Linas Linkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Buvęs užsienio reikalų ministras, dabar ambasadorius ypatingiems pavedimams Linas Linkevičius sako, kad dėl „Leopard“ tankų skyrimo Ukrainai apsispręsti turėtų ne vien tik Vokietija. Jo teigimu, tai turėtų būti visų koalicinių šalių klausimas.
„Vėlgi, ta koalicija, kuri turi tuos „Leopard“ tankus, ji turbūt ir turėtų apsispręsti, pasikoordinavusi ne tik tankų tiekimą, nes patiekti kuopą tankų be logistikos, aprūpinimo, remonto – tai nėra didelis žingsnis. Nes po trumpo laiko tokie (tankai – ELTA) gali net ir išeiti iš rikiuotės, ypač žinant, kad yra karo sąlygos – ne paradui juk siunčia. Tai visa tai reikia apspręsti“, – LRT televizijos laidoje „Svarbi valanda“ sakė L. Linkevičius.
Ambasadoriaus teigimu, koalicijai net ir neturint Vokietijos lyderystės šiuo klausimu pakaktų politinės valios leisti Vokietijoje pagamintus ginklus eksportuoti. Tai, L. Linkevičiaus įsitikinimu, jau būtų žingsnis į priekį.
Ambasadorius pabrėžia ir tai, kad Europa apskritai smarkiai vėluoja skirdama ginkluotę Ukrainai.
„Vis tik labai svarbu yra tempas. (…) Jei anksčiau kalbėdavome, kad (šalys – ELTA) nenorėjo prieštankinių „Javelin“ ginklų siųsti, nenorėjo „Bradley“ transporto priemonių, nenorėjo „Himars“ ar kitų raketinių sistemų, „Patriot“ sistemų siųsti – visa tai dabar jau nuspręsta, bet viskas vėluoja per taktą“, – sakė L. Linkevičius.
Linas Linkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Ambasadorius ypatingiems pavedimams Linas Linkevičius teigia, kad diskusijos dėl rusų dezertyrų įsileidimo į Europos Sąjungą (ES) turėtų vykti Bendrijos mastu. Reaguodamas į Berlyno pareiškimus, kad Vokietija yra pasirengusi priimti nuo karo tarnybos prievolės bėgančius rusus, diplomatas pabrėžė, kad priimant visus rusus Europos šalyse gali kilti rimtų saugumo problemų.
„Viena vertus, tai nėra paprasta pagalba žmogui. Kita vertus, tai galimai sukūrimas kažkokių saugumo įtampų, kurių visiškai šiuo metu niekam nereikia“, – Eltai sake L. Linkevičius.
„Mobilizacijos atveju kilo grėsmė jiems (rusams – ELTA) patiems ir jie mėgina dėl to išsisukti. Bet žmonės iš esmės nepasikeitė. Mes esame tikrai girdėję ir matę tuos sociologinius tyrimus, kur daugelis kalba, kad 3/4 visuomenės palaiko šitą karą. Vadinasi, tie žmonės vis tiek gali sukelti grėsmę saugumui“, – situaciją vertino ekspertas.
Anksčiau šią savaitę Užsienio reikalų ministerija pranešė, kad visų Rusijos piliečių humanitarinių vizų prašymus Lietuva ir toliau vertins individualiai. Tokią šalies poziciją L. Linkevičius vertino kaip „gana lanksčią ir nekategoriška“. Buvęs užsienio reikalų ministras mano, kad ir kitų ES šalių elgesys turi išlikti panašus ir nuoseklus.
„Yra humanitariniai atvejai, kai žmonės yra persekiojami ar dar labiau persekiojami po kilusių viešų demonstracijų. Ką gali žinoti – galbūt jie pakeis savo nuomonę. Čia yra labai individualūs atvejai. Bet mes kalbame, kad neturėtume masiškai uždegti žalios šviesos visiems, kurie dabar čia bėga, nes nežinia, ką jie po to čia veiks“, – kalbėjo jis.
Apie Rusijos visuomenės reakciją: kur jie visi buvo, kai buvo informacija apie Bučą?
Abejoti, ar Europa turėtų priimti visus nuo mobilizacijos bėgančius rusus, verčia ir didžiuosiuose Rusijos miestuose kilę protestai – pasak L. Linkevičiaus, jie yra gerokai pavėluoti.
„Peršasi tokia nuomonė, kad visa visuomenė tylėjo, galbūt dauguma apsimetė, kad išvis nedalyvavo politikoje, žiūrėjo per televiziją į tą karą ir staiga karas atėjo arti prie jų pačių, pradėjo grasinti jiems patiems. Tada išėjo į gatves. Kiek kas turėjo pinigų – pabėgo arba dar mėgina pabėgti iš šalies. Tą rodo ir kamščiai prie sienų, ir (skrydžių – ELTA) bilietų kainos. Tie, kas neturi tam lėšų, išeina į gatves protestuoti“, – teigė diplomatas.
„Tai tikrai, prieštaringi jausmai. Viena vertus, galima suprasti tą jų protestą. Bet kur jie visi buvo, kai buvo informacija apie skerdynes Bučoje?“ – svarstė jis. Linas Linkevičius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Visgi, žinios apie mobilizaciją sukėlė didžiulę Rusijos visuomenės įtampą, sako ambasadorius, todėl protestų banga gali būti esminių pokyčių Rusijoje pradžia.
„Paprastai Rusijoje vyksta kažkokie pokyčiai ne tada, kai žmonės bando protestuoti, bet kai vyksta karas, revoliucijos – tada kažkas pasikeičia. Dabar, matyt, irgi toks atvejis, kai karas atėjo į pačią Rusiją. Žmonės pajuto, kad tai susiję su jais pačiais ir jie turi kažkaip reaguoti – arba pasiduoti ir kaip iki šiol toleruoti visa tai, ką su jais daro, arba imtis pokyčių, nes pokyčių Rusijoje gali imtis tik patys rusai“, – pabrėžė L. Linkevičius, akcentuodamas, kad ir prognozuoti, kokios bus šių įvykių pasekmės, yra sunku.
ELTA primena, kad trečiadienį Vladimiras Putinas pasakė kreipimąsi į tautą, kuriame pareiškė, kad šalyje skelbiama dalinė mobilizacija. Žinia apie mobilizaciją sukėlė gyventojų neramumus – protestų metu sulaikyta daugiau kaip 1 tūkst. rusų. Oro linijų ir kelionių agentūrų duomenimis, trečiadienį paaiškėjo, kad šią savaitę beveik visi skrydžiai iš Rusijos jau užsakyti – žmonės, nenorintys dalyvauti kare, bando išvykti iš šalies.
V. Ušackas tapo „Avia Solutions Group“ direktorių tarybos nariu. „Avia Solutions Group“ nuotr.
Prezidento Gitano Nausėdos pareiškimas apie tai, kad jis nemato galimybės, jog buvę užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministrai Linas Linkevičius bei Raimundas Karoblis pretenduotų užimti ambasadorių postus JAV ir Europos Sąjungoje, susilaukė nevienareikšmiškų įvertinimų. Ypač sukritikuotas šalies vadovo išsakytas argumentas, kad kadencijas baigusiems ir tinkamai savo pareigas atlikusiems ministrams yra būtinas „politinis atšalimas“.
Savo ruožtu diplomatas, buvęs užsienio reikalų ministras ir Lietuvos ambasadorius JAV Vygaudas Ušackas sako, kad šioje istorijoje reikia atkreipti dėmesį ir kitą problemą.„Avia Solutions Group“ direktorių valdybos nario teigimu, didžiausia klaida yra ne tai, kad prezidentas nepritarė buvusių ministrų kandidatūroms, tačiau, kad strategiškai svarbiose valstybėse Lietuva ilgą laiką neturi savo atstovų. Tai, įsitikinęs V. Ušackas, yra netoleruotina ir kiekvieną dieną nuostolius Lietuvai nešanti problema.
