Tinginys ramiai miega. Slaptai.lt foto
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Mantas Gudas tvirtina, kad LPK pritartų nuomonei, jog šiuo metu šalyje esančią ekonominę situaciją galima būtų apibūdinti žodžiu – stagnacija. Tačiau, pasak jo, galima pasidžiaugti, kad Lietuvos pramonė ir verslas išlieki gyvybingi.
„Pramonininkai pritartų nuomonei, kad artimiausias žodis apibūdinti situacijai yra stagnacija. Yra atskiri sektoriai, kurie vis dar neblogai važiuoja, kai kuriems, po išgyventos pandemijos su žaliavų, energetiniu sukrėtimu yra šiek tiek sunkiau, bet bendra situacija yra artima nuliui. Džiaugiamės, kad pramonė Lietuvoje ir verslas, kaip rodo statistika, yra labai gyvybingi ir belieka linkėti sau, jog ši tendencija būtų išlaikyta“, – „Žinių radijui“ teigė M. Gudas.
LPK atstovas aiškino, kad centiniai bankai COVID-19 pandemijos metu stengėsi valdyti situaciją spausdindami gausų kiekį pinigų, tuo tarpu dabar jie stengiasi stabdyti žmonių lūkesčius keldami palūkanų normas. Anot M. Gudo, centrinių bankų elgesys galėjo būti nuosaikesnis, tačiau reikia prisitaikyti prie esamos situacijos.
„Centriniai bankai labai stengėsi pandeminę situaciją suvaldyti ir prispausdino labai daug pinigų. Žmonės pakeitė savo elgseną ir pinigų rezervą dar visi turi. Dabar centriniai bankai stengiasi labai pristabdyti visus lūkesčius, atšaldyti ekonomiką ir keliant palūkanų normas bando suvaldyti lūkesčius, kad vartojimas mažėtų. Galbūt tas judesys į priekį ir atgal, centrinių bankų, galėjo būti šiek tiek nuosaikesnis, bet dabar turime ką turime“, – sakė LPK viceprezidentas.
„Prekės, kurios yra ilgesnio vartojimo, baldai, statybos, kažkokie didesni pirkiniai, jie buvo atlikti aukštiems lūkesčiams, pernai, dar iki karo ar užpernai dar visi turėjo pinigų, susiremontavo namus, nusipirko baldus, įsirengė įvairias stogines ir t.t. Dabar natūralu, kad kurį laiką šių dalykų nereikės ir šie sektoriai yra papuolę į tam tikrą pardavimų nuosmukio etapą“, – pridūrė jis.
Pramonininkų atstovas taip pat tikino, kad ekonomikoje juntamas ir sulėtėjimas, tačiau jis nėra radikalus. Jis pabrėžia, kad atskirų produktų kainas ir vartotojų įpročius padės sureguliuoti pati rinka, o Lietuvos verslas ir pramonė sulėtėjimo laikotarpį išgyvens.
„Tikrai sulėtėjimas yra, nėra radikalus, bet reikia žiūrėti į kiekvieną sektorių atskirai. Kalbant apie maisto, ar konkrečiai pienininkystės sektorių, nesu visiškai ekspertas, bet kaip vartotojas matau, kad pienas kainuoja tiek, jog pradedi galvoti, ar nereikia keisti savo įpročių ir pieno produktų pirkti mažiau. Pati rinka tuos dalykus turėtų sureguliuoti ir vartotojai esantys užsienyje, konkrečiai eksporto rinkos, lygiai taip pat pabrangimus jaučia, keičia savo elgesį ir deja tai atsiliepia į kažkokį sulėtėjimą, kurį tikiu, kad Lietuvos verslas ir pramonė išgyvens“, – aiškino M. Gudas.
ELTA primena, kad gilesnės ekonomikos krizės Lietuvai išvengti pavyko, tačiau 2023 m. tikėtinas trumpalaikis nuosmukis – šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) susitrauks 0,3 proc., skelbia bankas „Swedbank“. Kitąmet, jo skaičiavimais, Lietuvos ekonomika turėtų augti 1,8 proc.
„Swedbank“ pranešime banko ekonomistai prognozuoja, kad šiemet pasaulio BVP augs tik 2 proc., o atsigavimas tikėtinas kitais metais, kuomet atslūgs infliacija ir centriniai bankai sumažins palūkanų normas.
