lituanistinės mokyklos

Aktualijos

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Mūsų šalies mokiniai, šiemet baigiantys Briuselio II Europos mokyklą, pasiekė labai gerų rezultatų. Tai pirmadienį pažymėjo švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, kalbėdama Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimo iškilmingame posėdyje.
 
Šiais metais Briuselio II Europos mokyklą baigė pirmieji 2015 m. įkurtos vidurinio ugdymo Lietuvių sekcijos abiturientai. Bendras visų mokyklos abiturientų metinių pažymių vidurkis yra 77 proc., lietuvių sekcijos – 81 proc. Lietuviai yra antri po suomių iš visų šioje mokykloje besimokančių europiečių kalbų sekcijų – vokiečių, anglų, suomių, prancūzų, italų, olandų, portugalų, švedų.
 
Lietuvis mokinys – trečias tarp geriausiųjų iš visų 219 mokyklos abiturientų.
 
„Tokie pasiekimai suteikia įkvėpimo besirūpinantiems tautiečių užsienyje švietimu. Turime nuostabaus, gabaus jaunimo. Padėkime jiems išlaikyti tvirtus saitus su Tėvyne“, – kalbėjo ministrė Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovams.
 
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nuolatos palaiko ir stiprina ryšį su lituanistinėmis mokyklomis, teikia finansinę ir kitokią paramą.
Kasmet organizuojamas užsienio lietuvių neformaliojo lituanistinio švietimo ir sporto projektų konkursas. Konkurse dalyvavusios ir laimėjusios mokyklos gali įsigyti metodinės ir mokomosios medžiagos, sporto priemonių, organizuoti mokyklų renginius ir mokytojų kvalifikacijos tobulinimą, dalyvauti vasaros stovyklose Lietuvoje ir kt. Šiemet, kaip pažymima ministerijos pranešime, 60-čiai mokyklų jau skirta daugiau nei 324 tūkst. eurų.
 
Nuo kitų metų planuojama, kad lituanistinės mokyklos būtų remiamos ir tiesiogiai Lietuvos biudžeto lėšomis, kurios galėtų tekti lituanistinių mokyklų patalpoms išlaikyti, mokytojų atlyginimams, vadovėliams ir kitoms būtinoms priemonėms.
 
Vyriausybės nustatyta tvarka remiami užsienio lietuviškose bendrojo ugdymo mokyklose ir savaitgalinėse mokyklose, veikiančiose etninėse Lietuvos žemėse ir lietuvių tremties vietose, dirbantys mokytojai. Jiems kas mėnesį skiriamos išmokos už lituanistinio švietimo veiklą.
 
Lietuva taip pat remia užsienio lietuvių studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose. Užsienio lietuviams, stojantiems į Lietuvos aukštąsias mokyklas, prie stojamojo konkursinio balo pridedamas papildomas balas, o baigusiems lietuviškas bendrojo ugdymo mokyklas užsienyje – dar vienas papildomas balas. Įstojusiems konkurso būdu mokama stipendija ir / ar vienkartinė socialinė išmoka, priklausanti nuo studento socialinės padėties.
 
ŠMSM duomenimis, pasaulyje veikia 246 lituanistinės mokyklos, kuriose mokosi apie 11,7 tūkst. mokinių, dirba per 1000 mokytojų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.07.18; 15:02
Politinės intrigos

Už Kalbą, Tautą ir Tėvynę. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Beveik visose šalyse, kuriose gyvena lietuviai, veikia ir lituanistinės mokyklos. Švietimo ir mokslo institucijų registre dabar užregistruotos 245 mokyklos, kuriose mokosi apie 11,7 tūkst. užsienio lietuvių vaikų, dirba apie 1200 mokytojų.
 
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) nuolatos palaiko ir stiprina ryšį su lituanistinėmis mokyklomis, teikia finansinę ir kitokią paramą.
 