Pasak jo, nors paaiškinimas dėl „politinio atšalimo“ ir atrodo keistai, šalies vadovas turi teisę į savo išreikštą poziciją.
„Tokia yra prezidento valia. Kuomet buvau pats ministru, niekada neidavome su viena (kandidato į ambasadorius – ELTA) pavarde, tardavausi dėl kelių kandidatų ir ne visoms kandidatūroms būdavo pritariama“, – Eltai sakė V. Ušackas. Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.
„Nors L. Linkevičius bei R. Karoblis ir yra profesionalai, prezidentas turi savo poziciją ir ją privalome gerbti“, – pažymėjo jis.
Komentuodamas nevienareikšmiškai viešojoje erdvėje palydėtą prezidento apsisprendimą neskirti buvusių ministrų ambasadoriais Vašingtone ir Briuselyje, V. Ušackas akcentus deda ne tiek pačiam faktui – neskirti konkrečių asmenų, kiek, pasak jo, sisteminėms ydoms, esančioms už užsienio politiką atsakingose struktūrose. Buvęs užsienio reikalų ministras pažymėjo, kad kuo tikriausias apsileidimas pusę metų neturėti savo atstovo strategiškai svarbiausiose Lietuvai valstybėse.
„Lietuva sau svarbiausiose valstybėse JAV, Vokietijoje ir ES ambasadorių neturi kone puse metų. Parodykite mums kitą valstybę, kuri beveik 6 mėnesius neturėtų ambasadoriaus JAV? To negalima pateisinti. Turint galvoje strateginę JAV, Vokietijos ir ES strateginę svarbą Lietuvai – aš to kitaip nei sisteminio visų aukščiausių pareigūnų, atsakingų už diplomatinių atstovų ir ambasadorių parinkimą bei paskyrimą, apsileidimo nepavadinčiau“, – teigė V. Ušackas, kartu neatmesdamas, kad, galbūt, esama situacija kai kuriose Lietuvos atstovybėse susiklostė ir dėl asmeninių politikų interesų.
„Galbūt politikai puoselėjo norus turėti atsarginį variantą, jei kartais nelaimėtų rinkimų. Bet atsakinga valstybė to sau leisti negali“, – samprotavo jis.
„Kiekviena diena yra prarasta galimybė reikšti mūsų interesus ir stiprinti palankumą Lietuvai tiek iš ES, tiek iš JAV ir Vokietijos“, – pridūrė buvęs ambasadorius JAV.
Linas Linkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
V. Ušacko teigimu, ambasadorių rotacijos negali užtrukti ištisų mėnesių. Todėl, pasak jo, Lietuva turėtų sekti didžiųjų valstybių ar tarptautinių struktūrų pavyzdžiu, kuomet jau kitą dieną ambasadorius pakeičia kadenciją baigusį savo pirmtaką. Raimundas Karoblis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Galiausiai V. Ušackas sakė manąs, kad dabar tiek Prezidentūra, tiek Užsienio reikalų ministerija turėtų dėti pastangas, jog patirtį sukaupę L. Linkevičius ir R. Karoblis atsidurtų svarbiose tarptautinių organizacijų postuose.
„Lietuva yra labai silpnai įsitvirtinusi Jungtinėse tautose, Europos Sąjungos, Europos Komisijos aukštuosiuose postuose… Tad tokie žmonės, su ministrų kompetencijų ir patirties bagažu, gali tikrai pretenduoti į labai stiprias pozicijas“, – teigė V. Ušackas.
ELTA primena, kad šiuo metu Lietuva neturi paskirtų ambasadorių JAV, Vokietijoje, ES, Turkijoje, Australijoje, UNESCO, Europos Taryboje.
Prezidentas G. Nausėda pastarąją savaitę pareiškė nematantis galimybės, kad buvę užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministrai pretenduotų užimti ambasadorių postus JAV ir Europos Sąjungoje.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius šią savaitę dirbs nuotoliniu būdu, nes pagal Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) rekomendaciją jam teko izoliuotis paaiškėjus, kad dviem Prancūzijos delegacijos nariams, dalyvavusiems Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono delegacijoje vizito Lietuvoje metu, buvo nustatytas teigiamas koronaviruso testas.
„Taip, ministras, vadovaudamasis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) rekomendacija, saviizoliavosi“, – Eltai teigė užsienio reikalų ministro atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė.
Anot R. Jakilaitienės, ministras dar laukia COVID-19 testo rezultatų.
Praėjusią savaitę teigiamas koronaviruso testas buvo nustatytas dviem Prancūzijos delegacijos nariams, dalyvavusiems Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono vizito Lietuvoje metu vykusiuose renginiuose.
Po šio informacijos šalies vadovui Gitanui Nausėdai ir pirmajai poniai Dianai Nausėdienei buvo profilaktiškai atlikti COVID-19 testai, kurie buvo neigiami.
Prezidento atstovas spaudai Antanas Bubnelis Eltai patvirtino, kad šiuo metu saviizoliacijoje yra 3 Prezidentūros darbuotojai.
Astravo rajone Baltarusijoje atidarytas lietuviškai kalbantis darželis
Gardino regiono, Astravo rajono, Rimdžiūnų kaime penktadienį iškilmingai atidaryti du darželiai – Rimdžiūnų vaikų darželis lietuvių mokomąja kalba ir Rimdžiūnų vaikų darželis baltarusių mokomąja kalba.
Nuo 1994 m. veikiantis Rimdžiūnų vaikų darželis mokomąja lietuvių kalba iki šiol veikė atskirame 170 kv. m pastate. Per 25 metus pastatas tapo beveik avarinės būklės, todėl Baltarusijos institucijos nuo šių metų rugsėjo buvo uždraudusios ikimokyklinio ugdymo paslaugų teikimą šioje įstaigoje.
Šių metų vasario pradžioje Rimdžiūnuose susitikę užsienio reikalų ministrai Vladimiras Makėjus ir Linas Linkevičiaus nusprendė dėti pastangas, kad nuo rugsėjo 1 d. Rimdžiūnų vaikų darželio auklėtiniai būtų „apgyvendinti” Rimdžiūnų vidurinės mokyklos patalpose.
Mokyklos patalpos per kelis mėnesius buvo rekonstruotos, ikimokyklinukai ir mokytojai gavo ne tik atnaujintas patalpas, bet ir naują įrangą, baldus.
Dabar bendroje įmonėje „Lietuvos kultūros, švietimo ir informacijos centras“ yra du vaikų darželiai baltarusių ir lietuvių kalbomis, dvi vidurinės mokyklos baltarusių ir lietuvių kalbomis, biblioteka.
Baltarusijos ambasados Lietuvoje teigimu, Astravo krašto lietuvių diaspora jau seniai turėjo galimybę mokytis vidurinėje mokykloje lietuvių mokomąja kalba, čia leisti laisvalaikį, organizuoti įvairias nacionalines šventes ir renginius, o ikimokyklinio amžiaus vaikų apgyvendinimo klausimas ilgą laiką išliko labai opus.
Tuo rūpinosi abiejų šalių Švietimo ministerijos, jungtinėje patariamojoje komisijoje dirbo šalių Užsienio reikalų ministerijos, vietos valdžios institucijos.
Baltijos šalių ministrų pirmininkų ir Izraelio valstybės ministro pirmininko B. Netanyahu susitikimas. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Dvišalių santykių aktualijas, pažymint abipusį interesą stiprinti ryšius, plėtoti politinį ir ekonominį bendradarbiavimą, ypač gyvybės mokslų srityje, telefonu aptarė Lietuvos ir Izraelio diplomatijos vadovai. Tai pirmas užsienio reikalų ministrų Lino Linkevičiaus ir Gabi Ashkenazi pokalbis po pastarojo paskyrimo ministru. Lietuvos ambasadorė Lina Antanavičienė įteikė skiriamuosius raštus Izraelio prezidentui. URM nuotr.
