Policijos automobiliai prie Seimo. Slaptai.lt nuotr.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, dalyvavusi Lietuvos kriminalinės policijos biuro veiklos 20-mečio minėjime, pažymėjo, kad jai ne kartą teko įsitikinti Lietuvos policijos ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro profesionalumu. Anot Vyriausybės vadovės, valstybę stiprią daro du dalykai – piliečiai ir institucijos.
„Kalbėdama apie instituciją, turiu omeny ne tik jos pavadinimą, adresą, vadovą, antspaudą, o labiau kultūrą, principus, pagrindines vertybes, kurias tos institucijos įkūnija. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę daug institucijų teko atkurti iš naujo, daug ką teko ir pradėti nuo nulio, bet kai šiandien žvelgiu į tą kelią, kurį visi kartu nuėjome, matau, kad Lietuva padarė ne šiaip pažangą, o milžinišką žingsnį pirmyn“, – sakė premjerė.
Vyriausybės vadovė pasidžiaugė, kad Lietuvos kriminalinę policiją, kaip puikius profesionalus ir patikimus sąjungininkus užkardant tarptautinius, tarpregioninius, aukšto lygio organizuotų nusikalstamų grupių daromus nusikaltimus labai vertina užsienio partneriai. Premjerė dalyvavo Lietuvos kriminalinės policijos biuro įkūrimo 20-mečio renginyje. Laimos Penek (Vyriausybės kanceliarija) nuotr.
Kriminalinės policijos biuras jau 20 metų rodo tikros lyderystės ir kartu ištikimos tarnystės savo valstybei pavyzdį. Itin svarbu, kad jis sugeba nuolat tobulėti, reaguoti į besikeičiančias tendencijas, taip pat ir kriminaliniame pasaulyje, drąsiai taikyti naujus tyrimo metodus, naudoti modernias skaitmenines technologijas. Premjerė padėkojo ne tik už šias įspūdingas operacijas, bet ir už kasdienį visuomenės nepastebimą darbą, kuris užkerta kelią dar rengiamiems nusikaltimams.
„Jūs esate žmonės, kurie moka iš degančio namo grindų plikomis rankomis traukti vinis. Labai dėkoju jums už tai, kad tokie esate, linkiu ir toliau kuo didžiausios sėkmės. Žinau, kad tarnyba geba puikiausiai įveikti dabartinio nusikaltėlių pasaulio, kibernetinių dalykų, informacinių technologijų keliamus iššūkius, yra prisitaikiusi prie to, kad darbe reikia naudoti visiškai kitokias technologijas. Galbūt kartais svarbiau tylus, intelektinis analitinis darbas negu kokia nors labai greita fizinė operacija. Labai jums ačiū“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Policijos sistemai reikia kito vadovo, sako premjeras Saulius Skvernelis, komentuodamas Vyriausybės sprendimą siūlyti atleisti kadenciją baigiantį policijos generalinį komisarą Liną Pernavą.
„Manau, kad tuos tikslus, kuriuos turėjo generalinis komisaras, jis pasiekė, ir šiandien, žvelgiant į situaciją policijos sistemoje, kalbant apie veiklą, apie padarytas reformas, apie vidinę atmosferą, aš manau, kad policijos sistemoje reikia kito vadovo. Tai natūralu, pasibaigė jo kadencija, jis atleidžiamas ne dėl kažkokių priekaištų, tiesiog natūrali kaita“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Premjeras, paklaustas, ar žino, ką toliau dirbti ketina L. Pernavas, pabrėžė, kad atsakingi pareigūnai likimo valioje nebus palikti.
„Jeigu norą toliau tarnauti Lietuvos valstybei generalinis komisaras išreikš, tokios galimybės bus sudarytos“, – sakė jis.
S. Skvernelis nepatvirtino, ar L. Pernavui nusimato policijos atašė Londone pareigybė. Visgi, kad toks scenarijus galėtų susiklostyti, premjeras neatmetė.
„Kol kas išspręskime klausimus dėl policijos generalinio komisaro atleidimo“, – sakė S. Skvernelis, pabrėždamas, kad policijos atašė Jungtinėje Karalystėje pareigybė valstybei yra reikalinga.
