Lietuvos romai

Aktualijos

Šiemet jau antrą kartą oficialiai minėsime skaudžią istorinę datą – Romų genocido atminimo dieną. 2015 m. balandžio 4 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją ,,Dėl priešiškumo romams Europoje ir romų genocido Antrojo pasaulinio karo metais minėjimo“, kuria pripažino istorinį romų genocido Antrojo pasaulinio karo metu faktą, ir paskelbė rugpjūčio 2-ąją Romų holokausto aukų atminimo diena.
 
Pernai Seimas šią dieną įtraukė į Atmintinų dienų sąrašą.
 
Antrasis pasaulinis karas ir jo metu vykęs romų genocidas padarė didelę žalą Lietuvoje gyvenusiems romams ir paliko skaudžius pėdsakus jų atmintyje. 1942 m., nacistinės Vokietijos okupuotoje Lietuvoje prasidėjus masiniams romų areštams, sulaikyti romų kilmės asmenys buvo gabenami į koncentracijos stovyklas ir darbams į Vokietiją bei Prancūziją.
 
Iš Lietuvos darbams buvo deportuota maždaug tūkstantis romų, dauguma jų grįžo atgal į Lietuvą. Romai buvo žudomi ir Lietuvos teritorijoje.
 
Daugiausiai romų buvo sušaudyta Pravieniškėse, taip pat romai buvo žudomi netoli Švenčionių, Šalčininkų rajone, Kauno IX forte, Paneriuose ir kitur. Istorikų vertinimu, nacistinės Vokietijos okupacijos metais Lietuvoje nužudyta ne mažiau kaip 500 romų, arba maždaug kas trečias Lietuvos romas. Ne visi atvejai buvo žymimi dokumentuose, todėl spėjama, kad šis skaičius gali būti ir didesnis. Dalis iš Lietuvos išvežtų romų buvo įkalinti Lenkijoje, Aušvico-Birkenau koncentracijos stovykloje, kurioje 1944 m. rugpjūčio 2 d. buvo sunaikintas romų lageris ir nužudyta apie 3000 jame kalintų romų tautybės žmonių.
 
Europoje gyvena apie 10–12 mln. romų. Jie sudaro didžiausią etninę mažumą Europoje ir yra Europos kultūros ir vertybių dalis.
 
Istorikų teigimu, romai yra diskriminuojama etninė grupė, amžiams bėgant praradusi galimybę išsaugoti savo kultūrą.
 
Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko Valerijaus Simuliko teigimu, šios dienos minėjimas labai svarbus Lietuvos romų bendruomenės nariams, nes tai tampa svarbia romų identiteto kūrimo dalimi. Tai vienas iš veiksmingų būdų atkreipti Lietuvos visuomenės dėmesį į skaudžius istorijos faktus ir pagerbti šio nusikaltimo aukas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.02; 12:00
Aktualijos

Skatindamas romų bendruomenių ir vietos savivaldybių bendradarbiavimą bei savitarpio dialogą sprendžiant romų tautinei mažumai aktualius integracijos, socialinės įtraukties, švietimo, sveikatos apsaugos ir kitus klausimus, Tautinių mažumų departamentas prie Vyriausybės tęsia 2016 m. pradėta projektą „Vietinės romų platformos – kelias bendradarbiavimo su savivaldybėmis link“, finansuojamą Europos Komisijos lėšomis.

Sėkmingai baigus pirmąjį projekto etapą, liepą gautas finansavimas antrai projekto daliai įgyvendinti. Šiemet jam skirta 65 tūkst. Eur.

„Romai sudaro didžiausią Europos etninę mažumą. Daugiau nei 6 milijonai romų gyvena Europos Sąjungoje, dauguma jų turi ES pilietybę. Nepaisant to, diskriminacija ir socialinė atskirtis, kurią patiria romai, yra itin didelė“, – sako romų tautinę mažumą kuruojanti Tautinių mažumo departamento Ryšių su tautinėmis bendrijomis vyr. specialistė Gražina Sluško.

Pirmaisiais projekto įgyvendinimo metais buvo užmegzti ryšiai tarp romų bendruomenių ir savivaldybių. Buvo sukurtas įrankis romams per tarpininkus greičiau ir sėkmingiau spręsti iškilusias problemas, savivaldybių institucijų darbuotojams – susipažinti su romų situacija. Projekto metu buvo surengti mokymai švietimo darbuotojams, dirbantiems su romų vaikais, pedagogai įgijo specifinių žinių apie romų vaikų ugdymo ypatybes.

Daug dėmesio buvo skirta romėms moterims, skatinant jas imtis lyderių vaidmens. Projektas buvo įgyvendinamas 2 kryptimis: informuojant ir šviečiant visuomenę bei stiprinant romų gebėjimus ir įgūdžius. Projekto įgyvendinimo metu numatoma įdarbinti apmokytus koordinatorius – tarpininkus tarp romų bendruomenės ir savivaldybių, kurie dirbs Vilniuje, Panevėžyje, Marijampolėje, Kybartuose ir Eišiškėse. Jie padės romams bendrauti su valstybės institucijų atstovais, asistuos romams tvarkant reikalus valstybės ir privačiose institucijose, padės spręsti kitas kasdienio gyvenimo problemas, vykdys švietimo ir prevencijos programas.

Planuojama organizuoti seminarą romų moterims ir mergaitėms, renginius romų jaunimui. Bus organizuojami mokymai su romais dirbantiems pedagogams. Vyks susitikimai su romų koordinatoriais, konsultacijos su savivaldybių atstovais. Taip pat bus atliktos dvi mokslinės studijos: apie romių moterų integraciją išėjus iš įkalinimo įstaigų ir apie teisingumo prieinamumą romų bendruomenės nariams.

„Europos Sąjungos valstybės turi įgyvendinti nacionalines romų integracijos strategijas socialiniu, ekonominiu, kultūriniu lygmenimis. Ypač svarbus yra romų švietimas ir su juo susijusios programos. Tam, kad romai sėkmingai integruotųsi į visuomenę, būtina suteikti jiems tinkamas sąlygas dalyvauti socialiniame gyvenime edukacinėse, kultūrinėse veiklose ankstyvame amžiuje. Efektyviai į bendras veiklas su bendraamžiais įtraukti vaikai greičiu adaptuojasi, įgyja reikšmingų socialinių įgūdžių. Taip pat yra svarbu bendradarbiauti su likusia visuomenės dalimi, supažindinti juos su romų istorija ir kultūra“, – sako G. Sluško.

2011 m. gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 2 115 romų tautybės žmonių. 81 proc. romų gyveno miestuose, 19 proc. – kaimo vietovėse. Daugiausia romų gyveno Vilniaus (38 proc.), Kauno (23 proc.), Šiaulių (11 proc.), Marijampolės (10 proc.) ir Panevėžio (7 proc.) apskrityse.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.09; 05:00