Žydrė Gavelienė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Nors statistiškai matoma, kad Lietuvos atvykstamojo turizmo atsigavimo rodikliai šiemet pasiekė 55 proc. priešpandeminio lygio, iš tikrųjų sektoriaus įmonės „gyvena iš mažiau nei 40 proc. to, kas buvo 2019 metais“, sako Lietuvos turizmo rūmų prezidentė Žydrė Gavelienė.
 
„Tik dvi šalys, dvi rinkos, kurios mums duoda turistus, nepasikeitė ir mes viešai deklaruojame apie tai turistų srautai į Lietuvą atsigauna. Tos dvi rinkos yra Ukraina ir Jungtinės Amerikos Valstijos“, – pirmadienį Seime surengtoje konferencijoje „Kokia Lietuvos atvykstamojo turizmo ateitis?“ kalbėjo Ž. Gavelienė.
 
Anot jos, lyginant 2019 ir 2022 metus, užsienio turistų Lietuvoje padaugėjo tik iš JAV (6,6 proc.), tuo metu ukrainiečių turistų sumažėjo mažiausiai – apie 11 proc.
 
Neskaitant Rusijos ir Baltarusijos, kurių turistų srautai smarkiai smuko (80 proc. ir 54 proc.) dėl įtemptos geopolitinės situacijos, daugiausiai per trejus metus Lietuva neteko svečių iš Vokietijos (60 proc.), Suomijos (48 proc.), Lenkijos (46 proc.). 24 proc. mažėjo turistų iš Latvijos.
 
Bendrai turistų srautai lyginamuoju laikotarpiu krito 44,6 proc. (48 proc. sumažėjo turistų iš Europos Sąjungos šalių, 40 proc. – kitų valstybių).
 
„Jei žiūrėsime tik į pliką statistiką ir neįjungsime jokio išmanumo, atvykstamojo turizmo atsigavimas būtų 55 proc. Tačiau ar šioje geopolitinėje šviesoje, karo Ukrainoje akivaizdoje galima galvoti, kad 67 tūkst. ukrainiečių ar 38 tūkst. amerikiečių yra turistai, taip pat baltarusiai, rusai? Išėmus šiuos skaičius, atsigavimas būtų ties 40 proc., tačiau man neleis meluoti turizmo rinkos žinovai ir ekspertai, kad to skaičiaus dar nesiekiame“, – teigė ji.
 
Ji įvardijo, kad tokį sektoriaus smukimą lėmė kelios išorinės priežastys – karas Ukrainoje, dar juntamos pandemijos pasekmės ir dar ikipandeminių apimčių nepasiekę skrydžių dažniai – bei vidiniai veiksniai.
 
„Manau, kad didesnė įtaka to, kad neturime turistų, yra dėl neišspręstų vidinių klausimų, t.y., pozityvios komunikacijos apie realią situaciją Lietuvoje stoka, tarptautinių renginių trūkumas, turizmo strategijos gairių nebuvimas. Nėra trumpalaikių veikiančių priemonių gaivinti turizmą“, – keletą Lietuvos turizmo politikos trūkumų pažymėjo ji, dar pridėjusi, kad Nacionaliniame plėtros plane 2021-2030 metams investicijos į turizmą skirtos tik viešajam sektoriui.
 
Pasak jos, Lietuvos turizmo rinkodaros, kurią vykdo Ekonomikos ir inovacijų ministerijos valdoma „Keliauk Lietuvoje“ agentūra, biudžetas yra „nekonkurencingas“ ir beveik 11 kartų mažesnis nei Estijoje (atitinkamai 2,4 mln. eurų ir 26 mln. eurų).
 
Ž. Gavelienė siūlė stiprinti turizmo politiką, parengti turizmo strategiją.
 
„Šiandien turizmo politikos skyrius (Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje – ELTA) gyvena be vadovo, „Keliauk Lietuvoje vyksta vadovo atranka. Tikėtina, kad ministerija ras geriausius, tinkamus žmones šitoms pozicijoms užimti, kurie tikrai padarys pokytį, tačiau be turizmo strategijos ar gairių tai neįmanoma“.
 
Taip pat, anot Turizmo rūmų vadovės, svarbu įgyvendinti trumpalaikes pagalbos priemones nuo Rusijos karo ir COVID-19 pandemijos nukentėjusiam verslui, koreguoti Nacionalinės plėtros programą.
 
„Priemonių atvykstamajam turizmui skatinti reikia, pasiūlymai pateikti ministerijai. Ir būtų labai gražu, jei Nacionalinės plėtros programoje turizmui nukreipti pinigai būtų proporcingai investuojami tiek į verslą, tiek į viešąjį sektorių. Tik tokiu atveju galima kažką padaryti ateityje“, – tikino Ž. Gavelienė.
 
Jos teigimu, geriausi metai Lietuvos atvykstamajam turizmui buvo 2018 metai – kuomet šalies turizmo paslaugų eksportas (užsieniečių Lietuvoje išleidžiami pinigai) siekė 1,3 mlrd. eurų.
 
Lukas Juozapaitis (ELTA)
 
2022.10.03; 00:01