Premjerė Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės teigimu, Lietuvos institucijos, atsakingos už žvalgybą, nuolat stebi „Wagner“ veiksmus Baltarusijoje. Visgi, premjerė sako suprantanti visuomenės nerimą dėl galimos grėsmės kaimynystėje. I. Šimonytė tikina – tiek Lietuvos institucijos, tiek kariuomenė yra pasirengusios situacijai, kuri šiuo metu stebima Baltarusijoje.
„Mūsų institucijos, atsakingos už žvalgybą ir karinę žvalgybą, situaciją stebi nuolat. Mes informacijos apie tai, kas vyksta grupuotėje „Wagner“, gaudavome visą šitą laikotarpį. Žinoma, po birželio pabaigos – to maišto ar ne maišto – jos gauname daug reguliariau“, – LRT televizijai pirmadienį sakė premjerė.
„Viešojoje erdvėje yra labai daug pastebėjimų, įrašų ar pakalbėjimų, pavyzdžiui, pono Lukašenkos su ponu Putinu. Matyt, yra ir tokio susijautrinimo, ką tai galėtų reikšti. Man atrodo, kad niekas čia labai smarkiai nepasikeitė. Mūsų kaimynystė, deja, yra mūsų grėsmė“, – kalbėjo ji.
I. Šimonytė teigė suprantanti, kad dėl viešojoje erdvėje prieinamos informacijos apie samdinių grupę „Wagner“, visuomenė jaučia nerimą.
„Bet koks nestabilumas, bet kokios manipuliacijos viešąja erdve ir bet kokie tokie pareiškimai, aišku, neprideda ramybės“, – sakė premjerė.
Tačiau, tikino ji, Lietuva, turėdama šalis agresores kaimynes, visada yra parengtyje. Anot I. Šimonytės, tiek valdžios institucijos, tiek kariuomenė yra pasirengusi įvairioms situacijoms, net jei jos vyksta šalia esančiose valstybėse. Wagner samdinys. EPA – ELTA foto
„Man atrodo, turėdami tokią kaimynystę, mes gyvename nuolatinės parengties sąlygomis. Situaciją tikrai stebime ir stebime ne tik OSINT metodais (atvirųjų šaltinių žvalgyba – ELTA), ką turbūt galime daryti visi, bet taip pat stebi ir mūsų institucijos, jos bendrauja su partneriais, turi informacijos“, – tikino premjerė.
„Bet tai nėra dalykai, komentuojami viešai. Manau, kad ir mūsų institucijų, ir mūsų kariuomenės pasirengimas yra adekvatus tai situacijai, kurią mes dabar matome, o tų pareiškimų visą laiką buvo ir bus visokiausių, pačių neatsakingiausių: apie branduolinio ginklo naudojimą, apie Suvalkų koridorių, dar apie kažką. Tiesiog tai reikia matyti bendrame fone ir, matyt, taip ir matome“, – komentavo I. Šimonytė.
Vagner karys. EPA – ELTA foto
ELTA primena, kad pastaruoju metu stebimas karinės bendrovės „Wagner“ samdinių persikėlimas į Baltarusiją.
Kaip teigia kai kurie Lietuvos politikai, tai neigiamai keičia saugumo situaciją regione.
Šiuo metu į Baltarusiją atvykę „Wagner“ samdiniai kartu su šalies armija vykdo pratybas Bresto poligone, esančiame už 40 km nuo Ukrainos ir 30 km nuo Lenkijos sienų.
Lenkijos vadovybė penktadienį nutarė perkelti karines formuotes iš šalies vakarų į rytus.
Vokiečių kareivis ant Leopard šarvų. Slaptai.lt foto
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Lietuvoje viešėjusio Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso pareiškimai dėl karių brigados yra „nebeinterpretuotinas tekstas“. Todėl Vyriausybės vadovė tikina neįsivaizduojanti, kad Berlynas dar galėtų atsitraukti nuo tokio viešai deklaruoto pažado.