„Lietuvą ir Izraelį sieja ypatingi istoriniai ir kultūriniai ryšiai. Pasisakome už dar glaudesnius ryšius su Izraeliu, taip pat – ir geresnį dialogą tarp Izraelio ir Europos Sąjungos“, – pokalbio metu sakė L. Linkevičius.
Kalbėdamas apie valstybes siejančią istoriją, ministras L. Linkevičius pristatė Gaono metams paminėti skirtus planuojamus renginius, pakvietė kolegą, padėčiai leidžiant, apsilankyti Lietuvoje.
Izraelis griauna palestiniečių namus rytiniame Jeruzalės priemiestyje. EPA-ELTA nuotr.
Pasak pranešimo, pokalbio metu aptartas COVID-19 pandemijos poveikis valstybėms ir taikomos priemonės. Ministrai taip pat kalbėjo apie padėtį Artimuosiuose Rytuose ir Artimųjų Rytų taikos proceso problemas. Izraelio smūgių Gazos Ruožui aukomis tapo 31 palestinietis. EPA-ELTA nuotr.
Izraelio ministras pabrėžė, kad Izraelis jaučiasi atsakingas už regiono stabilumą bei sieks išlaikyti gerus santykius su kaimyninėmis valstybėmis ir atnaujinti tiesiogines derybas su Palestina.
Ministras L. Linkevičius pažymėjo poreikį susilaikyti nuo vienašališkų veiksmų ir teigė, kad tik tiesioginėmis derybomis pasiektas dviejų valstybių sprendimas gali užtikrinti tvarią taiką regione.
Linas Linkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Audronius Ažubalis, Arvydas Anušauskas ir Paulius Saudargas kreipiasi į Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkę Laurą Matjošaitytę, prašydami apsvarstyti ir pateikti paaiškinimą dėl ministro Lino Linkevičiaus kandidatavimo vienmandatėje Pasaulio lietuvių apygardoje.
Kreipimesi teigiama, kad Seimo narys, užsienio reikalų ministras L. Linkevičius šių metų spalio 11 d. Seimo rinkimuose savo kandidatūrą kelia vienmandatėje Pasaulio lietuvių apygardoje, nors Seimo rinkimų įstatymo nuostatos numato tam tikras atsakomybes dėl balsavimo užsienyje.
„Tai, kad organizuojant rinkimus užsienyje Užsienio reikalų ministerijai tenka išskirtinis vaidmuo, o Lietuvos diplomatinė tarnyba yra statutinė organizacija, todėl ir santykiai joje tarp vadovo ir pavaldinių yra žymiai labiau hierarchizuoti, daugiau „vertikalės“, paskatino mus su kolegomis kreiptis į VRK“, – teigia Seimo narys A. Ažubalis.
Seimo narys A. Anušauskas pabrėžė, kad ministras turi aiškiai deklaruoti savo veiklą.
„Rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu ministras turi aiškiai deklaruoti, kada jis užsienio apygardoje veikia kaip kandidatas, nevažinėjantis į susitikimus už mokesčių mokėtojų pinigus, ir kada kaip ministras – vykstantis tik darbiniais reikalais, o ne agituoti už save“, – pažymėjo A. Anušauskas.
„Nepaisant išskirtinai svarbaus užsienio reikalų ministro vaidmens Pasaulio lietuvių bendruomenėje, kyla klausimas, ar kai rinkimus šioje apygardoje organizuoja Užsienio reikalų ministerija, ten pat kandidatuojantis URM ministras neįsivelia į interesų konfliktą. Panaši kolizija susidarytų, jei į rinkimus kažkurioje apygardoje veržtųsi VRK pirmininkė“, – apibendrino P. Saudargas.
L. Linkevičius, susitikęs su užsienio lietuvių jaunimu: esate visuomet laukiami. URM nuotr.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius susitiko su užsienio lietuvių jaunimu, šiuo metu atliekančiu stažuotes Lietuvoje pagal Kazickų šeimos ir Tautos fondų (JAV) remiamas programas.
Sveikindamas iš Airijos, Belgijos, Jungtinės Karalystės, Nyderlandų ir kitų šalių atvykusius studentus ministras džiaugėsi, kad jie profesinei patirčiai įgyti renkasi Lietuvos įmones ir asociacijas.
„Dirbdami, bendraudami ir keliaudami po Lietuvą tikiu, užmegsite prasmingus ilgalaikius ryšius. Čia esate visuomet laukiami – tiek nusprendę susieti savo tolesnę veiklą su Lietuva, jos ateitimi, tiek puoselėjantys tvirtą ryšį su Lietuva, gyvendami užsienio šalyse”, – sakė ministras.
Susitikimą inicijavo Kazickų šeimos fondo sukurta ir globojama programa „Bring Together Lithuania”, kurios tikslas – suteikti lietuvių kilmės jaunimui profesionalios patirties, padėti pažinti modernią Lietuvą. Studentai stažuotes atlieka „Transparency International” Lietuvos skyriuje, Šiuolaikinio meno centre, Lietuvos kultūros institute, „Western Union Lietuva”, „Thermo Fisher Scientific”, „Mogo-Finance” ir kitur.
Užsienio reikalų ministerija yra „Globalios Lietuvos” – užsienio lietuvių įsitraukimo į valstybės gyvenimą – kūrimo programos koordinatorė.
Dėl padėties šiauriniame Armėnijos ir Azerbaidžano pasienyje užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius telefonu kalbėjosi su Armėnijos užsienio reikalų ministru Zohrabu Mnatsakanyanu ir Azerbaidžano užsienio reikalų ministru Jeyhunu Bayramovu.
Kaip praneša Užsienio reikalų ministerija, pokalbiuose aptarta padėtis prie Armėnijos-Azerbaidžano sienos, kur nuo liepos 12 dienos vyksta intensyvūs susišaudymai, iš abiejų pusių pareikalavę žmonių aukų ir sužeistų, padaryta daug žalos civilinei infrastruktūrai.
L. Linkevičius išreiškė užuojautą žuvusiųjų artimiesiems, pažymėjo, kad Lietuvą su abejomis Kaukazo šalimis sieja draugiški santykiai, todėl esame ypatingai suinteresuoti, kad situacija būtų kuo greičiau suvaldyta.
„Atsinaujinęs ginkluotas konfliktas tarp dviejų Rytų Partnerystės šalių kelia didžiulę grėsmę saugumui regione. Konfrontacija nereikalinga nei vienai iš šalių, dabar svarbiausia ryžtingai suvaldyti situaciją, padaryti strateginę pauzę, nutraukiant ugnį ir susilaikant nuo bet kokių veiksmų, kurie galėtų skatinti tolesnį eskalavimą”, – pabrėžė užsienio reikalų ministras, kviesdamas šalis išnaudoti turimas dvišalio komunikavimo galimybes bei pažymėdamas stipresnio ESBO Minsko grupės įsitraukimo būtinybę.
Situaciją Armėnijos ir Azerbaidžano pasienyje L. Linkevičius telefonu aptarė ir su Turkijos užsienio reikalų ministru Mevlutu Cavusoglu. Pokalbyje pažymėta, kad konfrontacija neatneš naudos nei vienai iš pusių, pabrėžta būtinybė, kad šalys griežtai laikytųsi ugnies nutraukimo.
Minint Pasaulio lietuvių vienybės dieną, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius padėkojo lietuviams visame pasaulyje už tarpusavio pagalbą COVID-19 pandemijos metu.
Pasak ministro, pasaulinė pandemija tapo iššūkiu mums visiems, todėl gyvenančių užsienyje tautiečių pagalba tapo nepamainomu ramsčiu sudėtingoje situacijoje.
