Litai. ELTA nuotr.
Šių metų birželio 25 d. sukako 30 metų, kuomet po daugiau nei penkiasdešimt metų pertraukos į apyvartą buvo išleistas litas. Visgi šią nacionalinę Lietuvos valiutą nuo 2015 metų pakeitė euras, o jo įvedimui šalyje vis dar netrūksta skepticizmo.
Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras ir Lietuvos savarankiškos pinigų ir kredito sistemos sukūrimo grupės vadovas Vladas Terleckasteigia, kad prieš priimant eurą buvo nusiteikęs prieš šią valiutą. Jis akcentavo, kad daugelis Europos Sąjungos (ES) valstybių dar vis neturi euro.
„Nelaukiau euro, o buvau prieš jį. Ir čia kiek yra valstybių, kurios yra Europos Sąjungos narės ir neprisiėmė šio modelio ir neįsivedė euro, pasiliko prie nacionalinės valiutos. Tai čia reiktų ieškoti atsakymų, aš to nesiimu“, – diskusijos „Litui – 30: nepriklausomos pinigų sistemos atkūrimas, reikšmė ir poveikis Lietuvai ir jos ekonomikai“ metu teigė V. Terleckas.
Nors Nepriklausomybės akto signataras ir lito komiteto narys Vilius Baldišis laikosi kiek nuolankesnės nuomonės euro atžvilgiu, jo teigimu Lietuva šią valiutą įsivedė per anksti. Visgi, anot jo, stebint kokia linkme juda ES, tai buvo geriausias galimas žingsnis.
„Prieš įvedant eurą galvojau, kad per anksti ir galvojau, kad pas mus yra intelektinio potencialo vykdyti savarankišką pinigų politiką. Bet pasirodo, kad tikrai to mes neturime. O dabar, kadangi mes atsisakome, kuo toliau tuo daugiau, savo suvereniteto ir nepriklausomybės, ne tik pinigų srityje, tai tas euras kaip ir gerai yra, nieko mes negalime turėti geresnio“, – sakė V. Baldiškis.
Ekspremjeras Aleksandras Abišala aiškino, kad tam, jog šalis būtų galėjusi išsaugoti litą, Lietuvai reikėjo 10 kartų didesnės ekonomikos ir didesnio kiekio specialistų, kurie galėtų vykdyti pinigų politiką. Taip pat, anot jo, Europos Centrinis Bankas (ECB) gerai vykdo politiką, tad euras atnešė naudos. Lobis. Dėžėje – centai. Slaptai.lt foto
„Jeigu mes būtume buvę 10 kartų didesnė ekonomika, kaip kad yra Lenkija, gal tada būtų galima ir rizikuoti. Bet nepanašu, kad Lenkijai labai gerai sekėsi visame tame tvarkytis. Bet kokioje žmonių masėje, protingų žmonių skaičius yra proporcingai toks pats, tai reiškia, kad toks procentas. Tarkime, kad Europos Centrinis Bankas turi didesnį pasirinkimą protingų žmonių, kurie gali daryti politiką, negu Lietuvos Centrinis Bankas galėtų daryti savarankiškai. Čia tik statistika“, – aiškino A. Abišala.
„Nežiūrint į skirtumus, nežiūrint į rizikas dėl tos rizikos su graikais ir italais, su kuriais šiaip susitvarko. Nežiūrint į mūsų nuostolius dėl to, kad reikia apie anuos galvoti, nei apie mus. Vis dėl to, aš manau, kad euras padarė gerą darbą“, – pridėjo jis.
Tuo metu 1993 metais Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininku buvęs Romualdas Visokavičius tikino, kad Lietuva vėlavo priimti eurą, ir tai buvo galima padaryti dar 2007 metais. Vienintelis šio valiutų keitimo aspektas, anot jo, tai laikas, kurio prireikė, kol kainos ir atlyginimai eurais prilygo skaičiams, kuriuos siekė esant litui.
„Norėčiau pasakyti, kad mes vėlavome su eurais. Ir labai gaila buvo litus paleisti, bet galima buvo turėti eurus dar 2007 metais, bet mes vėlavome dėl vieno rodiklio, vienos nakties reikėjo tam, kad būtų galima eurą įvesti. Bet, dabar palyginti tai, kas nebuvo padaryta, kada įvedinėjo vietoje lito eurus ir buvo žmonėms pažadėta, kad bus atitinkami santykiai. Šiandieną euras yra toks pat, koks buvo litai, o įvedimo metu jis buvo vertesnis trimis kartais“, – komentavo R. Visokavičius.
Buvo prarastas tautinis simbolis
Tuo metu Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto profesorius Zenonas Norkus paminėjo, kad litas buvo svarbus savo tautinio simbolio statusu, kuris buvo prarastas.
„Vienu tautiniu simboliu mažiau, o čia jau nuo 20 amžiaus. Kiekviena tauta turi savo pinigus. Turi himną, turi vėliavą, turi tuos pinigus. Ir va, vienu simboliu mažiau. Bet galima pragyventi šitai. (…) Tai ten yra, Balkanuose, kur spontaniškai išsileido eurą, nors yra dideli patriotai, didžiuojasi istorija“, – samprotavo Z. Norkus. Eurai. Keletas kupiūrų. Slaptai.lt nuotr.
Visgi dabartinis LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus tvirtina, kad Lietuvoje pagaminti eurai išlaiko nacionalinio simbolio statusą. Taip pat, anot jo, jeigu euras būtų buvęs priimtas dar 2007 metais, Lietuva būtų galėjusi lengviau pergyventi 2008-2009 metų ekonominę krizę.
„Bet valiuta nėra vien dėl simbolikos. Reikia atkreipti dėmesį, kad ir euro valiutoje kitoje pusėje yra Lietuvos simboliai. Euras yra mūsų nacionalinė valiuta ir mūsų sistemos dalis, kuri išlaiko visą simboliką. Valiuta yra priemonė, priemonė pakelti šalies gerovę. Ir šioje vietoje galvojau, nors praeities žinoma neatsuksi, apie tai, kas būtų, jeigu būtų pavykę 2007 metais pavykę įvesti eurą. Aš manau, kad ir visos pasekmės ekonominės krizės, mūsų šaliai būtų visiškai kitokios ir mažesnės“, – aiškino jis.
„Euras yra mūsų sėkmės įrodymas. Tai, kad mes tapome Euro zonos dalimi yra įrodymas to, kokią pažangą mes padarėme“, – tikino jis.
Litai ir centai banknotų pavidalu pirmą kartą apyvartoje pasirodė 1922 metais. Šiemet litui sukanka 90 metų. Ta proga UAB “Monetų namai” nusprendė pagarsinti mažai žinomą tarpukario Lietuvos Vyriausybės ketinimą nukaldinti pirmąją nacionalinę auksinę monetą.
Pirmosios auksinės 50 litų monetos autoriumi tapo žymus Lietuvos skulptorius Juozas Zikaras (1881-1944), tačiau dėl sudėtingos tuometinės ekonominės padėties moneta taip ir liko nepagaminta. Jo 1926 m. sukurtas monetos gipso maketas buvo saugomas Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus archyvuose iki mūsų dienų. Tai, jog šis meno kūrinys pagaliau išvydo dienos šviesą, kuomet litui sukanka 90 metų, puiki žinia visiems, kurie neabejingi valstybės istorijai.
