Alberto Goštauto rankraštinis maldynas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Į Lietuvą grįžta rankraštinis maldynas, priklausęs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiajam kancleriui ir Vilniaus vaivadai, Mūrinių Geranainių grafui Albertui Goštautui (apie 1480–1539). Maldynas išsiskiria gausia puošyba, miniatiūromis, kuriose įamžintas ir Lenkijos bei Lietuvos valdovas Žygimantas Senasis (1506–1548), ir pats jo užsakovas – Albertas Goštautas.
Dviem mėnesiams į Valdovų rūmų muziejų sugrįžtanti relikvija pirmiausia primena jo savininką – A. Goštautą, aktyviai veikusį ir faktiškai valdžiusį Lietuvą ne vieną dešimtmetį didiką, kuris istorikų dažnai vertinamas kaip vienas žymiausių, įtakingiausių ir turtingiausių visų laikų Lietuvos valstybininkų, siekusių stiprios, nepriklausomos Lietuvos valstybės.
1528 m. A. Goštautas užsisakė įspūdingai puoštą maldyną, sekdamas Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo bei jo žmonos Bonos Sforcos pavyzdžiu. Jį sukūrė tuo metu Krokuvos mieste dirbtuves turėjęs vienuolis Stanislovas Samostšelnikas su pagalbininkais. Šis maldynas, artimas valdovų turėtiesiems, istorikų teigimu, greičiausiai buvo vienas iš statuso įtvirtinimo atributų.
Lietuvos kancleris, kaip užsakovas ir savininkas, su charakteringais veido bruožais ir pasaulietiniais drabužiais maldyne pavaizduotas du kartus su greta nupieštais renesansinių formų herbiniais skydeliais. Jo šeimos herbas „Abdankas“, primenantis raidę „W“, puošia maldyno paraštes. Maldyną sudaro 232 pergamento lapai, sunumeruoti pieštuku. Jis pirmiausia išsiskiria meistriškai atliktomis miniatiūromis, užimančiomis visą puslapį, įrėmintomis apvadais su viršuje išlenkta arka. Jų nupiešta – šešiolika.
Šiandien Lietuvos kanclerio A. Goštauto maldynas priklauso Miuncheno Liudviko ir Maksimiliano universiteto bibliotekai (Bavarija, Vokietija) ir saugomas kaip viena reikšmingiausių Rankraščių skyriaus vertybių, skelbiama Valdovų rūmų pranešime.
Rankraštinę knygą po A. Goštauto mirties turėjo paveldėti sūnus, Stanislovas Goštautas (apie 1507–1542), tačiau jis mirė nepalikęs palikuonių ir didžiuliai užgesusios Goštautų giminės turtai pagal Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teisę atiteko valdovui Žygimantui Senajam. Šis savo ruožtu Goštautų paveldą padovanojo sūnui Žygimantui Augustui, jau 1544 m. tapusiam faktiniu Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, o 1547 m. slapta vedusiam Stanislovo Goštauto našlę Barborą Radvilaitę. Lietuvos Valdovų rūmai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Istorikai spėja, kad maldyną, kaip kraitį, galėjo išvežti Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Vazos duktė Ona Kotryna Konstancija, 1642 m. ištekėjusi už būsimojo Šventosios Romos imperijos kurfiursto, Reino pfalcgrafo ir Noiburgo kunigaikščio Philipo Wilhelmo Wittelsbacho. Galima ir kita hipotezė, kad Lietuvos kanclerio A. Goštauto maldynas Vokietijoje galėjo atsidurti ir kaip švedų karo grobis, nes XVII a. viduryje priešai išplėšė ir išgrobstė daugelį Abiejų Tautų Respublikoje buvusių valdovų, didikų dvarų, vienuolynų ir kitų bibliotekų, o jų knygos pasklido po įvairius Europos kraštus.
Vertindami vieną unikaliausių lituanistinių vertybių, išsaugotų jau bemaž 500 metų ir menančių vieną garsiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vyrų, parodos globėjais sutiko tapti ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ir Bavarijos ministras pirmininkas dr. Markusas Söderis.