„Aš neįsivaizduoju, kaip galėtų Vokietijos vyriausybė pasitraukti nuo savo viešai duoto pažado, nes, mano supratimu, čia jau nebeinterpretuotinas tekstas“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė I. Šimonytė.
„Mano supratimu, šis įsipareigojimas jau yra pasakytas taip aiškiai, kad jau aiškiau pasakyti sunkiai įmanoma“, – pridūrė ji.
Visgi, pabrėžė ji, klausimas dėl sąjungininkams reikalingos infrastruktūros, kurį pirmadienį akcentavo ir B. Pistoriusas, išlieka itin svarbus.
„Bet aišku, kad ką pasakė pats ministras Pistoriusas, vis tiek yra laiko veiksnys – vis tiek yra reikalinga infrastruktūra, kurią Lietuva kuria. Mes tikrai dėsime visas pastangas, kad ji atsirastų taip greitai, kaip įmanoma“, – tvirtino premjerė.
Nuopelnus dėl Vokietijos įsipareigojimų skiria visoms prie to prisidėjusioms institucijoms
Tuo metu klausiama apie viešojoje erdvėje kilusias diskusijas, kuri institucija ar politikas labiausiai prisidėjo prie to, kad pirmadienį Lietuva išgirdo aiškią Vokietijos poziciją brigados atžvilgiu, I. Šimonytė aiškino, kad derybų rezultatas buvo pasiektas visų – ir Prezidentūros, ir Užsienio reikalų ministerijos, ir Seimo – pastangomis.
„Žinote, yra toks posakis: kai yra nesėkmė, tai ji visada yra našlaitė, kai yra sėkmė – ji paprastai turi labai daug tėvų“, – juokavo politikė, klausiama, kam skirtų didžiausius nuopelnus dėl brigados.
„Signataras Albinas Januška labai teisingai pasakė – mano vertinimas irgi toks pats. Iš esmės susidėjo viskas – ir tai, kad buvo prezidento sutarimas su kancleriu, nors atskirais etapais skyrėsi abiejų pusių interpretacijos ir ne visą laiką buvo labai vieningas supratimas, kas parašyta tame tekste“, – aiškino I. Šimonytė, veikiausiai omenyje turėdama daugiau kaip pusmetį trukusius debatus apie Berlyno politinius įsipareigojimus Lietuvai.
Ministrų kabineto vadovė teigė rėmusi ir, pasak jos, griežtesnę ministro Gabrieliaus Landsbergio poziciją, kuri, jos manymu, „buvo teisinga taktika“.
Premjerė Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Buvo gal tikrai griežtesnė užsienio reikalų ministro pozicija, kurią aš taip pat palaikiau, nes savo interesą reikia atstovauti. Kai tu savo intereso kartais neatstovauji maksimaliu aiškumu, tai žmonės tiesiog galvos, kad tau tai nėra labai svarbu. O mums tai tikrai buvo gyvybiškai svarbu“, – pabrėžė ji.
I. Šimonytė gyrė ir parlamentarų, vykusių vizitams į Berlyną, dėtas pastangas siunčiant Lietuvai svarbią žinutę ir formuojant viešąją nuomonę dėl Baltijos regiono saugumo svarbos.
„Turiu pasakyti, kad labai daug įdirbio padarė Seimo politikai. (…) Demokratiniame procese yra įprasta reaguoti į viešą opiniją. Ir tai viešai opinijai sukurti, kad iš tikrųjų Baltijos šalių gynybai yra svarbu, kad sąjungininkų pajėgos čia būtų fiziškai, taip pat buvo įdėta nemažai pastangų“, – dėstė konservatorė.
Galiausiai, svarstė ji, Vokietijos apsisprendimą galėjo nulemti ir praėjusį savaitgalį kilę neramumai Rusijos viduje.
