Lietuva yra čia

Aktualijos

2020 m. Seimo rinkimuose dalyvauti ketinantis filosofas Arvydas Juozaitis teigia, kad jo ir Seimo frakcijos „Lietuvos gerovei“, kuriai vadovauja buvęs „tvarkietis“ Vytautas Kamblevičius, keliai išsiskyrė.  Tuo tarpu frakcijos „Lietuvos gerovei“ seniūnas V. Kamblevičius stebisi, kad apie kuriamos „Santalka Lietuvai“ iniciatyvinės grupės sprendimą tenka išgirsti iš žiniasklaidos, o ne iš iniciatyvinės grupės narių betarpiško bendravimo. Priešingai nei A. Juozaitis, V. Kamblevičius tikina, kad „Santalkos Lietuvai“ suvažiavimas nukeltas dėl kvorumo, nes judėjimo atstovų tesą keli šimtai.
 
„Praėjusių metų gruodžio 14 d. jau galėjo įvykti „Santalkos Lietuvai“ suvažiavimas. Tačiau tam paprieštaravo galimi partneriai naujame darinyje — „Gerovės Lietuvai“ frakcijos Seime vadovas Vytautas Kamblevičius ir kai kurie jos nariai. O išryškėję išankstiniai bandymai formuoti rinkimų į Seimą kandidatų sąrašus be pačių santalkiečių pasiūlymų ir kolegialaus pritarimo šiuo metu iš principo nepriimtini. Siekis tik užimti postus arba juos išlaikyti reiškia nepasirengimą įgyvendinti esminius pokyčius ir yra pražūtingas Lietuvos valstybei“, – teigė A. Juozaitis, pridurdamas, kad ir toliau sieks buriant „Santalką Lietuvai“ telkti piliečius bei vienyti partijas.
 
Tačiau kol kas, kaip praneša A. Juozaitis, partnerystė institucionalizuota bus su Kartų solidarumo sąjunga – buvusia Pensininkų partija.
 
„Iniciatyvinės grupės nariai, apsvarstę susiklosčiusias aplinkybes, apsisprendė priimti jau įregistruotos Kartų solidarumo sąjungos pasiūlymą jungtis su šia partiją ir, pakeitus šios partijos pavadinimą bei išvengus galimų registravimo trukdžių ir ilgai trunkančių procedūrų, pradėti realizuoti „Santalkos Lietuvai“ ir judėjimo „Lietuva yra čia“ programinių gairių įgyvendinimą“, – teigė pastaruosiuose prezidento rinkimuose dalyvavęs A. Juozaitis.
 
Apie bendrus politinius planus 2020 Seimo rinkimuose V. Kamblevičius ir A. Juozaitis kalbėjo dar 2019 m. rudenį. Tuomet V. Kamblevičius kartu su keliais „tvarkiečiais“ pasitraukę iš Tvarkos ir teisingumo frakcijos parlamente, pareiškė siekiantys su A. Juozaičio buriamu judėjimu kurti naują politinę jėgą – „Santalka Lietuvai“.
 
Trečiadienio popietę paskelbtame V. Kamblevičiaus pranešime pabėžiama, kad frakcija nebuvo informuojama apie judėjimo „Lietuva yra čia“ atstovų planuojamus ir įvykusius susitikimus ar derybas su kitų politinių partijų vadovais, siekiant įsijungti į šiuos politinius darinius.
 
V. Kamblevičius patvirtina, kad iš tiesų keletą mėnesių vyko naujo politinio darinio kūrimo procesas: svarstomi būsimos partijos įstatai ir programa bei kiti steigiamajam susirinkimui organizuoti klausimai. Vienas pagrindinių steigiamos partijos klausimų buvo būtinas 2 tūkst. steigėjų dalyvavimas steigiamajame partijos suvažiavime, kaip to reikalauja Politinių partijų įstatymas.
 
„Paskelbtame (A. Juozaičio – ELTA) pareiškime teigiama, kad iniciatyvinės grupės nariai priima sprendimą jungtis prie įregistruotos Kartų solidarumo sąjungos, siekiant išvengti „galimų registravimo trikdžių ir ilgai trunkančių procedūrų bei pradėti realizuoti „Santalkos Lietuvai“ ir judėjimo „Lietuva yra čia“ programinių gairių įgyvendinimą“. Akivaizdu, jog steigiamojo partijos suvažiavimo kvorumo klausimas judėjimo „Lietuva yra čia“ atstovams buvo itin aštrus, įvertinant ir tą aplinkybę, kad minėto judėjimo atstovų, ketinančių stoti į steigiamą partiją, tėra vos keli šimtai. Steigiamojo susirinkimo kvorumo klausimas įtakojo susirinkimo datos nukėlimą pošventiniam laikotarpiui“, – sako V. Kamblevičius.
 