Taip pat, per gruodį mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sumažėjo 3,3 proc., maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių apyvarta – 2,3 proc., skelbia Statistikos departamentas.
Išankstiniais duomenimis, mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) 2022 m. gruodį sudarė 1 mlrd. 706 mln. Eur to meto kainomis ir, palyginti su 2022 m. lapkričiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, palyginamosiomis kainomis sumažėjo 3,3 proc.
Per mėnesį, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta palyginamosiomis kainomis sumažėjo 2,1 proc., ne maisto prekėmis prekiaujančių – 6,9 proc., automobilių degalų mažmeninės prekybos įmonių apyvarta padidėjo 2 proc., rašoma pranešime.
Pro padidinamąjį stiklą. Slaptai.lt nuotr.
Ši savaitė buvo pirmoji, kai veikia Užsienio reikalų ministerijos (URM) įkurta karštoji pagalbos su Kinija dirbančioms įmonėms linija. Verslo atstovai vieningai sutinka, kad ministerijos pasiūlyta priemonė leis pamatyti tikrąjį padėties Kinijoje mastą, kas yra būtina, jei Pekino spaudžiama Lietuva nori sulaukti tarptautinių institucijų pagalbos. Visgi abejojama, ar URM rekomendacijos padės spręsti verslui kylančias problemas čia ir dabar.
Siekdama operatyviai reaguoti ir keistis informacija su verslu, URM gruodžio 10 d. įsteigė Lietuvos veiksmų Kinijos ekonominiam spaudimui atremti darbo grupę, kuri jau savaitę analizuoja ir vertina informaciją apie Lietuvos verslui taikomas ekonominio spaudimo priemones, siūlo pagalbos Lietuvos verslui veiksmus.
Reikalingą informaciją nukentėjusios įmonės ministerijai gali teikti telefonu arba elektroniniu paštu. URM tikina besikreipiančiųjų pateiktos informacijos dar neapibendrinusi, tačiau visus surinktus duomenis žada teikti Europos Komisijai (EK) dėl reakcijos ES lygiu.
„Užsienio reikalų ministerija pagal kompetenciją analizuoja konkrečias situacijas, suteikia reikalingą informaciją, ieško galimų sprendimų. Palaikome nuolatinius ryšius su EK ir teikiame jai informaciją“, – linijos paskirtį nurodo URM. Ji skelbia, kad Kinijos ekonominio spaudimo Lietuvai klausimas iškeltas ir Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje.
Lietuvos Kinijos prekybos asociacijos prezidentas Rokas Radvilavičius Eltai pasidžiaugė URM iniciatyva. Anot jo, verslui suteikta platforma aiškiai įvardyti realią prekybinių santykių su Kinija situaciją, o pasidalinta informacija ministerija galės pateikti tarptautinėms institucijoms – visų pirma EK ir PPO.
„Ta linija yra labai naudinga, be abejo. Susirinks URM reikalingą informaciją. O ką su ja darys – jau kitas reikalas. Jeigu reikės, turbūt pateiks EK arba PPO kaip įrodymą, kad verslas kreipėsi. Galbūt čia toks gali būti sprendimas, bet iš pradžių susirinks informaciją, kas iš tikrųjų vyksta, kokios problemos. Be šios linijos kaip jie sužinos? Čia yra geras sprendimas“, – teigė R. Radvilavičius.
Nors naująjį tiesioginį kanalą tarp URM ir verslo R. Radvilavičius giria, jis visgi nemano, kad susisiekę verslininkai turėtų tikėtis išgirsti konkrečių jų problemų sprendimų. Anot pašnekovo, ministerijos pirminis tikslas yra ne padėti verslui, o gauti reikalingus duomenis iš pirmų lūpų.
„Verslas pasakys, kokios yra bėdos, bet kad jos bus išspręstos, nėra jokių garantijų. Linija skirta ne problemoms spręsti. Ji skirta sužinoti situaciją ir kreiptis – vienur ar kitur (…) Jei diplomatinių ryšių šiuo metu nėra, likę tik simboliniai, tiesiog ta linija skirta susirinkti informaciją“, – įsitikinęs su Kinija dirbantį verslą vienijančios asociacijos vadovas. Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Slaptai.lt foto
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius teigia, kad į URM verslo ryšius Kinijoje užmezgusios LPK narės kreipiasi aktyviai.