„Turbūt iš dalies prisidėjo ir pono Prigožino maištas. Tokiu ironišku būdu, kad tai parodė, kad yra galimas papildomas nestabilumo židinys“, – samprotavo politikė.
ELTA primena, kad pirmadienį Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas, viešėdamas Lietuvoje, pareiškė, kad Berlynas yra pasirengęs visam laikui šalyje dislokuoti vokiečių karių brigadą. Vis dėlto, kada tiksliai brigados lygio karinis vienetas galėtų būti perkeltas į Lietuvą, gynybos ministras nurodė negalįs atsakyti. Jo teigimu, tai priklausys nuo infrastruktūros sąjungininkų kariams plėtros.
Pastaroji žinia Lietuvoje sutikta naujomis diskusijomis dėl Lietuvos diplomatinės laikysenos. Valdantieji negaili pagyrų užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui, nevengusiam aštrios retorikos ir spaudimo Berlyno atžvilgiu. Visgi, opozicija sako, kad šalies diplomatijos vadovui reikėtų įsivertinti savo elgesį ir išmokti politinio solidumo pamokas. Vokietijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje intensyvios diskusijos tęsiasi nuo pernai rudens. Šalies politikai kurį laiką nesutarė, ar reikėtų spausti Berlyną, kad šis tvirčiau įsipareigotų dėl terminų, kada Lietuvoje galėtų atsirasti pilnai dislokuota Vokietijos karių brigada.
Politikai taip pat neturėjo vieningos nuomonės, kaip reikėtų vertinti Vilniaus ir Berlyno lyderių – prezidento G. Nausėdos bei kanclerio Olafo Scholzo – praėjusių metų birželį paskelbtą komunikatą, kuriuo sutarta dėl brigados dislokavimo.
Šios politinės diskusijos kontekste Lietuva vysto infrastruktūrą, kuri yra reikalinga priimti sąjungininkus ir jų techniką. Taip pat pradėtas įrenginėti Rūdninkų karinis poligonas.
Ingrida Šimonytė. Reklaminiai plakatai. Slaptai.lt nuotr.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė kartoja, kad Lietuvos saugumo situacija dėl Rusijoje kilusių neramumų nepakito. Todėl politikė ramina gyventojus ir ragina nepanikuoti – anot Vyriausybės vadovės, atsakingos institucijos dirba kiaurą parą, o Vilnius nuolat keičiasi aktualia informacija su sąjungininkais.
„Apie vorų pjautynes sloike. Patvirtintos informacijos apie tai, kas vyksta turime ne tiek daug ir išplėstinai jos komentuoti viešai dėl suprantamų priežasčių negalime. Jeigu analitikai ir šiaip gyvenimo stebėtojai gali daryti toli siekiančias išvadas iš soc. tinklų, analitikų laidų ir kitų panašių atvirų šaltinių, o ir institucijų vadovai tą srautą, be abejonės, stebi, išvadas darome pirmiausia iš mūsų institucijų pačių ar kartu su partneriais paruoštos patikrintos informacijos“, – šeštadienio vakarą savo „Facebook“ paskyroje rašė Vyriausybės vadovė.
„Iš turimos informacijos galiu tik dar kartą pakartoti tai, ką jau sakė ir Prezidentas, ir Kariuomenė, ir Krašto apsaugos ministras, sakiau ir aš LRT – jokių Lietuvos saugumo situacijos pokyčių dėl to, kas vyksta Rusijoje, nematome“, – pakartojo I. Šimonytė.
