Lietuvos parlamento narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSKG) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas Berlyne aptarė Vokietijos brigados dislokavimą Lietuvoje klausimą. Politikas pabrėžia, kad derybos sėkmingai tęsiasi ir, pasak jo, dabar reikės mažiau kalbėti – daugiau dirbti.
 
„Pirmiausia reikia fiksuoti, kas jau yra padaryta. Vokiečiai yra priskyrę mums brigadą, iš esmės tik išimtinai Lietuvos gynybai, ne kažkokioms papildomoms funkcijoms, bet tik gynybai. Taip pat yra įkūrę ir labai greitai padarė vadavietės elementą Lietuvoje, kas irgi be galo yra svarbu… Taip pat yra numatytas labai intensyvus pratybų scenarijus, turėsime ir šiais, ir kitais metais pratybas bent dviejų vokiečių batalionų, tai rimti dalykai jau yra suplanuoti“, – apie padarytus darbus Eltai teigė NSGK pirmininkas kartu pridurdamas, kad atėjo laikas pradėti daryti kitus namų darbus.
 
„Dabar, natūralu, kad reikia žiūrėti į priekį, įgyvendinti tai, kas sutarta. Ir jau kokį mėnesį kalbu, kad reikia pradėti žingsnis po žingsnio strategiją, daryti namų darbus – tai didžiausias tenka vaidmuo Krašto apsaugos ministerijai. Reikia sukurti tinkamą infrastruktūrą, suplanuoti sandėliavimą, apgyvendinimą, vokiečiai irgi turi investuoti į Bundesverą, todėl noras, kad mūsų darbai susisinchronizuotų su Bundesvero stiprėjimu“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
 
Politikas teigia savo ruožtu sieksiantis raginti tolimesnius darbus, kad Lietuva judėtų link savo užsibrėžtų tikslų įgyvendinimo.
 
„Praktiniai dalykai turi būti pradėti, reikia mažiau kalbėti – daugiau dirbti. Tai tikrai garantuoju, kad NSGK, kiek leidžia galimybės, tikrai prisidės, ne tik raginsime, bet ir kaip parlamentinė kontrolė skatinsime darbus ir judėsime ta kryptimi“, – nurodė L. Kasčiūnas.
 
Šis meškinas, papuoštas Vokietijos ir Lietuvos vėliavomis, stovi prie Vokietijos ambasados būstinės Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

Vizito Berlyne metu NSKG pirmininkas brigados dislokavimą Lietuvoje aptarė su Bundestago gynybos komiteto pirmininke Agnes Strack Zimmerman, gynybos sekretore Siemtje Moeller, gynybos ministerijos Valstybės sekretor Siemtje Möller bei užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretoriumi Tobias Lindner.
 
ELTA primena, kad praėjusių metų pabaigoje Seime per metinę Lietuvos-Vokietijos forumo konferenciją kilo diskusijos dėl brigados Lietuvoje dislokavimo. Vokietijos ambasadorius Lietuvoje pažymėjo, jog kalbos, esą Vokietija atsitraukia nuo savo įsipareigojimų dėl brigados, yra įžeidžiančios, o viešai reiškiamas nepasitenkinimas neatsiųs nė vieno papildomo kario į Lietuvą.
 
Reaguodamas į kilusias diskusijas, Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis paragino G. Nausėdą pakartoti Berlyno ir Vilniaus susitarimą ir taip išsiaiškinti, ar šalys iš tikrųjų skirtingai skaito bendrą komunikatą ir nesutaria dėl kai kurių esminių jo detalių.
 
Prezidentūra netruko sureaguoti į užsienio reikalų ministro pareiškimą. Daukanto aikštės manymu, siūlymas paaiškinti Lietuvos prezidento ir Vokietijos kanclerio O. Scholzo pasirašytą susitarimą yra neatsakingas.
 
Rugilė Augustaitytė (ELTA)
 
2023.01.22; 05:36

Šis meškinas, papuoštas Vokietijos ir Lietuvos vėliavomis, stovi prie Vokietijos ambasados būstinės Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

Kilus įtampai tarp Berlyno ir Vilniaus dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje, prezidentas Gitanas Nausėda tikina, kad dvišalių santykių krizės – nėra.
 
„(Dvišalių santykių krizė – ELTA) tikrai nebręsta. Tikrai darysiu viską, kad nekiltų net menkiausių abejonių, kad mūsų santykiai yra labai produktyvūs, grįsti tarpusavio pasitikėjimu. Būtent toks ir buvo pirminis dokumentas, kurį pasirašėme su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu. Jis buvo grįstas besąlygišku vieno sąjungininko pasitikėjimu kitu sąjungininku“, – antradienį „Laisvosios Europos ir Laisvės radijo“ atidarymo renginyje žurnalistams sakė G. Nausėda.
 
„Jis buvo pasirašytas dar iki Madrido (NATO – ELTA) viršūnių susitikimo. Kitaip tariant, to susitikimo, kuriame dar turėjo būti nuspręsta dėl galimo užsienio karinės galios didesnio dislokavimo rytiniame NATO flange“, – kalbėjo šalies vadovas.
 
Prezidentas pripažino, kad dėl Vokietijos brigados diskutavimo Lietuvoje „mažiau darėme, bet daugiau diskutavome“, o vidiniai politikų nesutarimai buvo aptariami ir Vokietijoje.
 
„Šitos diskusijos turėjo tam tikrą atgarsį, tame tarpe ir Vokietijoje. Bet tikiuosi, kad tikrai turėsime ne vieną progą tuos šešėlius išnaikinti ir grįžti prie normalios kalbos ir, svarbiausia, darbų“, – teigė G. Nausėda.
Prezidentas Gitanas Nausėda ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas lankėsi Generolo Silvestro Žukausko poligone. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
 
„Prezidentas taip pat turi būti aktyviai įsitraukęs į šitą procesą, nes tik visų valdžios institucijų sutelktas darbas leis mums pasiekti galutinį tikslą“, – pabrėžė prezidentas.
 
ELTA primena, kad praėjusių metų pabaigoje Seime per metinę Lietuvos-Vokietijos forumo konferenciją kilo diskusijos dėl brigados Lietuvoje dislokavimo. Vokietijos ambasadorius Lietuvoje pažymėjo, jog kalbos, esą Vokietija atsitraukia nuo savo įsipareigojimų dėl brigados, yra įžeidžiančios, o viešai reiškiamas nepasitenkinimas neatsiųs nė vieno papildomo kario į Lietuvą.
 
Reaguodamas į kilusias diskusijas, Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis paragino G. Nausėdą pakartoti Berlyno ir Vilniaus susitarimą ir taip išsiaiškinti, ar šalys iš tikrųjų skirtingai skaito bendrą komunikatą ir nesutaria dėl kai kurių esminių jo detalių.
 
Prezidentūra netruko sureaguoti į užsienio reikalų ministro pareiškimą. Daukanto aikštės manymu, siūlymas paaiškinti Lietuvos prezidento ir Vokietijos kanclerio O. Scholzo pasirašytą susitarimą yra neatsakingas.
 
Lukas Juozapaitis (ELTA)
 
2023.01.11; 07:51