Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį pasveikino tarptautinės konferencijos „Lietuvos ir Rusijos diplomatinių santykių 30-metis. Ar įmanomi geri santykiai tarp kaimynų?“ dalyvius.
Prezidentas šia proga prisiminė, kad prieš tris dešimtmečius Lietuvos ir Rusijos žmonės kartu siekė laisvės.
„Tai buvo ne tik Kovo 11-osios Akto, bet ir Birželio 12-osios Deklaracijos laikotarpis. Tai buvo laikotarpis, kai lietuviai Vilniuje, o rusai – Maskvoje drąsiai stojo prieš tankus, jausdami nuoširdžią vieni kitų paramą. Kartu mes buvome stipresni“, – sakė šalies vadovas.
Prezidentas pažymėjo, kad nepaisant to, jog agresyvi šiandieninės Rusijos politika grasina ne tik Lietuvos, bet ir viso regiono saugumui, Lietuvos ir Rusijos sutartis dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų lieka galioti. Pasak šalies vadovo ir šiandien 1991 m. liepos 29 d. sutartis palaiko viltį, kad geri santykiai tarp Lietuvos ir Rusijos įmanomi. „Kartą pademonstravusi ryžtą siekti sutarimo su kaimynais, Rusija vis dar gali šį ryžtą susigrąžinti“, – sakė rezidentas.
Prezidento G. Nausėdos globojama, Vytauto Didžiojo universiteto Andrejaus Sacharovo demokratijos plėtros tyrimų centro organizuojama tarptautinė konferencija „Lietuvos ir Rusijos diplomatinių santykių 30-metis. Ar įmanomi geri santykiai tarp kaimynų?“ spalio 28-29 d. vyksta Prezidento rūmų Kolonų salėje.
Konferencijoje dalyvauja buvę ambasadoriai, politikai, žurnalistai, mokslininkai iš Didžiosios Britanijos, JAV, Rusijos, Vokietijos, Ispanijos, Prancūzijos, Olandijos.
Renginyje kalbės buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas, URM viceministras Mantas Adomėnas, VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas Šarūnas Liekis, Norvegijos ambasadorius Lietuvoje Ole Horpestadas, buvę Didžiosios Britanijos ambasadoriai Rusijoje Rodericas Braithwaite ir Andrew Wood, buvę JAV valstybės departamento pareigūnai Paulas Goble ir Thomas Grahamas, laikraščio Ispanijoje „El Pais“ analitikė Pilar Bonet, žurnalistas iš „Deutsche Welle“ Konstantinas von Eggertas, žurnalistai iš „The Economist“ Edwardas Lucasas ir Arkady Ostrovsky, Nepriklausomybės atkuriamojo akto signataras Egidijus Bičkauskas, VDU mokslo darbuotoja ir asocijuota daktarė Tarptautinių tyrimų institute Paryžiuje (CERI) Emilija Pundziūtė-Gallois, buvęs Lietuvos politikas, derybų dėl Sovietų armijos išvedimo iš Lietuvos narys Vladimiras Jermolenka, buvęs Prancūzijos ambasadorius Lietuvoje Philippe de Suremainas ir dar daug kitų garbių asmenų.
„Dalyviai tikrai tarptautinio lygmens ekspertai, diplomatai, politikai, valdininkai, kūrėjai. Retai tokio lygio svečiai susirenka į konferenciją Lietuvoje. Jiems rūpi dvišaliai santykiai tarp Lietuvos ir Rusijos ir apskritai regiono ateitis. Tai parodo problematikos svarbą. Šie žmonės turi ką papasakoti ir ką patarti, tai labai svarbu. Verta jų išklausyti“, – sako VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas prof. Šarūnas Liekis.
Diplomatinių santykių tarp Rusijos ir Lietuvos pradžia laikoma unikali sutartis, pasirašyta 1991 m. liepos 29 d. Ji pasirašyta tada, kai dar egzistavo Sovietų Sąjunga, ir yra vienintelė sutartis, kur Sovietų Sąjunga pripažįsta Lietuvos aneksiją.