„Prieš dvejus metus yra priimtas sprendimas, kad ši pareigybė Lietuvos policijai yra reikalinga, ir vienas iš variantų toks gali būti“, – sakė S. Skvernelis.
Vyriausybė trečiadienio posėdyje nutarė prezidentui siūlyti atleisti kadenciją baigiantį policijos generalinį komisarą L. Pernavą.
Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė trečiadienį patvirtino, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadovas Renatas Požėla yra tarp kandidatų užimti policijos generalinio komisaro postą.
„Jis (R. Požėla. – ELTA) yra vienas iš kandidatų, mes svarstome. Šiandien Vyriausybei bus teikiamas nutarimo projektas dėl policijos generalinio komisaro atleidimo“, – žurnalistams sakė R. Tamašunienė.
Naujasis policijos vadovas turėtų paaiškėti lapkričio viduryje. Penkerių metų kadenciją L. Pernavas pradėjo 2014 m. lapkričio 11 d.
Policijos generalinį komisarą vidaus reikalų ministro siūlymu ir Vyriausybės teikimu skiria ir atleidžia Respublikos prezidentas.
Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijai (LTPF) pasipildžius trimis teisėsaugos pareigūnų profesinėmis sąjungomis, ši organizacija tapo didžiausia Lietuvoje.
„Lapkritį mūsų nariais tapo Lietuvos policijos profesinė sąjunga (LPPS), Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga. Tapome didžiausia pareigūnų profesines sąjungas vienijančia organizacija. Šiuo metu mūsų jau yra per 4 tūkst. Tai – rimta komanda, galinti turėti kur kas daugiau įtakos tiek kalbantis su centrine valdžia, tiek padedant pareigūnams regionuose“, – teigia LTPF pirmininkė Loreta Soščekienė.
Vienos iš naujųjų narių – LPPS pirmininkės Romos Katinienės teigimu, LTPF pasirinkta kaip skaidri ir sąžininga organizacija. „Ne paslaptis, kad iki šio rudens buvome Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo dalimi. Deja, šios organizacijos vadovų tikslai ir požiūris į pareigūnus keičiasi ne į gera. Mes pasirinkome organizaciją, kuriai tikrai rūpi pareigūnai, o ne politinės ambicijos“, – sako R. Katinienė.
Ženkliai sustiprėjusi LTPF dar daugiau dėmesio skirs policijos reformos pokyčiams, siekiant ištaisyti Policijos departamento klaidas.
„Daug darbų yra ir ugniagesių, pasieniečių bei kitų pareigūnų „frontuose“. Niekada dar nebuvo taip bjauriai elgiamasi su pareigūnais, kaip daroma pastaruosius 2-3 metus. Darbo turime daug. O dabar – ir daugiau raumenų, kad neleistume pareigūnų vadams bei politikams ramiai snausti savo krėsluose“, – patikino LTPF pirmininkė.
Rugsėjo 29-ąją mūsų policija Vilniuje prie Arkikatedros surengė įsimintiną šventę. Tądien į aikštę leidosi sraigtasparniai, iš kurių pabirę policininkai sulaikė automobiliu važiavusius nusikaltėlius. Riaušių policijos atstovai profesionaliai sutramdė įsisiautėjusią minią. Kinologai demonstravo, kaip dresuoti tarnybiniai šunys aptinka narkotikų, sulaiko sprunkantį kalinį. Raiteliai parodė, kaip grakščiai moka joti. Motociklininkai stebino savo akrobatiniais sugebėjimais…
Liutauras Vasiliauskas iškart po pučo pirmasis Maskvoje pasirodė vilkėdamas Lietuvos policijos uniformą. L. Vasiliausko archyvo nuotr.
Laisvės gynėjų dienos išvakarėse apdovanojimai „Už atliktą pareigą 1991 metais“ bus įteikti 50 tuomet tarnavusių policijos pareigūnų iš visos šalies. Seime apie Lietuvos policijos vaidmenį ginant nepriklausomybę kalbės buvęs pirmojo atkurtos valstybės policijos generalinio komisaro Petro Liuberto pavaduotojas, respublikinės policijos vyriausiasis komisaras Liutauras Vasiliauskas.
