Pasienyje su Baltarusija pradėta tiesti spygliuotos vielos užtvara. KAM nuotr.

LIETUVOS SOCIALDEMOKRATŲ DARBO PARTIJOS PAREIŠKIMAS

LSDDP yra šokiruota valdančiosios daugumos ir Vyriausybės veiksmais nesugebant suvaldyti grėsmes keliančias vis didesnį pavojų Lietuvos gyventojų saugumui. O URMo eksperimentai bandant eksportuoti demokratiją į kaimynines valstybes kelia klausimą apie ministerijos vadovybės adekvatumą.

Iš principo pritardami ES sankcijoms Baltarusijos diktatoriaus režimui, negalime sutikti su Lietuvos Vyriausybės pozicija, kuri ir toliau skurdina Lietuvos žmones. Per šias sankcijas Lietuva patirs didžiulius ekonominius nuostolius, ko pasekoje žmonės neteks darbo bei pragyvenimo šaltinio. Per Klaipėdos uostą gabenamų krovinų 1/3 tenka kroviniams iš Baltarusijos. Šių krovinių kiekio netekimas, tai daugiau nei 1 milijardų eurų krovos apimčių praradimas. Nuostolius patirs „Lietuvos gelžinkeliai“ bei Lietuvos vežėjai. O tai tūkstančiai prarastų darbo vietų ir gyventojų realių pajamų. Gyvas pavyzdys demontruojantis cinišką URMo vadovybės pozicija, prisdengiant ES sankcijomis, tai Druskininkuose esančios sanatorijos „Belorus“ keleto šimtų dirbančių Lietuvos piliečių įšaldytų atlyginimų problema, nuo kurios jie išaukiančiai nusišalino. Taip demonstruodami dabartinės valdžios aroganciją ir nepagarbą savo tautiečiams.

Geležinkelis. Slaptai.lt nuotr.

Mes reaikalaujame, kad bet kokie finansiniai nuostoliai patiriami Lietuvos valstybės būtų solidariai pasidalinti tarp visų ES narių ir mums kompensuoti. Negali vieni Lietuvos žmones nešti šią didžiulę naštą, kai tuo tarpu pagal skurdo rizikos vertinimus esame ES autsaideriai.

Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Taip vadinama pabėgėlių krizė jau kelinta savaitė eilinį kartą pademonstravo visų valdžios grandžių nesugebėjimą darniai ir operatyviai veikti. Mes tai vertiname kaip hibridinį karą, o į karinius veiksmus būtina atsakyti adekvačiai, kaip ir dera. Yra iškilusi reali grėsmė šalies nacionalniam saugumui. Ir šiai grėsmei atremti turi būti panaudoti visi valstybės resursai, tame tarpe ir KAMo.

Taip vadinamus pabėgėlius, tarp kurių realiai gali būti infiltruoti diversantai ir svetimų valstybių specialiųjų tarnybų pareigūnai, būtina kuo greičiau izoliuoti. Jokiu būdu negalima šios naštos užkrauti savivaldybėms, kurios tam neturi nei fizinių, nei finansinių pajėgumų. O užseinio reikalų ministras ponas G.Landsbergis pats asmeniškai privalėjo jau nuvykti į Turkiją ir Iraną ir ten tartis dėl pabėgėlių srauto sustabdymo, bei jau atvykusių  grąžinimo. O ES pagalba neturi būti žadama, bet jau konrečiai teikiama.

Reikalingas ir NATO profesionalus įsijungimas, bent padedant išaiškinti realius taip vadinamų pabėgėlių kėslus. O svarbiausia, kad Rytinė ne tik Lietuvos, bet ir ES siena turi būti nedelsiant aklinai uždaryta. Juk dabar mtome chaosą ir visiškai kiaurą sieną, o bet kurios Vyriausybės legityvumas vertinamas pagal jos sugebėjimą kontroliuoti valstybės sieną. Deja, kol kas šio egzamino ši Vyraisybė neišlaiko.

Priimta LSDDP Taryboje 2021 m. liepos 8 d.

2021.07.09; 13:00

Sutarties su Uzbekistano partneriais pasirašymo akimirka.
Sutarties su Uzbekistano partneriais pasirašymo akimirka.

Lietuva ir Uzbekistanas pasikeis papildomais leidimais, skirtais vežti krovinius tarptautiniais maršrutais, stiprins dvišalę partnerystę transporto srityje ir kartu spręs vežėjams aktualius klausimus.

