Sausio 17 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda mokslinėje konferencijoje „Gerovės valstybės kontūrai Lietuvoje“ Vytauto Ddžiojo universitete perskaitė pranešimą, kurį išplatino Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija.
Pasak jo, atėjo metas pasakyti, kad padarėme klaidą, pernelyg ilgai ekonomikoje leidę klostytis Laukinių Vakarų principams ir santykiams: ten, kur viešpatauja geriau ginkluoti ir turintys daugiau pažinčių, nelieka vietos mažesniems, silpnesniems – ir mąstantiems apie bendrąjį gėrį, taigi nėra vietos ir valstybei. Patikslinčiau Jo Ekselenciją, ne Laukinių Vakarų, o Laukinės Privatizacijos pasekmių siautėjimui.
Mes, sakė Prezidentas, pernelyg išaukštinome nematomą rinkos ranką ir gavome savotišką paradoksą – tuo pat metu giriamės, kad nuo įstojimo į Europos Sąjungą sparčiausiai artėjame link BVP vienam gyventojui vidurkio, o, kita vertus, raudonuojame, kad socialinės atskirties rodikliai Lietuvoje yra vieni iš blogiausių visoje Europos Sąjungoje. Tai aiškiai parodo mūsų valdžios fiasko.
Tam, kad sukurtume valstybę, kurioje būtų gera gyventi visiems – dirbantiesiems, vaikams, jaunimui, senjorams, neįgaliesiems, sėkmę patiriantiems ir turintiems sunkumų, – mums reikia perskirstymo per biudžetą, kuris nuosekliai didėtų metai iš metų. Su tokiu perskirstymu, koks yra dabar, kalbos apie gerovės valstybę tampa tiesiog pigia demagogija, – įsitikinęs Respublikos Prezidentas.
Pridursiu dar, kad bandymas įstatymu pajungti sau LRT, siūlymai nuginkluoti savanorius nepaprastosios padėties atveju, keistas užsispyrimas išsaugoti Susisiekimo ministrą, labai svarbų būtent tos nepaprastosios padėties atveju, bandymas pažeminti Seimo rinkiminę kartelę iki 3 procentų, atveriant kelią į Seimą neaiškių partijų atstovams ir t.t. – ar tai ne simptomai šliaužiančio “demokratinio” perversmo, kad dar tvirčiau “viešpatautų geriau ginkluoti ir turintys daugiau pažinčių, neliktų vietos mažesniems, silpnesniems – ir mąstantiems apie bendrąjį gėrį, taigi neliktų vietos ir valstybei”?
Nesutinku su juo. Jei Prezidentas yra patriotas, o tuo aš neabejoju, jam neturi būti tas pats, koks bus naujasis Seimas.
Jis ir pats paminėtoje konferencijoje pareiškė, kad “netrukus prasidės intensyvus politinis sezonas, rinkimų batalijos, kuriose mes (taigi ir jis, – K.S.), manau, privalome gauti atsakymus iš tų partijų, kurios išsirikiuos prie starto linijos ir vilios rinkėją įvairiais pažadais”.
Mindaugas Lingė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Tik galima nesunkiai nuspėti, kad atsakymus jis gaus tokius, kokių norės. Ne pažadai ir atsakymai į klausimus pirmiausiai turi lemti Prezidento pasirinkimą, o pasitikėjimas partijomis, kurį turi nulemti ilgalaikės jų biografijos ir tų partijų pagarba Prezidento institucijai. Juo labiau, kad Prezidentas žino žymiai daugiau, kas vyksta partijų viduje, negu eiliniai rinkėjai.
Buvęs prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas Mindaugas Lingė, šiuo metu konsultuojantis TS-LKD strateginės komunikacijos ir vidaus politikos klausimais, sako esąs įsitikinęs, kad “valdantieji akivaizdžiai tyčiojasi iš prezidento Gitano Nausėdos.”
Turint omeny Gitano Nausėdos ir Dalios Grybauskaitės populiarumą, autoritetą rinkėjų tarpe, viliuosi, kad rinkimų išvakarėse abu jie visgi viešai apsispręs, ką norėtų matyti būsimame Seime ne su kokiomis nors surašytomis nuostabiausiomis rinkiminėmis programomis ir priesaikomis, kad jas įvykdys, o pasitikėjimo prasme.