Premjerė sureagavo ir į viešojoje erdvėje pasigirdusias kalbas, esą Lietuva į „Wagner“ maištą reaguoja pernelyg ramiai. I. Šimonytė tikina, kad į situaciją nėra žvelgiama „pro rožinius ar dar kokius akinius“. Pasak konservatorės, Lietuva, vertindama regione ilgus metus tvyrančias įtampas, visada išlaiko atitinkamą budrumą ir jau taiko tam tikras saugumo priemones – pavyzdžiui, nuo pernai metų rudens ribojamas Rusijos piliečių atvykimas į Lietuvą, teikiamos rekomendacijos gyventojams nevykti į šalis agresores, migrantų krizės metu pasienyje pastatytas fizinis barjeras ir įrengtos vaizdo stebėjimo sistemos. Lietuvos kariuomenės dieną – iškilmingas karių paradas Vilniaus Katedros aikštėje
„Tiesiog mūsų saugumo situacija niekada nebuvo tokia, kokios norėtume, nes turime ilgą sieną su neprognozuojamais ir (arba) imperinių ambicijų kamuojamais diktatoriais. Būtent todėl nuolat esame priversti taikyti eilę priemonių, sprendimų ir apribojimų, kurių normaliomis aplinkybėmis net nesvarstytume. Nuolat esame budrūs“, – aiškino politikė.
Ministrų kabineto vadovė akcentuoja, kad panikuoti dėl įvykių Rusijoje nereikėtų. I. Šimonytė patikino, kad atsakingos institucijos dirba visą parą ir akylai stebi situaciją regione.
„Šiandien visą dieną visos institucijos dirba, informuoja praktiniais klausimais, visos valdžios institucijos komunikuoja su kaimyninėmis sąjungininkų valstybėmis ir tarpusavyje, mūsų ekspertai ir analitikai dirba ir konsultuojasi su partneriais. Situacija yra akylai stebima. Visų pirma, mūsų kaimynystėje, bet ir plačiau“, – informavo politikė.
ELTA primena, kad Rusijos samdinių grupuotės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas pareiškė ketinąs nuversti Rusijos karinę vadovybę. J. Prigožinas, jau kelis mėnesius kritikavęs Rusijos gynybos ministeriją, penktadienį apkaltino Kremlių paleidus raketas į jo pajėgas ir pažadėjo imtis atsakomųjų veiksmų.
Visgi, šeštadienio vakarą paskelbta, kad J. Prigožinas sutiko atitraukti savo būrius. Apie tai pranešė Baltarusijos prezidentūra. Anksčiau skelbta, kad „Wagner“ kariai sparčiai judėjo Maskvos link.
Tęsiantis samdinių grupuotės maištui Rusijoje, prezidentas Gitanas Nausėda sekmadienį šaukia Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Kyjivas, lapkričio 26 d. (ELTA). Reiškiant dėkingumą Lietuvai už paramą kovoje su agresore Rusija, šeštadienį Kyjive, Narsumo alėjoje, buvo atidengta vardinė lentelė Lietuvos premjerės Ingridos Šimonytės garbei.
Tai pranešė „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos prezidento biuro spaudos tarnyba.
„Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Lietuvos Respublikos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė apsilankė Narsumo alėjoje Konstitucijos aikštėje Kyjive ir dalyvavo simbolinės lentelės su Lietuvos vyriausybės vadovės vardu atidengimo ceremonijoje“, – sakoma pranešime.
Jame pažymima, kad ši lentelė buvo sukurta reiškiant dėkingumą už pagalbą, kurią Lietuva suteikė Ukrainai kovoje su Rusija.
Kaip pareiškė V. Zelenskis, „mūsų draugų ir partnerių, kurie buvo šalia ukrainiečių nuo Rusijos plataus masto įsiveržimo pradžios, vardai turi būti įamžinti ne tik žmonių atmintyje, bet ir metale, kad juos matytų būsimos kartos“.
„Tai vieta didiems žmonėms, kurie padeda Ukrainai, remia mus nuo plataus masto karo pradžios“, – pridūrė Ukrainos prezidentas.