„Tų, kuriems skauda, aktyvumas didelis“, – Eltai atskleidė V. Janulevičius. Jo duomenimis, nuo gruodžio pradžios sunkumų dėl Kinijos veiksmų patyrė apie 50 LPK vienijamų įmonių.
V. Janulevičius pritarė, kad ministerijos tikslas yra teisingas – jai reikia susidaryti aiškų problemos vaizdą ir įvertinti žalą, kurią dėl Kinijos spaudimo patiria Lietuvos verslas. Oficialios informacijos apie Kinijos ir Lietuvos prekybos trikdžius iš Pekino pusės, pastebėjo jis, nėra, todėl pats verslas turėtų deklaruoti, su kokiomis problemomis susiduria.
„Ką deklaruoja Kinijos pusė, kad nusiskundimų nėra, ir kol nėra jokių didelių nusiskundimų nėra apie ką ir kalbėti. Matyt deklaruoti trikdžius visgi reikėtų, kad bent jau turėtume kažką rankose sakydami, kad tie trikdžiai egzistuoja, ar jie tyčiniai, netyčiniai. Bet jie tokie nėra. Manau, kad priemonė tikslinga, reikia susirinkti informaciją ir pasižiūrėti galimą žalą, kokia gi ji yra“, – pažymi V. Janulevičius.
Pasak LPK prezidento, didelę nežinomybę Lietuvos gamintojai šiuo metu patiria dėl pilnai apmokėtų, tačiau vėluojančių į Lietuvą eksportuojamų kiniškų prekių. Be prailgusio ir brangstančio tiekimo, pasakoja V. Janulevičius, taip pat stringa komunikacija su Kinijos tiekėjais, konteinerių su prekėmis judėjimas.
Deklaruoti vėluojančius sandorius, pramonininkų atstovo nuomone, itin svarbu, nes tai leistų institucijoms įvertinti Kinijos spaudimo verslui mastą bei kaip iš tikrųjų nukentės Lietuvos pramonės prekybiniai ryšiai su Tolimųjų Rytų šalies partneriais.
„Dėl to mes tikrai turime teisę kalbėti apie egzistuojančią problematiką, nes tai yra mūsų apmokėtos prekės. Čia yra nupirkti daiktai, produktai, gaminiai, mašinos, žaliavos, kurios jau seniausiai buvo apmokėtos. Dėl to tą deklaruoti reikia tam, kad įvertintume mastą, nes čia irgi yra gamybinis sprendimas ir tikėtina, kad tos gamybinės grandinės nukentės ir galimai nebetieksime savo prekių savo klientams“, – sako jis.
Kamuoja nežinomybė
Komentuodamas pastarųjų dienų Lietuvos ir Pekino santykius R. Radvilavičius kviečia sekti Kinijos valstybinės žiniasklaidos kanalus, kuriuose oficialių žinių apie planus nutraukti ekonominius santykius su Lietuva nėra, tačiau apstu kritikos, esą ši vykdo Jungtinių Amerikos Valstijų užduotis ir dėl jos neapgalvoto „žaidimo su degtukais“ nukentės visa Europa.
Jo teigimu, šiuo metu prekyba su Kinija išlieka nestabili – tokia taktika esą pasirinkta tam, kad verslas jaustų diskomfortą ir galiausiai Lietuva nusileistų bei pradėtų ieškoti išeičių diplomatinėmis priemonėmis. Kinijos karys. Youtube.com
„Viskas turbūt vyksta „paleidimo–įtempimo“ principu: kartais yra vieni dalykai suvaržomi, paskui atleidžiami, paskui kiti suvaržomi ar atleidžiami. Viskas tam, kad jaustų įmonės tą diskomfortą, kad būtų nusiteikęs verslas prašyti, turbūt, diplomatų pagalbos, kad spręstų tą dalyką. Tai kaip priemonė, signalas“, – pastebi verslo atstovas.
R. Radvilavičius pasakoja apie vis kylančias problemas išmuitinant arba atsiskaitant už prekes. Jo teigimu, nors šiuo metu jų judėjimas atsigavo, niekas negali garantuoti, ar netrukus prekyba vėl nesutriks.
