Operatorius Algimantas Mockus. Lietuvos kinematografininkų sąjungos nuotr.
Lietuvos kino operatorius, Lietuvos kinematografininkų sąjungos narys Algimantas Mockus liepos 31 d. švenčia ypatingą jubiliejų – iškiliam kino kūrėjui sukanka 90 metų.
Sveikindami jubiliatą kolegos prisimena filmus, padarius įtaką Lietuvos kino raidai, neslepia susižavėjimo kino operatoriaus energija ir šiandien, dalyvaujant kino vakaruose, kur pristatomi restauruoti ir skaitmenizuoti Lietuvos aukso fondo filmai, kurių daug nufilmavo pats A. Mockus.
Režisierius, Lietuvos kinematografininkų sąjungos pirmininkas Arūnas Matelis, linkėdamas A. Mockui ilgų metų ir sveikatos, sako, kad su operatoriumi yra „pažįstamas“ iš vaikystės.
“Būdamas beveik dešimtmetis berniukas pamačiau filmą „Gražuolė“ (rež. Arūnas Žebriūnas). Nesupratau visų savo jausmų, bet į atmintį įsirėžė vaizdai, šokis, mergaitė, kurią buvo galima bemat įsimylėti. Netrukus supratau: juk yra žmogus, kuris visa tai filmuoja, ir jis yra Operatorius. Algimantui duota didžiulė talento dovana, kuria jis nuoširdžiai visuomet dalinosi su žiūrovais ir kolegomis. Garbė sutikti šį kino kūrėją Lietuvoje, džiaugiamės, kad Lietuvos kinematografininkų sąjungos narių gretose yra šis menininkas“, – Lietuvos kinematografininkų sąjungos pranešime cituojamas A. Matelis.
Kino operatoriaus A. Mockaus kūrybinės biografijos pradžia sutapo su pirmaisiais Lietuvos kino žingsniais: pirmas didelis savarankiškas jo darbas buvo Vytauto Mikalausko filmo „Žydrasis horizontas“ filmavimai. 1957 m. sukurtas „Žydrasis horizontas“ Lietuvos kino studijoje tapo pirmuoju filmu, nufilmuotu vien tik lietuvių kūrėjų (iki tol visi ilgametražiai vaidybiniai filmai buvo kuriami, režisuojant ir kontroliuojant maskviečiams).
Netrukus A. Mockus nufilmavo ir garsiausią 6-ojo dešimtmečio filmą – režisieriaus Vytauto Žalakevičiaus 1959-ųjų metų juostą „Adomas nori būti žmogumi“; 1960 m. filmas apdovanotas premija už operatoriaus A. Mockaus darbą sąjunginiame kino festivalyje Minske. Prieš kelerius metus, pristatydamas Lietuvos žiūrovams restauruotą ir skaitmenizuotą filmą „Adomas nori būti žmogumi“, A. Mockus prisiminė, kad operatorystės amato mokėsi savarankiškai, iš Vokietijos operatorių parašytų vadovėlių. Operatorius Algimantas Mockus. Lietuvos kinematografininkų sąjungos nuotr.
Šios pamokos A. Mockui pravertė filmuojant garsius, publikos mėgstamus ir profesionalų įvairiais prizais įvertintus filmus, tarp kurių – ir 1970 m. premija už operatoriaus darbą sąjunginiame kino festivalyje Minske apdovanotas vienas geriausių 7-ojo deš. Lietuvos kino studijoje sukurtų filmų režisieriaus Arūno Žebriūno „Gražuolė“. A. Mockus yra daugelio A. Žebriūno filmų operatorius – kelios žiūrovų kartos prisimena meistriškai operatoriaus nufilmuotas vaidybines ilgametražes juostas „Naktibalda“ (1973), „Velnio nuotaka“ (1974), „Riešutų duona“ (1977), 4 serijų TV filmą „Turtuolis, vargšas“ (1982/1983). Įsimintini operatoriaus darbai su režisieriumi Gyčiu Lukšu – A. Mockus nufilmavo įvairiuose festivaliuose įvertintus ilgametražius vaidybinius šio režisieriaus filmus „Virto ąžuolai“ (1976), „Žalčio žvilgsnis“(1990), „Žemės keleiviai“ (1992, 1993 m. filmas apdovanotas prizu „Sidabrinė vynuogių kekė“ Vidurio ir Rytų Europos kino festivalyje „Lubuskie Lato Filmowe“ Lenkijoje).
