Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Seime užvirus diskusijoms, ar teisėtai prieš „darbietį“ Mindaugą Puidoką Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai panaudojo prievartą, „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis linkęs akcentuoti kitą šios istorijos dalį. R. Karbauskis tikina, kad visiškai nenustebo išgirdęs, jog prieš kelerius metus iš „valstiečių“ partijos išmesto M. Puidoko padėjėjui inkriminuojamas galimai padarytas nusikaltimas.
R. Karbauskio teigimu, jo nė kiek nenustebintų, jei pasirodytų informacija, kad nusikalstamas veikas galėjo padaryti ir pats M. Puidokas.
„Jei man pasakytų, kad nusikalstamas veikas darė Puidokas, manęs tai nenustebintų. Jis yra iš tų žmonių, kurie yra siaurų savo asmeninių interesų siekėjai“, – teigė R. Karbauskis.
Komentuodamas faktą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl „darbiečio“ padėjėjo galimo bandymo papirkti parlamentarą Matą Maldeikį, R. Karbauskis prisiminė 2019 m. pradžią. Tuomet po jo ir M. Puidoko viešojoje erdvėje skambėjusio konflikto pastarasis buvo išmestas tiek iš „valstiečių“ frakcijos Seime, tiek iš pačios partijos.
„Jis tuomet aiškino, kad pas mus nėra demokratijos, kad Ramūnas Karbauskis kažkoks ne toks. O iš tikrųjų mes laiku ir vietoje įžvelgėme tai, kad šiam žmogui, mūsų nuomone, rūpi toli gražu ne tos vertybės, kurios rūpi Valstiečių ir žaliųjų sąjungai… Atvirai kalbant, manęs nenustebintų, jei tai (įtarimai – ELTA) pasirodytų, kad yra tiesa. Žinoma, kol nėra teismų sprendimų, nieko negali teigti“, – Eltai sakė R. Karbauskis.
„Esmė yra tai, kad žmogus vaidina rūpintojėlį, kalba apie šeimą, vertybes, o po to, kitomis aplinkybėmis, naudojasi tais pačiais žmonėmis arba situacijomis savo asmeniniais tikslais“, – akcentavo nepasitikėjimo buvusiu kolega neslėpdamas „valstiečių“ lyderis.
„Aš labai gerai prisimenu, kaip jis dergė mane ir mūsų sąjungą ir puikiai prisimenu, ką mes tada bandėme pasakyti“, – pridūrė jis.
Galiausiai R. Karbauskis įspėjo ir į savo gretas M. Puidoką priėmusius „valstiečių“ partnerius opozicijoje „darbiečius“. Lietuvos Seimas iš paukščio skrydžio. Slaptai.lt nuotr.
„Aš palinkėčiau jiems būti kategoriškiems ir aiškiai reikliems kiekvienam žmogui, kuris ateina. Jie tada mūsų neklausė ir nesiteiravo. Jie tada manė, kad tai eilinis žmogus, su kuriuo galbūt susidorojo „valstiečiai“ arba Karbauskis. Į iš „valstiečių“ išeinančius žmones reikia žiūrėti labai atsargiai, nes mes tikrai nesibarstome savo žmonėmis“, – apibendrino R. Karbauskis.
STT įtaria, kad galėjo būti siūlomas kyšis
Kaip skelbė STT, gavus konservatorių frakcijai priklausančio M. Maldeikio pranešimą apie bandymą jį papirkti, pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Įtariama, kad M. Puidoko padėjėjas M. Maldeikiui siūlė 50 tūkst. eurų kyšį, už kurį, kaip įtariama, siekė, kad Seimo narys asmeniškai palaikytų ir paveiktų kitus Seimo narius, kad būtų sustabdytas ir (ar) atidėtas neribotam laikui Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimo projektas.
STT tvirtina, kad ketvirtadienį parlamentaro kabinete atliekant kratą buvo pasipriešinta teisėtiems pareigūnų reikalavimams.
„Buvo atlikta krata Seimo nario M. Puidoko kabinete. Taip pat buvo atlikta jo asmens krata. Jos metu siekiant paimti tyrimui reikšmingus daiktus (mobiliuosius telefonus), nebuvo vykdyti pareigūnų teisėti reikalavimai ir jiems buvo pasipriešinta. Dėl šios priežasties tyrimui reikšmingi daiktai buvo paimti prievarta“, – išplatintame pranešime teigia STT.