Kasmet organizuojamas užsienio lietuvių neformaliojo lituanistinio švietimo ir sporto projektų konkursas. Konkurse dalyvavusios ir laimėjusios mokyklos gali įsigyti metodinės ir mokomosios medžiagos, sporto priemonių, organizuoti mokyklų renginius ir mokytojų kvalifikacijos tobulinimą, dalyvauti vasaros stovyklose Lietuvoje ir kt. Šiemet 60-čiai mokyklų jau skirta daugiau nei 324 tūkst. eurų, teigiama ministerijos pranešime. Šiuo metu, pasak ŠMSM atstovų, kaip tik vyksta papildomas neformaliojo lituanistinio švietimo ir sporto projektų konkursas 2022 m. rudenį vykdomoms mokyklų veikloms finansuoti.
 
Vyriausybės nustatyta tvarka remiami užsienio lietuviškose bendrojo ugdymo mokyklose ir savaitgalinėse mokyklose, veikiančiose etninėse Lietuvos žemėse ir lietuvių tremties vietose, dirbantys mokytojai. Jiems kas mėnesį skiriamos išmokos už lituanistinio švietimo veiklą. Dirbusiems lituanistinėse mokyklose ir grįžusiems į Lietuvą pedagoginė patirtis laikoma privalumu, turi įtakos darbo užmokesčiui, kompetencijų švietimo srityje pripažinimui.
Norime išlikti lietuviais. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Kasmet lituanistinių mokyklų mokytojai kviečiami į mūsų organizuojamus kvalifikacijos tobulinimo seminarus. Ministerija 2017 m. yra įsteigusi ir kasmet skiria lituanistinio švietimo mokytojo (dėstytojo) premiją už nuopelnus lituanistinio švietimo veikloje.
 
Šiemet švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė patvirtino Lietuvių kalbos mokėjimo lygio ir egzaminų organizavimo tvarkos aprašą, skirtą lituanistinių mokyklų mokiniams. Kovo ir gegužės mėnesiais Nacionalinė švietimo agentūra ir Vilniaus lietuvių namai pirmą kartą organizavo lietuvių kalbos mokėjimo lygio nustatymo egzaminus 14–17 metų mokiniams.
 
Buvo organizuota 12 egzaminų srautų, kad užsienio lietuviai galėtų laikyti lietuvių kalbos lygio nustatymo testą jiems patogiu laiku. ŠMSM duomenimis, galimybe nusistatyti lietuvių kalbos lygį pasinaudojo apie 150 užsienio lietuvių iš 11 valstybių. O iki rugsėjo suaugusieji asmenys gali laikyti lietuvių kalbos egzaminus ir taip pat nusistatyti savo lietuvių kalbos mokėjimo lygį pagal Bendruosius Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenis.
 
Lituanistinių mokyklų mokiniams, kurie laiko lietuvių kalbos lygio nustatymo egzaminus, išduodamas ir pažymėjimas. Vertinti lietuvių kalbos pasiekimus ir gauti tai įrodantį dokumentą daugelį metų pageidavo lituanistinės mokyklos. Lituanistinių mokyklų mokiniams pažymėjimas leidžia sklandžiau integruotis jiems grįžus į Lietuvą, mokytojams – paprasčiau suprasti, kokio lygio yra vaiko lietuvių kalbos žinios. Pažymėjimas taip pat suteikia papildomų galimybių stojant į užsienio aukštąsias mokyklas, nes lietuvių kalbos mokėjimas gali būti įskaitomas kaip užsienio kalbos mokėjimas.
 
Lituanistinių mokyklų mokiniai į Lietuvos švietimo sistemą integruojami ir per Mokinių registrą – praplečiamos jo galimybės, kad registre būtų registruojami ir užsienio lituanistinėse mokyklose besimokantys mokiniai. Šiemet vyko bandomasis Mokinių registro pildymo projektas, registro galimybes išbandė 33 lituanistinės mokyklos, dirbančios pagal Lituanistinio švietimo integruotą programą.
 
Myliu Lietuvą. Slaptai.lt nuotr.

Lietuva taip pat remia užsienio lietuvių studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose. Užsienio lietuviams, stojantiems į Lietuvos aukštąsias mokyklas, prie stojamojo konkursinio balo pridedamas papildomas balas, o baigusiems lietuviškas bendrojo ugdymo mokyklas užsienyje – dar vienas papildomas balas. Įstojusiems konkurso būdu mokama stipendija ir / ar vienkartinė socialinė išmoka, priklausanti nuo studento socialinės padėties.
 
