Žuvinto pelkės. Vytauto Visocko nuotr.
Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija praneša apie užfiksuotą paukščių gripo atvejį Žuvinto biosferos rezervate. Balandžio 25 dieną rezervato specialistai aptiko ir tyrimams perdavė pirmuosius Žuvinto ežere rastus nugaišusius rudagalvius kirus.
„Šiandien iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos gavome patvirtinimą, kad tirtiems paukščiams buvo nustatytas paukščių gripo H5N1 potipis“, – ketvirtadienį teigė Žuvinto biosferos rezervato ekologas Arūnas Pranaitis.
Anksčiau tarnyba skelbė apie ligos aptikimą rudagalviuose kiruose Marijampolės mieste.
„Šis gripo potipis yra paukščiams pavojinga, labai užkrečiama ir greitai plintanti liga, kuria serga tiek laukiniai, tiek naminiai paukščiai.
Didžiausi ligos protrūkiai pasireiškia kolonijomis perintiems laukiniams paukščiams – kirams, žuvėdroms ir kitiems vandens paukščiams, bei kitoms paukščių rūšims (Europoje registruotas daugiau, nei 120 paukščių rūšių tarpe)“, – teigiama pranešime žiniasklaidai. Žuvinto takas. Vytauto Visocko nuotr.
„Virusas plinta per paukščių išmatas, o vandenyje gyvybingas išlieka itin ilgą laiką – net iki mėnesio. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras informuoja, jog žmonių užsikrėtimo rizika yra maža, o žmonėms, dirbantiems su paukščiais ir naminiais paukščiais, „maža ar vidutinė“, – priduriama pranešime.
Šiomis dienomis rudagalvių kirų kolonijoje intensyvaus perėjimo laikotarpis: daugumoje lizdų pilnos užperėtų kiaušinių dėtys, tačiau kolonija kur kas mažiau triukšminga, stebima ženkliai mažiau skraidančių rudagalvių kirų, šalia lizdų gali būti jau keli šimtai kritusių paukščių.
Žuvinto vandenys. Vytauto Visocko nuotr.
Žuvinto ežero rudagalvių kirų kolonija yra viena didžiausių šalyje ir iki šiol sparčiai plėtėsi. Perinčių paukščių lizdų apskaitų, kurios kasmet šiame ežere atliekamos gegužės pirmoje pusėje, duomenimis, 2022 metais Žuvinte registruoti 6335 kirų lizdai – daugiausia per pastaruosius 30 metų.
Pirminiais stebėjimais, šiemet į paukščių koloniją sugrįžo kur kas daugiau kirų. Šalia jų glaudžiasi dauguma ežere perinčių ausuotųjų kragų, rudagalvių ančių, migruojantys tilvikiniai paukščiai, pažymima pranešime.
Gandrai. Slaptai.lt nuotr.
Kiekvieną rudenį ir ankstyvą pavasarį, išlydėjus ir laukiant sugrįžtančių į Lietuvą gandrų, ant elektros linijų atramų pavojingai sukrauti gandralizdžiai yra iškeliami ant specialių platformų. Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) prisideda prie saugesnės aplinkos gandrams – ant atramų tvirtinami specialūs metaliniai stovai, ant kurių paukščiai vėliau vėl suka savo lizdus. Tokios lizdavietės yra daug saugesnės ne tik aplinkiniams, bet ir patiems paukščiams.
„Nuoširdžiai rūpinamės kiekvienu gandru, siekiame, kad nacionalinis paukštis būtų tinkamai apsaugotas, o gyventojams galėtume užtikrinti patikimą elektros energijos tiekimą. Gandralizdžių iškėlimo darbai vykdomi tuo metu, kai gandrai yra išskridę žiemoti“, – teigia ESO Tinklų eksploatavimo tarnybos direktorius Virgilijus Žukauskas. Gandrai Lietuvoje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Kasmet perėti į Lietuvą parskrendantys gandrai suka lizdus ant elektros linijų atramų, kur jiems įsikurti retsykiais padeda ir žmonės. Tačiau, pabrėžia ESO atstovas, elektros skirstymo oro linijos nėra natūrali gandrų buveinės vieta. Taip pat ir dirbtinų lizdaviečių įrengimas ant oro linijų atramų nėra tinkama išeitis ne tik elektros tinklui, bet ir gandrams.
Specialisto teigimu, pagal elektros oro linijų eksploatacijos reikalavimus, ant elektros oro linijų atramų negali būti jokių pašalinių daiktų. Pasitaiko atvejų, kai nuo elektros iškrovos ant atramų sukrauti gandralizdžiai suliepsnoja. Prilietę elektros laidus gandrai neretai yra traumuojami elektros srovės, dėl krintančių lizdų kyla grėsmė ir žmonėms, o nutrūkus elektros tiekimui nukenčia elektros vartotojai.
„Gandrų sugrįžimo dieną raginame visuomenę atsakingai žiūrėti į paukščių apsaugą. Gandrų labui, prašome gyventojų ar savivaldos pagalbos bei visų rūpestingų žmonių įsitraukimo, randant ir padedant gandrams įsikurti natūraliose perimvietėse – medžiuose, o ne ant elektros tinklo atramų“, – teigia V. Žukauskas.
Gandrai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Gandralizdžių perkėlimo darbus ESO vykdo jau ne vienerius metus. Bendrovė perkelia tik tuos lizdus, kurie kelia pavojų paukščiams, žmonėms ir elektros skirstymo tinklui. Šalindama gedimus ir suderinus su Aplinkos apsaugos agentūra, bendrovė kasmet perkelia apie šimtą gandralizdžių. Per 2020 m. ESO perkėlė 102, pernai – 109 lizdus.
Tai atliekama stengiantis nepadaryti žalos paukščiams, perimvietes perkeliant ar paprasčiausiai sutvarkant taip, kad šios nekenktų elektros tinklui ir nekeltų grėsmės aplinkai ir žmonėms.
ESO savo eksploatuojamų elektros skirstomųjų tinklų zonoje gali atlikti tik tuos darbus, kurie yra tiesiogiai susiję su elektros tinklų technine priežiūra ir remontu. Pastebėjus elektros tinklui grėsmę keliantį gandralizdį ir nurodžius konkrečią jo vietą, bendrovė saugiai jį perkeltų.