„Noriu nuoširdžiai padėkoti kiekvienam, kuris į sunkią padėtį patekusiam tautiečiui ištiesė pagalbos ranką. Jūs tapote milžinišku gelbėjimo tinklu, kuris leido žinoti, kad ypač sudėtingose situacijose yra į ką atsiremti. Tai tapo gražiu liudijimu, kad „Globalios Lietuvos” idėja tarp viso pasaulio lietuvių yra gyva”, – teigė ministras.
Sudėtingiausiu pandemijos laikotarpiu pasaulio lietuviai padėjo į bėdą patekusiems tautiečiams, organizavo pagalbos akcijas medikams bei paveiktoms visuomenės grupėms.
„Buvo aukojama Lietuvos COVID-19 pasekmių mažinimo fondui, kitiems fondams bei visuomeninėms iniciatyvoms – ir kaip visuomet – didesnė dalis visos pagalbos buvo suteikiama tyliai, nesireklamuojant. Visa Jūsų suteikiama pagalba tarsi cementas stiprino ir, tikiu, toliau stiprins mūsų Tėvynės pamatus”, – pabrėžė ministras.
Ministras paragino lietuvius visame pasaulyje ir toliau savo žiniomis ir darbais prisidėti prie modernios ir klestinčios Lietuvos kūrimo bei lietuvybės pasaulyje išlaikymo.
Linas Linkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Nuo pandemijos krizės pradžios Užsienio reikalų ministerija (URM) ir diplomatinės atstovybės padėjo į Lietuvą grįžti tūkstančiams piliečių, sakė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, antradienį nuotoliniu būdu susitikęs su Lietuvos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir atstovybių prie tarptautinių organizacijų vadovais.
Ministras padėkojo diplomatinių atstovybių vadovams už susitelkimą ir vieningą atsaką į COVID-19 pandemijos sukeltus iššūkius, sakoma URM pranešime.
„Dar niekada diplomatai ir Užsienio reikalų ministerija nebuvo taip plačiai atsivėrusi bendravimui su žmonėmis. Ministerija ir diplomatinės atstovybės padėjo į Lietuvą grįžti tūkstančiams piliečių – nuo pat krizės pradžios, kelias savaites visą parą ir be poilsio dienų, piliečiams buvo teikiama informacija apie galimybes grįžti į Lietuvą, organizuojami repatrijavimo skrydžiai, ieškoma medicinos priemonių bei organizuojamas jų siuntimas į Lietuvą“, – sakė L. Linkevičius.
Su diplomatinių atstovybių vadovais ministras taip pat aptarė veiklos gaires ir darbą pandemijos sąlygomis. L. Linkevičius pabrėžė Lietuvos interesų gynimo svarbą Europos Sąjungoje ir NATO, o taip pat nuolatinius iššūkius suvaldant nesaugios Astravo atominės elektrinės keliamas grėsmes, strateginių partnerysčių stiprinimą su JAV, Vokietija, Lenkija, dėmesį energetiniams projektams, paramą Rytų Partnerystės šalių siekiams, daugiašališkumo išsaugojimo būtinybę, paramą demokratiniams procesams, žmogaus teisių gynimui.
Viena svarbiausių diplomatinės tarnybos veiklos krypčių ministras įvardino kovą su dezinformacija ir propaganda.
„Kova prieš istorijos perrašymą, dezinformaciją, propagandą, melagienas bei objektyvios informacijos pateikimas ir toliau išliks vienu iš svarbiausių prioritetų“, – akcentavo ministras.
Susitikime taip pat aptartas siekis stiprinti diplomatinę tarnybą – tiek tobulinant teisinį tarnybos veiklos reguliavimą, tiek plečiant atstovavimo geografiją ir daugiau dėmesio skiriant ekonominių funkcijų atlikimui.
Nuotoliniu būdu rengiamame susitikime dalyvavo visos (61) Lietuvos diplomatinės atstovybės pasaulyje.
Gintaras Visockas, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.
Visai neseniai keli lietuviški leidiniai pažėrė informacijos apie buvusį Azerbaidžano pareigūną milijonierių, kuris turto, pasirodo, turįs net Lietuvoje. Tuose pranešimuose išvardytos buvusio Azerbaidžano nacionalinio saugumo ministro Eldaro Mahmudovo ir jo šeimos valdomos bendrovės bei nekilnojamasis turtas tiek Jungtinėje Karalystėje, Liuksemburge ir Ispanijoje, tiek ir Lietuvoje.
Turi turto ir Lietuvoje
Tyrimas atskleidė, kad turto vertė – maždaug 100 mln. eurų. Iš kur Lietuva susirinko šiuos duomenis? Žinių apie 2004 – 2015-aisiais metais Azerbaidžano saugumui vadovavusio E.Mahmudovo pinigus pateikė tarptautiniai tiriamosios žurnalistikos centrai OCCRP, „Finance Uncovered“ ir „Transparency International“. Jie išanalizavo praėjusių metų lapkritį iš banko „Cayman National Bank“, veikiančio Meno saloje, į viešumą patekusius dokumentus.
Pirmasis užsienyje šios temos ėmėsi, regis, britų „The Guardian“ laikraštis. Lietuvoje – 15min.lt internetinis leidinys. Tema išties įdomi, neabejotinai galinti padidinti leidinio tiražą.
Ginklų kontrabanda
Bet neišnarpliotų Pietų Kaukazo paslapčių esama ir daugiau. Štai buvęs Armėnijos ambasadorius Vatikane, buvusio Armėnijos prezidento Seržo Sargsiano žentas Mikaelas Minasianas savo asmeninėje paskyroje Facebooke paskelbė daug triukšmo sukėlusį videopranešimą apie skandalus, į kuriuos, jo tvirtinimu, įsipainiojo dabartinis Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas.
Tas videokomentaras paskelbtas gegužės 30-ąją rubrikoje „Melo pabaiga“. Pranešimo pavadinimas – „Nelegali prekyba ginklais, „priešistorinių“ ginklų įsigijimo sandoris, korupcija ir ignoruojamos mirtys“.
Buvęs Armėnijos ambasadorius prie Šventojo Sosto ponas Mikaelas Minasianas pažymi, jog esama neginčijamų faktų, bylojančių, jog premjeras Nikolas Pašinianas įtraukė šalį į juodąjį prekybos nelegaliais ginklais tinklą, taip pat sutepė savo reputaciją prekyba kontrabandinėmis cigaretėmis. O kad paslėptų nuodėmes, vieną savo patarėją gegužės 23 dieną slapta komandiravo į Voronežą, kad ten šis surengtų slaptas derybas su Rusijos slaptųjų tarnybų atstovais.
Buvęs Armėnijos diplomatas taip pat tvirtina: „Yra faktų, kad N.Pašiniano atstovas su kažkokiu Davidu Galstianu iš Voronešo nuvyko į Maskvą, kad ten su Rusijos gynybos ministerijos pareigūnais sureguliuotų į paviršių iškilusį skandalą dėl nelegalios prekybos ginklais. Taigi N.Pašinianas dėl savo asmeninių reikalų kenkia ne vien Armėnijos prestižui. Jis kenkia ir šalies saugumui“.
Ar tarptautiniai tiriamosios žurnalistikos centrai OCCRP, „Finance Uncovered“ ir „Transparency International“ imsis šios temos? Beje, ši informacija smulkiai išguldyta armenianreport.com leidinyje, tad Azerbaidžanas – niekuo dėtas. Lietuvai ši tema taip pat turėtų rūpėti. Juk čia pat – Rytų partnerystės programos renginiai.
