Lietuvos Respublikos piliečio pasas. Slaptai.lt nuotr.
Seimui pradėjus svarstyti siūlymą 2024 m. gegužės 12 d. paskelbti privalomąjį referendumą dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio, reglamentuojančio pilietybę, pakeitimo, parlamente atsirado dar vienas Lietuvos Respublikos pilietybės reikalus reglamentuojantis projektas.
Praėjusią savaitę darbo grupei vadovavusi Seimo narė Dalia Asanavičiūtė įregistravo Pilietybės konstitucinį įstatymo projektą, kuriame detaliau aptariami Lietuvos Respublikos pilietybės principai, jos įgijimo ir netekimo pagrindai.
Planuojama, kad šis įstatymas įsigalios tą pačią dieną, kai įsigalios Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo įstatymas.
„Pilietybės konstitucinio įstatymo projekto tikslas – užtikrinti nuoseklesnį, aiškesnį, juridinės technikos reikalavimus labiau atitinkantį pilietybės santykių teisinį reguliavimą po sėkmingo privalomojo referendumo dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo“,- sakoma dokumento aiškinamajame rašte.
Atvejai, kai Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis
Įstatymo projekte apibrėžti atvejai, kai Lietuvos Respublikos pilietis kartu gali būti ir kitos valstybės pilietis. Lietuvos Respublikos pilietis neprarastų turimos pilietybės, įgijęs valstybės, kuri atitinka Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės, transatlantinės integracijos kriterijų, pilietybę. Siūlomas projektas numato, kad tokie kriterijai yra: valstybės narystė Europos Sąjungoje ir dalyvavimas Europos ekonominės erdvės susitarime, valstybės narystė Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijoje, narystė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje.
Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijų, anot projekto, neatitinka tos valstybės, „kurios kartu yra Baltarusijos ir Rusijos sąjunginės valstybės, Eurazijos ekonominės sąjungos, Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos, Nepriklausomų valstybių sandraugos, Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos, kitų buvusios SSRS pagrindu sukurtų politinių, karinių, ekonominių ar kitokių valstybių sąjungų ar sandraugų narės“. Lietuvos respublikos piliečio pasas. Slaptai.lt nuotr.
Lietuvos Respublikos pilietis taip pat galėtų būti kartu ir bet kurios kitos valstybės pilietis, tačiau jis turi atitikti bent vieną iš įstatymo projekte nurodytų sąlygų, pvz.jei asmuo Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas. Į dvigubą pilietybę galėtų pretenduoti ir ištremti iš okupuotos Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.; išvykę iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. ir jų palikuonys. Lietuvos Respublikos pilietis galėtų būti kartu ir bet kurios kitos valstybės pilietis, jei sudarydamas santuoką su kitos valstybės piliečiu dėl to savaime įgijo tos valstybės pilietybę; yra įvaikintas Lietuvos Respublikos piliečių arba yra Lietuvos Respublikos pilietis, įvaikintas kitos valstybės piliečių iki jam sukako 18 metų.
Jeigu Seimas pritartų, dvigubos pilietybės galėtų tikėtis tie, kurie Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo išimties tvarka, būdami kitos valstybės piliečiai; Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojo; turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei, Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo turėdami pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.
Lietuvių kilmės asmenys galės supaprastinta tvarka įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę
Įstatymo projektas numato, kad lietuvių kilmės asmenys, niekada neturėję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi teisę supaprastinta tvarka įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena. Tačiau yra ir sąlyga: jie galės įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę supaprastinta tvarka, jeigu jie nėra kitos valstybės piliečiai ir nėra įstatyme nurodytų aplinkybių, dėl kurių Lietuvos Respublikos pilietybė neteikiama.
Ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei turintiems kitų valstybių piliečiams – pilietybės suteikimas išimties tvarka
Respublikos Prezidentas galės išimties tvarka suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei turintiems kitų valstybių piliečiams ar asmenims be pilietybės, kurie integravosi į Lietuvos visuomenę.
Ypatingais nuopelnais Lietuvos valstybei būtų laikoma užsienio valstybės piliečio ar asmens be pilietybės veikla, kuria asmuo ypač reikšmingai prisideda prie Lietuvos Respublikos valstybingumo stiprinimo, Lietuvos Respublikos galios ir jos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo.
