdėstytų teiginių paneigimo. Bus prašoma paneigti teiginius, kad partija buvo įkurta „MG Baltic“, kad partija faktiškai kontroliuojama šio koncerno, taip pat – visiškai kontroliuojama ir kad 2006 metais partijai pirmininkas buvo parinktas.
Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas sako, kad VSD pažymoje pateikiama klaidinga informacija apie Liberalų sąjūdžio kūrimosi pradžią. Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymoje teigiama, kad Eligijus Masiulis buvo „MG Baltic“ koncerno parinktas pirmininkas steigiant naują partiją – Liberalų sąjūdį. Tačiau žvelgiant į partijos steigiamojo suvažiavimo protokolą aiškėja visuomenei iki šiol nežinomi faktai – E. Masiulis atsisakė kandidatuoti pirmininko rinkimuose ir net teoriškai neturėjo jokių šansų tapti pirmuoju partijos pirmininku.
„Jei nutekinta VSD pažyma yra rimtas dokumentas, tai VSD – dokumentų klastotojas. VSD teigia, kad E. Masiulis buvo liberalams koncerno parinktas partijos pirmininkas, o pati partija – visiškai kontroliuojama koncerno, nors iš tikrųjų pats Eligijus Masiulis pasisakė už Petrą Auštrevičių ir apskritai atsisakė kandidatuoti pirmininko rinkimuose“, – piktinasi Liberalų sąjūdžio pirmininkas.
Pasako E.Gentvilo, 2006 m. vasario 25-ąją. Vilniuje vykęs Liberalų sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas dabartiniame VSD pažymų kontekste itin aktualus, nes būtent jame, anot VSD, koncernas turėjo įtvirtinti savo kontrolę – į rankas imti partijos vairą turėjo įmonei parankus žmogus.
Renkant Liberalų sąjūdžio pirmininką buvo sudarytas pirminis kandidatų sąrašas: P. Auštrevičius, Gintaras Steponavičius, E. Masiulis, Kęstutis Glaveckas ir E. Gentvilas. Renginio metu buvo pasiūlyti dar trys galimi kandidatai: V. Čepas, V. Grubliauskas ir Dalia Teišerskytė.
Dalyvauti pirmininko rinkimuose sutiko tik du steigėjai: V. Grubliauskas ir P. Auštrevičius, visi kiti – atsisakė. Po slapto balsavimo paaiškėjo, kad triuškinamu skirtumu laimėjęs rinkimus partijos pirmininku tapo P. Auštrevičius, surinkęs 1491 balsą.
„VSD „analizė“ siekia net Liberalų sąjūdžio kūrimosi ištakas. Kaip gali būti, kad visiškai koncerno kontroliuojamos partijos pirmininku nuo pirmos dienos tampa koncernui neparankus asmuo, o tas pageidaujamas savo kandidatūros net nekelia“, – stebisi E. Gentvilas.
E. Masiulis neigia visus jam metamus kaltinimu ir sako esąs nusivylęs teisėsauga. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Į „MG Baltic“ politinės korupcijos skandalą įsivėlęs buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis sako, kad kaltinimai jam yra sufabrikuoti. Buvęs politikas teigia, kad visos jo iniciatyvos, kurios figūruoja korupcijos byloje, buvo atliktos ne tarnaujant siauriems koncernų interesams, tačiau laikantis liberalių vertybių.
Anot E. Masiulio, kaltinimus jam galėjo inicijuoti Vyriausybė arba kiti politikai. E. Masiulis pabrėžė, kad yra labai nusivylęs teisėsaugos darbu, ir toliau kartoja, kad pinigai, gauti iš Raimondo Kurlianskio, buvo paskola. Anot E. Masiulio, ne į visus faktus prokurorai atsižvelgia jo byloje.
Buvęs liberalas teigė, kad iki pareikštų kaltinimų tikėjo objektyviu teisėsaugos darbu. E. Masiulis sakė nuoširdžiai atsakęs į teisėsaugos užduotus klausimus, nekūręs sąmokslų teorijų ir net nesirgęs.
„Buvau tikras, kad teisinėje valstybėje bus atliktas tyrimas ir viskas bus išsiaiškinta ir galiausiai kaltinimai bus panaikinti“, – trečiadienį aiškino E. Masiulis.
„Tai yra tariama realybė, kuri man yra neatpažįstama“, – kalbėjo E. Masiulis ir pabrėžė, kad nėra nė vienos iniciatyvos, dėl kurios yra kaltinamas, autorius.
E. Masiulis aiškinosi dėl 106 tūkst. eurų, kuriuos gavo iš tuomečio MG Baltic“ koncerno viceprezidento R. Kurlianskio. Anot jo, tai, kad įprasta paskolos sutartis nebuvo sudaryta, buvo didžiausia jo padaryta klaida.
„Tai yra mano didžioji klaida, kurią esu padaręs. Suvokiau moralinę ir politinę atsakomybę, todėl atsistatydinau iš einamų pareigų“, – kalbėjo E. Masiulis.