Konferencija „Lietuvos ir Rusijos diplomatinių santykių 30-metis. Ar įmanomi geri santykiai tarp kaimynų?“ susiskirstyta į tris dalis, kuriose aptariama santykių praeitis, dabartis ir ateitis. Kiekviena sesija prasidės nuo įžanginės kalbos, po kurios vyks keletas trumpesnių pranešimų, po jų – moderatoriaus vedama diskusija ir bendravimas su auditorija.
„Rusija ir Lietuva, jei žiūrėsime istoriškai, visą laiką buvo labai svarbios viena kitai. Dėl daugelio priežasčių. Santykiai dažnai būdavo priešiški, kartais draugiški, bet visą laiką tos dvi valstybės buvo viena kitai svarbios. Kaip ir dabar – Rusija išlieka vienu pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių. Tad šios konferencijos svarba yra akivaizdi. Sutarties prieš 30 metų pasirašymas žymėjo naują etapą dvišaliuose santykiuose. Aptarsime, kas per tuos trisdešimt metų pasikeitė ir kokios yra perspektyvos“, – teigia VDU profesorius Š. Liekis.
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento (SKD) analitikai lapkritį fiksavo didesnį dezinformacijos intensyvumą internetinėje erdvėje, palyginti su spaliu. Lapkričio 1–30 dienomis iš viso nustatyti 308 dezinformacijos atvejai, tuo metu spalio 1–31 dienomis – 272.
Prieš Lietuvos valstybę nukreiptą neigiamą informacinę veiklą daugiausiai vykdė su Rusijos bei Baltarusijos informacine-elektronine erdve susiję informacijos šaltiniai.
Pagrindiniais taikiniais lapkritį buvo Lietuvos energetinė nepriklausomybė, šalies užsienio politika, narystė NATO ir konstitucinių pagrindų apsauga. Taip pat buvo atakuojamos ir kitos valstybės raidai strategiškai reikšmingos sritys, tokios kaip Lietuvos narystė ES, valstybės istorija, vidaus politika ir socialinė apsauga.
Didžiausias neigiamos informacinės veiklos suaktyvėjimas fiksuotas lapkričio 3–13 dienomis, lapkričio 16–21 dienomis, lapkričio 26–29 dienomis ir yra sietinas su Astravo AE veiklos pradžia, Lietuvos ir JAV susitarimu dėl sraigtasparnių UH-60 „Black Hawk“ įsigijimo, Lenkijos prezidento Andrzejaus Dudos vizitu Lietuvoje, Baltijos šalių sprendimu dėl naujų sankcijų Baltarusijai, Vilniuje vykusiu IX tradiciniu Laisvosios Rusijos forumu, Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos pokalbiu su Baltarusijos pilietinės visuomenės lydere Sviatlana Cichanouskaja, NATO bei nacionalinėmis karinėmis pratybomis „Brilliant Jump 2020“ („Nuostabusis šuolis 2020“) bei „Geležinis vilkas 2020“.
Lapkritį didžiausios eskalacijos sulaukė klausimai, susiję su ekonomikos ir energetikos (↑33,77 proc.), užsienio politikos (↓23,38 proc.) bei gynybos (↑20,45 proc.) sritimis. Rusijos ir Baltarusijos informacinėje aplinkoje toliau buvo aktyviai išnaudojama Lietuvos ir Baltarusijos santykių tema, nuosekliai formuojant Lietuvos, kaip nedraugiškos Baltarusijai, agresyvios ir provokuojančios valstybės, įvaizdį. Teigiama, kad neva protestus šioje šalyje finansiškai remia su JAV susijęs valstybės perversmų organizavimo centras, kurio finansavimo kanalai eina per Baltijos šalis ir Lenkiją, o šalies opozicija veikia kaimyninių užsienio šalių, mokančių jiems pinigus, interesais.
Priešišką retoriką Lietuvos atžvilgiu pasitelkė ir aukščiausia Baltarusijos vadovybė. Lietuva tariamai kaltinta neteisėtomis teritorinėmis pretenzijomis, nuolatiniu kišimusi į Baltarusijos vidaus reikalus, isterijos dėl Astravo AE palaikymu, grasinta, kad Baltarusija atsisakys tranzito per Klaipėdos uostą paslaugų.