V. Kamblevičius sako, buvo užtikrintas daugiau negu 2 tūkst. steigėjų galimas dalyvavimas steigiamajame partijos suvažiavime, nekilo abejonių ir dėl kuriamos partijos lyderio kandidatūros.
 
„Susiklosčiusi situacija, be abejonės, pakoreguos partijos įkūrimo terminus ir dalyvius, tačiau šio proceso nesustabdys“, – sako V. Kamblevičius.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.08; 03:00
Aktualijos

Likus kiek daugiau nei metams iki Seimo rinkimų, Lietuvos politinėje erdvėje pasigirsta kalbų apie naujų politinių judėjimų steigimą. Panašu, kad ketvirtadienį profesoriaus Vytauto Radžvilo, buvusio konservatoriaus Rimanto Jono Dagio bei „valstiečio” Eugenijaus Jovaišos padėjėjo Vytauto Sinicos paskelbta iniciatyva kurti krikdemišką partiją nėra vienintelė šiuo metu brandinama idėja.
 
Dar birželio mėnesį filosofas Arvydas Juozaitis, pareiškęs, kad ketina tęsti politinę veiklą ir su įkurtu judėjimu „Lietuva yra čia“ dalyvauti 2020 m. Seimo rinkimuose, planų nekeičia. Naujienų agentūrai ELTA jis patvirtino, kad šiuo metu partijos kūrimo procesas vyksta intensyviai.
 
Jo teigimu, naujasis judėjimas bus paremtas kelių partijų vienijimusi, o šiuo metu vyksta derybų bei kiti reikalingi procesai.
 
„Dabar vyksta labai intensyvus darbas, jis nematomas ir jis neturėtų būti matomas, nes kitaip nepavyks“, – sakė A. Juozaitis, pridūręs, jog tikisi, kad pavyks pirmąjį suvažiavimą suorganizuoti rugsėjo antrojoje pusėje.
 
Reaguodamas į V. Radžvilo, V. Sinicos bei R. J. Dagio naujos politinės jėgos iniciatyvą, A. Juozaitis neslėpė, kad bendradarbiavimą su tokia partija, jei ji bus įsteigta, jis įsivaizduotų, nors su V. Radžvilu Europos Parlamento rinkimuose susitarti ir nepavyko.
 
„Konkurentų gal nereikėtų matyti iškart, kol dar niekas neprasidėjo. Čia bus galima bendradarbiauti ateityje. Bet dabar… Kadangi aš jau labai daug padėjau pastangų, kad suartėčiau su Radžvilu, bet jis nesutiko ir priešingai elgėsi, tai dabar šiuo metu neįmanoma, bet kadangi jų ten daugiau, tai gal bus galima susikalbėti“, – sakė A. Juozaitis.
 
ELTA primena, kad politinės partijos steigimui būtina, kad ji Lietuvoje turėtų ne mažiau kaip du tūkstančius steigėjų, kurie po partijos įregistravimo tampa jos nariais. Norint partijoms kelti savo kandidatus Seimo rinkimuose, jos turi būti įsteigtos ilgiau nei 6 mėnesiai iki rinkimų pradžios.
 
Teisingumo ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje įregistruotos 25 politinės partijos, vienijančios 114 501 narį. 
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.01; 11:35 
Aktualijos

Arvydas Juozaitis. Rinkiminis plakatas Pilaitės rajone Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
LRT paskelbė trumpą kandidato į prezidentus Arvydo Juozaičio atsakomąją nuomonę, kad „Lietuvos radijas paskelbė melagingas žinias apie Arvydą Juozaitį, esą jis pakvietė į Lietuvą Vokietijos kraštutinius dešiniuosius, pasisakančius už Krymo aneksiją. Iš tiesų Alternatyva Vokietijai niekada nepripažino Krymo aneksijos“. Kandidato nuomonę paskelbė kandidato į Prezidentus rinkimų štabo atstovas viešiesiems ryšiams Jonas Vaiškūnas.

LRT atkreipia dėmesį, kad Vyriausioji rinkimų komisija nepaneigė paties fakto, tik suteikė galimybę kandidatui į Prezidentus paskelbti atsakomąją nuomonę. 