Paroda skiriama Vilniaus miesto 700 metų sukakčiai paminėti, nes A. Goštautas ilgus metus buvo Vilniaus vaivada.
Valdovų rūmų muziejaus ekspozicijas papuošė ypač vertinga paveikslų kolekcija. Mindaugo Kaminsko nuotr.
Laukiant, kol atsivers kultūros įstaigos, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai išgyvena tikrus istorinius įvykius. Muziejaus direktorius dr. Vydas Dolinskas ir VšĮ PK Fondo vadovas, žinomas pramonininkas bei kultūros rėmėjas dr. Pranas Kiznis po beveik dvejų metų derybų pasirašė sutartį, pagal kurią muziejui neatlygintinai perduota saugoti ir eksponuoti ypač vertinga 23 paveikslų galerija, kurią sudaro garsių XIV–XVII a. Italijos dailininkų tapybos darbų rinkinys. Ją lankytojai galės išvysti antro maršruto „Atkurti istoriniai interjerai“ ekspozicijos III manieristinėje antikameroje, vos tik muziejus vėl atvers duris.
Ši paveikslų galerija suformuota iš neseniai vienoje tarptautinėje parodoje eksponuotų kūrinių, kuriuos nutapė venecijiečiai, lombardiečiai, romiečiai, florentiečiai, sieniečiai, kalabriečiai, flamandai, taip pat graikų ir lenkų kilmės dailininkai. Dalį paveikslų P. Kiznis dovanoja Valdovų rūmų muziejui, tokiu būdu norėdamas praturtinti Lietuvos nacionalinius kultūros bei meno rinkinius, kiti perduodami saugoti ir nuolat eksponuoti dvidešimčiai ir daugiau metų.
„Valdovų rūmų muziejaus ir visos Lietuvos muziejininkystės istorijoje tai itin retas gestas ir labai sektinas pavyzdys, gal lygintinas su Mykolo Žilinsko iniciatyva, kai vieno asmens pastangomis ir dosnumu muziejus turi galimybę papuošti savo erdves ne vienu ar keliais, o ištisa vertingų paveikslų galerija. Džiugu ir tai, kad į Lietuvą grįžta kūriniai, eksponuoti pandemijos įkaite tapusioje tarptautinėje parodoje – tai juk ir signalas, kad šiuo stagnacijos laikotarpiu kultūra ir menas nėra palikti likimo valiai, ir viltis mums visiems, kad greitai grįš įprastas gyvenimas. Taip pat labai svarbu pabrėžti, kad garbaus pramonininko ir mecenato, tačiau išties kuklaus žmogaus dr. Prano Kiznio dėka į Lietuvą sugrįžta unikalios senojo europinio meno vertybės, kurios buvo ilgus šimtmečius naikinamos ir grobstomos įvairių perėjūnų, niokojusių Lietuvos žemę“, – sako Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. V. Dolinskas.
„Tokia kultūrinė kibirkštis, inspiracija manyje ruseno nuo prigimties. O kam gi tu gyveni? Nors augau negailestingoje aplinkoje ir rūsčiomis sąlygomis, visą laiką galvojau, ką galima padaryti, kas liktų ilgam laikui, tarnautų žmonėms ir man artimų išėjusiųjų atminimui. Tokie dalykai man teikia dvasinį pasitenkinimą ir energiją“, – teigia mecenatas dr. P. Kiznis, pabrėždamas, kad jam buvo svarbus ir šeimos pritarimas, ir tai, kad galerijos itin vertingi ir įspūdingi biblinės tematikos kūriniai, Kristaus, Švč. Mergelės Marijos ir šventųjų atvaizdai, portretai, architektūros objektus vaizduojantys darbai nenuguls į Valdovų rūmų muziejaus fondus, o bus nuolat rodomi visiems muziejaus lankytojams – Lietuvos gyventojams, mokiniams, jaunuomenei, užsienio turistams.