Pagal šį įstatymą siūloma laikyti, kad asmuo integravosi į Lietuvos visuomenę, jeigu jis nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje ir sugeba bendrauti lietuvių kalba, o jeigu nuolat negyvena Lietuvos Respublikoje, – sugeba bendrauti lietuvių kalba ir yra kitų akivaizdžių įrodymų, patvirtinančių, kad asmuo yra integravęsis į Lietuvos visuomenę.
Įstatymo projekte taip pat numatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietybė asmenims suteikiama ir grąžinama atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos interesus.
Aplinkybės, dėl kurių Lietuvos Respublikos pilietybė neteikiama ir negrąžinama
Įstatymo projekte siūloma numatyti aplinkybes, dėl kurių Lietuvos Respublikos pilietybė natūralizacijos tvarka, supaprastinta tvarka, išimties tvarka neteikiama, taip pat negrąžinama.
Projekte kalbama apie tuos, kurie rengėsi, kėsinosi padaryti ar padarė tarptautinius nusikaltimus – agresiją, genocidą, nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus; rengėsi, kėsinosi padaryti ar padarė nusikalstamas veikas prieš Lietuvos Respubliką.
Mūsų šalies pilietybės negalėtų gauti tie, kurie iki atvykimo gyventi į Lietuvos Respubliką kitoje valstybėje buvo bausti laisvės atėmimo bausme už tyčinį nusikaltimą, kuris pagal Lietuvos Respublikos įstatymus laikomas labai sunkiu nusikaltimu, arba Lietuvos Respublikoje buvo bausti už labai sunkų nusikaltimą, nesvarbu, ar išnyko teistumas, ar neišnyko; įstatymų nustatyta tvarka neturi teisės gauti dokumento, patvirtinančio teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.
Netekti Lietuvos Respublikos pilietybės grėstų už tai, kad asmuo, kuris Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo išimties tvarka, būdamas ir kitos valstybės pilietis, “savo veiksmais kelia grėsmę Lietuvos Respublikos saugumo interesams, viešai reiškia palaikymą valstybei, keliančiai grėsmę Lietuvos Respublikos ir (ar) kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir (ar) jų sąjungininkų saugumo interesams”.
Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, privalės per 2 mėnesiusnuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos raštu pranešti apie tai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai arba diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai. Miglota referendumo dėl dvigubos pilietybės vertė. Slaptai.lt nuotr.
Įstatymo projekte konkrečiai apibrėžiamos institucijų, sprendžiančių su pilietybe susijusius klausimus (pvz. Respublikos Prezidento, Pilietybės reikalų komisijos, vidaus reikalų ministro, Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, policijos įstaigų teritorinių migracijos padalinių, Vilniaus apygardos administracinio teismo), kompetencijos.
Pilietybės konstitucinį įstatymo projektą parengė Seimo valdybos 2022 m. birželio 8 d. sprendimu sudaryta darbo grupė. Projektą įregistravo Seimo nariai Dalia Asanavičiūtė, Agnė Širinskienė, Andrius Bagdonas, Irena Haase, Guoda Burokienė, Aušrinė Armonaitė, Zigmantas Balčytis, Andrius Vyšniauskas, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Julius Sabatauskas.
Šiuo metu pilietybės įgijimo pagrindai yra aprašomi Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme.
ELTA primena, kad balandžio 6 d. Seimas po pateikimo pritarė nutarimo projektui, siūlančiam 2024 m. gegužės 12 d. paskelbti privalomąjį referendumą dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio, reglamentuojančio pilietybę, pakeitimo.
Iki gegužės 1 d. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas laukia piliečių pastabų ir pasiūlymų šiam nutarimo projektui. Referendumo iniciatyvą svarstys pagrindiniu paskirtas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, į plenarinę posėdžių salę jis sugrįš gegužės 18 d.
Privalomajam referendumui dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo siūlomas toks tekstas: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Konstitucinis įstatymas taip pat nustato Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindus ir tvarką“.