Šie trys pagrindiniai susitarimai buvo priimti Susisiekimo ministerijoje įvykusiame bendrame Lietuvos ir Uzbekistano komisijos posėdyje dėl tarptautinio krovinių vežimo kelių transporto priemonėmis.

„Susitikime priimti dvišaliai sprendimai leis Lietuvos ir Uzbekistano vežėjams aktyviau plėtoti tarptautinius krovinių vežimus kelių transportu, sudarys palankesnes sąlygas abiejų valstybių prekybiniams ryšiams“, – sakė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius. Susitarta, kad dar šiemet Lietuvai papildomai bus perduota 100 leidimų, skirtų tarptautiniam krovinių vežimui iš/į trečiųjų (-iąsias) šalių (-is), Uzbekistanui – 100 tranzitinių leidimų. Posėdyje aptartos ir preliminarios leidimų kvotos 2017 m.

Komisija taip pat numatė dvišalės partnerystės transporto srityje perspektyvas, susitarė glaudžiai bendradarbiauti vežėjams aktualiais klausimais ir nuo šiol bendrus posėdžius rengti reguliariai.

Šis posėdis – tai pirmasis oficialus susitikimas po to, kai 1997 m. Lietuvos ir Uzbekistano Vyriausybės pasirašė susitarimą dėl keleivių ir krovinių tarptautinių vežimų tarp Lietuvos ir Uzbekistano bei tarp Lietuvos, Uzbekistano ir trečiųjų šalių.

Informacijos šaltinis – Lietuvos Susisiekimo ministerija.

2016.09.22; 05:53

Susisiekimo ministerija siekia Lietuvos ir Tadžikistano bendradarbiavimo transporto srityje, kad šalies vežėjams būtų atverta nauja rinka.

Numatomo dvišalio susitarimo dėl tarptautinio susisiekimo automobiliais projekto tikslas – skatinti prekybos ir ekonominių santykių plėtrą, palengvinti tarptautinio keleivių ir krovinių vežimo automobiliais iš vienos valstybės į kitą bei tranzitu per jų teritorijas reglamentavimą lygiateisiškumo ir abipusės naudos pagrindais.

Continue reading „Lietuvos vežėjams – nauja rinka Tadžikistane”

Europos Parlamento narė Laima Andrikienė aktyviai dalyvavo ginant Lietuvos vežėjų interesus Europos Sąjungos lygiu. Tai įrodo jos veiksmų ir įvykių po to chronologija.

Po antradienį, spalio 8 dieną, Europos Parlamento (EP) plenarinės sesijos posėdyje įvykusio L. Andrikienės ir D. Caspary bei L. Donskio žodinio klausimo Europos Komisijai dėl diskriminacinių muitinės procedūrų taikymo Lietuvos vežėjams Rusijos pasienyje svarstymo, kuriame dalyvavo ir už tarptautinę prekybą atsakingas Europos Komisijos narys K. de Gucht, jau kitą dieną, spalio 9-ąją buvo paskelbta, kad Rusijos Prezidentas V. Putinas įsakė nuo spalio 10 d. atšaukti sustiprintą Lietuvos vežėjų muitinės kontrolę Rusijos ir Lietuvos pasienyje.

Supažindiname su įvykių chronologija, kaip buvo pasiekta, kad EP plenarinėje sesijoje buvo svarstomas Lietuvos kausimas.

Continue reading „Kaip diskriminacinių priemonių prieš Lietuvos vežėjus klausimas svarstytas Europos Parlamente”

Kaip ir buvo tikėtasi, Europos Parlamente šį antradienį prasidėjo Lietuvos vežėjus diskriminuojančių tikrinimų Rusijos pasienyje svarstymai.

Nesiliaujant nuo rugsėjo 11 d. Rusijos muitininkų vykdomai Lietuvos krovininių vilkikų diskriminacinio pobūdžio kontrolei, šio klausimo svarstymą Europos Parlamente inicijavo Lietuvos atstovė Laima Andrikienė ir Vokietijos atstovas D. Caspary, abu – EP Tarptautinės prekybos komiteto nariai.

Antradienį vykusiame didžiausios Europos Parlamente Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos Užsienio reikalų darbo grupės posėdyje minėtų europarlamentarų parengtas žodinis klausimas Europos Komisijai buvo pristatytas ir, parėmus kitiems EP nariams, darbo grupės vardu pasiūlytas įtraukti į EP plenarinės sesijos darbotvarkę.

Continue reading „Dėl Lietuvos vežėjų tikrinimų Rusijos pasienyje svarstymų”