Valdovų rūmų muziejuje įkurdintoje dr. Prano Kiznio paveikslų galerijoje bus eksponuojami XIV–XVII a. kūriniai, reprezentuojantys įvairias italų tapybos mokyklas. Visas kolekcijos įsigijimo, tyrinėjimų ir organizacinių klausimų derinimas užtruko bene dvejus metus. Kūriniai galutinai atrinkti konsultuojantis su Lietuvos ir užsienio dailės istorikais, restauratoriais ir kitais ekspertais, atlikus išsamius infraraudonųjų ir ultravioletinių spindulių bei kitus fizikinius tyrimus. Pasibaigus VšĮ PK Fondo ir italų kolekcininko deryboms, karantino metu įsigyta kolekcija atvežta į Lietuvą, išeksponuota ir jau džiugina Valdovų rūmų muziejaus darbuotojus įstabiais italų tapybos kūriniais. Vėliau planuojama šią galeriją pristatyti visuomenei išsamiau surengiant jos atidarymo iškilmes, taip pat išleidžiant specialų leidinį.
Valdovų rūmų muziejaus tarptautinių ryšių vadovė Daiva Mitrulevičiūtė, inicijavusi ir kuravusi tarptautinę parodą, iš kurios atkeliavo kūriniai, neabejoja, kad antro maršruto „Atkurti istoriniai interjerai“ ekspozicijoje įkurdinta nauja paveikslų galerija įvaizdins Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos erdves. Kartu ji taps įspūdingu estetiniu objektu Gotikos, Renesanso ir Baroko meno mylėtojams ir puikia edukacine erdve europiniam menui ir Lietuvos istorinėms kolekcijoms pažinti.
„Italų dailės istorikų teigimu, seniausias Prano Kiznio dovanojamas kūrinys buvo nutapytas XIV a. septintajame dešimtmetyje, t. y. jis mena mūsų valdovų Kęstučio ir Vytauto gyvenimo metus. Svarbius Lietuvos istorijos kontekstus primena Jacopino del Conte (1515–1598) sukurtas popiežiaus Leono X portretas, kūrybingai atkartojantis Raffaello Sanzio (1483–1520) kūrinį. Būtent šis popiežius, asmeniškai bendravęs su Vilniaus vyskupu Albertu Radvila, pradėjo karalaičio Kazimiero Jogailaičio paskelbimo šventuoju procesą. Kiti į Lietuvą sugrįžtantys paveikslai sukurti XV–XVII amžiais.
P. Kiznio galerija Valdovų rūmuose eksponuojama taip, kaip tokios galerijos buvo kuriamos prieš kelis šimtus metų – kūriniai beveik ištisai dengia visas sienas, jie sugrupuoti keliais aukštais. Tokių istorinių galerijų dar galima pamatyti senųjų aristokratų rūmuose Romoje ar Florencijoje. Nuo šiol tokia istorine įspūdingų paveikslų galerija bus galima gėrėtis ir Vilniuje, atkurtuose Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose“, – sako D. Mitrulevičiūtė.
Karalius Mindaugas. Skulptorius – Regimantas Midvikis. Tolumoje – Lietuvos nacionalinis muziejus. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Antradienį duris lankytojams atveria Lietuvos nacionalinis muziejus. Pirmiausia atidaromi trys padaliniai: Naujasis arsenalas, Vilniaus gynybinės sienos bastėja ir Gedimino pilies bokštas. Lietuvos valdovų rūmai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Gegužės 5 dieną duris atversiantys muziejaus padaliniai dirbs įprastiniu režimu ir nekeis savo darbo laiko. Vis dėlto, norėdami užtikrinti saugumą, prašome lankytojų pagalbos – laikytis taisyklių”, – sako Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Rūta Kačkutė.
Trys muziejaus padaliniai dirbs įprastu režimu, tačiau laikantis saugumo reikalavimų srautas juose gali būti ribojamas. Naujajame arsenale vienu metu gali lankytis 100, Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje – 50, o Gedimino pilies bokšte – 20 žmonių.
Patekti į muziejų vienu kartu galės ne daugiau kaip du lankytojai arba didesnė grupė, kurią sudaro vienos šeimos nariai. Lankytojai privalo dėvėti apsaugines veido kaukes, dezinfekuoti rankas, laikytis saugaus atstumo.
