Lietuvos keliai

Aktualijos

Lietuvos keliai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Šią savaitę Vilniuje šalies kelių verslo ir mokslo organizacijas vienijanti asociacija „Lietuvos keliai“ surengė pirmąjį „Kelių forumą“, kuriame kartu su kitais svarbiausiais kelių sistemos dalyviais: Susisiekimo ministerija, Lietuvos automobilių kelių direkcija, Viešųjų pirkimų tarnyba bei valdančiosios daugumos atstovais, sprendė kelių sektoriaus problemas.
 
Projekto „Rail Baltica“ perspektyvą renginyje pristatė bendrovė „LTG Infra“ direktorius Karolis Sankovski, o su Lietuvos ir pasaulio ekonomikos tendencijomis forumo dalyvius supažindino SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas.
 
„Kėdainiuose sugriuvęs tiltas yra simbolis situacijos, kurioje šiuo metų yra šalies kelių infrastruktūra. Vis tik nenorėtume, kad tai taptų vieninteliu klausimu. Turime matyti pilną vaizdą, kad galėtume ieškoti visą sistemą, o ne vieną jos detalę gerinančių sprendimų“, – renginyje teigė Šarūnas Frolenko, asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas.
 
Iš valdančiųjų – pripažinimas, kad finansavimas keliams per mažas
 
Diskusijoje dalyvavę valdančiosios koalicijos atstovai Seimo nariai Eugenijos Gentvilas ir Andrius Kupčinskas teigė, kad vien efektyvesnio sistemos dalyvių darbo nepakanka, reikalingas didesnis finansavimas kelių sričiai, tačiau jis turėtų būti nukreiptas tolygiam visų sistemos dalių gerinimui.
 
„Praėjusioje kadencijoje kone pusė kelių fondo lėšų buvo skiriama žvyrkelių finansavimui, todėl dabar turime situaciją, kad kitos infrastruktūros dalys byra. To neturėtų būti. Mes nesakome, kad žvyrkelių asfaltuoti nereikia, tačiau negalime pamiršti kitų prioritetų, strateginių šalies ir tarptautinių projektų“, – teigė Seimo narys Eugenijus Gentvilas.
 
Tarp asociacijos prioritetų – efektyvesni viešieji pirkimai
 
„Išklausę Viešųjų pirkimų tarnybos naujienų apie dinaminius pirkimus ir rekomenduojamas sektoriaus dalyviams pirkimų sutartis, turime vilčių, kad viešieji pirkimai dar šįmet taps efektyvesniais ir vyks greičiau“, – sako Š. Frolenko.
 
Anot jo, asociacija „Lietuvos keliai“ teigiamai vertina tai, kad finansavimo keliams trūkumą pripažįsta valdančiosios koalicijos atstovai. Be jau paminėtų viešųjų pirkimų ir finansavimo klausimų, 2023 m. asociacija kels valstybinės kelių sistemos reguliavimo, normatyvinių dokumentų Lietuvos automobilių Kelių direkcijai tapus akcine bendrove ir valstybinės „Kelių priežiūros“ konkurencijos su privačiu sektoriumi klausimus.
 
„Tikimės, kad po nuoseklių diskusijų sprendžiant svarbiausių sektoriaus prioritetų, normatyvių dokumentų, tipinių viešųjų pirkimų sutarčių ir kelių inžinerijos studijų populiarinimo klausimus, visi iš šio forumo išėjome labiau pažinę ir supratę vieni kitus, o tai leis konstruktyviau dirbti dėl vieno bendro tikslo – kokybiško kelio, nutiesto laiku ir už protingą kainą“ – akcentavo „Lietuvos keliai“ vadovas.
 
Ignas Dobrovolskas (ELTA)
 
2023.02.06; 00:01
Aktualijos

Susisiekimo ministerija informuoja, kad Lietuvoje ir Baltijos šalyse vykstant regiono saugumą stiprinančioms didelio masto tarptautinėms karinėms pratyboms, birželio 6–9 ir 18–21 dienomis numatomas intensyvus karinės technikos judėjimas šalies teritorijoje.

Minėtomis dienomis vyks NATO sąjungininkų JAV Sausumos pajėgų II-ojo kavalerijos pulko persidislokavimas, kurio metu apie 3000 JAV karių su 1500 kovinės technikos priemonių persidislokuos iš Vokietijos į Baltijos šalis ir Lenkiją.

Didžiausias iki šiol Lietuvoje vykdytas tokio masto karinės technikos judėjimas numatomas per Kalvarijų užkardą, kiek mažesnis – per Lazdijų. Technika nuo Kalvarijų užkardos „Via Baltica“ (E67) keliu judės per visą Lietuvos teritoriją į Latvijoje vyksiančių pratybų vietas, daugiausia į karinį Adažį poligoną, kita kolonos dalis tęs kelionę į Estiją. JAV karių kolonos, kurios dalyvaus pratybose Lietuvoje, nuo Kauno rajono judės į pratybų vietas Lietuvos kariniuose poligonuose: Rukloje ir Pabradėje. Birželio 18–21 dienomis kariai iš pratybų vietų tais pačiais maršrutais sugrįš į nuolatines dislokacijos vietas.