Savo ruožtu I. Šimonytė pareiškė, jog pagalba ir parama – mažiausia, ką lietuvių tauta gali padaryti Ukrainai, kad atsidėkotų už tą ištvermę ir narsą, kurią rodo ukrainiečiai, gindami ir Europą. Ji patikino, kad apsilankys Narsumo alėjoje kartu su savo draugais ir artimaisiais po Ukrainos pergalės.
Premjerė Ingrida Šimonytė susitiko su Kosovo prezidente Vjosa Osmani-Sadriu. LRVK/Laima Penek nuotr.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį susitiko su Kosovo prezidente Vjosa Osmani-Sadriu. Susitikime aptarta saugumo situacija Europoje, Rusijos vykdomas karas prieš Ukrainą, pagalba nuo karo bėgantiems Ukrainos gyventojams, sankcijos Rusijai.
Lietuvos premjerė ir Kosovo prezidentė taip pat aptarė situaciją Vakarų Balkanų regione, dvišalio bendradarbiavimo stiprinimo galimybes, ypač plečiant ekonominius ryšius.
„Tvirtai remiame Kosovo nepriklausomybę, taip pat pastangas integruotis į tarptautinę bendruomenę, kurti daugiatautę, demokratinę ir klestinčią valstybę“, – pažymėjo premjerė.
Vyriausybės vadovė taip pat išsakė palaikymą Kosovo eurointegraciniams tikslams bei bevizio režimo šaliai suteikimui, kartu paragindama Kosovą toliau tęsti svarbiausias reformas.
Susitikime kalbėta apie demokratinių šalių sutelktas pastangas siekiant išlaikyti taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką bei stiprinant pagarbą žmogaus teisėms visame pasaulyje.
„Sukrečianti ir brutali Rusijos invazija į Ukrainą rodo, kokia trapi gali būti taika, jeigu agresorius laiku nėra sustabdomas. Todėl ypač svarbu visoms demokratinėms šalims išlikti vieningoms, didinti spaudimą Rusijai bei paramą Ukrainai ir jos didvyriškoms pastangoms ginant save ir Europos ateitį“, – pabrėžė premjerė.
I. Šimonytė akcentavo, kad Kosovas dar mena neseno karo žaizdas ir puikiai supranta ukrainiečių tautos kovą už savo laisvę ir savo šalies taikią ateitį.
„Vertinu principingą Kosovo poziciją remiant Ukrainą ir jos žmones bei prisijungiant prie sankcijų Rusijai. Veikdami išvien mes galime stiprinti taiką ir stabilumą Europoje,“, – pažymėjo I. Šimonytė.
Vyriausybės spaudos tarnyba praneša, kad premjerė įteikė Kosovo prezidentei „vyšyvanką“ (tradicinius siuvinėtus marškinius) ir pakvietė gegužės 19 d. prisijungti prie Vyšyvankos dienos minėjimo, pagerbiant su Rusijos karine agresija kovojančios Ukrainos tradicijas ir solidarizuojantis su įvairiose pasaulio šalyse gyvenančiomis ukrainiečių bendruomenėmis.
Premjerė Ingrida Šimonytė Varšuvoje susitiko su Lenkijos ministru pirmininku Mateuszu Morawieckiu. LRVK/Laimo Penek nuotr.
Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė Varšuvoje susitiko su Lenkijos ministru pirmininku Mateuszu Morawieckiu. Čia vyksta antrasis Lietuvos ir Lenkijos vyriausybių posėdis, jam pirmininkauja abiejų šalių premjerai.
„Lenkija yra mūsų strateginė partnerė, reikšmingai prisidedanti prie viso regiono saugumo, įskaitant ir ekonominį bei energetinį saugumą, stiprinimo“, – pažymėjo Lietuvos premjerė.
Lietuvos ir Lenkijos premjerai sutarė stiprinti bendradarbiavimą gynybos srityje, aptarė bendras pastangas, kaip stiprinti visą regioninį saugumą bei transatlantinius ryšius, kalbėjo apie nuolatinį ir tvirtą sąjungininkų karinį buvimą regione.