Šis žmogus iškart po pučo Maskvoje pirmasis pasirodė su atkurtos Lietuvos policijos uniforma.
„Praėjus vos porai dienų po pučo Rusijos vidaus reikalų ministras Viktoras Baranikovas sąjunginių respublikų Vidaus reikalų ministerijos (VRM) vadovus pakvietė į pasitarimą Maskvoje. Jau buvome nepriklausomi, bet stebėtojų teisėmis nusprendėme dalyvauti“, – Eltos korespondentei Ievai Urbonaitei-Vainienei pasakojo L. Vasiliauskas.
Pasak jo, tuomet buvo priimtas saliamoniškas sprendimas į Maskvą siųsti ne paties aukščiausio rango pareigūną, tačiau būtinai vilkintį naują Lietuvos policijos uniformą, su lietuviškais skiriamaisiais ženklais.
„Man įėjus stojo mirtina tyla. Sužinojus, kad esu Lietuvos VRM atstovas, kilo šurmulys. Visi puolė čiupinėti uniformą, ženklus, teiravosi, iš kokios valstybės juos gavome. Dar labiau nustebo sužinoję, kad uniformą susikūrėme ir pasigaminome patys. Jaučiausi kaip koks top modelis. Prasidėjus pasitarimui ministras V. Baranikovas nužvelgė mane, po to pagarbiai pasisveikino ir pasisodino šalia“, – prisiminė L. Vasiliauskas.
Pasitarimas vyko sklandžiai, nieko nereikėjo pasirašinėti. „Kai man buvo suteiktas žodis, pasakiau, kad visada pritarsime bendradarbiavimui, tačiau tik kaip lygiaverčiai partneriai ir tik pasirašius atitinkamus tarpvalstybinius dokumentus“, – sakė buvęs Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas, per uniformą tuomet patekęs ir į Rusijos žinių laidą „Vremia“.
Po pučo siekį atsiskirti nuo Sovietų Sąjungos deklaravo daugiau respublikų, 1992 m. sausį-1993 m. liepą Rusijos federalinei saugumo tarnybai vadovavęs V. Baranikovas nusišovė.
Nuotraukoje (iš kairės): buvęs pirmasis atkurtos valstybės policijos generalinis komisaras Petras Liubertas, buvęs policijos vyriausiasis komisaras Liutauras Vasiliauskas, buvęs Kelių policijos vyriausiasis komisaras Ramutis Oleka ir buvęs viešosios policijos vyriausiasis komisaras Vytautas Navickas. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Kaip yra užfiksavęs atkurtos Lietuvos policijos generalinis komisaras P. Liubertas, 1991 metais vidaus reikalų sistemoje dirbo per 30 tūkst. pareigūnų, vien įkalinimo įstaigose Lietuvoje buvo per 15 tūkst. nuteistųjų laisvės atėmimo bausmėmis, kuriuos saugojo tuometės TSRS Vidaus reikalų ministerijos kariuomenė.
„Žvelgiant iš kelių dešimtmečių perspektyvos – stebuklas, kaip mums tuomet pavyko išlaviruoti, – sakė L. Vasiliauskas, akcentuodamas ne tik iššūkį apsaugoti žmones nuo kareivių, bet ir žmones nuo žmonių. – Vienoje pusėje – „Jedinstvo“, kitoje – ryžtingai nusiteikusios naujosios valdžios struktūros. Kaip „išsivynioti“, kad nebūtų iššautas nė vienas šūvis?“
Knygoje „Lietuva pasaulio galingųjų akiratyje 1988-1991“ rašoma, kad pasaulio lyderiai abejojo Lietuva. „(…) Lietuviai viską sužlugdys. Jie beveik niekada nebuvo laisvi. Kai buvo, tai režimas – diktatūra. Pasigailėjimo verti žmonės. Suprasčiau, jei M. Gorbačiovas turėtų griebtis jėgos“, – cituojamas Francois Mitterandas. Taip pat minimas kovo 7 dienos susitikime su Lietuvos Sąjūdžio vadovais, kuriame buvo informuota apie savaitgalį šaukiamą Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą, tikriausiai paskelbsiančią Lietuvos nepriklausomybę, dalyvavęs tuometis JAV ambasadorius Rusijoje Jackas Matlockas, į klausimą, kokios pozicijos laikysis JAV, atsakęs: „(…) Nepriklausomybės paskelbimas automatiškai nebūtų pripažintas“ ir kelis kartus pakartojęs tai.