Nemažo priešiškų šaltinių dėmesio sulaukė ir Lietuvos – Rusijos santykiai. Nuosekliai formuotas Lietuvos, kaip nedemokratiškos, gniaužiančios žodžio laisvę, iškreipiančios istorinę atmintį ir vykdančios politinius persekiojimus, valstybės įvaizdis. Eskaluoti kaltinimai Lietuvai dėl tariamos rusų ir rusakalbių diskriminacijos, tautinių mažumų teisės ir žodžio laisvės pažeidimų. Taip pat teigta, jog suteikdama galimybę savo teritorijoje jau keletas metų iš eilės organizuoti Rusijos demokratinių opozicinių jėgų „Laisvosios Rusijos forumą“, Lietuva neva įžūliai kišasi į Rusijos vidaus reikalus ir kvestionuoja jos teritorinį vientisumą. Priešiškų šaltinių publikacijose buvo skleidžiami naratyvai, kad dėl Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos vykdytos politikos subliuško dvišaliai santykiai su Rusija, pati Lietuvos užsienio politika nėra ir nebuvo savarankiška, o naujoji šalies valdžia bus radikaliai rusofobiška ir dėl to galutinai sugadins santykius su Rusija bei Baltarusija.
Priešiškos žiniasklaidos taikiniais lapkričio mėnesį taip pat tapo karinės pratybos Lietuvoje ir naujos sraigtasparnių platformos UH-60 „Black Hawk“ įsigijimas iš JAV vyriausybės. Teigta, kad lapkritį Lietuvoje vykusiomis tarptautinėmis bei nacionalinėmis pratybomis „Brilliant Jump 2020“ („Nuostabusis šuolis 2020“) ir „Geležinis vilkas 2020“ NATO neva siekia didinti karinį spaudimą Baltarusijai ir Rusijai bei įtampą regione. Taip pat buvo menkinami Lietuvos sprendimai įsigyti naujus UH-60 „Black Hawk“ sraigtasparnius ir oro gynybos sistemas NASAMS.
Lietuvos ambasadorius Maskvoje Renatas Norkus interviu žiniasklaidai pareiškė, kad Rusijos puolamųjų pajėgų didinimas Kaliningrado srityje kelia susirūpinimą Lietuvai ir nestiprina pasitikėjimo Euroatlanto regione.
Ambasadorius Renatas Norkus pabrėžė, jog Vilnius atidžiai stebi situacijos raidą Rusijoje. Ambasadorius pažymėjo, kad Lietuva nerimauja dėl augančio karinio potencialo Kaliningrade, kiekvienais metais didėjančio Rusijos karinio biudžeto, plataus masto karinių pratybų netoli Lietuvos sienos.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį, rugpjūčio 27 dieną 13 valandą, iškilmingos ceremonijos Prezidentūroje metu Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi po mirties apdovanos buvusį Rusijos Federacijos Prezidentą Borisą Jelciną.
Valstybinis apdovanojimas bus įteiktas Prezidento našlei Nainai Jelcinai.
Pirmasis Rusijos vadovas po mirties apdovanotas vienu iš aukščiausiu Lietuvos valstybinių apdovanojimų už asmeninį indėlį įtvirtinant Lietuvos valstybingumą ir nuopelnus plėtojant Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos tarpvalstybinius santykius.
Akivaizdu, jog į Prezidento postą atėjus Daliai Grybauskaitei, Lietuvos užsienio politika keičiasi. Kol kas dar sunku pasakyti, kodėl keičiasi. Taip pat per anksti būtų tvirtini, jog šios pastangos – blogos. Ir vis dėlto kai kurie požymiai leidžia spėti, jog oficialusis Vilnius intensyviai ieško būdų, kaip pagerinti santykius su Kremliumi. Kad siekiama draugauti – nieko nuostabaus, blogo ar smerktino. Tokias pastangas derėtų sveikinti. Tačiau svarbiausia, kokia kaina to siekiama? Jei geri santykiai reiškia tik didesnį lietuvišką nuolankumą ir klusnų pataikavimą imperinėms Rusijos užmačioms, – toks santykių tobulinimas vargu ar mums reikalingas.
Videostudija „SLAPTAI” pateikia „XXI amžiaus” politikos apžvalgininko Giedriaus Grabausko – Karoblio komentarą.