I. Šimonytė padėkojo Lenkijai už pagalbą perkeliant iš Afganistano Lietuvai talkinusius vertėjus ir jų artimuosius, už Lenkijos paramą ir solidarumą hibridinės atakos akivaizdoje.
„Hibridinė ataka, panaudojant nelegalios migracijos srautus, parodė, koks svarbus ir reikalingas yra mūsų pasieniečių ir kitų institucijų bendradarbiavimas“, – sakė I. Šimonytė.
Sutarta toliau bendradarbiauti siekiant bendrų pozicijų visais ES formatais, ypač adaptuojant ES migracijos ir prieglobsčio politiką bei stiprinant ES išorės sieną.
Premjerai, kaip nurodoma Vyriausybės spaudos tarnybos pranešime, aptarė ekonominių santykių stiprinimo galimybes ir strateginių infrastruktūros projektų įgyvendinimą.
„Džiugu, kad mūsų šalių vyriausybės skiria prioritetinį dėmesį elektros tinklų sinchronizacijos ir dujų jungties projektams, kuriuos tikimės įgyvendinti pagal sutartą grafiką“, – pažymėjo premjerė.
Susitikime aptartas „Rail Baltica“ keleivinio traukinio maršrutu Vilnius–Varšuva projektas.
Premjerė taip pat padėkojo Lenkijai už solidarumą dėl nesaugios Astravo elektrinės.
„Lenkija taip pat yra svarbi mūsų sąjungininkė dėl elektros nepirkimo iš nesaugių trečiųjų šalių elektrinių. Vertinu tvirtą Jūsų poziciją atsisakyti elektros importo iš Baltarusijos AE“, – sakė I. Šimonytė.
Susitikime aptartas tautinių mažumų tapatybės išlaikymo ir stiprinimo klausimas.
„Puikiai suvokiame, kad tautinės mažumos mūsų valstybes dar glaudžiau sujungia. Neabejoju, kad glaudžiai bendradarbiaudami galime išspręsti visus atvirus klausimus“, – pabrėžė I. Šimonytė.
Vyriausybių posėdis vyksta Lenkijai minint sovietų invazijos į Lenkiją dieną bei lenkų kovą su komunizmu ir fašizmu.
„Lietuva dalijasi šiuo skausmu. Ir toliau kviečiu bendradarbiauti, kad totalitarinių režimų nusikaltimai visuomet būtų deramai pasmerkti Europos lygiu, o Kremliaus ar Baltarusijos režimo bandymai perrašyti istoriją būtų atitinkamai ir vertinami“, – sakė I. Šimonytė.
Vyriausybių posėdyje premjerai pasirašys bendrą deklaraciją dėl šalių bendradarbiavimo.
Šalių vyriausybių posėdyje dalyvauja Lietuvos energetikos ministras Dainius Kreivys, finansų ministrė Gintarė Skaistė, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, susisiekimo ministras Marius Skuodis, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, užsienio reikalų viceministras Arnoldas Pranckevičius.
Vizito Varšuvoje metu Lietuvos Vyriausybės vadovė taip pat susitiko su Lenkijos Seimo maršalka Elžbieta Witek, planuojamas susitikimas su Senato maršalka Tomaszu Grodzkiu.
Vizito Varšuvoje metu I. Šimonytė aplankys Lenkijos žydų istorijos muziejų „Polin“, pagerbs Varšuvos geto herojų atminimą, padės gėlių prie paminklo žuvusiesiems ir nužudytiesiems rytuose. Lietuvos premjerės vadovaujamos delegacijos vizitas Varšuvoje vyksta Lenkijai minint sovietų invazijos į Lenkiją 82-ąsias metines.
Pirmasis Lietuvos ir Lenkijos vyriausybių posėdis įvyko 2020 m. rugsėjo 17 d.
