Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį pasveikino tarptautinės konferencijos „Lietuvos ir Rusijos diplomatinių santykių 30-metis. Ar įmanomi geri santykiai tarp kaimynų?“ dalyvius.
Prezidentas šia proga prisiminė, kad prieš tris dešimtmečius Lietuvos ir Rusijos žmonės kartu siekė laisvės.
„Tai buvo ne tik Kovo 11-osios Akto, bet ir Birželio 12-osios Deklaracijos laikotarpis. Tai buvo laikotarpis, kai lietuviai Vilniuje, o rusai – Maskvoje drąsiai stojo prieš tankus, jausdami nuoširdžią vieni kitų paramą. Kartu mes buvome stipresni“, – sakė šalies vadovas.
Prezidentas pažymėjo, kad nepaisant to, jog agresyvi šiandieninės Rusijos politika grasina ne tik Lietuvos, bet ir viso regiono saugumui, Lietuvos ir Rusijos sutartis dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų lieka galioti. Pasak šalies vadovo ir šiandien 1991 m. liepos 29 d. sutartis palaiko viltį, kad geri santykiai tarp Lietuvos ir Rusijos įmanomi. „Kartą pademonstravusi ryžtą siekti sutarimo su kaimynais, Rusija vis dar gali šį ryžtą susigrąžinti“, – sakė rezidentas.
Prezidento G. Nausėdos globojama, Vytauto Didžiojo universiteto Andrejaus Sacharovo demokratijos plėtros tyrimų centro organizuojama tarptautinė konferencija „Lietuvos ir Rusijos diplomatinių santykių 30-metis. Ar įmanomi geri santykiai tarp kaimynų?“ spalio 28-29 d. vyksta Prezidento rūmų Kolonų salėje.
Konferencijoje dalyvauja buvę ambasadoriai, politikai, žurnalistai, mokslininkai iš Didžiosios Britanijos, JAV, Rusijos, Vokietijos, Ispanijos, Prancūzijos, Olandijos.
Renginyje kalbės buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas, URM viceministras Mantas Adomėnas, VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas Šarūnas Liekis, Norvegijos ambasadorius Lietuvoje Ole Horpestadas, buvę Didžiosios Britanijos ambasadoriai Rusijoje Rodericas Braithwaite ir Andrew Wood, buvę JAV valstybės departamento pareigūnai Paulas Goble ir Thomas Grahamas, laikraščio Ispanijoje „El Pais“ analitikė Pilar Bonet, žurnalistas iš „Deutsche Welle“ Konstantinas von Eggertas, žurnalistai iš „The Economist“ Edwardas Lucasas ir Arkady Ostrovsky, Nepriklausomybės atkuriamojo akto signataras Egidijus Bičkauskas, VDU mokslo darbuotoja ir asocijuota daktarė Tarptautinių tyrimų institute Paryžiuje (CERI) Emilija Pundziūtė-Gallois, buvęs Lietuvos politikas, derybų dėl Sovietų armijos išvedimo iš Lietuvos narys Vladimiras Jermolenka, buvęs Prancūzijos ambasadorius Lietuvoje Philippe de Suremainas ir dar daug kitų garbių asmenų.
„Dalyviai tikrai tarptautinio lygmens ekspertai, diplomatai, politikai, valdininkai, kūrėjai. Retai tokio lygio svečiai susirenka į konferenciją Lietuvoje. Jiems rūpi dvišaliai santykiai tarp Lietuvos ir Rusijos ir apskritai regiono ateitis. Tai parodo problematikos svarbą. Šie žmonės turi ką papasakoti ir ką patarti, tai labai svarbu. Verta jų išklausyti“, – sako VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas prof. Šarūnas Liekis.
Diplomatinių santykių tarp Rusijos ir Lietuvos pradžia laikoma unikali sutartis, pasirašyta 1991 m. liepos 29 d. Ji pasirašyta tada, kai dar egzistavo Sovietų Sąjunga, ir yra vienintelė sutartis, kur Sovietų Sąjunga pripažįsta Lietuvos aneksiją.
Konferencija „Lietuvos ir Rusijos diplomatinių santykių 30-metis. Ar įmanomi geri santykiai tarp kaimynų?“ susiskirstyta į tris dalis, kuriose aptariama santykių praeitis, dabartis ir ateitis. Kiekviena sesija prasidės nuo įžanginės kalbos, po kurios vyks keletas trumpesnių pranešimų, po jų – moderatoriaus vedama diskusija ir bendravimas su auditorija.
„Rusija ir Lietuva, jei žiūrėsime istoriškai, visą laiką buvo labai svarbios viena kitai. Dėl daugelio priežasčių. Santykiai dažnai būdavo priešiški, kartais draugiški, bet visą laiką tos dvi valstybės buvo viena kitai svarbios. Kaip ir dabar – Rusija išlieka vienu pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių. Tad šios konferencijos svarba yra akivaizdi. Sutarties prieš 30 metų pasirašymas žymėjo naują etapą dvišaliuose santykiuose. Aptarsime, kas per tuos trisdešimt metų pasikeitė ir kokios yra perspektyvos“, – teigia VDU profesorius Š. Liekis.
2021.10.29; 05:19