Mindaugas Puidokas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Savo ruožtu M. Puidokas iš Seimo tribūnos ketvirtadienį apkaltino Specialiųjų tyrimų tarnybos agentus smurtu ir tai įvertino kaip precendento neturintį atvejį parlamentarizmo istorijoje.
Pasak M. Puidoko, jis buvo smaugiamas, iš jo atimti asmeniniai daiktai.
„Buvau smaugiamas, suplėšė rūbus, be jokio teisinio statuso pagal jų nutartis, nors nesu nei liudininkas, nei įtariamasis. Iš manęs buvo atimti asmeniniai daiktai jėga, buvo iki kraujo rankos sudraskytos, trūko oro. Sakiau, kad aš dūstu, bet mane toliau smaugė. Savo veiksmų jie nenutraukė. Tikrai kreipiuosi į Seimo pirmininkę, kas vyksta, nes tokie dalykai Seime neturėtų vykti“, – Seimo salėje kalbėjo parlamentaras.
Pirmą kartą Lietuvoje publikuotas mokslinis darbas, kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas loterijų, lažybų ir kitų azarto žaidimų laimėtojams bei jų psichologinei savijautai. Prof. Gedimino Navaičio teigimu, šie klausimai yra aktualūs dviem trečdaliams visų suaugusių Lietuvos gyventojų.
Knygoje „Laimėtojai“ aptariama azarto žaidimų istorija ir dabartis, supažindinama su tyrimais, susijusiais su lošiančia ir loterijose dalyvaujančia Lietuvos visuomenės grupe, kurią autorius vadina „laisvalaikio žaidėjais“.
„Tai žmonės, neturėję jokių problemų dėl lošimų, lažybų ar loterijų. Tyrimai parodė, kad ne tik pats žaidimas, bet ir loterijų stebėjimas nemenkai daliai žmonių tapo pramoga, kuriai jie nuolat skiria laiko, – sako prof. G.Navaitis.
Rengdamas knygą profesorius pasitelkė ir savo konsultacinio darbo patirtį. Čia analizuojama laimėjusių didesnes sumas loterijose savijauta, pristatomas jų psichologinis konsultavimas.
Anot G.Navaičio, konkrečių su laimėjimu sietinų situacijų aptarimas ir loterijų laimėtojų patirtis – naudinga daugeliui. Tai gali padėti racionaliau leisti pinigus.
„Laimėjimas malonus, bet tvirtą gerovę sukuria tik tie, kurie įgytą turtą panaudoja tinkamai suvokę savo asmenybę, savo galimybes ir siekius. Todėl visiems, kurie galvoja apie gerovės valstybę ar asmeninį praturtėjimą, verta atkreipti dėmesį į tai, kad bandymai sekti prestižiniais vartojimo pavyzdžiais gali sukelti ir bėdų. Protingiausia būtų laimėti ne tik pinigus, bet ir laimę: laimėtus pinigus skirti savo kompetencijoms ugdyti, pabandyti tapti labiau išmaniam ir gebančiam geriau valdyti savo gyvenimą“, – sako G.Navaitis.
Monografiją „Laimėtojai“ galima priskirti pozityvios psichologijos krypčiai. Ja siekiama dėmesį skirti ne sutrikimams ir problemoms, o normai ir sėkmei.
„Pristatomi faktai leidžia naujai pažvelgti į lošimus bei loterijas, atskleidžia pozityvius tokių veiklų aspektus, tarp kurių reikšmingas relaksacinis ir kultūrinis azarto vaidmuo. 12,2 proc. respondentų nurodė, kad lošimų stebėjimui (papastai per televiziją) skiria daugiau nei valandą per savaitę“, – rašo knygos recenzentas prof. dr. Arūnas Augustinaitis.
Jo teigimu, knyga vertinga ne tik mokslininkams, bet visiems, kurie nori suprasti šiuolaikinės visuomenės mentalinių struktūrų mechaizmus, ir, be abejo, pasimėgauti įdomiomis istorijomis.
G.Navaičio knygą „Laimėtojai“ išleido Kazimiero Simonavičiaus universitetas.
Pirmą kartą Lietuvoje publikuotas mokslinis darbas, kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas loterijų, lažybų ir kitų azarto žaidimų laimėtojams bei jų psichologinei savijautai. Prof. Gedimino Navaičio teigimu, šie klausimai yra aktualūs dviem trečdaliams visų suaugusių Lietuvos gyventojų.