Nesutinku su politologu Lauru Bieliniu, kad “Prezidentui nedera veltis į rinkimų kampaniją”. Jei Prezidentas yra patriotas, o tuo aš neabejoju, jam neturi būti tas pats, koks bus naujasis Seimas.
Jis ir pats neseniai pareiškė, kad “netrukus prasidės intensyvus politinis sezonas, rinkimų batalijos, kuriose mes (taigi ir jis, – K.S.), manau, privalome gauti atsakymus iš tų partijų, kurios išsirikiuos prie starto linijos ir vilios rinkėją įvairiais pažadais”.
Tik galima nesunkiai nuspėti, kad atsakymus jis gaus tokius, kokių norės. Ne pažadai ir atsakymai į klausimus turi lemti Prezidento pasirinkimą, o pasitikėjimas partijomis, kurį turi nulemti ilgalaikės jų biografijos, ir tų partijų pagarba Prezidento institucijai. Juo labiau, kad Prezidentas žino žymiai daugiau, kas vyksta partijų viduje, negu eilinis rinkėjas.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
Buvęs prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas Mindaugas Lingė, šiuo metu konsultuojantis TS-LKD strateginės komunikacijos ir vidaus politikos klausimais, sako esąs įsitikinęs, kad “valdantieji akivaizdžiai tyčiojasi iš prezidento Gitano Nausėdos.”
Turint omeny Gitano Nausėdos ir Dalios Grybauskaitės populiarumą, autoritetą rinkėjų tarpe, viliuosi, kad rinkimų išvakarėse abu jie visgi viešai apsispręs, ką norėtų matyti būsimame Seime ne su kokiomis nors surašytomis nuostabiausiomis rinkiminėmis programomis ir priesaikomis, kad jas įvykdys, o pasitikėjimo prasme.
Eltos korespondentė Paulina Levickytė ir buvęs V. Adamkaus ir D. Grybauskaitės patarėjas, dabar konservatorių konsultantas Mindaugas Lingė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Buvęs prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas Mindaugas Lingė tvirtina, kad politinės kultūros nepaisymas ir keršto politika yra valdančiųjų „valstiečių“ kadencijos braižas.
Šiuo metu Tėvynės sąjungą–Lietuvos krikščionių demokratų partiją strateginės komunikacijos ir vidaus politikos klausimais konsultuojantis M. Lingė sako esąs įsitikinęs, kad valdantieji akivaizdžiai tyčiojasi ir iš prezidento Gitano Nausėdos. Pasak jo, nors „valstiečiai“ ir žarstėsi komplimentais naujai išrinktam šalies vadovui jo kadencijos pradžioje, iš tikrųjų siekia prezidentą padaryti savo asmeniniu notaru.
„Prezidentą norima paversti notaru, kad tai, ką pateikia valdančioji koalicija, būtų tvirtinama“, – interviu Eltai sako M. Lingė ir pabrėžia, kad to, kaip pastaruoju metu yra žeminamas šalies vadovas, D. Grybauskaitės prezidentavimo metu tiesiog neįsivaizduoja.
Rinkimų kartelės mažinimo klausimas buvo vienas esminių šios savaitės įvykių. Vis dėlto valdantiesiems pritrūko vieno balso. Kaip apskritai vertinate tokias iniciatyvas?
Šie valdantieji apskritai pasižymi tuo, kad jie naudojasi valstybe, Konstitucija, teisės aktais savo poreikių patenkinimui. Kartelės klausimas nėra pirmas. Prisiminkime, kuomet buvo bandoma net ir referendumo kartelę žeminti, kad jiems tai palankiai pasitarnautų. Prisiminkime situaciją dėl partijų finansavimo, kuomet viena politinė jėga nepraėjo pro galiojančius mechanizmus, taip pat buvo ieškoma, kaip sau pasigerinti sąlygas. Tiksliau, buvo norėta koalicijos partneriams „socialdarbiečiams“ užtikrinti finansavimą (…).