Lietuvos piliečiams, planuojantiems kelionę per Lietuvos ir Lenkijos sieną minėtais maršrutais, rekomenduojama pasirinkti kitą kelionės datą, kadangi minėtais laikotarpiais kelionė dėl intensyvaus karinės technikos judėjimo gali užtrukti ilgiau nei įprastai. Tiems, kurie neturės tokios galimybės, rekomenduojama vengti kelionės tamsiu paros metu, kuomet vyks intensyviausias karinės technikos judėjimas.

Lietuvos kariuomenė kartu su kitomis valstybės institucijomis, siekdamos kaip įmanoma labiau sumažinti  nepatogumus šalies gyventojams ir svečiams, kruopščiai planuoja technikos kolonų judėjimą ir imasi kitų priemonių: Lietuvos teritorijoje karinės kolonos skaidomos į mažesnes iki 30 transporto priemonių kolonas, didžiausias technikos judėjimas planuojamas tamsiu paros metu, kiekvieną karinę koloną lydės Lietuvos karo policijos automobiliai, kurie reguliuos ir užtikrins saugų eismo judėjimą.

Informacijos šaltinis – Susisiekimo ministerija

2018.06.04; 15:43

Trumposios naujienos

Lietuvos kelių tinklo plėtrai ir priežiūrai šiemet iš Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP) skirtų lėšų planuojama paskirstyti per 499 mln. eurų. Tai sudaro 10 proc. daugiau lėšų nei 2016 m.

Ši pinigų suma numatyta Susisiekimo ministerijos parengtoje 2017 m. KPPP finansavimo sąmatoje, kuri pateikta Vyriausybei tvirtinti.

„Šiemet didesnį dėmesį skirsime transeuropiniam kelių tinklui ir valstybinės reikšmės žvyrkelių asfaltavimo darbams. Dalis lėšų atiteks ir su strateginio projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimu susijusiems vietinės reikšmės susisiekimo infrastruktūros objektams finansuoti“, – sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Transeuropinio kelių tinklo kelio E67 („Via Baltica“) plėtrai planuojama skirti 24 mln. eurų, o valstybinės reikšmės žvyrkelių atkarpoms, jungiančioms asfaltuotus kelių ruožus, numatyta per 83 mln. eurų. Su „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimu susijusiems vietinės reikšmės susisiekimo infrastruktūros objektams finansuoti – 13 mln. eurų.

Kita programai skiriamų lėšų dalis – daugiau nei 361 mln. eurų – bus paskirstyta pagal proporcijas, numatytas KPPP įstatyme. Valstybinės reikšmės keliams plėtoti ir prižiūrėti, saugaus eismo priemonėms diegti numatoma skirti daugiau nei 234 mln. eurų (65 proc.), vietinės reikšmės keliams ir gatvėms teks per 108 mln. eurų (30 proc.). Likusieji 5 proc. lėšų (per 18 mln. eurų) – tai programos lėšų rezervas su keliais susijusioms valstybės reikmėms finansuoti.

2016 metais į KPPP surinkta 19,7 mln. eurų daugiau nei buvo planuota.

Informacijos šaltinis – Lietuvos Susisiekimo ministerija.

2017.04.05; 05:17

Trumposios naujienos

Lietuvos keliuose pernai buvome gerokai saugesni. Statistikos duomenimis, 2016 m. šalies keliuose žuvo 189 eismo dalyviai, arba 53 eismo dalyviais (21,9 proc.) mažiau nei 2015 m. Tai geriausias pasiekimas nuo 1952 m. – tais metais šalies keliuose žuvo 180 žmonių. 

Šiems rezultatams įtakos turėjo kelių infrastruktūros tobulinimas, intensyvus saugaus eismo priemonių diegimas, sustiprinta Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidėjų kontrolė ir aktyvi švietėjiška veikla.

Praėjusiais metais rekonstruota daugiau nei 250 avaringų ruožų, kuriuose įrengtos įvairios saugų eismą gerinančios priemonės (žiedinės sankryžos, atitvarai ir t.t.), nutiesta ar rekonstruota 14,60 km pėsčiųjų ir dviračių takų, pertvarkyta 17 avaringų sankryžų, iš kurių 6 perdarytos į žiedines, valstybinės reikšmės kelių ruožuose gyvenviečių teritorijose įdiegtos 198 inžinerinės greičio mažinimo priemonės (trapecinės, sinusoidinės formos greičio mažinimo kalneliai, trasos iškreivinimai, „miesto vartai”).

2016 m. taip pat buvo įrengti 2 išmanieji šviesoforai su greičio viršijimo nustatymo funkcija, rekonstruotos 86 avaringos pėsčiųjų perėjos, kuriose papildomai įrengtas kryptinis apšvietimas.

Per pastaruosius 7-erius metus valstybinės reikšmės keliuose pavyko sumažinti juodųjų dėmių (avaringiausių kelių vietų) skaičių daugiau nei 10 kartų – nuo 280 iki 27.

Eismo dalyvių elgesį keliuose kontroliavo policijos pareigūnai, kurie skirtingose Lietuvos vietose nuolat stabdė neatsakingus vairuotojus, kiekvieną savaitgalį tikrino jų blaivumą.

Organizuojant švietėjišką saugaus eismo veiklą, buvo glaudžiai bendradarbiauta su suinteresuotomis institucijomis.

2016 m. buvo tęsiami tokie projektai kaip „Saugokime vieni kitus keliuose“, „Eismo saugumas bendruomenėse“, nuolat skatinama dėvėti atšvaitus.

Informacijos šaltinis – Susisiekimo ministerija.

2017.01.06; 04:35