Lietuvos ir Latvijos prezidentai sutarė toliau stiprinti dvišalį bendradarbiavimą. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda vaizdo skambučiu penktadienį kalbėjosi su Latvijos vadovu Egilu Levitu. Pokalbis vyko paminint simbolinę datą – sukanka 100 metų, kai įsteigti Lietuvos ir Latvijos de jure tarpvalstybiniai santykiai.
 
„Abiejų mūsų šalių laisvė ir nepriklausomybė turėjo milžinišką kainą, todėl kiekvienu savo veiksmu turime pagrįsti, kad išmokome istorijos pamokas. Savo laisvę turime saugoti ir puoselėti. Taip pat turime remti tuos, kurie siekia laisvės, gina demokratines vertybes, savo suverenitetą, teritorinį vientisumą, žmogaus teises ir laisves”, – teigė Lietuvos vadovas.
 
Prezidentai sutarė ir toliau stiprinti bendradarbiavimą politikos, gynybos ir saugumo, ekonomikos, klimato kaitos, kultūros, švietimo ir mokslo srityse.
 
„Remiu naujas iniciatyvas, skirtas ryšiams tarp mūsų piliečių ir valstybės institucijų stiprinti. Turime kartu spręsti mūsų valstybėms, regionui, Europai ir pasauliui svarbius klausimus”, – sakė šalies vadovas.
 
Pokalbyje aptartos Lietuvos ir Latvijos pastangos kovoti su pandemijos plitimu, jos ekonominiais ir socialiniais padariniais. Prezidentai aptarė vakcinavimo pažangą valstybėse ir viruso mutacijų plitimo užkardymą. Sutarta ir toliau stiprinti valstybių institucijų bendradarbiavimą keičiantis informacija apie pandemijos suvaldymo planus.
 
Prezidentai pasisakė už ES paramos mechanizmo, užtikrinančio tiek sklandų vakcinavimo procesą ES valstybėse narėse, tiek galimybę ES kaimynystės valstybėms įsigyti saugios vakcinos, tinkamą panaudojimą.
 
Lietuvos ir Latvijos vadovai aptarė situaciją Baltarusijoje, besitęsiant valdžios jėgos naudojimui prieš demokratinių pokyčių siekiančią visuomenę.
 
Latvijos ir Lietuvos vėliavos. Slaptai.lt nuotr.

Šalių vadovai sutarė ir toliau remti Baltarusijos pilietinės visuomenės kovą už demokratines permainas, palaikyti pastangas dar šiais metais surengti laisvus Baltarusijos prezidento rinkimus, regioniniu lygmeniu parengti papildomas sankcijas už žmogaus teisių ir laisvių pažeidimus atsakingiems pareigūnams.
 
Šalių vadovai aptarė Astravo atominės elektrinės saugumo bei elektros energijos patekimo iš trečiųjų šalių, kuriose veikia nesaugios atominės elektrinės, užkardymo Baltijos šalių rinkoje klausimus. Prezidentai pabrėžė bendro Baltijos šalių politinio sutarimo svarbą ir poreikį glaudesniam institucijų bendradarbiavimui, ieškant efektyviausių elektros patekimo į Baltijos šalių rinką užkardymo priemonių, taip pat galimybių paspartinti elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentine Europa projekto įgyvendinimą.
 
G, Nausėda ir E. Levitas sutarė toliau aukščiausiu ES lygiu siekti sankcijų įvedimo asmenims, atsakingiems už Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno suėmimą ir įkalinimą.
 
Prezidentai taip pat sutarė stiprinti pastangas, atremiant Rusijos skleidžiamus naratyvus bandant klastoti istoriją.
 
G. Nausėda pakvietė Latvijos prezidentą atvykti į šiais metais Vilniuje rengiamą Baltijos šalių vadovų susitikimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.12; 12:00
latvijos-laisves-paminklas

Tomis dienomis, kai Lietuva minėjo tragišką Sausio 13-ąją, Pirmasis Baltijos kanalas parodė trumputį interviu su Maskvoje gyvenančiu kompozitoriumi. Kodėl interviu būtent su juo? Prieš du dešimtmečius, tuoj po žudynių prie Vilniaus TV, tas roko muzikos gerbėjas, solidarizuodamasis su lietuviais, sukūrė specialią dainą. Spontaniškai gimusi daina buvo skirta drąsiesiems lietuviams, nepabūgusiems nei tankų, nei “kalašnikovų”. Ji ne sykį skambėjo 1991-ųjų sausį ir Maskvoje, ir Sankt Peterburge, ir kai kuriuose kituose Rusijos miestuose. Sutikite, graži, maloni žinia. Tačiau šiandien, 2011-aisiais, kalbinamas roko specialistas (gaila, neįsidėmėjau jo pavardės) jau tvirtina, esą toji daina buvo grubi jo klaida. Ir netrukus paaiškino, kodėl – klaida. Jis manė, kad lietuviai, kaip ir rusai, nori sugriauti tik komunistinę santvarką. O lietuviai, pasirodo, dar užsimanė pasitraukti ir iš … sąjungos su pačia Rusija. 

Continue reading „Lietuva įtiks tik praradusi lietuviškumą”