Mafija posėdžiavo Lietuvoje
Taip pat būtų įdomu išgirsti, ar tarptautinė tiriamoji žiniasklaida deramai išanalizavo 2018-aisiais metais birželio ir rugpjūčio mėnesį Ispanijoje sulaikytų armėnų – gruzinų mafijos lyderių darbelius? Priminsiu: 2018 metų birželio 26-ąją Ispanijos teisėsauga sudavė skaudų smūgį armėnų mafija vadinamai grupuotei (be 129 narių suimti ir septyni „įteisinti vagys“). Tąsyk atliktos 74 kratos Ispanijos miestuose Madride, Barselonoje, Valensijoje, Granadoje, Alikantėje, Marbelyje. Kratų metu paimta 100 tūkst. eurų grynaisiais, 9 šaunamieji ginklai, neperšaunamos liemenės bei įrenginys, skirtas perlydyti brangiuosius metalus.
Artiomas Sargsianas (Saratovskij) – įteisintas vagis iš armėnų mafijos sindikato
Intensyvus tyrimas dėl armėnų mafijos (Armenian Power) pradėtas, kai Ispanijos teisėsauga nustatė, jog Marbelio mieste gyvena keletas asmenų, palaikančių ryšius su vienu iš įtakingiausių „įteisintų vagių“ Europoje. Pasirodo, tas ypač įtakingas „įteisintas vagis“ yra gyvenęs ir Lietuvoje – būtent iš Lietuvos vadovavo gaujai, kurią Ispanijos teisėsauga sučiupo 2018-ųjų birželio mėnesį.
Ispanijos policijos duomenimis, mafijos atstovas Artiomas Sargsianas (pravardė – Artiom Saratovskij) – tai būtent tas žmogus, kuris po pasikėsinimo į vieno jo kontroliuojamos organizacijos nario gyvybę, įsakė Ispanijoje veikiantiems armėnų mafijos nariams susirinkti Lietuvoje – čia aptarti nesutarimus tarp gaujų.
Ar mes jau žinome, kas ir kodėl leido atvykti A. Sargsianui su savo sėbrais į Lietuvą?
Apie gruzinų mafiją – nė žodžio
Belieka dar pridurti, kad 2017-aisiais metais Ispanijos teisėsauga sudavė skaudų smūgį gruzinų mafijai, kuomet sučiupo 30 gruzinų, kaltinamų priklausius gruzinų mafijai. Bet ar apie tai tarptautiniai tiriamosios žurnalistikos centrai OCCRP, „Finance Uncovered“ ir „Transparency International“ parašė bent vieną eilutę? Ką šia tema rašė lietuviškasis 15min.lt?
Ką paskelbė ESISC?
2017 metais europietiška organizacija European Strategic Intelligence and Security Center (Europos Strateginės žvalgybos ir saugumo centras) paskelbė sensacingą ataskaitą.
The European Strategic Intelligence and Security Center (ESISC)
Minėtoje ataskaitoje pasakojama, kaip Azerbaidžanas atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje. Pasirodo, prieš Azerbaidžaną ilgai, metodiškai, kryptingai rengtas sąmokslas, kurio užsakovai – po visą pasaulį išsibarsčiusi armėnų diaspora, dirbtinai kursčiusi lobistines Europos organizacijas. Europos Strateginės žvalgybos ir saugumo centro (veikia Belgijoje nuo 2002 metų; sutrumpintas pavadinimas – ESISC) demaskuoti europiečiai politikai, tampriai susidraugavę su Vakarų armėnų diasporomis, organizuojančiomis tendencingas antiazerbaidžanietiškas akcijas. Tos akcijos specialiai nukreiptos prieš Azerbaidžano Vyriausybę siekiant ją diskredituoti svarbiose Europos institucijose, įskaitant ir Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją.
Vienas iš ataskaitos autorių – ESISC vadovas Klodas Monikė. Jis – buvęs prancūzų žvalgybos darbuotojas (Prancūzijos užsienio žvalgybos generalinė direkcija). Jo darbo specifika – žvalgybos analitikas, nagrinėjantis terorizmo, šnipinėjimo, organizuoto nusikalstamumo, tarptautinių konfliktų temas. Žurnalistinė veikla tebuvo priedanga. Jis yra parašęs knygų apie teroro aktus, surengtus rugsėjo 11-ąją Niujorke. K.Monikės knygos sulaukė didelio populiarumo. Nuo 2002-ųjų metų K.Monikė vadovauja Strateginės žvalgybos ir saugumo centrui.
Klodas Monikė. ESISC vadovas
Žodžiu, K.Monikės vadovaujama komanda 2017-aisiais pateikė Europos visuomenės dėmesiui ataskaitą įsimenančiu pavadinimu: „Armėnų ryšininkas: ESBO slaptosios grupės tinklas ir tarptautinės teisės pažeidimai“. (Visą šios ataskaitos tekstą galima rasti www.esisc.org portale).
Taigi šios organizacijos dėka demaskuota tendencinga, angažuota armėnų diasporos lobistų remiama europarlamentarų grupė, kurios svarbiausias uždavinys – daryti ženklią įtaką Europos šalių vyriausybėms bendraujant su Centrinės ir Rytų Europos valstybėmis. Angažuotų parlamentarų dėmesio centre – ir Azerbaidžanas. Prieš Azerbaidžaną ši grupė parengė gausų arsenalą priemonių, kurių pagalba daromas milžiniškas, bet slaptas spaudimas tarptautinei opinijai, kad Kalnų Karabacho priklausomybė būtų nulemta Azerbaidžanui nenaudinga kryptimi. Toji slapta europiečių grupė tendencingai manipuliavo šiandieninėmis Kalnų Karabacho konflikto pasekmėmis, rėmė neteisėtas Armėnijos pretenzijas į Kalnų Karabachą ir darė spaudimą oficialiam Baku, kad šis sutiktų ginčus dėl Kalnų Karabacho narplioti būtent Jerevanui naudingomis sąlygomis.
Koks šiandien tų 2017-aisiais tendencingai veikusių europarlamentarų likimas? Gal jie – jau nebeišrinkti į Europos Parlamentą, bet į jų vietas susėdo kiti, dar tendencingesni? Kodėl tyli tiriamosios žiniasklaidos lyderiai?
Armėniški archyvai – vis dar uždaryti
Štai istorikas Zigmas Vitkus portale LRT.lt šių metų gegužės 6-ąją skelbia straipsnį „Armėnų genocidas – nepamirštas“. Išskirtinis teksto bruožas – autorius dedasi taip gerai išmanąs šią temą, jau toks tikras kiekvienu savo žodžiu, kad, regis, 1915-ųjų tragediją, ironiškai kalbant, bus matęs savo akimis. O kad egzistuoja ir kita medalio pusė – šiam istorikui nė motais. Jis, be abejo, nieko nenori girdėti apie istorijos tyrinėtoją Filipą Ekozjansą, neseniai išleidusį knygą „Izraelis Ori. Pandoros skrynia“. O juk šis armėnų tautybės tyrinėtojas slaptai.lt portalui rašė:
Filipas Ekozjancas. Youtube.com nuotrauka
„Pirmiausia aš noriu pasakyti, kad kova dėl „genocido“ pripažinimo nėra kova dėl teisingumo pergalės. Tai kova už tai, kad viena sąvoka būtų pakeista kita: visų Osmanų imperijos tautų tragediją pervadinti vienos armėnų tautos genocidu. Protingai mąstančiam žmogui aišku, kad tokiomis sąlygomis, kai Osmanų imperija kovojo keliuose frontuose, kai jos viduje buvo keli pilietinės konfrontacijos židiniai, atsiradę ir religiniu, ir tautiniu pagrindu, tuomet buvo itin sudėtinga vesti šią liūdną statistiką, kuria šiandien manipuliuoja „genocido aukos“ (sakydamas „genocido aukos“ aš turiu omenyje, žinoma, ne tuos, kurie žuvo, amžiną jiems atilsį, o tuos, kurie šiandien bando gauti finansinius ir moralinius „honorarus“ už jų mirtį). Akivaizdu, kad šiandien neįmanoma tiksliai išsiaiškinti, kas būtent vyko kiekviename mieste, kiekviename kaime, kiekvienoje fronto atkarpoje. Argi kuris nors iš mūsų supranta: kas, ką ir dėl ko žudo Irake ir Libijoje? Juk šiandien mes naudojamės palydoviniu ryšiu, internetu, žiniasklaida, vaizdo įrašais, turime tūkstančius profesionalių žurnalistų, dirbančių karštuosiuose taškuose. Ir mes vis tiek negalime neabejodami atsakyti į šiuos klausimus. Ką jau kalbėti apie šimto metų senumo įvykius!“
Jei nepasitikima F.Ekozjancu, bent jau paklauskime Armėnijos valdžios, kodėl ši į savo archyvus iki šiol neįsileidžia užsienio istorikų, tyrinėtojų, žurnalistų, o Turkija ir Azerbaidžanas plačiai atvėrę archyvus, kur tik esama informacijos apie 1915-ųjų žudynes.
