Streikas – dalykas rimtas
Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų palaiko mokytojų planus streikuoti, beveik penktadalis nuomonės šiuo klausimu neturi, rodo naujienų agentūros BNS užsakymu bendrovės „Vilmorus“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa.
Apklausos duomenimis, mokytojų planus streikuoti palaiko beveik 60 proc. visuomenės. Labiausiai mokytojų planus streikuoti palaiko moksleiviai, studentai (67,7 proc.), 40–49 metų amžiaus Lietuvos gyventojai (67,4 proc.), nepalaiko – vyresni nei 60-ies (23,9 proc.).
Kaip skelbia BNS, nuomonės šiuo klausimu labiausiai neturėjo respondentai iki 29-erių (24 proc.) ir vyresni nei 70-ies (27,3 proc.) atsakiusieji.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ reprezentatyvią visuomenės apklausą atliko rugsėjo 14–23 dienomis, su respondentais bendraujant gyvai ir telefonu. Jos metu apklausti 1003 šalies gyventojai 25 miestuose ir virš 40 kaimų. Maksimali apklausos paklaida siekia 3,1 proc.
Seimo narys Kęstutis Masiulis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
2023 m. sausio 1 dieną Lietuvoje gyveno 2,84 mln. gyventojų. Tai maždaug 40 tūkst. daugiau nei prieš metus. Istorinis gyventojų skaičiaus augimas po ilgų nuosmukio ir stagnacijos metų. Nėra ką slėpti, šią teigiamą statistiką lėmė atvykėliai, pirmiausia, iš Ukrainos. Kiti demografiniai veiksniai, tokie kaip piliečių emigracija ir gimstamumas pozityviai nenuteikia.
Lietuva, kaip imigracijos valstybė
Lietuva jau 200 metų yra šalis, iš kurios išvykstama. Išgyvenome ne vieną didelę emigracijos bangą, bet gyventojų skaičius visada atsistatydavo dėl sąlyginai aukšto gimstamumo. Paskutiniais metais gimstamumo rodikliai stabiliai mažėja ir tai smarkiai prisidėjo prie drastiškai mažėjusio gyventojų skaičiaus.
Bandymai kurti valstybės paramos politiką, kad mažylių gimtų daugiau yra nesėkminga. Jau pats sumanymas pinigais ir paslaugomis skatinti gimstamumą yra pasmerktas žlugti, nes pasaulyje nėra nei vieno pavyzdžio, kad valstybė sugebėtų finansiškai motyvuoti gimstamumą. Mažų šeimų priežastys yra emocinis apsisprendimas neturėti vaikų, arba jų turėti nedaug, o ne finansų trūkumas. Viena turtingiausių pasaulio valstybių Pietų Korėja pernai pasiekė istorijoje neregėtą gimstamumo antirekordą, vos 0,64 vaiko moteriai Seule, kai laikoma, kad kartų kaitai palankus rodiklis yra 2,1 vaiko. Pietų Korėja irgi bandė šeimas skatinti susilaukti daugiau vaikų, skirdama finansinę paramą. Programai buvo išleista labai daug pinigų, per 145 mlrd. eurų. Rezultatas buvo lygiai joks.
Vaikai Gedimino prospekte Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Vienintelė reali priemonė, žinoma Vakarų pasaulyje, kaip užtikrinti gyventojų skaičiaus stabilumą, yra imigracija.
Lietuva iš ilgą laiką buvusios emigracijos šalies, jau tampa imigracijos šalimi. Tokia pat, kokios yra visos Vakarų valstybės, kurios lygiai kaip ir Lietuva, susiduria su žemais gimstamumo rodikliais, kurie neužtikrina kartų kaitos. Persilaužimas įvyko 2019 m., kai į Lietuvą atvyko jau daugiau žmonių, nei iš jos išvyko. Kasmet atvykstančiųjų daugėja, o pernai buvo pasiektas naujas rekordas.
Valdoma imigracija
Lietuvos imigracijos politika turi vieną labai svarbų skirtumą nuo kitų valstybių Vakaruose. Lietuvos vyriausybė tvirtai valdo imigracijos srautus ir pati sprendžia, kokių imigrantų norime ir iš kokių šalių juos įsileidžiame. Lietuva labai greitai atlaisvino visus migracijos suvaržymus Ukrainos piliečiams, juos priimdama kaip įmanoma svetingiau. Tai davė puikių integracijos rezultatų. Ukrainos piliečių įsidarbinimo rodikliai, jaunimo švietimo prieinamumas yra pavyzdinis atvejis visoje Europoje.