Knygoje „Laimėtojai“ aptariama azarto žaidimų istorija ir dabartis, supažindinama su tyrimais, susijusiais su lošiančia ir loterijose dalyvaujančia Lietuvos visuomenės grupe, kurią autorius vadina „laisvalaikio žaidėjais“.
„Tai žmonės, neturėję jokių problemų dėl lošimų, lažybų ar loterijų. Tyrimai parodė, kad ne tik pats žaidimas, bet ir loterijų stebėjimas nemenkai daliai žmonių tapo pramoga, kuriai jie nuolat skiria laiko, – sako prof. G.Navaitis.
Rengdamas knygą profesorius pasitelkė ir savo konsultacinio darbo patirtį. Čia analizuojama laimėjusių didesnes sumas loterijose savijauta, pristatomas jų psichologinis konsultavimas.
Anot G.Navaičio, konkrečių su laimėjimu sietinų situacijų aptarimas ir loterijų laimėtojų patirtis – naudinga daugeliui. Tai gali padėti racionaliau leisti pinigus.
„Laimėjimas malonus, bet tvirtą gerovę sukuria tik tie, kurie įgytą turtą panaudoja tinkamai suvokę savo asmenybę, savo galimybes ir siekius. Todėl visiems, kurie galvoja apie gerovės valstybę ar asmeninį praturtėjimą, verta atkreipti dėmesį į tai, kad bandymai sekti prestižiniais vartojimo pavyzdžiais gali sukelti ir bėdų. Protingiausia būtų laimėti ne tik pinigus, bet ir laimę: laimėtus pinigus skirti savo kompetencijoms ugdyti, pabandyti tapti labiau išmaniam ir gebančiam geriau valdyti savo gyvenimą“, – sako G.Navaitis.
Monografiją „Laimėtojai“ galima priskirti pozityvios psichologijos krypčiai. Ja siekiama dėmesį skirti ne sutrikimams ir problemoms, o normai ir sėkmei.
„Pristatomi faktai leidžia naujai pažvelgti į lošimus bei loterijas, atskleidžia pozityvius tokių veiklų aspektus, tarp kurių reikšmingas relaksacinis ir kultūrinis azarto vaidmuo. 12,2 proc. respondentų nurodė, kad lošimų stebėjimui (papastai per televiziją) skiria daugiau nei valandą per savaitę“, – rašo knygos recenzentas prof. dr. Arūnas Augustinaitis.
Jo teigimu, knyga vertinga ne tik mokslininkams, bet visiems, kurie nori suprasti šiuolaikinės visuomenės mentalinių struktūrų mechaizmus, ir, be abejo, pasimėgauti įdomiomis istorijomis.
G.Navaičio knygą „Laimėtojai“ išleido Kazimiero Simonavičiaus universitetas.
Lietuvos parlamento narys Kęstutis Masiulis. Slaptai.lt nuotr.
Seimo narys Kęstutis Masiulis siūlo uždrausti LRT televizijai transliuoti azartinius lošimus.
„Nors LRT gauna finansavimą iš valstybės biudžeto ir jie pažadėjo, kad neberodys reklamos, tačiau vis tiek transliuoja „Keno loto“ ir „Jėga loto“ lošimus. Abejoju, ar tokie lošimai turi didelę pridėtinę vertę visuomenei. Juk absoliuti dauguma žmonių nieko iš to nelaimi ir geriau tuos pinigus panaudotų kilnesniems tikslams“, – teigia parlamentaras, įregistravęs įstatymo pataisą, uždrausiančią LRT transliuoti azartinius lošimus.
Jis pastebi, kad šiemet iš valstybės biudžeto LRT numatyta skirti 39 mln. eurų.
„LRT yra uždrausta rodyti azartinių lošimų reklamą, uždrausta organizuoti lošimus, bet neuždrausta transliuoti. Tai jie tai ir daro. Mūsų šalyje jau taip yra, kad kol juodu ant balto neužrašyta, tai patiems valstybės pareigūnams nepavyksta susimąstyti, ar lošimai atitinka nacionalinio transliuotojo misiją skleisti kultūrinę, socialinę ir šviečiamąją informaciją“, – sako K. Masiulis.
Jeigu Seimas pritars, įstatymo pataisa įsigaliotų 2019 m. sausio 1 d.