Tačiau E. Masiulis toliau kartojo, kad buvo pasirašytas dvišalis paskolos „raštelis“, kurio pareigūnai nepaėmė, kai jo namuose atliko kratą.
„Tai, kad mano automobilyje buvo rastas paskolos susitarimas, iki šiol nėra įtraukta į tyrimo protokolus“, – kaltino prokurorus E. Masiulis.
„Prokurorai piktybiškai ignoruoja šį faktą“, – pabrėžė E. Masiulis.
Buvęs politikas aiškinosi dėl konkrečių sprendimų, kurie figūruoja politinės korupcijos byloje.
E. Masiulis aiškino, kad kai kuriuos sprendimus dėl atsiskaitymų grynaisiais pinigais ar greitųjų vartojimo kredito pataisas jis inicijavo kaip liberalas, siekdamas sumažinti perteklinius suvaržymus.
Anot E. Masiulio, sprendimus dėl iniciatyvų kelio Vilnius-Utena projekto atžvilgiu taip pat inicijavo kaip liberalas, siekdamas užtikrinti viešąjį interesą.
E. Masiulis atmetė kaltinimus, kurie yra susiję su Jono Basanavičiaus paminklo statymo klausimu Vilniuje.
Daktaras Jonas Basanavičius Auszros išleidimo metu – 1883 m.
E. Masiulis nesureikšmino ir kaltinimų dėl to, kad jam buvo sudarytos išskirtinės sąlygos „MG Baltic“ priklausomoje žiniasklaidoje. Anot jo, normalu, kad partijų pirmininkams po rinkimų yra skiriamas išskirtinis dėmesys.
Nesuprantamas ir su realybe prasilenkiantis kaltinimas yra tai, kad jis su „MG Baltic“ pagalba bandė spausti bendrapartietį Antaną Guogą ir reikalauti atsisakyti E. Masiuliui nenaudingo sprendimo – įkurti Liberalų sąjūdžio partijoje „Klestinčios Lietuvos“ frakciją.
Antradienį Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus valdyba pranešė, kad baigė nagrinėti „MG Baltic“ politinės korupcijos bylą.
Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Martynas Jovaiša antradienį sakė, kad yra surašytas kaltinamasis aktas, kuris bus įteiktas kaltinamiesiems, o pati byla trečiadienį perduota teismui. Nesant kliūčių byla galėtų būti pradėta nagrinėti jau rugpjūčio mėnesį.
Byloje įtarimai pareikšti koncernui „MG Baltic“, Darbo partijai ir Liberalų sąjūdžiui, taip pat Eligijui Masiuliui, Gintarui Steponavičiui, Šarūnui Gustainiui, Vytautui Gapšiui ir Raimondui Kurlianskiui.
Darbo partija įtariama kyšininkavimu ir prekyba poveikiu, Liberalų sąjūdis – kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o „MG Baltic“ įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.
Įtariama, kad politikai ėmė kyšius iš tuomečio „MG Baltic“ koncerno viceprezidento R. Kurlianskio, o vėliau Seime ar kitose institucijose siūlė arba palaikė koncernui palankias iniciatyvas.
Prokuratūra skelbia, kad yra apklausta daugiau nei 150 asmenų, iš kurių daugiau kaip 50 – praeitos ir šios kadencijos Seimo nariai, keletas buvusių ministrų, Europos Parlamento (EP) narių. Įvykdyta daugiau nei 200 apklausų ir daugiau nei 30 kratų.
„MG Baltic“ atstovaujantys teisininkai prognozuoja, kad teismo procesas tęsis kelerius metus.
„Mūsų laukia ne vieni metai ginčų, kurie tik įrodys, kad tai, dėl ko ginčijamasi, neaišku patiems kaltintojams“, – pranešime spaudai cituojamas „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus, kuris bylą vadina politizuota.
Liberalų sąjūdis. Slaptai.lt nuotr.
Teisėsauga išaiškino, kad E. Masiulis iš R. Kurlianskio paėmė 106 tūkst. eurų kyšį. Taip pat nustatė, kad buvęs politikas buvo papirkinėjamas ir kitais būdais.
Įtariama, kad R. Kurlianskis taip pat organizavo E. Masiuliui ir Liberalų sąjūdžiui palankių laidų ir pasisakymų transliavimą koncernui priklausančių televizijų laidose. Taip buvo didinamas E. Masiulio ir liberalų partijos autoritetas.
Įtariama, kad R. Kurlianskis taip pat galėjo pasinaudoti savo įtaka ir iš tuomečio Liberalų sąjūdžio pirmininko pirmojo pavaduotojo, dabartinio europarlamentaro Antano Guogos reikalauti atsisakyti E. Masiuliui nenaudingo sprendimo – įkurti Liberalų sąjūdžio partijoje „Klestinčios Lietuvos“ frakciją.
Įtariama, kad R. Kurlianskis siekė koncernui naudingų sprendimų, Seime svarstant ir priimant Vartojimo kredito įstatymo projektą, Seimo nutarimą dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius-Utena“, siekio paveikti pasiūlymą dėl Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto pakeitimo.