Vėl pamiršo Kalnų Karabachą
Gal Vakarai mano, jog šitaip nuolaidžiaudami Armėnijai suvilios ją pasukti Vakarų kryptimi? Gal manome, kad, nepasmerkdami neteisėtų rinkimų okupuotame Kalnų Karabacho regione, padarysime Jerevaną ištikimu sąjungininku (Lietuva – iš tų valstybių, kurios aiškiai nepasmerkė armėnų separatistų surengtų rinkimų okupuotame Kalnų Karabache)? O gal manome, kad minėdami Krymo, Padniestrės, Abchazijos ir Pietų Osetijos atvejus ir pamiršdami Kalnų Karabacho tragediją, priversime Jerevaną elgtis teisingai?
Lietuvos užsieio reikalų ministras Linas Linkevičius Rytų partnerystės išvakarėse štai taip kalbėjo: „Dėl savo Europinio pasirinkimo penkios iš šešių Rytų partnerių patiria išorinių jėgų spaudimą: tai – užšaldyti konfliktai Sakartvele ir Moldovoje, tiesioginė agresija prieš Ukrainą. Baltarusija yra vienintelė partnerė, kurioje konflikto nėra, todėl esame pasirengę prisidėti stiprinant Baltarusijos nepriklausomybę ir suverenumą. Tačiau tai sunku daryti, nes Baltarusija neįgyvendina privalomų tarptautinių ekspertų reikalavimų dėl streso testų Astravo branduolinėje elektrinėje“ (informacijos šaltinis – ELTA). O kur bent mažytė užuomina dėl Kalnų Karabacho skaudulių?
„Nepaisant „aksominės revoliucijos“, politinė kryptis nesikeis“
Norint perprasti Pietų Kaukazo regiono specifiką verta susirasti 2019-aisiais paskelbtą Lietuvos Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie KAM (AOTD) atsakaitą dėl „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo“.
Lietuvos saugumas (VSD)
VSD ir AOTD ataskaitoje už 2018-uosius metus apie Kalnų Karabachą štai kas parašyta:
„Rusijos vaidmuo įšaldytuose konfliktuose posovietinėje erdvėje suteikia galimybę užsitikrinti jai palankią šalių užsienio politiką – tai labiausiai pastebima Armėnijos atveju. Armėnijos priklausomybė nuo Rusijos paramos Kalnų Karabacho konflikte lemia, kad Jerevanas siekia išlaikyti gerus santykius su Kremliumi. Nepaisant 2018 m. įvykusios „Aksominės revoliucijos“, šalies užsienio politikos kryptis nesikeis“.
Ši nedidelė Lietuvos saugumo citata tegul atveria akis tiems, kurie vis dar turi keistų iliuzijų dėl šių metų birželio mėnesį rengiamų diskusijų Rytų partnerystės temomis.
Rytų partnerystės politikos pasiekimams visada darė įtaką didelės ambicijos, kurias reikia išlaikyti ir pritaikyti skirtingiems partnerių interesams bei įsitraukimo lygiui, sakė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, ketvirtadienį dalyvaudamas neformalioje Europos Sąjungos ir Rytų partnerystės valstybių užsienio reikalų ministrų vaizdo konferencijoje, kurioje buvo aptariami Rytų partnerystės politikos pasiekimai ir iššūkiai.
Lietuvos diplomatijos vadovas pabrėžė Rytų partnerystės politikos strateginę vertę ir akcentavo geopolitinį šios politikos aspektą.
„Dėl savo Europinio pasirinkimo penkios iš šešių Rytų partnerių patiria išorinių jėgų spaudimą: tai – užšaldyti konfliktai Sakartvele ir Moldovoje, tiesioginė agresija prieš Ukrainą. Baltarusija yra vienintelė partnerė, kurioje konflikto nėra, todėl esame pasirengę prisidėti stiprinant Baltarusijos nepriklausomybę ir suverenumą. Tačiau tai sunku daryti, nes Baltarusija neįgyvendina privalomų tarptautinių ekspertų reikalavimų dėl streso testų Astravo branduolinėje elektrinėje”, – sakė L. Linkevičius.
Ministras taip pat pabrėžė, kad būtina kuo greičiau sutarti dėl datos būsimam Rytų Partnerystės fiziniam viršūnių susitikimui, kuriame turėtų būti parengta ambicingus, ilgalaikius ir motyvuojančius tikslus nubrėžianti Bendroji deklaracija.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. URM nuotr.
Artėjantį Rytų partnerystės šalių susitikimą užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius penktadienio vakarą telefonu aptarė su Vokietijos užsienio reikalų ministru Heiko Massu.
Lietuvos diplomatijos vadovas pabrėžė, kad Rytų Partnerystės programa turi išlikti ambicinga, o Vokietijos palaikymas visada yra svarbus.
„Tikiuosi, kad Vokietija ir toliau palaikys Rytų partnerystės programą, kuri privalo išlikti strategine Europos Sąjungos (ES) politikos kryptimi. Tai labai svarbu remiant Rytų partnerių europinę kryptį ir motyvaciją”, – sakė ministras.
Aptariant JAV prezidento sprendimą išvesti savo šalį iš „Atviro dangaus” sutarties (Open Skies Treaty), L. Linkevičius pabrėžė, kad sutartis yra partnerių pasitikėjimą didinanti priemonė, todėl ją ir NATO vienybę svarbu išsaugoti.
Vokietijos ir Lietuvos draugystės ženklas. Slaptai.lt nuotr.
L. Linkevičius padėkojo už Prancūzijos bei Vokietijos bendrą planą, skirtą paskatinti ES atsigavimą po koronaviruso krizės ir pabrėžė, kad svarbu užtikrinti, jog visos šalys galėtų pasinaudoti paramos mechanizmu.
L. Linkevičius taip pat pabrėžė, kad Lietuva vertina Vokietijos nuoseklų ir tvirtą solidarumą palaikant NATO priešakinių pajėgų bataliono dislokavimą Lietuvoje.
Ministrai aptarė savo šalyse taikomas kovos su COVID-19 priemones bei jų švelninimą. Praėjusią savaitę skrydžius į Lietuvą pirmoji atnaujino Vokietijos skrydžių bendrovė „Lufthansa”, o panaikinti ribojimai Lietuvos, Latvijos ir Estijos piliečiams, keliaujantiems tarp Baltijos valstybių neliko nepastebėti ir Vokietijoje.
L. Linkevičius palinkėjo sėkmės Vokietijai, šiuo sudėtingu laikotarpiu perimsiančiai pirmininkavimą ES Tarybai.
Linas Linkevičius, Lietuvos URM vadovas. URM nuotr.
Kaip svarbu pripažinti istorinius faktus ir neperrašinėti istorijos, pažymėjo užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, penktadienį dalyvavęs Estijos organizuotame Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos susitikime, skirtame Antrojo pasaulinio karo pabaigos 75-osioms metinėms.