Šiais metais Briuselio II Europos mokyklos Lietuvių sekciją baigia pirmieji 2015 m. įkurtos vidurinio ugdymo Lietuvių sekcijos abiturientai. Mūsų šalies mokiniai pasiekė labai gerų rezultatų – bendras visų mokyklos abiturientų metinių pažymių vidurkis yra 77 proc., lietuvių sekcijos – 81 proc. Pasak ministerijos atstovų, džiugu, kad tarp visų šioje mokykloje besimokančių europiečių kalbų sekcijų (vokiečių, anglų, suomių, prancūzų, italų, olandų, portugalų, švedų) esame antroje vietoje – po suomių, lietuvis mokinys – trečias tarp geriausiųjų iš visų 219 mokyklos abiturientų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.07.06; 08:27
Trumposios naujienos

Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.

Popiežius pasveikino grupę lietuvių, Romoje dalyvaujančių lituanistinių mokyklų ir šeimų sąskrydyje „Draugystės tiltas“.
 
Kaip praneša Vatikano radijas, kreipdamasis sekmadienį, rugpjūčio 29-ąją, į maldininkus, dalyvavusius vidudienio maldos susitikime Šv. Petro aikštėje, popiežius Pranciškus paminėjo įvairių grupių ir organizacijų atstovus, be kita ko, pasidžiaugė maldoje dalyvavusiais lietuviais: „Sveikinu Lietuvos mokinių, jų tėvų ir mokytojų grupę!“ – pasakė popiežius.
 
Kelios dešimtys lietuvių iš Italijos ir kitų Europos šalių, taip pat iš Lietuvos, nuo rugpjūčio 27-osios Romoje dalyvavo ugdomuosiuose lituanistikos ir tautodailės užsiėmimuose, skirtuose visų amžiaus grupių žmonėms, tema „Gintaro keliu į Amžinąjį miestą“. Į „Draugystės tilto“ sąskrydžius, rengiamus jau daugiau kaip dvidešimt metų, ypač kviečiami lituanistinių mokyklų mokiniai ir jų tėvai, mokytojai, vietinių lietuvių bendruomenių nariai, taip pat Lietuvos ambasadų tarnautojai su šeimomis.
 
Sąskrydžiai ligi šiol surengti devyniuose Europos kraštuose, „Draugystės tiltas“ Italijoje surengtas antrąjį kartą, praneša Vatikano radijas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.29; 19:35
Aktualijos

Diana Nausėdienė lankėsi lituanistinių mokyklų stovykloje „Virtualioji istorija. Žemaitija pašto ženkluose“. Prezidento kanceliarijos nuotr.

Šalies pirmoji ponia Diana Nausėdienė ketvirtadienį aplankė lituanistinių mokyklų vaikus Paršežerio stovyklavietėje. Šiemet čia stovyklauja 79 lietuviškų šaknų turintys 7-15 metų amžiaus vaikai iš įvairių pasaulio šalių – Jungtinės Karalystės, Škotijos, Airijos, Ispanijos, Islandijos bei Lietuvos.
 
Ponia D. Nausėdienė yra lituanistinio švietimo pasaulio lietuvių bendruomenėse globėja ir aktyviai domisi lituanistinio švietimo klausimais.
 
„Lituanistinės stovyklos ne tik suteikia galimybę pabendrauti vaikams iš įvairių šalių, pažinti Lietuvą iš arti, gyvai prisiliesti prie jos istorijos. Tokie susibūrimai suteikia galimybę nepamiršti lietuviškų šaknų ir puoselėti kalbą, kuri yra svarbi jų lietuviškosios tapatybės dalis“, – sako ponia Diana.
 
Stovyklautojai poniai Dianai noriai pasakojo apie aplankytus Plungės ir Rietavo dvarus, savo pomėgius ir augintinius, rodė ir didžiavosi stovykloje sukurtais molio lipdiniais ir piešiniais ant medžių.
 