Kaip žinoma, tarptautinio pripažinimo Lietuva sulaukė beveik po metų. 1991 m. vasario 11 dieną pirmoji Lietuvą pripažino Islandija. Didžiosios pasaulio šalys – Prancūzija, Argentina, Italija, Kanada, Didžioji Britanija, Vokietija ir kitos atkurtą Lietuvos nepriklausomybę pripažino tik po 1991 m. rugpjūčio 19-osios pučo Maskvoje, o JAV – tų pačių metų rugsėjo 2 dieną.
Kovoje už nepriklausomybę asmenybės – svarbios, tačiau, L. Vasiliausko įsitikinimu, svarbiausia, kad laisvės idėją palaikė kritinė masė Lietuvos žmonių. „Mes, pareigūnai, jos dalis, nors sovietmečiu politvadovų buvome verčiami zombiais turbūt penkis kartus stipriau“, – sakė ekskomisaras.
Sovietmečiu milicija buvo vadinama ginkluotu partijos būriu. „Įsivaizduokite, kokį šoką 1987 metais sukėlė Sąjūdžio idėjos tuometėje Vidaus reikalų ministerijoje. Asmeniškai patyrėm, ką reiškia nepasitikėjimas ir spaudimas – juk tiek daug vilčių į mus buvo sudėta“, – sakė L. Vasiliauskas, pabrėždamas, kad VRM buvo viena pirmųjų institucijų, kurioje sustabdyta Komunistų partijos veikla.
Pasak buvusio Kelių policijos vyriausiojo komisaro Ramučio Olekos, paskelbus nepriklausomybę pareigūnai buvo puolami iš visų pusių. „Jedinstvininkų sąrašuose figūravo 300 žmonių, kuriuos numatyta izoliuoti. Tarp jų ir visi šie vyrai – tuometės policijos vadovai“, – sakė ekskomisaras.
Pasak buvusio policijos generalinio komisaro pavaduotojo L. Vasiliausko, bepigu krašto apsaugai, kurios pradžia – baltas popieriaus lapas. „Jie pradėjo nuo nulio, be jokių istorinių kuprų. O mes – kaip kupranugariai – su Romo Kalantos reikalais, mitingu Adomo Mickevičiaus skvere, „bananų baliaus“ ir kitais šleifais. Tai mūsų girnapusės, kryžiai, kuriuos reikia nešti mušantis į krūtinę – kad tu tikrai nesi kitoks, nesi nepilietis“, – Eltai sakė ekskomisaras.
Virsmo metais grėsmių valstybei buvo daug. Kalbėdamas apie vidines, L. Vasiliauskas minėjo organizuotas gaujas, kurios išsikerojo tarpulaikiu.
„Jeigu valstybėje netvarka ir chaosas, tuščios vietos nebūna, ją tuojau pat kažkas užima. Nenoriu nieko įžeisti, bet ne šiaip sakoma, kad pirmas milijonas – kruvinas. Lietuvoje 75 proc. verslų tuomet buvo nelegalūs. Verslininkai buvo pažeidžiami, o grupuotės jiems siūlė „stogavimą“. Nekalbant apie gryną fizinį reketą, „stogas“ verslininkams reiškė duoklės mokėjimą grupuotėms, kurias pripažino nusikalstamos rajono ar miesto struktūros. Vien dėl to jos galėdavo lengvai susirinkti duoklę iš esmės nieko nedarydamos“, – priminė L. Vasiliauskas.
