Taivanas. Sostinė – Taipėjus

Taivane kitais metais turėtų atsirasti Lietuvos nacionalinis elektroninės prekybos paviljonas, kuriame bus prekiaujama lietuviškų prekės ženklų produktais – tokį projektą rengia „Versli Lietuva“. Pasak agentūros vadovės Dainos Kleponės, įgyvendinus sumanymą, šalies gamintojams atsivers Taivano rinka, kurioje, pažymi ji, Lietuvos produkcija yra itin laukiama. Įveikus biurokratines kliūtis, tikimasi Taivano pirkėjus pasiekti jau kitų metų pradžioje.
 
Kaip teigia D. Kleponė, el. komercijos sektorius Rytų ir Pietryčių Azijos regione yra labai didelis ir toliau sparčiai plečiasi, ne išimtis – ir Taivanas. „Versli Lietuva“ Taivano verslo delegacijos vizito spalio pabaigoje metu pristatė, kad nacionalinis Lietuvos paviljonas turėtų veikti Taivano el. prekybos platformoje „PChome“. Įsteigus paviljoną, platformos interneto svetainėje salos pirkėjai galės tiesiogiai įsigyti lietuviškų prekių.
 
D. Kleponė nurodo, kad galimybėmis internetu parduoti savo produkciją Taivane labiausiai turėtų pasidomėti maisto ir gėrimų, tekstilės, kosmetikos, maisto papildų ir interjero detalių gamintojai. Šių, kaip ir kitų vartojimo prekių, paklausa, nurodo pašnekovė, el. prekybos platformose yra didžiausia, o būtent lietuviškų prekių taivaniečiai itin laukia.
 
„Iš Taivano pusės yra didelis susidomėjimas pirkti lietuviškas prekes. Manome, kad potencialias yra didelis, kadangi pati rinka laukia lietuviškų prekių“, – mano „Versli Lietuva“ generalinė direktorė. Šios, tikina pašnekovė, labiausiai domina didesnes pajamas uždirbančius tolimosios Azijos pirkėjus, kuriems lietuviška produkcija siejasi su neįprastumu ir tvarumu.
 
„Tai yra egzotika, skirta didesnes nei vidutines pajamas gaunantiems žmonėms, kurie domisi tokiais labiau nišiniais projektais. Kitas dalykas, mūsų produktai kitoms šalims patrauklūs dėl mūsų įvaizdžio, kaip kad maistas ekologiškas, švarios šalies“, – teigė D. Kleponė. Jos spėjimu, verslo susidomėjimas turėtų būti nemažas ir norą dalyvauti projekte pareikš maždaug 25 bendrovės.
 
Prekybos pradžia numatoma 2022 m. pradžioje
 
„Versli Lietuva“ vadovė pabaigti visas biurokratines procedūras ir pakviesti Lietuvos prekės ženklus dalyvauti projekte tikisi jau kitų metų pirmąjį ketvirtį. Iki tol agentūra ketina įvykdyti viešąjį platformos pirkimą, pritraukti susidomėjusias įmones. Jos teigimu, teikti prašymus prekiauti paviljone galės maistą, gėrimus, tekstilę ir kt. paklausias prekes gaminantys prekės ženklai.
 
„Mes esame viešojo sektoriaus kompanija, tad turime praeiti visas biurokratines procedūras, kad tą el. komercijos platformą nupirktume, turime konkursą skelbti, turėtų platforma sudalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose ir t.t. Tada, kai jau turėsime garantuotai nupirkę platformą, tada jau kviesime įmones, ir būtent šių kategorijų gamintojus pareikšti susidomėjimą. Tada jau turėsime ir sąlygas“, – procesą apibūdino D. Kleponė.
 
Ji nurodė, kad dalį prekybos paviljone kaštų, pavyzdžiui, bendras rinkodaros išlaidas ir platformos paleidimo išlaidas, dengs „Versli Lietuva“, o pačios įmonės Taivano el. prekybos platformai turės mokėti komisinį mokestį už įvykdytus pardavimus.
 
„Gamintojai turės mokėti komisinius nuo pardavimų, kas yra kintami kaštai ir tikrai yra draugiška vartotojui, ypač smulkiam verslui“, – pastebi D. Kleponė.
 
Paviljonas jau įsteigtas Kinijoje, netrukus veiks P. Korėjoje
 
„Versli Lietuva“ analogišką paviljoną jau įsteigė didžiausioje tarpvalstybinės el. komercijos platformoje Kinijoje „Tmall Global“. D. Kleponės teigimu, jame produkciją šiuo metu parduoda 17 lietuviškų įmonių.
 