„LRT mano, kad paskelbtos informacijos neatitikimo tikrovei faktą galima nustatyti tik įstatymų nustatyta tvarka, tačiau patikrinę skirtingus šaltinius toliau laikomės nuostatos, kad LRT buvo teisūs teigdami, kad Arvydas Juozaitis į Lietuvą pasikvietė Vokietijos kraštutinius dešiniuosius, pasisakančius už Krymo aneksiją“, – rašoma LRT rašte Eltai. 

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) raštu informavo Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją (LRT), kad kandidatui į prezidentus A. Juozaičiui turėtų būti sudarytos sąlygos paneigti LRT apie jį paskleistas negatyvias žinias.

Gegužės 9-ąją VRK posėdyje priimtame sprendime, be kita ko, rašoma, kad vertinant LRT paskelbtus teiginius, kuriuos pats kandidatas įvardija jį kompromituojančiais ir neatitinkančiais tikrovės: Į Lietuvą pasikvietė Vokietijos kraštutinius dešiniuosius, pasisakančius už Krymo aneksiją ir prieš imigrantus, Komisija mano, jog tai yra kandidatą negatyviai apibūdinanti, kompromituojanti medžiaga, galinti paveikti rinkėjus. Komisija pažymi, jog ši LRT paskelbta informacija yra prieštaringai vertintina ir buvo paskelbta nenurodžius pirminių informacijos šaltinių. Dėl to Komisija pritarė sprendimui, kad LRT turėtų sudaryti galimybę kandidatui paskelbti savo atsakomąją nuomonę toje pačioje visuomenės informavimo priemonėje, t. y. Lietuvos radijo eteryje, tokios pačios apimties, kiek eterio laiko truko paskelbta kandidatą negatyviai apibūdinanti žinia (apie 20 sekundžių trukmės) tokia pačia forma iki prasidedant agitacijos draudimo laikotarpiui (30 valandų iki rinkimų pradžios), prieš Prezidento rinkimų pirmąjį turą“.
LRT ženklas. Su kuo jis mums asocijuojasi? Slaptai.lt nuotr.

Balandžio 25 d. A. Juozaitis išėjo iš LRT debatų, kurių tema buvo teisingumas ir kova su korupcija, pareiškęs, kad pats visuomeninis transliuotojas tapo politinės korupcijos židiniu, proteguodamas kelis parinktuosius kandidatus. Apkaltinęs LRT sistemingu šališkumu, A. Juozaitis pasitraukė iš visų LRT organizuojamų debatų, pasak jo, iki tol, kol LRT adekvačiai reaguos į jo reikalavimą paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri esą buvo išplatinta balandžio 23 d. Lietuvos radijo I programos laidoje „Ryto garsai“.

„Nors LRT paneigė vieną tikrovės neatitinkantį teiginį, kad mano suburtas Sambūris „Lietuva yra čia“ „visuomeninio rinkimų komiteto pavidalu stengsis patekti į Europos Parlamentą“, tačiau kito melagingo teiginio, kad į Lietuvą mano kvietimu atvykę Vokietijos „kraštutinių dešiniųjų“ („Alternatyva Vokietijai“) partijos atstovai, esą pasisako už Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją, paneigti kategoriškai atsisakė. Neseniai mes gavome dokumentinį įrodymą, paliudijantį tikrą šios partijos poziciją dėl Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos“, – sakė A. Juozaitis.

Gegužės 8 d. A. Juozaitis nesulaukęs, kad LRT patenkintų jo reikalavimus, pateikė prašymą VRK, kuriame buvo prašoma įpareigoti LRT radiją suteikti jam atsakymo teisę dėl LRT išplatintos melagingos informacijos. 

„LRT vadovybė iki šios dienos nepaisė mano reikalavimų ir nevykdė Prezidento rinkimų įstatymo, kuris imperatyviai nustato, kad teisė atsakomajai nuomonei turėjo būti suteikta ne vėliau kaip 5 d. iki rinkimų. Ir tik įsikišus VRK, besibaigiant rinkiminės kampanijos agitacijos laikui, visiškai neadekvačiomis sąlygomis išsikovojau teisę pasakyti kelis sakinius. Tuo tarpu Prezidento rinkimų įstatymo 46 str. 6 d. nustato, kad „Visuomenės informavimo priemonės, paskelbusios kompromituojančią medžiagą apie kandidatą į Respublikos Prezidentus, kandidato į Respublikos Prezidentus ar jo patikėtinio reikalavimu privalo ne vėliau kaip likus 5 dienoms iki rinkimų dienos paskelbti kandidato į Respublikos Prezidentus ar jo patikėtinio atsakomąją nuomonę“, – komentavo A. Juozaitis.