Kriminogeninė padėtis buvo bloga visoje Lietuvoje, o ypač miestuose, kur aktyviai verslauta. „Pirmiausia tai Kaunas, Šiauliai ir Panevėžys. Panevėžio plastmasės, Šiaulių – siuvyklos, o Kaunas apskritai vertėsi viskuo. Nuolatiniai bruzdesiai vyko ir mūsų „knygnešių“ take – Šilutėje, Pagėgiuose, Tauragėje, Jurbarke“, – vardijo V. Vasiliauskas.
Problemų kėlė auganti prekyba žmonėmis, nekontroliuojamas prekių ir asmenų judėjimas. Tačiau pagrindinis uždavinys, L. Vasiliausko įsitikinimu, buvo įrodyti prosovietinėms jėgoms ir pasauliui, kad atgimstančios Lietuvos vidaus reikalų ir milicijos-policijos sistema pajėgi užtikrinti piliečių saugumą, išlaikyti visuomenės rimtį, kad nebūtų pagrindo Sovietų Sąjungos VRM ir čia dislokuotiems pareigūnams įvesti pajėgų su intencija apsaugoti žmones bei jų turtą.
„Juridiškai veikdami kaip policija, realiai buvome milicija: finansavimą, materialinį-techninį tiekimą gaudavome iš Maskvos, tad bambagyslė nebuvo nutrūkusi. Nepriklausomybė atkurta 1990 metų kovo 11-ąją, mes – prisiekę tarnauti atsikūrusiai valstybei, o finansavimas iki pat 1991-ųjų kovo buvo iš Maskvos“, – Eltai sakė nuo 1991 vasario 28 dienos iki 1994 lapkričio Lietuvos Respublikos VRM Policijos departamento generalinio komisaro pareigas ėjęs P. Liubertas.
Buvęs jo pavaduotojas L. Vasiliauskas atkreipė dėmesį, kad nurodymai, sprendimai, teisės aktai buvo leidžiami jaunos atkurtos nepriklausomos Lietuvos Respublikos, o jų vykdymą užtikrino pareigūnai, kas mėnesį gauną atlyginimą iš svetimos valstybės, dėvį svetimos valstybės uniformą, visą techninę amuniciją gauną iš Maskvos.
„Nepaisant to, meldėmės, kad visa tai nenutrūktų, nes vidaus ir išorės grėsmės buvo didžiulės“, – pakartojo respublikinės policijos vyriausiasis ekskomisaras.
Po beveik 30 nepriklausomybės metų L. Vasiliauskas mano, kad būtent taikus perėjimas prie naujos tvarkos, nesuteikiant preteksto priešiškos valstybės struktūroms „ginti žmones, nes Lietuva nepajėgia palaikyti tvarkos“, buvo svarbiausias pareigūnų uždavinys.
„Materialinis-techninis tiekimas – taip, Šalčininkų ir Vilniaus rajono problema milicijos virsme į policiją – taip, bet svarbiausia buvo suvaldyti išorines grėsmes“, – įsitikinęs L. Vasiliauskas.
Kelių policijos vyriausiasis ekskomisaras R. Oleka priminė 1989-ųjų Tbilisį, kur balandžio 9 dieną sovietų armijos ir specialiosios paskirties daliniai apsupo protesto akcijos dalyvius, kastuvais užkapojo 19 mitinguotojų. 1990-ųjų sausį 30 tūkst. sovietų kareivių Azerbaidžano sostinėje Baku ir kituose Azerbaidžano regionuose nužudė 134 taikius žmones ir sužeidė per 600.
Ypatinga situacija Lietuvoje, kurios bijojo politinė vadovybė po nepriklausomybės atkūrimo, buvo autonomiją paskelbę Šalčininkų ir Vilniaus rajonai. „Kaip reikėjo paveikti šių rajonų pareigūnus, kad 97-98 proc. pereitų į nepriklausomos Lietuvos policiją? Juk jie buvo vietinių bendruomenių nariai – šeimų tėvai, broliai, artimieji. Pareigūnai jautė didžiulį spaudimą iš vietos valdžios, sulaukdavo grasinimų“, – prisiminė L. Vasiliauskas.