Lietuvių kalbos išdavystė – visos Lietuvos išdavystė
Po prezidento Gitano Nausėdos pasirašytų įstatymų pataisų, kuriomis mūsų šalies piliečių asmens dokumentuose įteisinamos nelietuviškos abėcėlės X, Q , W raidės, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos iniciatyva 37 Seimo nariai kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT). Jie prašo teismo įvertinti, ar priimtos įstatymo pataisos neprieštarauja Konstitucijai.
Konstitucijoje sakoma, kad jeigu piliečių vardai ir pavardės Lietuvos piliečio pase rašomi kitokiais, ne lietuviškais rašmenimis, būtų ne tik paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos principas, bet ir sutrikdyta valstybės ir savivaldybių įstaigų, kitų įmonių, įstaigų bei organizacijų veikla. Dėl to piliečiams būtų sunkiau įgyvendinti savo teises bei teisėtus interesus ir būtų pažeistas Konstitucijoje įtvirtintas jų lygybės įstatymui principas.
„Esame priversti kreiptis į Konstitucinį Teismą, nes manome, kad Seime priimtas įstatymas yra pavojingas Lietuvos valstybinės kalbos likimui. Tikiuosi, kad teismas priims teisingą sprendimą“, – pranešime sako LVŽS frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė.
Be to, pasak kreipimosi iniciatoriaus LVŽS frakcijos nario Seime akademiko Eugenijaus Jovaišos, Konstitucinis Teismas, labai aiškiai ir daug kartų pasisakė, kad asmenvardžių užrašymas tapatybės dokumentuose nelietuvių kalba reikštų valstybinės kalbos statuso, nustatyto Konstitucijos keturioliktame straipsnyje, paneigimą. Taip pat iškraipytų piliečių lygybės įstatymui principą, kuris nustatytas Konstitucijos dvidešimt devintame straipsnyje. Prezidentas Gitanas Nausėda. Mariaus Morkevičiaus ELTA) nuotr.
Anot Seimo narių, nė viena save gerbianti pasaulio valstybė neleidžia tapatybės dokumentuose rašyti kitaip nei valstybine kalba. Lietuvos piliečio pasas yra oficialus dokumentas, patvirtinantis asmens ir valstybės nuolatinį teisinį ryšį, t. y. asmens pilietybę.
37 Seimo nariai išreiškia viltį, kad Konstitucinis Teismas laikysis jau ne kartą pačio teismo priimtų nuostatų dėl valstybinės lietuvių kalbos vartojimo.
Prezidentas G. Nausėda antradienį pasirašė nemažas diskusijas kėlusį įstatymą, kuriuo leista pavardes oficialiuose dokumentuose rašyti naudojant w, x ir q raides.
Kalbininkas Pranas Kniūkšta. Vytauto Visocko nuotr.
Gegužės 4 dieną mirė žinomas kalbininkas, dėstytojas, lietuvių kalbos puoselėtojas Pranas Kniūkšta. Prisimindami iškilų lietuvių kalbos tyrinėtoją, humanitarinių mokslų daktarą skelbiame jo dar 2014-aisiais metais kovo 14-ąją paskelbtą straipsnį „Ką galima ir ko negalima keisti“. Tekstas nepraradęs aktualumo ir šiandien.
Ką galima ir ko negalima keisti
Teisingumo ministras sumanė keisti Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimą, pagal kurį Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis.
Kadangi pats to daryti negali, kreipėsi į Konstitucinį Teismą, bet paprašė išaiškinti ne patį 1991 m. nutarimą, o jo išaiškinimą, – Konstitucinis Teismas jį yra išaiškinęs 1999 m. Dabar pateiktas suktas klausimas, – ar Lietuvos piliečio pase asmens vardą ir pavardę negalima rašyti kitaip, nei nustatyta 1991 m. nutarime ir išaiškinta 1999 m.
Konstitucinis Teismas į tą klausimą aiškaus ir konkretaus atsakymo neduoda. Paskelbtas ilgas ir painus aiškinimas, kurį reikia papildomai aiškintis ir galima nevienodai suprasti. Palikta landų ir išsišokimams.
Toks aiškinimas vienus papiktino, pasigirdo balsų, kad „Konstitucija nebesaugos valstybinės kalbos“, kiti ėmė džiūgauti, esą asmenvardžius dokumentuose rašyti nelietuviškais rašmenimis „nebėra jokių kliūčių“. Bet ir pirmųjų nusivylimas, ir antrųjų džiūgavimai gerokai perdėti.