Naujasis arsenalas lankytojus pasitiks atsinaujinusiu vestibiuliu ir nematytais eksponatais, kuriais papildyta nuolatinė ekspozicija. Naujajame arsenale taip pat veikia naujausia paroda „Nesusitaikę“, skirta Lietuvos nepriklausomybės trisdešimtmečiui paminėti. Išskirtiniai šios parodos eksponatai buvo virtualiai pristatyti karantino metu.
Arkikatedra. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lankytojai laukiami ir Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje, kur iki gegužės 31 d. pratęsiama paroda „200 batų – 700 metų“. Dėl karantino iš Lenkijos Gdansko archeologijos muziejaus kol kas negalintys atvykti kolegos sutiko paskolintus eksponatus dar kurį laiką palikti Lietuvoje.
O pasižvalgyti į pavasarėjantį Vilnių kviečiama nuo Gedimino pilies bokšto. Gedimino pilis – Lietuvos pasididžiavimas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Siekdami užtikrinti saugumą ir atkreipdami dėmesį į itin siaurus bokšto laiptus vienu metu negalėsime priimti daugiau kaip 20 asmenų“, – lankymo specifiką nulėmusį veiksnį įvardijo Gedimino pilies bokšto vedėja Asta Daunoravičienė.
Antruoju etapu, nuo gegužės 8 d., Lietuvos nacionalinis muziejus atidarys ir kitus savo padalinius: Vilniuje – buvusią areštinę ir Kazio Varnelio namus-muziejų, taip pat padalinius regionuose – Vinco Kudirkos muziejų, Jono Šliūpo memorialinę sodybą, Jono Basanavičiaus gimtinę.
Lietuvos nacionalinis muziejus gegužės 5-ąją atidaro duris kartu su kitais trimis nacionaliniais muziejais – Lietuvos nacionaliniu dailės muziejumi, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmais, Nacionaliniu M. K. Čiurlionio dailės muziejumi.
Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis dalyvavo Valdovų rūmų atkūrimo pabaigtuvių iškilmėse ir dviejų tarptautinių parodų – „Saksonijos kurfiurstai – Lietuvos didieji kunigaikščiai“ bei „Florencija renesanso ir baroko laikais“ – atidaryme. Vyriausybės vadovas pasveikino visus susirinkusius su Valstybės, Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo, diena.
„Prasminga ir simboliška, kad senosios Lietuvos valstybės pradžią ir vietą Europoje žyminčią datą minime Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose, kurių architektūros reliktai mena ir Mindaugo laikus. Pagaliau baigta atkurti istorinė Lietuvos valdovų rezidencija Vilniaus Žemutinėje pilyje. Šiandien nebeįsivaizduojame Lietuvos ir jos sostinės Vilniaus be Valdovų rūmų, kaip istorinio valstybingumo simbolio, gyvybingo kultūros ir istorinės atminties centro, Lietuvos europietiškumo ženklo“,- sakė premjeras.
Pasak Ministro Pirmininko, galima tik pasidžiaugti, kad nuo 2001 m. net šešios Vyriausybės, nepaisant jų partinės priklausomybės, rūpinosi šiuo Lietuvos tūkstantmečio programos projektu, simboliškai užbaigiamu minint Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį. S.Skvernelis 17-osios Vyriausybės ir valstybės vardu nuoširdžiai padėkojo visiems, prisidėjusiems prie šių rūmų atkūrimo.
Valdovų rūmuose atidarytos dvi tarptautinės parodos, neturinčios sau lygių Lietuvos muziejininkystės istorijoje.
„Tai suteikia mums išskirtinę progą pasigrožėti ne tik deimantais nusagstytomis brangenybėmis, Florencijos dailininkų darbais, bet ir išvysti gražiausius XVIII a. lietuvaičių portretus. Unikalu ir jautru, kad daugelis šių eksponatų papuošti Lietuvos herbais – Vyčiais“, – pabrėžė premjeras.
Vyriausybės vadovas padėkojo Dresdeno ir Florencijos meno bendruomenėms už šią puikią dovaną Lietuvai ir jos gyventojams bei sostinės svečiams. Jis taip pat išsakė padėkos žodžius jauno ir aktyvaus Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų darbuotojams, kurie savo veikla ir projektais kelia Lietuvos muziejininkystę į naują lygmenį.