„Nemaža dalis „Tmall“ pirkėjų yra Kinijoje, tačiau tai ne tik Kinijos, tai yra ir tas pats Vietnamas, ir kitos Pietryčių Azijos šalys. Apie 17 įmonių šiuo metu parduoda savo prekes per tą platformą. Žinoma, po visų negatyvių viešųjų ryšių Lietuvos atžvilgiu, pardavimai nėra tokie geri, kokių tikėjomės, tačiau pakankamai neblogi“, – apžvelgia D. Kleponė.
 
Netrukus dar vienas paviljonas turėtų būti įsteigtas ir Pietų Korėjoje. Korėjiečiams bus siūlomi 10 Lietuvos gamintojų tekstilės, kosmetikos gaminiai, maisto produktai ir gėrimai bei interjero prekės. Jo startą „Versli Lietuva“ numato metų pabaigoje – šiuo metu vykdoma prekiausiančių įmonių atranka, kuriamas paviljono dizainas.
 
Nacionaliniame el. prekybos paviljone veikianti įmonė turi galimybę parduoti savo produkciją tiesiai galutiniam vartotojui, o ne prekybos tinkluose. Kaip nurodo „Versli Lietuva“, lietuviškame paviljone bendrovės turi savo atskiras parduotuves bei užsakymų valdymo sistemą, kurioje gali stebėti tik savo pardavimus, juos analizuoti naudojantis verslo analitikos įrankius.
 
Planuojama, kad Taivane steigiamas Lietuvos nacionalinis prekybos paviljonas bus didžiausias ligi šiol plėtotas analogiškas projektas.
 
Lukas Juozapaitis (ELTA)
 
2021.11.09; 07:00

 

Dalia Grybauskaitė atidaro Prekybos ir investicijų forumą Šanchajuje. Lietuvos prezidento (Robertas Dačkus) nuotr.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, atidarydama Prekybos ir investicijų forumą Šanchajuje, kalbėjo apie atviros pasaulio ekonomikos privalumus, sveikino Kinijos rinkos atsivėrimą, suteikiantį naujų Lietuvos eksporto galimybių, ir nurodė kliūtis, kurias būtina pašalinti, kad valstybių verslo ryšiai būtų aktyvesni, o investicijos – saugios.

Forumas yra vienas iš trijų svarbiausių Kinijos pirmosios tarptautinės importo parodos renginių, kurį atidaryti patikėta Lietuvos Prezidentei. Jis yra dalis Kinijoje vykstančios parodos, kurioje dalyvauja daugiau nei 2800 įmonių iš 130 pasaulio valstybių ir regionų, tarp jų ir Lietuvos. Tikimasi sulaukti 150 tūkst. lankytojų.

Kalbėdama forume Prezidentė pabrėžė, kad tarptautinės prekybos įtampos fone ekonomikų atvirumas yra pasaulio ekonomikos augimo variklis, kuris nesuderinamas su pastaruoju metu tarptautinei prekybos sistemai grasinančiu, niekam nenaudingu protekcionizmu ir izoliacija.

Valstybės vadovė atkreipė dėmesį, kad investicijų skaidrumas, griežtas tarptautinių susitarimų laikymasis yra geriausias atsakas lėtėjančiai pasaulio ekonomikai, todėl sveikintinos Kinijos reformos plačiau atveriant šalies rinką.

Atsivėrimo pasauliui signalą Kinija siunčia ir aukščiausiu lygiu surengusi didelio masto tarptautinę importo parodą ir anksčiau paskelbusi, kad imtasi priemonių pašalinti apribojimus finansinių paslaugų srityje, sutrumpintas „nepageidaujamų“ užsienio investicijų sąrašas, sudarytos geresnės salygos importuoti daugiau produktų, kurių reikia šalies gyventojams.

Vis dėlto, Prezidentės nuomone, to nepakanka, todėl šalies vadovė priminė Europos Sąjungos siūlymus Kinijai aktyviau įgyvendinti atsivėrimo priemones: visuose sektoriuose panaikinti reikalavimą užsienio įmonėms investuoti tik steigiant bendras įmones su vietos verslu, užtikrinti intelektinės nuosavybės apsaugą, tarptautiniam verslui atverti viešuosius pirkimus.