Konstitucinio Teismo sprendime nurodytos dvi taisyklių keitimo sąlygos. Pirma, kitokias taisykles galima nustatyti, „kai jas keisti siūlo… iš profesionalių kalbininkų… sudaryta valstybės institucija“, reikia suprasti, Valstybinė lietuvių kalbos komisija.
Dar svarbesnė antroji sąlyga, kuri kitokias taisykles nustatyti leidžia „laikantis iš Konstitucijos, inter alia, jos keturiolikto straipsnio, kylančių reikalavimų“. O tas straipsnis skelbia: „Valstybinė kalba – lietuvių kalba.“
Vadinasi, asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi valstybine lietuvių kalba, o joje įteisinti tik mūsų abėcėlėje išvardyti lietuviški rašmenys. Reikalavimas minėtais atvejais asmenvardžius rašyti lietuviškais rašmenimis yra privalomas pagal Konstituciją, kitokių taisyklių čia negalima nustatyti.
Aukščiausiosios Tarybos nutarimas turi kitų vietų ir nuostatų, kur galima siūlyti ir kitokių taisyklių, negu ten numatyta. Lietuvos Respublikos piliečio pasams taikomas taisykles galima praplėsti ir taikyti visiems asmens ir ne tik asmens, o ir įvairių veiklos sričių dokumentams, kur rašomi asmenų vardai ir pavardės. Nors nutarimas apie tai ir nekalba, praktiškai taip jau ir dabar daroma. Reikėtų tą principą ir formaliai įteisinti – pavadinime ir tekste kalbėti apie vardų ir pavardžių rašymą dokumentuose.
Lietuvos Respublikos pasai išduodami tik Lietuvos piliečiams, o įvairiuose kituose dokumentuose gali būti rašomi ir Lietuvos piliečių, ir nepiliečių asmenvardžiai, todėl aptariant jų rašymą darosi būtina nurodyti pilietybę. Pasams nustatytos taisyklės savaime pritaikomos Lietuvos Respublikos piliečių dokumentams. Dabar yra: „Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis“, būtų: „Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės dokumentuose rašomi lietuvių kalbos rašmenimis.“
Asmenvardžių rašymą dokumentuose susiejus su Lietuvos Respublikos pilietybe, darosi būtina atskirai kalbėti apie kitų šalių piliečius.
Užsieniečius mini ir dabartinis Aukščiausiosios Tarybos nutarimas. Jo trečiasis punktas skelbia: „Asmenų, turėjusių kitos valstybės pilietybę, vardai ir pavardės išduodamame Lietuvos Respublikos piliečio pase gali būti rašomi pagal tos valstybės piliečio pasą ar jį atitinkantį dokumentą.“ Reikia suprasti, to dokumento rašmenimis; kur būtinai reikia lietuviškų rašmenų, tai aiškiai ir pasakyta.
Konstitucinis Teismas to punkto nenagrinėjo, nes užsieniečių pavardės su Lietuvos Konstitucija nesusijusios. Be to, tai buvo neaktualus klausimas, tokie atvejai buvo reti, išimtiniai.
Pritaikytas visiems dokumentams punktas pasidarytų svarbus ir būtinas, tada čia jau reikėtų kalbėti apie asmenis ne turėjusius, o turinčius kitos valstybės pilietybę, paprasčiau sakant, apie kitų šalių piliečius. Pertvarkytas punktas galėtų būti: „Kitų šalių piliečių vardai ir pavardės, užrašytos lotyniško pagrindo rašmenimis, Lietuvos Respublikoje surašomuose dokumentuose perrašomi paraidžiui.“ Mat jų asmenvardžiai įteisinti pagal kitos šalies įstatymus ir įforminti pagal tos šalies kalbos reikalavimus ir oficialiojoje vartosenoje visose šalyse galioja tokie, kokie įteisinti.
Atskirai reikėtų aptarti du tarpinius atvejus: pirma, kai kitos šalies pilietis įgyja ir Lietuvos pilietybę, antra, kai Lietuvos pilietis sudaro santuoką su užsieniečiu ir paima jo pavardę, įteisintą pagal kitos šalies įstatymus. Tokių asmenų vardai ir pavardės galėtų būti rašomi pasirinktinai – kaip Lietuvos piliečio arba kaip užsieniečio.