Operatorius A. Mockus itin daug filmavo iki 1992 metų – ir eksperimentines juostas (tarp jų režisieriaus Jono Vaitkaus filmas „Zodiakas. MKČ“, 1985), ir vaidybinius, dokumentinius, mokslo populiarinimo filmus, pats režisavo ir nufilmavo filmą – baletą „Eglė žalčių karalienė“ (1965, režisavo kartu su Vytautu Grivicku).
Jubiliejų švenčiantis A. Mockus yra ir žinomas fotografas, visą gyvenimą fiksavęs Lietuvos kino žmones, filmavimų ir gyvenimo akimirkas, sakoma Lietuvos kinematografininkų sąjungos pranešime.
Filmavimo kameros. Slaptai.lt nuotr.
Antradienį jau 21 kartą įteikti kasmetiniai Lietuvos kinematografininkų sąjungos (LKS) apdovanojimai už geriausius metų kūrybinius darbus. Šįmet juos pelnė jaunosios kartos režisieriai Jurgis Matulevičius ir Maratas Sargsyanas.
Šįmet atsinaujinęs pagrindinis Lietuvos kinematografininkų sąjungos apdovanojimas „LuKaS“ – basas angelas su kino kamera – skirtas režisieriui J. Matulevičiui „už filme „Izaokas“ meistriškai sukurtą baimės būsenų labirintą filmo personažų kūnuose ir sielose.“
Specialus Lietuvos kinematografininkų sąjungos diplomas skirtas režisieriui Maratui Sargsyanui „už drąsią filmo „Tvano nebus“ ištarmę sudėtinga, ypač svarbia žmogaus bejėgiškumo tema absurdo kupinoje kasdienybėje.“
Apdovanoti kūriniai šįmet taip pat įvertinti tarptautinės kino profesionalų bendruomenės. J. Matulevičiaus filmas „Izaokas“, sukurtas Antano Škėmos apsakymo motyvais, buvo nominuotas Europos atradimų – FIPRESCI prizo kategorijoje Europos akademijos kino apdovanojimuose. M. Sargsyano filmo „Tvano nebus“, kurio dėmesio centre šiuolaikinių karų traumos, tarptautinė premjera įvyko Tarptautinio Venecijos festivalio programoje „Kritikų savaitė“.
Kūrybinius 2020-ųjų metų LKS narių darbus vertino kino režisierė Aistė Žegulytė (komisijos pirmininkė), kino žurnalistė, TV prodiuserė Lolita Bytautaitė, kino kritikė Izolda Keidošiūtė, kino režisierius, prodiuseris Arturas Jevdokimovas, kino operatorius Viktoras Radzevičius.
Pagrindinio LKS prizo skulptūrėlės „LuKaS“ autorius – žinomas jaunosios kartos skulptorius Martynas Gaubas. Kino režisierius, Lietuvos kinematografininkų sąjungos pirmininkas Arūnas Matelis su LKS komanda apdovanojimą „LuKaS“ į kolegų rankas ir širdis palydėjo režisūros klasiko Herzo Franko žodžiais: „Mes filmuojame žemę, bet visuomet prisimename, kad virš mūsų yra dangus.“
Apdovanojimų ceremonija vyko tiesioginės transliacijos metu, LKS facebook paskyroje.
Lietuvos kinematografininkų sąjungos veiklą remia Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos kino centras.