Pasak jo, teko važinėti į vietas, nuoširdžiai kalbėtis su žmonėmis, aiškinti, įtikinėti, kad nėra nieko baisaus, nors iš pradžių tų rajonų žmonės šaukdavo: „landzbergistai“, „sąjūdistai“.
Komisaras P. Liubertas prisiminė, kaip Vilniaus rajono taryboje pristatant kandidatą į Vilniaus rajono policijos vadovus Mečislovą Poplavskį, skambėjo: „Kas čia per nepriklausomos Lietuvos generalinis komisaras? Mes turime savo!“
„ Maža ar didelė, bet svarbi pergalė, kad Šalčininkų ir Vilniaus rajonų policijos pareigūnai perėjo į mūsų pusę. Nenoriu nei girti, nei girtis – tačiau kažkoks likimo pirštas mus vedė. Neįsivaizduoju, kaip mums pavyko išsivynioti. Einam į naujas atkurtos valstybės struktūras – „skalbiami“, kaltinami būtais ir nebūtais dalykais, o darbą daryti tai reikia – kriminalinė situacija siaubinga. Vidaus ir išorės grėsmės auga geometrine progresija“, – sakė L. Vasiliauskas.
Kelių policijos vyriausiais komisaras R. Oleka tuometę pareigūnų situaciją įvardijo taip: „Mes buvome buferis tarp nepriklausomybės priešininkų ir šalininkų. Buvome blogi ir vieniems, ir kitiems, nes neleidome sueiti į krūvą. Tai būtų pasibaigę tragiškai“.
Pasak Kelių policijos ekskomisaro, nuo 1988 metų masinių renginių metu pareigūnai privalėjo užtikrinti eismo saugumą ir viešąją tvarką, nepaisant to, kas juos rengdavo – Sąjūdis ar „Jedinstvo“.
Po nepriklausomybės paskelbimo pareigūnai prisiekė tarnauti nepriklausomai Lietuvos Respublikai, tačiau vilkėjo sovietines milicijos uniformas. „Žmonės neskirdavo, ar mes sąjunginės milicijos, ar jau nepriklausomos Lietuvos policijos pareigūnai“, – prisiminė R. Oleka.
Pirmieji skiriamieji ženklai – kokardos ant kepurių ir sagos su nepriklausomos Lietuvos simbolika – visuomenei pristatyti 1990 m. balandžio 24 dieną. Birželį vietoj penkiakampių žvaigždžių ir sovietinių kokardų prie uniformų buvo prisiūtos sagos ir kokardos su Vyčiais.
„Pakeisti sovietines uniformas naujomis, savomis, tuomet nebuvo iš ko“, – patvirtino tuometis generalinis komisaras P. Liubertas.
Kaip pabrėžė buvęs viešosios policijos vyriausiasis komisaras Vytautas Navickas, nepriklausomybės priešaušriu ir vėliau ne viskas Vilniuje sprendėsi, tad derėtų įvertinti visos Lietuvos policijos pareigūnų buvimą tuo metu ir pastangas suvaldyti situaciją.
„Lietuva – ne tik Vilnius. Nepriklausomybė buvo apginta kartu. Vaikiškos ligos persirgtos, ir pagaliau reikėtų pripažinti, kad Nepriklausomybė – visos Lietuvos žmonių indėlis ir pergalė“, – sakė V. Navickas.
Per pastarąjį mėnesį labiausiai krito gyventojų pasitikėjimas komerciniais bankais (9 procentiniais punktais). Per šį laikotarpį 8 procentiniais punktais sumažėjo pasitikėjimas Lietuvos banku, 6 procentiniais punktais sumažėjo gyventojų, pasitikinčių Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba bei prokuratūra, 5 procentiniais punktais sumažėjo pasitikinčių policija, Lietuvos žiniasklaida, Specialiųjų tyrimų tarnyba, teismais ir profsąjungomis, o 4 procentiniais punktais sumažėjo pasitikinčių Valstybės kontrole ir savivaldybėmis.