Galima keisti dar vieną 1991 m. nutarimo dalyką – vietoj nutarimo galima priimti atitinkamą įstatymą. Jo pavadinimas būtų: „Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymas.“ Jis teisės aktą pakeltų į aukštesnį lygmenį, bet turėtų išlaikyti jo principines nuostatas.
Post scriptum. Yra veikėjų, gąsdinančių, kad pavardžių rašymas dokumentuose lietuvių kalbos rašmenimis gali sukelti lenkų maištus ir Rusijos invaziją. Betgi prisiminkime, kad tokį principą įteisinęs nutarimas buvo priimtas daug sunkesnėmis aplinkybėmis – kai Lietuvoje tebebuvo svetima kariuomenė ir lenkai Vilniaus krašte kūrė autonomines apylinkes. O principas įsigalėjo ir, atlaikęs laiko ir politinių skersvėjų išbandymus, galioja jau beveik penkiolika metų. Nėra priežasčių jo atsisakyti.
Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje: Humanitarinių mokslų daktaras Pranas Kniūkšta.
Darbo grupė, kuri sprendžia pasirengimo referendumui dėl dvigubos pilietybės klausimus, penktadienį ketina toliau tartis dėl galimos referendumui teikiamos formuluotės.
Praėjusią savaitę buvo kalbama apie dvi formuluotes, akcentuojant gimimu įgytos pilietybės išsaugojimą.
Konstitucijos nuostatą, kad Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais, siūloma papildyti įrašant, kad „gimimu įgytos pilietybės negali būti netenkama prieš asmens valią“.
Taip pat yra siūloma Konstitucijoje pateikti nuorodą į Konstitucinį įstatymą, numatant, kad, „išskyrus Konstitucinio įstatymo numatytus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“.
Šiuo metu Konstitucijos 12 straipsnis numato, kad „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas“.
Darbo grupei, kuri sprendžia pasirengimo referendumui dėl dvigubos pilietybės klausimus, vadovauja Seimo vicepirmininkas Arvydas Nekrošius.
Manoma, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės galėtų vykti per pirmąją ir antrąjį prezidento rinkimų turą. Preliminariai planuojama, kad Lietuvos prezidento rinkimų pirmasis turas gali būti surengtas 2019 m. gegužės 12 d., antrasis turas – gegužės 26 d.
Įvairioms frakcijoms atstovaujanti parlamentarų grupė įregistravo Pilietybės įstatymo pataisas dėl dvigubos pilietybės.
Siūloma papildyti įstatymą nuostata, kad pilietybė gali būti atkuriama asmeniui, kuris turėjo pilietybę išvykimo iš Lietuvos Respublikos metu ir (ar) jis ją turėjo bet kuriuo metu iki 1940 m. birželio 15 d., bet nebūtinai jis ją privalomai buvo išlaikęs iki 1940 m.
„Projekto tikslas yra ištaisyti šiuo metu galiojančios Pilietybės įstatymo redakcijos reguliavimo trūkumus – papildyti įstatymą nuostata, kuri nedviprasmiškai dar kartą įtvirtintų Seimo politinę valią, kad asmuo, kuris turėjo Lietuvos pilietybę kuriuo nors laikotarpiu iki 1940 m. birželio 15 d. arba jų palikuonys turi teisę susigrąžinti Lietuvos pilietybę, išsaugodami dabar turimą kitos šalies pilietybę“,- sako projektą įregistravę Seimo nariai Andrius Kubilius, Gediminas Kirkilas, Mindaugas Puidokas ir Arūnas Gelūnas.
Jų teigimu, projekte numatytų pakeitimų priėmimas palengvins lietuvių kilmės asmenims turintiems Europos Sąjungos ar Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos valstybės narės pilietybę vykdyti ūkinę ir komercinę veiklą Lietuvos teritorijoje.
2017 m. spalio 31 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) vertinimu, įstatymo nuostata „Asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę“ reiškia tai, kad tuo metu asmenys Lietuvos pilietybę turėjo turėti iki svarbios tautai datos, t. y. 1940 m. birželio 15 d., kai Lietuva buvo okupuota. Tik tie asmenys, kurie 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę, bei jų palikuonys, gali pretenduoti į Lietuvos pilietybės atkūrimą.