„Kažkokių problemų vis iškyla – tai su muitais, tai su pavedimais. Pavyzdžiui, su bankiniais pavedimais anksčiau į Lietuvą nepavykdavo pervesti lėšų, tačiau vakar kai kurios įmonės jau gavo pavedimus eurais iš Kinijos. Reiškia jau paleido, veikia viskas. Kiek ilgai tai veiks, be trukdžių – nežinom. Nebuvo muitinės sistemoje Lietuvos – dabar yra, leidžia išmuitinti viską. Dabar ir pavedimai atėjo į sąskaitas iš kinų pirkėjų“, – nurodo jis.
Verslas, paaiškina R. Radvilavičius, sukasi kaip išgali – pavyzdžiui, vis daugiau įmonių steigia antrines bendroves užsienyje ir tęsia veiklą per jas.
Savo ruožtu V. Janulevičius tikina kol kas pozityvių naujienų neturintis, tačiau sulaukti aiškumo ir konkrečių sprendimų tikisi iki didžiųjų metų švenčių, įsitraukus ir EK – kai tik Europos Sąjungos vykdomąją politiką formuojančiai institucijai bus pateikta daugiau informacijos apie konkrečias bėdas, kurias patiria Lietuvos bendrovės.
„Kol kas jokių didelių pozityvių naujienų neturime, bet tikimės, kad visgi reikės ieškoti kažkokių konstruktyvių sprendimų per ateinančią savaitę, nes ir EK turėtų įsijungti į visą tą veiklą. EK laukia tų konkrečių atvejų dėl vėlavimo, dėl nepakrautų prekių, dėl deklaracijų pildymo ar nepildymo, eksporto ar importo ir vienu, ir kitu atveju“, – teigia pramonininkų atstovas. Kinijos komunistų partijos suvažiavimas. EPA – ELTA nuotr.
ELTA primena, kad įtampa tarp Vilniaus ir Pekino kilo dar gegužės mėnesį, Lietuvai pasitraukus iš Kiniją ir Vidurio bei Rytų Europos valstybes vienijančio „17+1“ formato. Valstybių dvišaliai santykiai dar labiau pašlijo lapkričio viduryje, Vilniuje atidarius pirmąją pasaulyje Taivano atstovybę salos, o ne jos sostinės Taibėjaus pavadinimu. Nors oficialiai vadinama Taivaniečių atstovybe, o Lietuva tikina, kad ji skirta ekonominei ir kultūrinei, o ne diplomatinei partnerystei plėtoti, Pekinas kaltina Lietuvą pažeidus „Vienos Kinijos principą“.
Reaguojant į šį žingsnį Kinijos valdžia pažemino Lietuvos diplomatinio atstovavimo lygmenį iki reikalų patikėtinių. Dar vasarą buvo atšauktas Kinijos ambasadorius Lietuvoje, o praėjusią savaitę nuotoliniu būdu pradėjo dirbti Pekiną palikę Lietuvos diplomatai.
Gruodžio pradžioje Lietuvos verslas pranešė apie nesėkmingus bandymus Kinijoje išmuitinti savo prekes, nes Lietuva buvo išbraukta iš Kinijos muitinės sistemos, dėl ko sutriko lietuviškų prekių eksportas į Kiniją. Nors, tikėtina, tyčia išbraukta iš sistemų, Lietuva vėliau vėl joje atsirado, Kinijos ekonominis spaudimas nesibaigė – kaip skelbė naujienų agentūra „Reuters“, Pekinas gruodžio pradžioje liepė tarptautinėms bendrovėms nutraukti ryšius su Lietuva, kitaip šioms grėstų pašalinimas iš Kinijos rinkos.
Lietuvos tiesioginė prekyba su Kinija yra nedidelė, tačiau jos į eksportą orientuotoje ekonomikoje veikia šimtai įmonių, gaminančių tokius produktus kaip baldai, lazeriai, maisto produktai ir drabužiai, skirtus tarptautinėms bendrovėms, kurios parduoda šias prekes Kinijai.
Lietuvos įmonės, susiduriančios su Kinijos ekonominiu spaudimu, kviečiamos darbo valandomis kreiptis telefonu 8 616 95910 arba el. paštu prekybosbarjerai@urm.lt. Lietuvos verslui bus teikiama informacija bei rekomendacijos dėl iškilusių prekybos su Kinija problemų. URM prašo įmonių pateikti kaip galima konkretesnę informaciją apie Kinijos muitinės ir kitų institucijų taikomus ribojimus lietuviškiems kroviniams.