„Turime nepamiršti, kad Lietuvai ir kitoms Vidurio ir Rytų Europos valstybėms Antrojo pasaulinio karo pabaiga neatnešė laisvės, o, priešingai, lėmė okupaciją, brutalius nusikaltimus žmoniškumui ir totalitarinę priespaudą“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
L. Linkevičius pristatė šių metų kovo 5–6 dienomis Lietuvoje vykusią tarptautinę konferenciją „Neužgijusios praeities žaizdos: pasekmės ir įveikos būdai“, kurioje dalyviai akcentavo istorinių traumų pripažinimo ir jų poveikio visuomenei įvertinimo svarbą, siekiant visapusiškų santykių tarp valstybių.
Estija yra Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nenuolatinė narė 2020–2021 metais ir pirmininkauja Saugumo Tarybai šių metų gegužę.
URM ministras Linas Linkevičius. URM nuotr.
Antradienį užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius su Jungtinių Amerikos Valstijų valstybės sekretoriaus pavaduotoju Stephenu Biegunu telefonu aptarė saugumo iššūkius, keliamus tiek konvencinių, tiek naujųjų grėsmių, kaip pasaulinė COVID-19 krizė, sakoma pranešime.
Pokalbio dalyviai pažymėjo, kad kovojant su pandemija svarbu sutelktos sąjungininkų pastangos. Pareikštas susirūpinimas dėl didėjančio Rusijos karinio aktyvumo, toliau destabilizuojančio padėtį Rytų Ukrainoje, bandymų atšaukti sankcijas prisidengiant pandemija.
Sutarta, kad šios besitęsiančios Rusijos agresijos kontekste dar labiau išauga Euroatlantinės bendruomenės paramos Rytų partneriams reikšmė.
Aptariant Baltarusijos klausimą, ministras paminėjo, kad Vakarų šalys suinteresuotos politiškai, ekonomiškai ir energetiškai nepriklausoma Baltarusija. Patikino, kad Lietuva pasirengusi dirbti kartu, didinant Baltarusijos energetinę nepriklausomybę, tačiau svarbu, kad ir Baltarusija dėtų pastangas. L. Linkevičius pabrėžė rinkos ekonomikos reformų ir tvaraus ekonominio augimo, pagarbos žmogaus teisėms svarbą. Pareiškė nerimą dėl nepakankamų šalies pastangų suvaldyti COVID-19 pandemiją, Rusijos spaudimo strateginiams šalies ekonomikos sektoriams.
Ministras paprašė JAV paramos Lietuvos pozicijai Astravo atominės elektrinės klausimu, akcentavo minėto projekto neatitikimą aplinkosauginės ir branduolinės saugos standartams ir būtinybę įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) streso testų rekomendacijas iki elektrinės paleidimo.
„Turime dirbti kartu, siekiant išlaikyti laisvą ir nepriklausomą Baltarusiją. Astravo atominės elektrinės statyba prieštarauja ekonominei logikai, šaliai užkraudama milžinišką ekonominę naštą, ir dar labiau didindama priklausomybę nuo Rusijos“, – teigė L. Linkevičius.
Pokalbio metu aptartas ir transatlantinis ryšys bei nuolat gilėjantis dvišalis ir daugiašalis bendradarbiavimas NATO. Paminėta tęstinio JAV karinio buvimo regione reikšmė ir patikinta, kad Lietuva užtikrina visą reikiamą paramą sąjungininkų pajėgoms COVID-19 kontekste.
Pokalbyje atkreiptas dėmesys į vis gausėjančias prieš Lietuvą ir jos sąjungininkus nukreiptas kibernetines ir informacines atakas.
Astravo AE. Slaptai.lt nuotr.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Žygimantas Pavilionis, Audronius Ažubalis, Emanuelis Zingeris ir Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininką Juozą Bernatonį, prašydami balandžio 30 d. surengti komiteto posėdį, kuriame dalyvautų užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Parlamentarai norėtų užduoti klausimus užsienio reikalų ministrui dėl Baltarusijoje statomos atominės elektrinės ir Lietuvos pozicijos Europos Sąjungoje ligšiolinio neįtvirtinimo.
Seimo Užsienio reikalų komiteto nariai Ž. Pavilionis, A. Ažubalis, E. Zingeris bei Seimo narių grupės „Už demokratinę Baltarusiją“ pirmininkas L. Kasčiūnas iš užsienio reikalų ministro L. Linkevičiaus laukia atsakymų, kokių konkrečių veiksmų ministras ėmėsi įgyvendindamas dar 2019 m. lapkričio 15 d. Seimo Europos reikalų komiteto (ERK) pareiškimą dėl tolesnio veikimo Europos Sąjungoje dėl Baltarusijos atominės elektrinės (BAE).
Jis teiraujasi, ar pateiktas Europos Komisijai ir narėms aiškus pageidavimas, kad į ES rinką nepatektų nesaugi elektros energija, jei būtų pradėtas eksploatuoti pirmasis BAE blokas, ar pasiekta, remiantis ES šalių solidarumu, kad būtų atsižvelgta į Lietuvos poziciją, o remiantis nacionalinio saugumo grėsme – ES galėtų riboti elektros importą iš Baltarusijos. Parlamentarą domina, ar veikta aktyviai ieškant paramos kaimyninėse valstybėse ir visoje ES bei siekiant susitarimo su Ukraina dėl elektros importo iš BAE ribojimo, ar būsimuose susitarimuose su Baltarusija atsispindi ši Lietuvos pozicija dėl BAE bei ar kreiptasi paramos į JAV, siekiant apsisaugoti nuo branduolinių elektrinių keliamų grėsmių? Sąjūdis prieš Astravo AE. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Nepaisant Lietuvos reikalavimų, netrukus į Astravą bus atvežtas branduolinis kuras, Baltarusijos oficiali valdžia praneša apie ketinimus paleisti pirmą Kremliaus statomą ir Kinijos remiamą reaktorių jau šiais metais. Taip pat matome Prezidento iniciatyvas prieš Rytų partnerystės viršūnių susitikimą, jo raginimus uždaryti BAE, perkelti statomą atominę elektrinę į kitą vietą, užtikrinti, kad ES nepirktų jos energijos. Atitinkami įpareigojimai Lietuvos diplomatinei tarnybai prieš penkis mėnesius buvo suformuluoti ir Lietuvos Seime, tačiau jokių apčiuopiamų rezultatų ir veiksmų tarptautinėje erdvėje kol kas nematome„, – sakė Ž. Pavilionis.
Jo teigimu, stebint, kaip A. Lukašenka marginalizuoja viruso grėsmę, mums ir toliau bus meluojama dėl Astravo, jei ir ateityje nesugebėsime už savo nugarų sutelkti visų savo sąjungininkų.
“Artėjantis branduolinio kuro atvežimas į Astravą, Černobylio metinių kontekste, būsimas Rytų partnerystės viršūnių susitikimas, taip pat artėjantys prezidento „rinkimai“ Baltarusijoje, kai po 25 metų A. Lukašenka ruošiasi įtvirtinti savo diktatūrą bei vis didėjančios įtampos Baltarusijos viduje, mums sukuria unikalias galimybes imtis vieningos ir gerai koordinuotos diplomatijos Vakaruose, siekiant sustabdyti naująjį Černobylį ir atverti baltarusiams kelius į Europą, o ne kapituliuoti prieš jungtines Pekino-Maskvos ir Minsko pastangas Astrave“, – pažymėjo Ž. Pavilionis.
Seimo nariai užsienio reikalų ministro klausia, ar artėjant ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimui Lietuva ir toliau nepritars ES Rytų partnerystės prioritetų patvirtinimui su Baltarusija, taip pat jokioms naujoms sutartims su Baltarusija bei paramai Baltarusijos valdžiai, jeigu pastaroji nepaisys Lietuvos reikalavimų dėl Astravo AE bei nebus užtikrintas ES solidarumas šių reikalavimų atžvilgiu?