Informacijos šaltinis – Lietuvos Respublikos Vyriausybė
Lietuvos Valdovų rūmai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Valdovų rūmuose pirmadienio vakarą pagerbti asmenys ir organizacijos, skatinančios emigrantus grįžti į Lietuvą ir padedančios jiems integruotis savo šalyje. Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio globojamas projektas „Kryptis Lietuva“ išrinko geriausias iniciatyvas.
Premjeras S. Skvernelis pabrėžė, kad pagalba norintiems grįžti į tėvynę – labai svarbi.
„Nesvarbu, prieš kiek mėnesių ar metų yra išvykę mūsų tautiečiai ieškoti laimės svetur, bet noras grįžti namo vis tiek yra išlikęs. Ar sugebėsime sužadinti tą jausmą ir kokiais būdais, priklauso nuo mūsų visų. To teigiamo jausmo, teigiamos emocijos labai reikia. Svarbiausia, kad tas impulsas būtų pasiųstas kiekvienam lietuviui, kuri jis begyventų“, – sakė Ministras Pirmininkas.
Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke dėkojo visiems, prisidedantiems prie emigravusių lietuvių pritraukimo atgal į tėvynę.
„Pasaulio lietuvių bendruomenės vardu dėkoju Ministrui Pirmininkui už iniciatyvą, skirtą sugrįžtančios Lietuvos išsipildymui. Taip pat sveikinu geriausių idėjų ir iniciatyvų autorius bei tuos, kurie pasirenka sugrįžimą į Lietuvą. Jie parsivežė svetur sukrautą patirtį, praplėtė savo pasaulėžiūrą ir net atsivežė savo kapitalą. Svarbiausia, kad lietuviai ne tik sugrįžtų, bet kad kiekvienas čia Lietuvoje turėtų sąlygas dirbti ir sumokėjęs mokesčius galėtų orai išgyventi bei laimingai auginti čia, Lietuvoje, vaikus“, – kalbėjo D. Henke.
„Už paskatinimą sugrįžti ir įsidarbinti Lietuvoje“ apdovanota privati Lino Stankaus iniciatyva „Backto.lt“. Jos organizatoriai rengia konferencijas lietuviams užsienio šalyse, skleidžia sėkmingo verslo Lietuvoje idėjas, padeda rasti partnerių ar potencialių darbdavių tėvynėje.
Nominacijoje „Už indėlį konsultuojant sugrįžtančius“ geriausiai įvertintas Migracijos informacijos centro portalas sugrįžtantiems www.renkuosiLietuva.lt. Šio centro specialistai asmeniškai konsultuoja norinčius grįžti į Lietuvą ir teikia visą juos dominančią informaciją apie įsidarbinimą, mokslus ir studijas, integraciją ir kitus klausimus.
„Už pagalbą sugrįžusiems integruotis Lietuvoje“ pagerbti Vilniaus lietuvių namai. Jau 27-erius metus juose laukiami lietuvių kilmės tremtinių ir politinių kalinių palikuonys, užsieniečiai ar Lietuvos piliečiai, atvykę ar grįžę nuolat gyventi Lietuvoje. Čia stengiamasi suvienyti skirtingų tautybių ir religijų žmones, išmokyti juos lietuvių kalbos, kultūros ir tradicijų.
Geriausios iniciatyvos apdovanotos pirmadienį Valdovų rūmuose apdovanojimuose „Kryptis Lietuva“. Šie apdovanojimai, pasak Vyriausybės spaudos tarnybos pranešimo, – tai dalis Globalios Lietuvos forumo „Valstybės ir diasporos partnerystė“. Renginys sukvietė apie 150 dalyvių iš 27 užsienio valstybių ir Lietuvos. Visi jie dvi dienas diskutavo apie užsienyje gyvenančių lietuvių tapatybės ir ryšio su Lietuvą išlaikymą, valstybės ir diasporos bendradarbiavimą, paramą ketinantiems grįžti ir jau sugrįžusiems užsienio lietuviams.
