Prezidentas Gitanas Nausėda – diskusijoje „Lietuvių kova dėl valstybės ir istorinės tiesos: Molotovo–Ribbentropo paktas 1939–1989–2020“. Prezidentūros nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda, antradienį atidarydamas Prezidentūros kartu su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutu surengtą diskusiją „Lietuvių kova dėl valstybės ir istorinės tiesos: Molotovo–Ribbentropo paktas 1939–1989–2020“, pabrėžė, kad Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos slaptieji susitarimai ilgus dešimtmečius lėmė daugelį Lietuvos žmonių užklupusių nelaimių – okupacijas, masines žudynes, trėmimus, turto nusavinimą, represijas, teisių ir laisvių suvaržymus.
„Ne vieną dešimtmetį Molotovo–Ribbentropo pakto pasekmės mus lydėjo kaip slogus sapnas. Tačiau gėdingi dviejų totalitarinių režimų susitarimai taip pat žadino nenugalimą pasipriešinimo jėgą“, – teigė šalies vadovas, atskirai pasveikinęs Prezidentūroje surengtos diskusijos dalyvius – Nepriklausomybės Akto signatarus prof. Vytautą Landsbergį, Zitą Šličytę, Egidijų Bičkauską ir Emanuelį Zingerį.
Pasak prezidento, daugelio lietuvių išeivijos atstovų ir Lietuvoje veikusių disidentų pastangomis ilgus dešimtmečius puoselėta istorinė atmintis, kurioje tvirtai įsirėžė tiesa apie Molotovo–Ribbentropo paktą ir jo slaptuosius protokolus, padėjo išgriauti tautų kalėjimo, kuriuo buvo tapusi Sovietų Sąjunga, sienas.
„Prie Adomo Mickevičiaus paminklo, Vingio parke ir gyvoje Baltijos kelio grandinėje – visur lietuviai kartojo, kad melas turi būti išsklaidytas, kad neteisybė turi liautis, kad nusipelnome būti laisvi. Ši tolima svajonė galiausiai buvo paversta realybe“, – sakė šalies vadovas, pavadinęs 1989 m. gruodžio 24 d. Sovietų Sąjungos Liaudies deputatų suvažiavimo nutarimą „Dėl Tarybų Sąjungos ir Vokietijos 1939 metų nepuolimo sutarties politinio ir teisinio įvertinimo“ viena didžiausių diplomatinių pergalių, kuri paklojo pamatus nepriklausomybės atkūrimui.
Prezidentas pabrėžė, kad aukščiausių Sovietų Sąjungos institucijų sprendimas pripažinti slaptųjų susitarimų egzistavimą ir juos pasmerkti leido tikėtis, kad ir nepriklausoma Rusija bus pajėgi pripažinti savo klaidas, iš jų mokytis ir santykius su kaimynais grįsti tautų apsisprendimo ir abipusės pagarbos principais. Molotovo – Ribentropo paktas
„Deja, šiandien tenka pripažinti, kad nauja politinė kultūra taip ir neįsišaknijo mūsų didžiosios kaimynės dirvoje. Rusijoje valdžią ir vėl paėmė autoritarinės, revanšistinės jėgos, kurioms nusikalstami Stalino ir Hitlerio susitarimai nekelia pasibjaurėjimo. Slaptuosius protokolus, kurie kartą jau buvo didžiulėmis pastangomis ištraukti į dienos šviesą, vėl bandoma pridengti tankiu melo ir dezinformacijos šydu“, – sakė šalies vadovas.
Prezidentas priminė, kad įtemptoje geopolitinėje padėtyje Lietuva gali kliautis savo sąjungininkais. Tai liudija po savaitės, gruodžio 22 d., Valstybės pažinimo centre atidaroma istorinei atminčiai ir kovai už valstybingumą skirta virtuali paroda. Joje, be kitų istorinių dokumentų ir archyvinių nuotraukų, bus eksponuojamos Molotovo–Ribbentropo pakto ir jo slaptųjų protokolų faksimilės, kurias prezidento prašymu Lietuvai sutiko perduoti Vokietijos kanclerė Angela Merkel.
„Man tai yra liudijimas ne vien apie šiltus dvišalius santykius, bet ir apie bendrą interesą stabdyti istorinio revizionizmo pakilimą“, – sakė šalies vadovas.