LRT primena, kad Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo kandidato į prezidentus A. Juozaičio šmeižimo bei galimo trukdymo pasinaudoti rinkimų ar referendumo teise. Toks sprendimas gegužės 10-ąją priimtas nustačius, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.15; 00:30
Aktualijos

Lietuvos prezidentūra. Kas taps naujuoju šių rūmų šeimininku? Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Savaitgalį Lietuvių tautininkų ir Respublikonų sąjungos (LTRS) organizuotame tautinių jėgų sąskrydyje „Lietuva yra ČIA“ prie Lūksto ežero Telšių rajone nutarta kovoti prieš daugybinę pilietybę ir telktis Atgimimo Prezidento rinkimams. Nutarta spalio pabaigoje rengti sąjungos suvažiavimą, inicijuoti bendro nacionalinių jėgų fronto susirinkimą.

Sąskrydžio dalyviams buvo pristatytos Sąjūdžio pradininko, rašytojo ir filosofo dr. Arvydo Juozaičio, svarstančio galimybes kandidatuoti Prezidento rinkimuose, valstybės politikos gairės „Lietuva yra čia“. Diskusijose pabrėžti nacionalinės kultūros ir švietimo gaivinimo tikslai, konkrečios kryptys ekonominėje ir socialinėje srityse, tarptautinės politikos principai Europos Tautų Pavasario epochoje. Sąskrydžio dalyviai vieningai palaikė A. Juozaičio ketinimą grįžti į viešąją politiką. Teikti įvairūs siūlymai ir kritinės pastabos dėl galimos rinkimų kampanijos idėjinių ir organizacinių nuostatų.

A. Juozaitis pabrėžė grįžimo prie Sąjūdžio vertybių aktualumą, apie būtinybę svarstyti ir drauge su kitais bendraminčiais parengti bendrą veiksmų programą stiprinant nacionalinę valstybę. Buvęs Seimo narys ir sąjungos strateginio komiteto pirmininkas Gintaras Songaila pranešė apie augantį paramos A. Juozaičio dalyvavimui Prezidento rinkimuose judėjimą, apie galimybę telktis į platesnį frontą su ilgalaikiais tikslais.

A. Juozaitis galutinį savo sprendimą dėl dalyvavimo Prezidento rinkimuose pažadėjo paskelbti rugsėjo viduryje. A. Juozaitis teigė neabejojąs, kad apsisprendus dalyvauti rinkimų kampanijoje jis būtų labiausiai puolamas visų politinio elito kandidatų.

Arvydas Juozaitis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

„Joks kitas kandidatas nesulauks tokios aštrios visų politinio elito kandidatų kritikos kaip tas, kuris į šią kovą ateis ne iš dabartinės politinės sistemos, o iš Atgimimo Sąjūdžio siekių įgyvendintojų fronto“, – sakė A. Juozaitis.

Sąjungos pirmininkas Sakalas Gorodeckis pabrėžė, kad lietuvių vienybė yra dažniausiai tik krizės atvejais sutinkamas gamtinis reiškinys. Artėjantys Prezidento rinkimai yra proga šias jėgas sutelkti, iškeliant vieningai remiamą kandidatą.

„Šio sąskrydžio tikslas ir yra nepalikti tuščių plaukimo takelių prezidento rinkimų finale, kviečiant gerbėjus ir organizuojant rėmėjus numatomai paramos talkai“, – sako S.Gorodeckas.

Referendumo Dėl dvigubos pilietybės klausimu sąskrydžio dalyviai pasisakė už Lietuvio paso idėją, daugybinę pilietybę vertindami kaip valstybės ardymą, dviejų rūšių piliečių kūrimą.

Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjunga (LTRS) susikūrė prie Tautininkų sąjungos (TS) prisijungus Respublikonų partijai (RP) 2017 m. birželio mėnesį. Lietuvių tautininkų sąjunga (LTS) yra tradicinė dešinioji Lietuvos politinė partija. 2017 m. Tautininkų sąjungos pirmininku tapo Sakalas Gorodeckis, kuris ir liko reorganizuotos sąjungos – LTRS pirmininku. LTRS vicepirmininkais išrinkti buvęs Respublikonų partijos pirmininkas Valdemaras Valkiūnas, dr. Gediminas Navaitis, Marijus Čekavičius ir Juozas Dingelis.

Šiuo metu sąjunga vienija per 3,5 tūkstančio narių.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.20; 11:00