Kinijos planai per 5 metus importuoti prekių ir paslaugų už 10 trilijonų dolerių yra didelė galimybė mūsų gamintojams, juolab kad turime ką pasiūlyti milijardinei tos šalies rinkai, ieškančiai aukštos kokybės produktų.

Gausios Kinijos atstovų delegacijos parodoje „AgroBalt“ domėjosi mūsų maisto pramonės gaminiais, Gyvybės mokslų forume – bendradarbiavimu biotechnologijų srityje. Šiuo metu į Kiniją daugiausia eksportuojame baldų, medienos ir jos dirbinių, lazerių, chemijos pramonės, maisto produktų. Daug perspektyvų turi tiek aukštosios technologijos, tiek tradicinė pramonė.

Pernai Lietuvos eksportas į Kiniją augo 50 proc. – tai tesiekė 180 milijonų eurų. Tuo pat metu importo iš Kinijos apimtys viršijo 820 milijonų eurų.

Šanchajaus parodoje Lietuva turi 2 nacionalinius stendus, savo produkciją pristato 18 šalies įmonių.

Prezidentės spaudos tarnyba

2018.11.05; 12:00

Vilnius, gruodžio 22d. Oficialių derybų Japonijoje metu buvo parafuota Lietuvos ir Japonijos sutartis dėl pajamų bei kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos. 

Pasirašius ir vėliau ratifikavus šią sutartį bus sudarytos geresnės sąlygos skatinti Japonijos verslininkus investuoti į Lietuvos ūkį, užtikrinant, kad jų kapitalas ir pajamos nebus apmokestinamas du kartus. Tokia pat apsauga bus taikoma ir Lietuvos investicijoms Japonijoje. Kartu bus sudarytos sąlygos glaudesniam abiejų šalių mokesčių administratorių bendradarbiavimui.

Šiuo metu Lietuva taiko 53 sutartis dėl dvigubo pajamų ir kapitalo apmokestinimo išvengimo.

Informacija apie Lietuvos bendradarbiavimą su Japonija:

2015 metai

Prekybos apyvarta – 87,2 mln. eurų. 41vieta tarp didžiausių Lietuvos prekybos partnerių.

Eksportas į Japoniją – 48,7 mln. eurų (38 vieta).

Į Japoniją daugiausiai eksportuota tabako ir perdirbto tabako pakaitalų (42 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Japoniją), optikos, matavimo, medicinos prietaisų (16,9 proc.), baldų, patalynės ir čiužinių (7,3 proc.), pieno ir pieno produktų bei gaminių iš mėsos ir žuvies.

Perspektyvūs eksporto sektoriai – informacinės ir komunikacijos technologijos, transporto priemonės ir detalės, pramoninės mašinos ir įrenginiai, chemija, elektronika, lazeriai.

Importas iš Japonijos – 38,5 mln. eurų (41 vieta)

Daugiausiai importuota: mašinų ir mechaninių įrenginių (23,6 proc. viso prekių importo iš Japonijos), plastikų ir jų dirbinių (20,5 proc.), antžeminio transporto priemonių (16,3 proc.), cheminių štapelio pluoštų (12,5 proc.) bei elektros mašinų ir įrenginių (6,6 proc.).

Daugiausiai Japonija Lietuvoje investuoja į apdirbamąją gamybą ir privataus nekilnojamojo turto įsigijimą ir pardavimą. Žinomiausi Japonijos investuotojai Lietuvoje – Panasonic, Yazaki, Hitachi, Fujitsu, Japan Tobacco International, Nippon Kaiji Kyokai ir t.t.

Informacijos šaltinis – Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyrius.

2016.12.22; 17:56

uzdila-algis1

Net ir žurnalistams susuka smegenis žmonės, aiškindami, kaip Lenkijoje viskas pigiau kainuoja.

Kadangi išmanau tuos pigumus ir tų prekių vertę, tebūnie man leista ta tema atsiliepti viešumoje. Kalbėsiu apie tuos žmones, kurie per televiziją arba ir man į akis reklamavo lenkiškas prekes, kalbėsiu apie tikrus faktus.

– Žinote, kokie ten pigūs kiaušiniai? Tik už pusę kainos. Marti parsivežė. O kai pramuši – tryniai net oranžiniai. Tokių pas mus nė nėra.

– O kur marti tokių pigių gavo?

– Taigi visas jų autobusas nuvažiavo į Suvalkus, ten miesto pradžioje yra nuo kelio nurodyta “Kaufland” parduotuvė, lengva rasti.

Continue reading „Sunkus proto kelias į galvas”