Be abejo, tai neetiška, neformuoja geros politinės kultūros. Tai yra neatsakinga, ir tokie sprendimai nedidina visuomenės pasitikėjimo. Kitas klausimas, kurį nuolat sprendžia valdantieji, tai perteklinė keršto darbotvarkė, muštynių darbotvarkė. Nusitaikoma į tikslinius objektus, valdžia naudojama persekiojant opoziciją. Kiek serialo serijų turėjo Pranckietis? Tikriausiai dabar net sunku suskaičiuoti, kiek kartų buvo bandomą jį atstatydinti. Taip pat Narkevičiaus klausimas tapo ištęstas. Tuomet buvo mulkinamas tiek prezidentas, tiek visuomenė. Tai jie žadėjo klausimą po savaitės, tai advento metu nebuvo galima spręsti…
Antradienį po balsavimo valdantieji teigė, kad daugelis koalicijos partnerių sulaukė skambučių iš Prezidentūros, konkrečiai iš Povilo Mačiulio. Kaip vertinate tokias Prezidentūros iniciatyvas? Ar jūs būdamas D. Grybauskaitės vyriausiuoju patarėju taip pat naudojote tokią praktiką?
Turbūt nieko kriminalinio nėra, kai institucijos bendrauja tarpusavyje ir kada yra ginami interesai. Jeigu mes inicijuodavome kažkokius įstatymo projektus, tai toks bendravimas buvo visiškai normalus. Klausimas, be abejonės, yra tai, koks pokalbio turinys. Mes nežinome ir niekas neatskleidė tų pokalbių turinio, kaip ten iš tiesų buvo. Ar ten buvo tiesiog prašoma, ar ten buvo reikalaujama, ar šantažuojama. Patys paskelbė iš tribūnų tokią informaciją, bet turinio neatskleidė. Žinia ta, kad patarėjai skambina Seimo nariams… Turbūt šiais laikais sunku įsivaizduoti, kad yra įmanoma kitaip dirbti. Klausimas tik, koks yra turinys.
Antradienį vainikavo valdančiųjų sprendimas palikti susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkevičių poste. Kaip jūs vertinate šią situaciją? Ar manote, kad santykiai tarp valdančiųjų ir skelbtas konstruktyvus bendradarbiavimas baigėsi?
Taip (kalbėdami apie konstruktyvų bendradarbiavimą. – ELTA) valdantieji iš pradžių bandė užliūliuoti prezidentą. Bet dabar suprantame, kad buvo siūlomi nuodai taurėje. Matyt, tos pagyros, atitekusios šalies vadovui, nebuvo nuoširdžiausiais tikslais išsakytos. Bet grįžkime į 2016 metus, kai ši Vyriausybė buvo formuojama kokybiškai kitaip. Kuomet Dalia Grybauskaitė ir Saulius Skvernelis formavo XVII Vyriausybę, buvo bendras sutarimas, kad mes neišleisime į viešumą žmonių pavardžių, jeigu tarpusavyje nesuderinsime kandidatūros tinkamumo. Pagal Konstituciją Vyriausybės formavime dalyvauja du subjektai, tai yra premjeras, kuris teikia, ir prezidentas, kuris deda savo parašą ant dekreto ir tvirtina. Kas pas mus Lietuvoje atsitiko ir kokia tradicija yra dabar? Prezidentą norima paversti notaru, kad, ką pateikia valdančioji koalicija, tas turi būti tvirtinama. Taip išeina, kad ministras pirmininkas yra tik paštininkas, kuris nuneša į Prezidentūrą raštą, o prezidentas yra notaras, kuris deda antspaudą ir tvirtina, ką atnešė valdantieji. Mindaugas Lingė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Konstitucinis santykis ir konstitucinė atsakomybė yra būtent tarp šitų dviejų grandžių – premjero ir prezidento. 2016 m. tikrai jautėme, kad ir valdančioji dauguma, bent jau S. Skvernelis, jautėsi turįs daugiau manevro laisvės ir tikrai daugiau galimybių keisti kandidatūras, kurios atrodydavo nepriimtinos.
Visuomenė matė pakankamai darnų, geranorišką bendradarbiavimą tarp institucijų, ir visos kandidatūros buvo tarsi derinamos. Buvo ieškoma geriausių sprendimų. Tas principas tenkino ir džiugino… Bet kas atsitiko? Matyt, kažkuriame etape jie nusimušė nuo tos tradicijos.
Tikriausiai tuomet, kada prasidėjo politinis procesas – rinkimai, kuomet vyko daug politinės košės. Pats S. Skvernelis yra pripažinęs, kad teisingumo ministrą Giedrių Danėlių jis teikė nesuderinęs su prezidente. Prezidentė pirmiausia sužinojo iš spaudos, kad bus toks kandidatas teikiamas. Jie patys buvo susikūrę ir pasitvirtinę taisykles, kad mes veikiame būtent taip, o paskui kažkokiame etape pradeda elgtis kitaip.