Naujienų agentūros ELTA užsakymu liepos 7-17 dienomis rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, lyginant su birželio mėnesio tyrimo rezultatais, gyventojų nuomonė apie visas tyrime analizuojamas institucijas pablogėjo, išskyrus vieną – Valstybės sienos apsaugos tarnybą (per mėnesį ja pasitikinčių padaugėjo 1 procentiniu punktu).
Apklausos duomenimis, nors pasitikėjimas ir sumažėjo 6 procentiniais punktais, gyventojai labiausiai pasitiki Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba (pasitiki 82 proc.), Bažnyčia (69 proc.), Prezidento institucija (66 proc.), policija (65 proc.), Valstybės sienos apsaugos tarnyba (64 proc.), Lietuvos kariuomene (64 proc.), Konstituciniu Teismu (61 proc.), Lietuvos žiniasklaida (60 proc.), Valstybės saugumo departamentu (56 proc.), Lietuvos banku (55 proc.) bei „Sodra“ (55 proc.).
Be šių institucijų, kuriomis pasitiki daugiau nei pusė šalies gyventojų, dar yra keturios institucijos, kuriomis gyventojai daugiau pasitiki, nei nepasitiki (Valstybės kontrolė, Specialiųjų tyrimų tarnyba, savivaldybės ir prokuratūra).
Labiausiai šalies gyventojai nepasitiki Seimu (nepasitiki 69 proc.), Vyriausybe (58 proc.), teismais (51 proc.) bei komerciniais bankais (51 proc.).
Kitų institucijų vertinimai per paskutinį mėnesį pakito kiek mažiau (pasitikinčių jomis sumažėjo 1-3 procentiniais punktais).
Europos policijos pajėgos siunčia seriją šelmiškų atvirukų, taip tikėdamosi susekti 21 labiausiai ieškomą Senojo žemyno nusikaltėlį, praneša naujienų agentūra AFP.
Interpolas
„Mielas Arturai, belgiškos bulvytės – pačios skaniausios, ir mes žinome, kad tu jų pasiilgai. Grįžk jomis pasimėgauti – tavęs laukia maloni staigmena“, – rašoma viename Belgijos policijos siunčiamame atviruke.
Briuselio simboliu – Besišlapinančiu berniuku (Manneken Pis), bulvytėmis ir bokalu alaus iliustruotas atvirukas adresuotas Arturui Navrockiui (Artur Nawrocki). Vyras slapstosi nuo 2014 metų, kuomet Briuselio teismo buvo pripažintas kaltu dėl prekybos narkotikais.
Šią vasariškų atvirukų seriją penktadienį pristatė Europos policijos agentūra Europolas.
Humoristinės kampanijos tikslas – rimtas: paskatinti žmones apsilankyti Europolo interneto svetainėje ir galbūt padėti atpažinti sunkiais, smurtiniais ir seksualiniais nusikaltimais kaltinamus asmenis.
Tarp atvirukų adresatų yra ir mažiausiai vienas lietuvis: nužudymu ir sunkiu kūno sužalojimu kaltinamas Paulius Tamoševičius. Jam skirtame atviruke rašoma: „Labas, Pauliau, kalėjime trūksta žmogaus – grįžk ir ištaisyk šią padėtį. Iki susitikimo! Lietuvos policija“ (dalis originalaus atviruko teksto yra anglų kalba, – ELTA). Jame pavaizduoti į krepšį dedantys Lietuvos vėliavos spalvų krepšininkai, o dešiniajame kampe matyti Gedimino pilies kalno piešinys.
Nuo labiausiai ieškomų nusikaltėlių sąrašo paskelbimo interneto svetainėje eumostwanted.eu 2016-ųjų sausį pareigūnams jau pasisekė rasti iš viso 36 asmenis. 11 iš jų sulaikyti gavus tiesioginės informacijos iš piliečių.
Per anksčiau vykusią panašaus pobūdžio advento kalendoriaus akciją pavyko sulaikyti tris asmenis. Vienas jų buvo Amsterdamo bare padavėju įsidarbinęs britas. Jį atpažino ir įdavė baro lankytojai.