Vaikai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lietuva palankiai priima disidentus iš Rytų, aukštos kvalifikacijos darbuotojus ir jų šeimos narius iš Baltarusijos, taip pat ir grįžtančius Lietuvos piliečius ar lietuvių kilmės asmenis. Veikia programa pagelbėti Venesuelos lietuviams, teikiama pagalba ir tremtinių šeimos narių grįžimui.
Visai kitokia Lietuvos pozicija yra nelegalių atvykėlių atžvilgiu, kurie dažniausiai naudojasi žmonių kontrabandininkų paslaugomis bei siekia jėga patekti į šalį, pažeisdami Lietuvos įstatymus. Tokie asmenys sutinkami nesvetingai, jiems teikiama minimali pagalba. Nenuostabu, kad jie apie Lietuvą atsiliepia neigiamai, ir skuba sprukti į kitas Šengeno susitarimo šalis, kuriose veikia dosnesnė socialinių paslaugų sistema.
Nelegalių migrantų problema
Dažnai nelegalių migrantų bičiuliai kelia klausimą, kuo ukrainiečiai skiriasi nuo, tarkim, pakistaniečių ar arabų. Juk visi žmonės vienodi, bėgantys nuo negandų.
Lietuva niekaip neskirsto, kad vienos tautos geresnės nei kitos, bet mūsų nedidelės valstybės galimybės priimti atvykėlius yra ribotos. Nėra kitos išeities, kaip vykdyti migracijos politiką. 4/5 pasaulio gyventojų gyvena skurdžiau nei Lietuva, todėl mūsų valstybė niekaip nėra pajėgi sutalpinti visų potencialiai norinčių atvykti. Tai reiškia, kad legaliai atvykstantiems asmenims iš Pakistano, arabų šalių ar kitų kraštų Lietuva suteikia galimybes mokytis, dirbti ir gyventi, tačiau tai būtina daryti laikantis įstatymų.
Nelegaliai Lietuvos-Baltarusijos sieną kirtę migrantai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Nelegalių imigrantų srautai į Europą kasmet auga ir visos vyriausybės susiduria su dilema kaip su tuo tvarkytis. Štai Jungtinė Karalystė pernai fiksavo rekordinius nelegalios migracijos srautus, nors vietos gyventojai jau tiek yra tuo nepatenkinti, kad tai buvo vienas svarbiausių „Brexit“ veiksnių. Per Lamanšo sąsiaurį 2022 m. persikėlė per 45 tūkst. žmonių, o tai 1,5 karto daugiau nei metais anksčiau. Britai norėjo, kad nevaldoma imigracija pagaliau liautųsi, o ji ne tik nesiliovė, bet pasiekė naujus antirekordus. Gal todėl vėl smarkiai daugėja šalininkų grįžti Karalystei į ES?
Lietuvos migracijos politika yra subalansuota ir sėkmingai veikia. Laukiami atvykėliai darniai įsilieja į vietos visuomenę, praturtina mūsų kultūrą ir netampa našta socialinės apsaugos sistemai. Toks modelis užtikrina gyventojų skaičiaus balansą, o tai sveika ekonomikai ir lemia didesnes pensijas senjorams. Lietuva turi ką patarti kitoms Europos šalims, kurios nesusitvarko su migracija, blaškosi, krečiamos socialinių nesutarimų, ir vis augančiais radikalių partijų reitingais.
Kastytis Stalioraitis, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.
Beveik visa Lietuvos žiniasklaida pranešė pribloškiančią naujieną. Jungtinės Tautos prognozuoja, kad Lietuvoje dvidešimt pirmojo amžiaus pabaigoje gyvens pusantro milijono žmonių – maždaug 45 proc. mažiau nei dabar. Šią savaitę paskelbtoje ataskaitoje modeliuojama, kad po dešimt metų Lietuvoje bus mažiau nei 2,5 mln. žmonių, o po 40 metų, 2060-aisiais, neliks nė dviejų milijonų.