Taigi priežasčių, kodėl taip atsitiko, reikia jau ieškoti kažkur kitur. Užvirė kiti politiniai tikslai ir išskaičiavimai, kad jie nebenorėjo veikti taip, kaip buvo sutarę (…).
Konstituciškai prezidentas ministro atleisti negali. Ar siūlytumėte šalies vadovui reikalauti tiesiogiai premjero atsakomybės bei reikšti jam nepasitikėjimą? Koks apskritai šioje vietoje galėtų būti prezidento vaidmuo? Prisimenat, kad ir prezidentė D. Grybauskaitė nepasitenkinimą reiškė taip pat keliems ministrams, bet šie liko postuose.
Kiekviena situacija yra individuali (…). Su Kęstučio Trečioko klausimu buvo panaši situacija. Kodėl jis tuo metu buvo ginamas? Nes jis daugiau ar mažiau buvo surištas su premjeru. Tuo metu Vyriausybė teikė nutarimą dėl „Vijūnėlės dvaro“. Jeigu premjeras būtų atleidęs ministrą, tikėtina, kad pastarasis nebūtų tylėjęs – būtų su savimi skandinęs ir premjerą. Jie buvo dviese sulipinti. Tokiu pačiu principu viskas vyksta ir dabar. Tik dabar rankų sukabinimas yra dar tvirtesnis. Keliuko klausimas sulipdė ir negali lengvai atskirti ministro (nuo premjero. – ELTA). Vieno ministro nereikia vertinti, reikia žiūrėti bendros Vyriausybės atsakomybės.
Ką rodo ne toks senas Ramūno Karbauskio pasisakymas, kad jie gailisi, jog neužstojo buvusio ministro (Broniaus. – ELTA) Markausko. Ką tai reiškia? Ministras tuomet nebuvo tiesiogiai sulipdytas, todėl ir valdantieji jo lengviau atsisakė. Jiems lengviau buvo priimti sprendimą dėl jo pasitraukimo, kad nebūtų balasto. Yra dar vienas svarbus klausimas – kur pagal valdančiuosius yra riba, rodanti, kad jau viskas, kad ministras turi trauktis. Jeigu ant stalo yra dedami pažeidimai, faktai, tačiau vis tiek ciniškai nenorima nieko matyti.
Su prezidentu dabar, matyt, vyksta kovos dėl institucinių galių. Bandoma siaurinti prezidento galias, ne įgaliojimus, bet galias. Tačiau su laiku gali ateiti ir prezidento įgaliojimų siaurinimo eilė. Įvairiose Seimo kadencijose ir anksčiau siekta siaurinti prezidento galimybes paveikti viešąjį politikos diskursą. Geras pavyzdys yra susijęs su Generaline prokuratūra, kuomet įvairūs Seimai bandydavo, apribojant prezidento galimybes, patys įgyti daugiau galių skiriant ar atleidžiant prokurorus (…). Galių siaurinimas vyksta panašiais principais: nesiskaitoma su prezidentu, bandoma jį žeminti. Pavyzdžiui, antradienį… Kaip vertinti tai, kai (aplinkos. – ELTA) ministras į susitikimą pas šalies vadovą vėlavo pusantros valandos. Sunkiai galime įsivaizduoti tokias situacijas prie D. Grybauskaitės.
Valdantieji reiškė nepasitenkinimą kritikuojantiems Lenkų rinkimų akcijos politikus. Valdantieji teigė, kad kaltinimai yra pučiami tyčia ir kad tai fake news. Premjeras užsiminė, kad dėl šios kritikos Valdemaro Tomaševskio vedama partija gali tiesiog būti stumiama į Rytų erdvę. Kaip regite šią situaciją?
Tai yra politinė gynyba. Kai nebelieka realių argumentų, lieka tik neigti esamą nekompetencijos faktą. Kaip teigė D. Grybauskaitė, J. Narkevičius apskritai neturėjo būti skiriamas. Skyrimo metu prezidentas gali įvertinti du dalykus: kompetenciją ir skaidrumą. Tokiu būdu ir prezidentė nėra paskyrusi poros ministrų dėl nekompetencijos (…). Bet jei (tarp valdančiųjų ir prezidento. – ELTA) pradeda skirtis ministro vertinimai, atsiranda ir politinė gynyba. Bandoma permetinėti fokusą ir ieškoma, kaip dėl to gali būti kalta opozicija.