Susiklostė puiki tradicija, kiekvieną pavasarį, sukviesti policijos sistemos senjorus į šaudymo varžybas. Šiemetinis renginys buvo rengiamas jau penktąjį kartą, o į jį atvyko daugiau kaip pusšimtis šaulių – policijos veteranų.
Apdovanojamas Arūnas Marcinkevičius. Eugenijaus Onaičio nuotr.
Dalyviai galėjo rungtyniauti net keliose grupėse: dirbančiųjų policijos sistemoje, jau išėjusių į atsargą ir bendroje moterų senjorių grupėje.
Šaudymo varžybose – puiki nuotaika. Eugenijaus Onaičio nuotr.
Varžybas atidarė ir visus atvykusius senjorus pasveikino Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris ir Lietuvos policijos veteranų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Navickas.
Vėliau dalyviai buvo suskirstyti į dvi grupes ir pradėjo varžybas.
Visiems teko atlikti po du pratimus – šaudyti laikant ginklą kaire, dešine, abiem rankomis. Kiekvienam šauliui reikėjo išauti po 20 šūvių iš 15 ir 25 metrų atstumo.
Suskaičiavus visus rezultatus buvo paskelbti nugalėtojai. Dirbančių senjorų grupėje daugiausia taškų surinko (184) Kauno apskr. VPK atstovas Žilvinas Stankevičius ir Lietuvos policijos mokyklos atstovas Genadijus Ivanovas.
Pagal varžybų taisykles aukštesnė vieta skiriama dalyviui, turinčiam daugiau geresnių pataikymų. Genadijus turėjo vienu dešimtuku daugiau, todėl jis tapo varžybų nugalėtoju. Trečioji vieta šioje grupėje atiteko Utenos apskr. VPK šauliui Sigitui Graužiniui.
Šaudo Arūnas Marcinkevičius. Eugenijaus Onaičio nuotr.
Tarp jau išėjusių į atsargą senjorų daugiausia taškų (188) surinko vilnietis Valerijus Pataševas. Trys dalyviai, pretenduojantys į kitas prizines vietas, surinko po 181 tašką. Pagal geriausius pataikymus antroji vieta pripažinta alytiškiui Robertui Kunigiškiui.
Dėl trečiosios vietos reikėjo organizuoti papildomą šaudymą Lietuvos policijos veteranų asociacijos Telšių filialo atstovui Sauginui Laurušoniui ir Tarptautinės policijos asociacijos Policijos departamento prie VRM poskyrio atstovui Arūnui Marcinkevičiui. Sėkmė lydėjo Arūną, kuris buvo pripažintas trečiuoju.
Dar viena akimirka iš šaudymo varžybų. Eugenijaus Onaičio nuotr.
Moterys išsirikiavo tokia tvarka: Tatjana Valiukienė – Lietuvos policijos mokykla (144 taškai),Irina Dubinienė – Tarptautinės policijos asociacijos Policijos departamento prie VRM poskyris ir Liucija Borusevičienė – Lietuvos policijos veteranų asociacijos Vilniaus filialas.
Visi nugalėtojai ir prizininkai buvo apdovanoti specialiais šių metų policijos sporto renginių medaliais, diplomais, taurėmis ir prizais, kuriuos skyrė šių varžybų organizatoriai: Policijos departamentas prie VRM ir Lietuvos policijos veteranų asociacija.
Informacijos šaltinis – www.policija.lt (Policijos departamentas prie VRM).
Gausios Lietuvos ir Vokietijos policijos pajėgos dalyvavo stambioje tarptautinėje operacijoje, kurios metu atliktos kratos ir sulaikymai. Operacijai aktyvią pagalbą teikė Europolas ir Eurojustas.
Europolo ir Vokietijos pareigūnai atvyko į Lietuvą ir dalyvavo vykdant tam tikrus operacijos veiksmus. Operacija vienu metu prasidėjo keliuose Lietuvos miestuose ir Vokietijoje, joje dalyvavo apie 900 pareigūnų iš abiejų šalių.