Užvakar viename komentare FB rašiau:
„Tai, kad lietuviams atsivėrus keliui į visą pasaulį jie plūstelėjo jo pamatyti, yra natūralu. Šimtai tūkstančių, ypač jaunų, jį pamatė tokį, koks jis yra. Vieni nutarė padirbėti ES ir NATO šalyse, kiti ieškojo šlovės garsinant Lietuvos vardą. Būta įvairių motyvų palikti Lietuvą. Palikę ją praturtėjo įvairiais patyrimais. Išmoko užsienio kalbas.Tapo Lietuvos atstovais užsienyje, ją pristatant kitoms tautoms buitiniame lygyje, o tai svarbiau, negu diplomatų pareiškimai. Dauguma jų sugriš, jau sugrįžta.
Taip, turime pačią sudėtingiausią ir svarbiausią problemą, nenorime daugintis, ar tai Lietuvoj, ar tai užsienyje. O mokytis yra iš ko. Iš broliškos žydų tautos pirmiausiai. Ji noriai dauginosi, „išsivaikščiojo” po visą pasaulį ir dabar yra viena iš įtakingiausių daugelyje turtingų šalių, savo istorinės Tėvynės saugumo garantas. Prisiminkime kad ir mūsų santykinai neskaitlingos diasporos JAV, daugiausiai iš ekonominės laimės ieškotojų joje tarpukaryje, vaidmenį Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo reikale.
Turizmas ar emigracija. Slaptai.lt nuotr.
Štai kur link turėtų būti sukoncentruotos mūsų Seimo ir Prezidento mintys galvojant apie Lietuvos ateitį. Kito būdo, kaip ženkliai remti daug vaikų turinčias šeimas tinginių sąskaita, deja, nežinau.
Beje, jei mano atmintis neklysta, Sovietų Sąjungoje, kuri labai rūpinosi savo kariuomenės dydžiu, buvo toks viengungio mokestis.”
Lietuvos gyventojų požiūris į padėtį šalyje per mėnesį visiškai nepasikeitė, rodo liepos apklausa. Trečdalis (35 proc.) respondentų atsakė, kad pastaruoju metu reikalai šalyje iš esmės krypsta į gerąją pusę, o beveik du trečdaliai (64 proc.) nurodė, kad reikalai Lietuvoje blogėja. 1 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Identiški rezultatai buvo ir šių metų birželį.
Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ 2017 m. liepos 7-17 d. atlikta apklausa taip pat atskleidė, kad lyginant su tyrimu prieš metus (2016 m. liepą) 4 procentiniais punktais padaugėjo gyventojų, manančių, kad pastaruoju metu reikalai Lietuvoje krypsta į blogąją pusę.
Poziciją, kad šalyje reikalai krypsta į gerąją pusę, dažniau nurodė jaunimas iki 30 metų, didmiesčių gyventojai, respondentai su aukštuoju išsilavinimu bei su didžiausiomis pajamomis vienam šeimos nariui per mėnesį (daugiau kaip 420 eurų), vadovai bei besimokantis jaunimas, respondentai, kurie savo šeimos finansinę padėtį įvertino kaip gerą.
Daugiau už kitus dabartine padėtimi šalyje yra nepatenkinti vyresni nei 50 metų žmonės, gyvenantieji kaimo vietovėje, respondentai su nebaigtu viduriniu išsilavinimu bei su mažiausiomis pajamomis vienam šeimos nariui (iki 275 eurų per mėnesį), darbininkai, ūkininkai ir pensininkai, lenkų tautybės gyventojai ir kairiųjų politinių pažiūrų respondentai.
Nuomonę, kad reikalai Lietuvoje pastaruoju metu daugiau krypsta į gerąją pusę, nei į blogąją, nurodė tik dviejų partijų rėmėjai: Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (54 proc. iš jų nurodė, kad reikalai gerėja ir 43 proc. – blogėja) bei Liberalų sąjūdžio (54 proc. nurodė, kad reikalai gerėja, ir 46 proc., – kad blogėja). Didžiausi pesimistai, kaip ir anksčiau, išlieka Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos rinkėjai (79 proc. nurodė, kad reikalai blogėja, ir 17 proc. temano, kad gerėja).