Premjeras naujuosius metus pradėjo sveikinimu konservatoriams, pavadindamas juos antivalstybine partija. Kadencijai einant į pabaigą, manote, kad santykiai su premjeru nebebus konstruktyvūs?
Kuomet vyrauja muštynių darbotvarkė, nebereikia formalios koalicijos. Kam reikia turėti 71? Muštis gali ir turėdamas tik raumenų arba jėgos, agresijos ar drąsos. Užtenka 1 ar 3 žmonių „chebrytės“, kurie gali eiti ir daužyti visiems kur papuola. Galima išvadinti antivalstybininkais, galima nesiskaityti ir žeminti šalies vadovą. Taip, tai yra kiekvieno pasirinkimas, tačiau tuomet parodai ir savo politinės kultūros lygį, kai išeidamas į agresyvią kampaniją pasakai, kad aš nebeturiu jokių darbinių klausimų.
Grįžtant prie aktualijų, Prezidentūra teikia Žvalgybos įstatymo pataisas, kurios žvalgybai leistų iškviesti žmogų prevenciniam pokalbiui. Valdantieji tokią iniciatyvą remia ir teigia sunkiai įsivaizduojantys, kaip VSD apskritai galėjo be šių priemonių dirbti. Tuo metu opozicija bei kai kurie politologai tokias pataisas kritikuoja, o D. Grybauskaitė užsiminė, kad ir jos kandidatūroje buvo mėginimų teikti tokias įstatymo pataisas, bet, pasak jos, pataisos perteklinės bei prasilenkiančios su žmogaus teisėmis. Ar manote, kad tokių pataisų reikia?
VSD būstinė Vilniaus pakraštyje. Slaptai.lt nuotr.
Prezidentūrai, kaip turinčiai tautos pasitikėjimą, nereikėtų savęs pastatyti į paštininko poziciją. Jei kokios nors tarnybos, institucijos atneša jau paruoštus įstatymo projektus, reikia kritiškai įvertinti. Tuo labiau, jei savo vardu ruošiamasi teikti. Vertėtų į tuos klausimus kritiškiau žiūrėti. Be abejonės, dabar gali pasimatyti ir daugiau klausimų, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių nebuvo sprendžiami anksčiau. Buvo, matyt, tam tikros priežastys, kodėl to nebuvo daroma. Tai dabar tie klausimai, tiesiog sulaukę palankaus laiko, sąlygų bei aplinkybių, gali vėl grįžti į darbotvarkę. Tai vienas tokių klausimų susijęs su Žvalgybos įstatymo pataisomis. Šį įstatymą reikia šiek tiek tobulinti. Visi sutariame, kad žvalgybos institucijos turi būti veiksnios ir turi turėti tam tikrus instrumentus. Bet vėlgi negalima sukurti aplinkybių, kad jos galėtų daryti tai, ką nori. Todėl turi būti sukurti mechanizmai, kurie apsaugotų ir neleistų susidaryti kažkokiai savivalei.
Žiūrint į reitingus, konservatoriai išlieka pirmoje vietoje. Jei TS–LKD laimės rinkimus, jūs, kaip konsultantas, ką siūlysite daryti Gabrieliui Landsbergiui? Kokiame poste jį matytumėte? Siūlytumėte daryti kaip R. Karbauskiui, ar vis dėlto eiti į Seimo pirmininkus ar premjerus?
Aš jokių formalių pareigų Tėvynės sąjungoje dar neturiu. Tai nenorėčiau leistis į spekuliacijas ir pradėti dalinti patarimus. Jeigu pasigiri laimikiu dar prieš jį nušovęs, dažniausiai didelės sėkmės nesulauki. Pirmiausia, dabar reikia susikoncentruoti į darbą su žmonėmis, į darbą su partijos struktūromis, ir tik po spalio 26 dienos turbūt jau galima kalbėtis apie tuos klausimus, kada bus žinoma rinkėjų valia po antrojo rinkimų turo.
Roko Masiulio klausimas buvo eskaluojamas pastarąjį mėnesį taip pat. R. Karbauskis teigia, kad būtent R. Masiulis susimokė prieš J. Narkevičių ir nori jam pakenkti. Ar visas šis konfliktas nepakeitė noro jį vis dar kviestis į konservatorių gretas?