LPK prezidentas Robertas Dargis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Ketvirtadienį Vilniuje, Pirklių klube 23-ąjį kartą įteikti Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) rengiamo kasmetinio konkurso „Lietuvos metų gaminys” apdovanojimai.
Apdovanojimams buvo nominuotos 74 įmonės penkiolikoje vertinimo grupių iš 25-os šalies ūkio šakų. Lyderio pozicijas kaip ir kasmet išlaikė maisto pramonės įmonės – sulaukta 37 paraiškos, pranešė LPK.
Įvairioms pramonės ir verslo šakoms atstovaujanti ekspertų komisija, apibendrinusi ekspertų išvadas, skyrė 49 aukso ir 8 sidabro medalius. Pasak medalius įmonių vadovams įteikusio energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno, laikinai einančio ir ekonomikos bei inovacijų ministro pareigas, įmonių pasiekimai svarbūs visai Lietuvai.
„Įmonių pasiekimai rodo, kad turime didelį eksporto potencialą. Jie neša svarbią žinią – nors esame maži, esame inovatyvūs, sugebame pagaminti išskirtinės kokybės ir inovatyvumo gaminius, kurie yra pripažįstami ne tik Lietuvoje. Turime kuo didžiuotis – ne tik istorija ir turtinga valstybes praeitimi, bet ir tuo, ką kuriame dabar. Šie gaminiai ir paslaugos puikiai reprezentuoja Lietuvą”, – pranešime cituojamas ministras Ž. Vaičiūnas.
LPK prezidentas Robertas Dargis pasidžiaugė, kad apdovanojimams yra pristatomas vis platesnis spektras mūsų pramonės ir paslaugų. Praėjusiais metais konkurse dalyvavo produktai ir paslaugos iš 15-os ūkio šakų, o šiais metais savo produkciją pristatė 25-ios šalies ūkio šakos.
„Vis įvairesnis produktų ir paslaugų ratas rodo, kad mūsų verslas plečia savo galimybių ribas, nepaisant įvairių iššūkių tiek vidaus, tiek globaliose rinkose. Verslas demonstruoja tvirtą stuburą ir išlieka konkurencingas. Daugelis naujų produktų atsiranda naujų technologijų ir inovacijų dėka ir, manau, jeigu gebėsime ir toliau koja kojon žengti su technologijų naujovėmis, tai tiek Lietuvos, tiek užsienio vartotojus kasmet stebinsime naujais produktais ir paslaugomis“, – sakė R. Dargis.
Konkurso „Lietuvos metų gaminys“ pagrindinis tikslas – didinti aukštos kokybės lietuviškos produkcijos konkurencingumą, pristatyti ir įtvirtinti šalies pramonės produkciją, prekes ir paslaugas vietiniam ar tarptautiniam vartotojui, skatinant rinktis kokybišką lietuvišką produktą, taip vystant Lietuvos verslo plėtrą.
Aukso medaliai įteikti maisto pramonės alkoholinių gėrimų, konditerijos, žuvies, duonos, grūdų, pieno, alaus, mėsos ir kitų gaminių grupėse, taip pat mašinų ir įrenginių pramonės, statybos ir statybinių medžiagų, ekologijos ir aplinkosauginės pramonės, ekologijos ir aplinkosauginės, medienos perdirbimo, baldų ir popieriaus pramonės grupėse bei paslaugų grupėje.
Skandalinga naujiena: Pramoninkų konfederacijos vadovo įmonė “Achema”, parodžiusi inciatyvą šaliai pastatyti (kartu su valstybe) suskystintų dujų terminalą, dabar pasirodo … esanti bloga.
Kas gali paneigti, kad “uolus “teisėsaugos institucijų darbas sužlugdant šį projektą buvo inspiruotas jau pagarsėjusios per istorinį Seimo NSGK parlamentinį tyrimą dujų tarpininkės “Dujotekanos”? Nes būtent ji nesuinteresuota, kad Lietuva turėtų alternatyvų dujų tiekimą. O “Achema”, kuri toje bendroje su valstybe įmonėje pretendavo į ne daugiau kaip 10 – 20 proc. akcijų, neslėpė savo suintersuotumo aprūpinti įmonę žaliava. Tuo pačiu žmonės turėtų darbo, o valstybė – sumokėtus mokesčius.
