Velykos. Vilnius. Vinco Kudirkos aikštė 2014-aisiais metais. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Velykos – pati džiugiausia šventė katalikų bažnyčios metų liturgijoje, stiprinanti tikėjimą bei viltį, skatinanti dvasinį prisikėlimą. Šv. Velykos Vilniuje. 2014-ieji. Vytauto Visocko nuotr.
Nuo ankstaus ryto tikintieji renkasi į Velykų sekmadienio pamaldas ir skelbia pasauliui džiaugsmingą Kristaus Prisikėlimo žinią.
Tradiciškai sekmadienį aplink bažnyčią einama iškilminga procesija, simbolizuojanti ėjimą kartu su prisikėlusiu Kristumi. Didžiausioje pagarboje nešamas Švenčiausiasis Sakramentas, juo laiminami tikintieji, skamba bažnyčių varpai ir gražiausios Velykų giesmės. Po pamaldų – šventinami velykiniai valgiai.
Sekmadienį Vatikane, Šv. Petro bazilikoje, popiežius aukoja Šv. Mišias ir po jų suteikia palaiminimą miestui ir pasauliui, sveikina žmones visame pasaulyje, ragina juos su džiaugsmu ir viltimi žvelgti į ateitį.
Senovėje buvo manoma, kad tas, kuris pirmas parvažiuos Velykų rytą iš bažnyčios namo, tas pirmas tais metais ir lauko darbus nudirbs. Vinco Kudirkos aikštėje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Prieš keletą metų per šv. Velykas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Velykų pusryčiai būtinai turi prasidėti nuo kiaušinių. Kai kur yra paprotys pirmą kiaušinį visiems po truputėlį išsidalyti, kitur – kiekvienas ima po kiaušinį ir su kitu šeimos nariu susidaužia, bando lukšto stiprumą.
Pirmąją Velykų dieną žmonės vieni pas kitus į svečius nevaikščiodavo, tik vaikai po pietų pradėdavo velykauti.
Velykų rytą kartais vaikai prie savo lovyčių randa dažytų kiaušinių. Jiems sakoma, kad mažiesiems bemiegant Velykų bobutė ar Velykė juos atvežusi. Kai kur, kaime, dažyti kiaušiniai išdėstomi lauke ir nubudusiems vaikams paaiškinama, kad Velykė pilnus ratus margučių vežėsi ir juos išbarsčiusi.
Senovėje tikėta, jog Velykų rytą patekėdama saulė šokanti iš džiaugsmo, kad Kristus prisikėlė.
Arkivyskupas Gintaras Grušas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas pabrėžė, kad šventosios Mišios visą Didžiąją savaitę bei per šv. Velykas vyks be žmonių.
G. Grušas pažymėjo, kad šventosios Mišios šv. Velykų rytą bus transliuojamos per radiją bei televiziją.
Vilniaus Katedros aikštėje penktadienį Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas G. Grušas žiniasklaidai pristatė, kaip karantino situacijoje pasitiksime ir švęsime šv. Velykas.
„Didžioji savaitė prasideda Verbų sekmadienį. Numatyta, kad per Verbas ir per visą šitą laikotarpį Mišios vyks be žmonių. Per Verbas liturgija pakeičiama, kaip ir per visą Didžiąją savaitę, vyks be procesijų. Mūsų visos įprastos procesijos per visą savaitę yra išbrauktos“, – sakė G. Grušas.
Kitos didesnės iškilmės Didžiojoje savaitėje yra Didysis ketvirtadienis. Šią dieną per šv. Mišias paprastai liturgijoje numatytas kojų plovimas neįvyks.
„Didžiojo ketvirtadienio vakare yra Viešpaties paskutinės vakarienės Mišios. Per jas liturgijoje įprastai numatytas kojų plovimas, kadangi bus Mišios be žmonių, ši dalis praleidžiama“ , – teigė arkivyskupas.
Kadaise buvo tokios šv. Velykos. Vilnius. Vinco Kudirkos aikštė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Didžiojo penktadienio pamaldose Vatikano nurodymu bus pridedamos maldos už sergančiuosius, mirusius, medikus bei tuos, kurie yra sutrikę šios pandemijos akivaizdoje.
„Tai pati liturgija bei jos maldos yra pritaikomos pandemijos situacijoje“, – sakė G. Grušas.
Anot jo, Didįjį penktadienį nevyks ir įprastinė rinkliava.
„Įprastinė rinkliava, kuri vyksta Didįjį penktadienį visame pasaulyje dėl šventosios žemės ir jos krikščionių tenai, praleidžiama, nes šv. Mišios vyks be žmonių, tai rinkliavų nebus“, – sakė jis.
Velyknakčio procesijos lauke taip pat atšaukiamos.
„Velyknaktis švenčiamas tik katedrose ir parapijų bažnyčiose. Kur yra bendruomenės, vienuolynai, tose vietose nešvenčiama. Pačios apeigos irgi bus keičiamos pagal Vatikano nurodymą. Lauko apeigos su ugnies šventinimu bus praleidžiamos. Apeigos prasidės nuo žvakės uždegimo prie švento altoriaus ir tęsis su žodžio liturgija“, – sakė G. Grušas.
Šv. Velykos. Taip buvo anksčiau. Vytauto Visocko nuotr.
„Tą vakarą įprastos suaugusiųjų krikšto apeigos, jų Vatikano nurodymo, nebus taip pat. Krikšto sakramentai bus nukeliami vėlesniam laikui“, – sakė jis.
Velykų rytą nebus procesijų, Mišios taip pat vyks be žmonių.
„Daugelis šių Mišių bus transliuojamos per televiziją, radiją bei internetu. Aštuntą valandą ryto bus skambinama varpais“, – sakė arkivyskupas. Velykos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Velykinė išpažintis nukeliama iki birželio 29 dienos, t. y. Petro ir Povilo šventės.
„Tai iš tos pusės nėra skubos atlikti išpažintį prieš Velykas, kaip įprastai“, – teigė G. Grušas.
Sutvirtinimo ir Pirmos komunijos sakramentai yra atidėti iki karantino pabaigos.