Galime kalbėti tik apie tai, ką R. Masiulis yra viešai pasakęs, – dabar jis nebedalyvauja politikoje. Kiek ilgai tai tęsis, niekas negali atsakyti be paties R. Masiulio.
Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Prezidentės patarėjas Mindaugas Lingė paaiškino, ką Dalia Grybauskaitė turėjo galvoje, sakydama, kad sekmadienį vykę rinkimai parodė Lietuvos visuomenės brandą. Pasak jo, šalies vadovė, vertindama Prezidento rinkimų pirmojo turo rezultatus, norėjo pabrėžti, kad Lietuvos žmonės pasirinko ne konfliktu grįstą politinę kampaniją.
„(Buvo parodytas. – ELTA) atsparumas gąsdinimui ir šantažui, nepasidavimas nurodymams, kaip turi elgtis, nes, jeigu ne, bus papildomos krizės valstybėje, jeigu politinės jėgos netenkins (visuomenės. – ELTA) pasirinkimai“, – „Žinių radijui“ sakė M. Lingė, komentuodamas pirmadienį išsakytą D. Grybauskaitės rinkimų vertinimą.
Atsakydamas pirmadienį pareikštam „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio nepasitenkinimui, esą prezidentė nebrandžiais laiko „valstiečių“ rinkėjus, M. Lingė akcentavo, kad šalies vadovo rinkimų pirmajame ture išsiskyrė konfliktu grįsta politinė kampanija.
„Mes turėjome konflikto kampaniją ir turėjome kandidatus, kurie kaip tik siūlė alternatyvas, siūlė susitarti, kurie siūlė vienybės idėjas ir, panašu, pasirinkimas buvo pozityviojoje pusėje, ne konfliktinės kampanijos pusėje“, – pabrėžė jis, galvoje veikiausiai turėdamas „valstiečių“ į prezidentus kelto premjero Sauliaus Skvernelio rinkimų kampaniją.
M. Lingė akcentavo, kad rinkimų rezultatai tiesiog rodo, jog rinkėjais nebegalima taip lengvai manipuliuoti, kaip, pasak jo, buvo tikimasi iš tam tikrų politinių jėgų.
Galiausiai M. Lingė konkretizavo kai kuriuos, jo teigimu, nesąžiningus rinkimų kampanijos momentus.
„Buvo inicijuotas vienas referendumas tam, kad ateitų žmonės ir balsuotų už tos jėgos kandidatą, Seime matėme įvairių komisijų darbo pasitelkimą, buvo ieškoma priešų, grėsmių įvairiausių visais lygmenimis, matėme šantažo, pykčio, administracinio resurso naudojimą. Tačiau taip pat pamatėme, kad tie dalykai nepasiekė tikslo, į kurį buvo nukreipti“, – apibendrino M. Lingė.
Prezidentė D. Grybauskaitė pirmadienį pareiškė, kad Prezidento rinkimų rezultatai, rodantys, jog antrajame rinkimų ture varžysis konservatorių keliama kandidatė Ingrida Šimonytė ir ekonomistas Gitanas Nausėda, rodo visuomenės brandą.
G. Nausėda ir I. Šimonytė bus antrajame rinkimų ture. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr. „Šie rinkimai parodė Lietuvos visuomenės brandą. Žmonės turi aiškias vertybines nuostatas, kurios nepaveikios nei pigiam populizmui, nei agresyviam diktatui. Didėjantis rinkėjų aktyvumas rodo, kad vis daugiau žmonių šalyje supranta atsakomybę už valstybės ateitį“, – pirmadienį pareiškė D. Grybauskaitė.
Pasak „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio, šalies vadovė, teigdama, kad sekmadienį vykę rinkimai parodė Lietuvos visuomenės brandą, tiesiog be užuolankų sako, kad jo vadovaujama „valstiečių“ partija ir jos elektoratas yra nebrandus.
„Žmonės, kurie balsuoja už konservatorius, pagal prezidentę, yra brandūs, ir atvirkščiai, – kas balsuoja už „valstiečius“, jos nuomone, yra nebrandūs. Taip yra be užuominų pasakyta. Aš manau, kad tie, kurie balsavo už Saulių Skvernelį, taip pat yra brandūs“, – Eltai pirmadienį sakė R. Karbauskis.