Jungtinėje Karalystėje įsikūrusios Lituanistinės etnokultūros ir dramos mokyklos „Bitė“ inicijuota stovykla – šešerius metus vykdomo projekto „Virtualioji istorija“ dalis. Vaikai iš užsienio lietuvių bendruomenių visus mokslo metus ruošiasi aplankyti vis kitą Lietuvos regioną, virtualiai pildo istorijos žinias, žodyną, ruošia namų darbus apie tas vietas, kur stovyklaus vasarą. Vaikai taip pat kuria lankstinukus, atvirlaiškius ar knygų skirtukus apie to krašto vietas bei žmones, kuriuos vėliau dovanoja muziejams ar kultūros įstaigoms.
 
Mažieji pasaulio lietuviai jau yra susipažinę su Vilniaus kraštu, Mažąja Lietuva, Aukštaitija, Dzūkija, Suvalkija, o šiemet keliaudami turi galimybę gyvai prisiliesti prie Žemaitijos istorijos, sakoma Prezidento komunikacijos grupės pranešime.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.06; 07:08
Aktualijos

Diana Nausėdienė dalyvavo Pasauliniame lietuvių kalbos ir kultūros vasaros forume. Vygaudo Juozaičio (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.

Pirmoji ponia Diana Nausėdienė pirmadienį dalyvavo Pasauliniame lietuvių kalbos ir kultūros vasaros forume, kuriame švietimo atstovai, užsienio lituanistinių mokyklų mokytojai diskutavo lietuvybės sklaidos tema.
 
„Šio forumo dalyviai prisideda prie svarbios mums misijos – stiprina mūsų emigrantų ir diasporos mokymosi motyvaciją lituanistinėse mokyklose pasaulyje ir prisideda prie lietuvių kalbos sklaidos. Mūsų kalbos besimokantys ir vartojantys kitų tautų atstovai – taip pat lietuvių kalbos išlikimo garantas. Dėkojame jiems, pamilusiems Lietuvą ir besigilinantiems į jos kultūrą, tikriems mūsų šalies ir kalbos ambasadoriams“, – kalbėjo pirmoji šalies ponia, globojanti diasporos lituanistinio švietimo veiklas pasaulyje.
 
Pasak D. Nausėdienės, labai svarbu, kad išeivijos vaikai turi galimybę išlaikyti lietuvybę, puoselėti ilgaamžes tradicijas. Lituanistinį švietimą vykdo 10 formalaus ugdymo lietuviškų mokyklų užsienyje, šimtai neformalaus ugdymo lituanistinių mokyklų, kurių vis daugėja, ir apie 40 lituanistikos centrų, kuriuose dėstoma ir tiriama lietuvių kalba bei kultūra. Pirmoji ponia, kaip teigiama Prezidentūros pranešime, pasidžiaugė, kad laikinai išvykusių dirbti lietuvių šeimų vaikus gimtosios kalbos jau gali mokyti lietuviai mokytojai Europos mokyklose Liuksemburge, Briuselyje, Frankfurte ir kituose miestuose.
Už Kalbą, Tautą ir Tėvynę. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Jau devyniolika metų vyksta nuotoliniai lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai Vilniuje, kuriuos rengia Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija. Per tuos metus daugiau nei 2000 užsieniečių mokėsi lietuvių kalbos, susipažino su Lietuva, šalies istorija, kultūra. Ne vienas užsienietis rašė bakalauro, magistro darbus apie Lietuvos politiką, kultūrą, istoriją, diplomatinius santykius, vertė lietuvių rašytojų kūrybą, mokė mūsų kalbos savo šalyse.
 
„Žymus britų kalbininkas profesorius Davidas Crystalas, tyrinėjantis mažųjų kalbų išnykimo pavojus, tvirtina, kad jei pasaulyje dėl anglų kalbos plitimo visi mokytųsi tik vienos kalbos, tai būtų didžiausias intelektinis pasaulio praradimas, kokį tik galima įsivaizduoti“, – pabrėžė D. Nausėdienė, kviesdama išsikelti ambicingą modernios XXI amžiaus lietuvių bendruomenės tikslą išsaugoti lingvistinį perlą – lietuvių kalbą – ir dėkodama visiems forumo dalyviams už tai, kad myli ir vartoja lietuvių kalbą, kuri leidžia suprasti mūsų šalies kultūrą ir tapatybę.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.27; 16:00