Domimasi, koks buvo A. Lukašenkos atsakymas į prezidento Gitano Nausėdos raginimą perkelti BAE statybą į „kitą vietą“ ir kokių veiksmų imasi Lietuvos Vyriausybė bei Lietuvos diplomatinė tarnyba siekiant įgyvendinti šį prezidento iškeltą tikslą?
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Taip pat teiraujamasi dėl 2016 m. užsienio reikalų ministro L. Linkevičiaus pritarimu atšauktų ES sankcijų Baltarusijai, nors iki šiol iš esmės nei žmogaus teisių, nei demokratijos situacija šioje šalyje nepagerėjo: „Ar Jūsų nuomone, ES sankcijų atšaukimas nepadarė neigiamos įtakos Lietuvos saugumo interesų Baltarusijoje įgyvendinimui? Ar nevertėtų kartu su sąjungininkais imtis atitinkamų priemonių prieš BAE operatorių, korporaciją „Rosatom“ ir kitas įmones bei tarpininkus, kurie dalyvauja statant ir prekiaujant BAE energija?“.
Galų gale prašoma pateikti pokalbių išklotines bei oficialią korespondenciją su Baltarusijos, Ukrainos, taip pat ES šalių bei institucijų, JAV atstovais po minėtos dar 2019 m. lapkričio 15 d. ERK posėdyje priimtos pozicijos užtikrinimo ir įgyvendinimo.
„Seimo Užsienio reikalų komitete aptarsime ir mūsų politiką Ukrainos atžvilgiu – ne tik mūsų paramą Ukrainos transatlantiniams siekiams, bet ir mūsų prašymą nepirkti iš okupantų statomo Černobylio nr. 2 – Astravo atominės elektrinės elektros ir nedalyvauti tolesniame šios atominės elektrinės projekto vystyme“, – teigė E. Zingeris.
Seimo nariai mano, kad į ketvirtadienį organizuojamą posėdį būtų tikslinga pasikviesti ir Prezidentūros, Vyriausybės atstovus.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pirmadienį Latvijos kurorte Jūrmaloje dalyvaus aukšto lygio susitikime Latvijos pirmininkavimo Baltijos jūros valstybių tarybai (BJVT) pabaigai pažymėti.
Susitikime dalyvaus Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Norvegijos, Suomijos, Švedijos užsienio reikalų ministrai, Europos išorinių veiksmų tarnybos Generalinė sekretorė, aukšto rango Danijos, Islandijos, Vokietijos, Rusijos diplomatai.
Susitikimo dalyviai aptars bendradarbiavimo Baltijos jūros regione stiprinimo perspektyvas, pasidalins nuomonėmis apie politiniam dialogui kylančius iššūkius. Tikimasi priimti taip vadinamą Jūrmalos deklaraciją ir patvirtinti BJVT reformos gaires.
Užsienio reikalų ministerija primena, kad Latvija pirmininkauja BJVT nuo 2018 metų liepos 1 dienos iki 2019 metų birželio 30 dienos. Po jos pirmininkavimą metams perims Danija, o nuo 2020 metų liepos 1 dienos – Lietuva.
BJVT narės yra trys Baltijos valstybės, penkios Šiaurės šalys, Vokietija, Lenkija, Rusija ir Europos Komisija.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius atkreipė dėmesį, kad Baltijos valstybės dažnai tampa Rusijos vykdomos kenkiančios ir piktavalės kibernetinės veiklos taikiniais. Pasak ministro, ES turi iškelti sankcijų klausimą Rusijai ir už kibernetines atakas.
„ES sankcijos už kibernetines atakas preventyviai veiktų potencialų kenkėją, nes jis žinotų, kad neliks nepastebėtas ir nenubaustas“, – teigė ministras L. Linkevičius.
Penktadienį 24-ojoje Baltijos Taryboje ministras apžvelgė Lietuvos pirmininkavimo Baltijos Ministrų Tarybai 2018 metais prioritetų įgyvendinimą ir pristatė tolesnio Baltijos valstybių bendradarbiavimo planus.
Lietuvos pirmininkavimo metu didžiausias dėmesys buvo skiriamas Baltijos regiono saugumo stiprinimui, bendradarbiavimui informacinio ir kibernetinio saugumo srityse, regioninės elektros ir dujų rinkos kūrimui, branduolinei saugai, taip pat bendros Baltijos valstybių pozicijos dėl ES 2021-2027 metų finansinės perspektyvos formavimui.
Užsienio reikalų ministras priminė, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos kaimynystėje vystomas nesaugus Astravo AE projektas išbando Baltijos šalių solidarumą ir paragino Baltijos valstybes kartu siekti, kad nebūtų pradėta nesaugios atominės elektrinės eksploatacija.
Kalbėdamas apie Baltijos valstybių elektros tinklų sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais, ministras pabrėžė, kad ją būtina užbaigti iki 2025 metų, nes projektų įgyvendinimo vėlavimas keltų grėsmę Baltijos valstybių energetiniam saugumui bei sudarytų sąlygas trečiosioms šalims Baltijos valstybes ekonomiškai šantažuoti. Pabrėžta ir bendro Baltijos valstybių „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimo svarba nacionaliniam saugumui bei jo nauda siekiant regiono ekonominės ir socialinės integracijos.
Renginio metu ministras ir Baltijos asamblėjos pirmininkas pasirašė bendrą Baltijos asamblėjos ir Baltijos Ministrų Tarybos pareiškimą.
Varšuvos saugumo forumo diskusijoje „Saugumas Europoje: lūžio linijos Rytuose“ trečiadienį dalyvavęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ragino remti Europą ir europietiškas vertybes pasirinkusius ES Rytų partnerius.
„Išorės jėgos, siekiančios suskaldyti Europos vienybę, neslopsta – tik stiprėja. Turime dirbti kartu, kad Europoje neatsirastų naujų skiriamųjų linijų, paliekančių nuošalyje ES Rytų partnerius“, – kalbėjo Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Diskusijoje taip pat dalyvavo Lenkijos, Ukrainos ir Gruzijos užsienio reikalų ministrai.
Dvišaliame Lietuvos užsienio reikalų ministro susitikime su Lenkijos užsienio reikalų ministru Jaceku Czaputowicziumi daugiausiai dėmesio skirta saugumo stiprinimo regione klausimams aptarti.
Abu ministrai forumo dalyviams ir svečiams taip pat pristatė lietuvių lenktynininko Benedikto Vanago ir Lenkijos ralio čempiono Sebastiano Rozwadowskio automobilį su Lietuvos ir Lenkijos nacionaline simbolika. Su šiuo automobiliu abiejų valstybių sportininkų komanda dalyvaus 2019 metų Dakaro ralyje.
Varšuvoje ministras L. Linkevičius taip pat susitiko su Vengrijos užsienio reikalų ministru Peteriu Szijjartu, su kuriuo aptarė ES aktualijas, Vengrijos ir Ukrainos santykius.
Didžiausią Rytų ir Centrinės Europos saugumo konferenciją – Varšuvos saugumo forumą – nuo 2014 metų organizuoja Kazimiero Pulaskio fondas. Pasak Užsienio reikalų ministerijos pranešimo, forumas, kuriame nagrinėjami aktualiausi tarptautinio saugumo ir gynybos politikos klausimai, suburia aukšto rango NATO ir ES šalių narių bei Rytų partnerių valdžios ir kariuomenės atstovus, saugumo ir gynybos politikos ekspertus. Šiais metais čia dalyvauja beveik 1000 aukšto rango valstybių pareigūnų, ekspertų, tarptautinių organizacijų atstovų iš daugiau nei 50 valstybių. Lietuva šiais metais – forumo garbės viešnia.