Taip pat LVAT nurodė, kad Migracijos departamentas neteisingai aiškina Pilietybės įstatymą, atkurdami LR pilietybę asmenims ir jų palikuonims, kurie, nors buvę LR piliečiais po 1918 m., įgijo kitos valstybės pilietybę iki „svarbios tautai datos, t. y. 1940 m. birželio 15 d.“
„Šis LVAT išaiškinimas akivaizdžiai paneigia įstatymo leidėjo ketinimus, nepagrįstai susiaurindamas įstatymo nustatytą reikalavimą, yra diskriminuojantis bei esmingai keičiantis iki šiol susiklosčiusią LR pilietybės atkūrimo praktiką. Jo įgyvendinimas reikalautų įrodymų iš bet kurio asmens, ketinančio atstatyti Lietuvos pilietybę, kad jo protėvis (lietuvis, litvakas ar kitos tautybės asmuo), ar išvykę iš Lietuvos, pavyzdžiui 1939 metais, vis tiek išsaugojo Lietuvos pilietybę iki pat 1940 m. birželio 15 d“, – sako įstatymo pataisų rengėjai.
Toks teisės aiškinimas, jų nuomone, taip pat potencialiai visiškai ignoruoja didelę dalį Lietuvos Respublikos piliečių, kuriuos įvairios aplinkybės privertė išvykti iš Lietuvos iki 1940 m. birželio 15 d. ir kurie po 1940 m. birželio 15 d. nebegalėjo grįžti į Lietuvą.
Šiandien Vidaus reikalų ministerijoje (VRM) vyko iškilminga pilietybės priesaikos ceremonija, kurios metu vidaus reikalų viceministras Darius Urbonas priėmė 29 asmenų priesaikas Lietuvos Respublikai.
Prisiekusiems asmenims pilietybė buvo suteikta ar grąžinta Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu. 23 asmenys prisiekė netekę kitos valstybės pilietybės (tarp jų – buvę Ukrainos, Rusijos Federacijos, Baltarusijos, Izraelio, Armėnijos, Indijos, Kirgizijos, Irano, Kazachstano, Gruzijos piliečiai). Lietuvos Respublikai šiandien taip pat prisiekė 6 asmenys be pilietybės.
Priesaikos ceremonijos metu, padėję ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos, visi prisiekė be išlygų būti ištikimi Lietuvos Respublikai, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, ginti Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką, pasižadėjo gerbti Lietuvos valstybinę kalbą, kultūrą ir papročius, stiprinti Lietuvos demokratijos ir teisinės valstybės pagrindus. Baigęs skaityti priesaikos tekstą, kiekvienas pasirašė vardinį priesaikos lapą.
Pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą asmuo, kuriam suteikta pilietybė, per nustatytą laiką turi viešai ir iškilmingai prisiekti Lietuvos Respublikai – tik po to jis tampa Lietuvos Respublikos piliečiu ir įgyja piliečio teises, laisves ir pareigas.
Paprastai asmenys prisiekia Vidaus reikalų ministerijoje arba Lietuvos Respublikos diplomatinėje ar konsulinėje įstaigoje.
Informacijos šaltinis – Lietuvos vidaus reikalų ministerija.
Teisingumo ministras sumanė keisti Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimą, pagal kurį Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis.
Kadangi pats to daryti negali, kreipėsi į Konstitucinį Teismą, bet paprašė išaiškinti ne patį 1991 m. nutarimą, o jo išaiškinimą, – Konstitucinis Teismas jį yra išaiškinęs 1999 m. Dabar pateiktas suktas klausimas, – ar Lietuvos piliečio pase asmens vardą ir pavardę negalima rašyti kitaip, nei nustatyta 1991 m. nutarime ir išaiškinta 1999 m.
Konstitucinis Teismas į tą klausimą aiškaus ir konkretaus atsakymo neduoda. Paskelbtas ilgas ir painus aiškinimas, kurį reikia papildomai aiškintis ir galima nevienodai suprasti. Palikta landų ir išsišokimams.
