Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos (LPPARA) prezidentas Rimas Varkulevičius įsitikinęs, kad spręsti Lietuvos ir Kinijos konfliktą, kurio pasekmes jaučia verslas, reikia nedelsiant, visų pirma – kuo greičiau pradėti trišales derybas tarp Lietuvos, Europos Komisijos (EK) ir Kinijos institucijų.
Jo teigimu, laiko lūkuriuoti nebėra, kadangi netolimoje ateityje Lietuvos įmonės rizikuoja dar labiau nukentėti nuo Pekino taikomų spaudimo priemonių.
„Reikėtų truputį pragmatiškiau pasižiūrėti į grėsmes, kurios susiformuos per ateinančius laikotarpius ir tie periodai labai trumpi. Ponai, mes nebeturime laiko laukti – kita savaitė, dar kita. Mano kolega Vidmantas Janulevičius (Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas – ELTA) sako, kad tūkstantis konteinerių ar daugiau stovi Kinijos uostose, kurie neišplaukia. Mūsų nariai siunčia ekrano nuotraukas, kur parašyta: „Lietuva – error (angl. klaida – ELTA)“. Lietuva neįrašyta į Kinijos muitinės katalogus ar apskaitos formatus“, – pirmadienį „Žinių radijui“ sakė R. Varkulevičius.
Verslo atstovas neabejoja, kad surinkus tokią informaciją nedelsiant turi būti pradėtos trišalės derybos, kuriose iš Lietuvos pusės dalyvautų Vyriausybės, nukentėjusio verslo atstovai, politikai ir diplomatai, taip pat aukščiausio rango EK pareigūnai bei Pekinas.
R. Varkulevičius akcentuoja būtinybę mobilizuotis pačioms įmonėms, o politikai, bendradarbiaudami su nukentėjusiu verslu, esą privalo veikti greitai tiek Europos, tiek pasauliniu mastu. Be to, anot LPPARA prezidento, su Lietuvoje įsikūrusiomis įmonėmis, kurių produkciją Kinija taip pat pranešė sankcionuosianti, turi asmeniškai bendrauti šalies lyderiai.
„Labai svarbus greitas veikimas pačių politikų – EK formatu, Pasaulinės prekybos organizacijos formatu ir, galų gale, individualių investicijų apsaugos formatais (…) Turime IKEA, „Continental“, turime dar daugybę įmonių. Su jų vadovais turi kalbėtis pirmieji Lietuvos asmenys“, – sakė jis.
Visgi R. Varkulevičius nemano, kad Lietuvą dėl kvalifikuotos darbo jėgos pasiūlos, palankios investicinės ir konkurencinės aplinkos pasirinkusios tarptautinės įmonės pradės masiškai keltis į kitas šalis.
„Nelabai sutinku su kolegomis, kad mes labai išgąsdinom užsienio investuotojus. Taip, akyliau pasižiūrėjus, tačiau jie vis tiek naudosis tais pranašumais, kurie Lietuvoje egzistuoja“, – pažymi R.Varkulevičius.
ELTA primena, kad įtampa tarp Vilniaus ir Pekino kilo dar gegužės mėnesį, Lietuvai pasitraukus iš Kiniją ir Vidurio bei Rytų Europos valstybes vienijančio „17+1“ formato. Valstybių dvišaliai santykiai dar labiau pašlijo lapkričio viduryje, Vilniuje atidarius pirmąją pasaulyje Taivano atstovybę salos, o ne jos sostinės Taibėjaus pavadinimu. Nors oficialiai vadinama Taivaniečių atstovybe, o Lietuva tikina, kad ji skirta ekonominei ir kultūrinei, o ne diplomatinei partnerystei plėtoti, Pekinas kaltina Lietuvą pažeidus „Vienos Kinijos principą“.
Reaguojant į šį žingsnį Kinijos valdžia pažemino Lietuvos diplomatinio atstovavimo lygmenį iki reikalų patikėtinių. Dar vasarą buvo atšauktas Kinijos ambasadorius Lietuvoje, o praėjusią savaitę nuotoliniu būdu pradėjo dirbti Pekiną palikę Lietuvos diplomatai.
Gruodžio pradžioje Lietuvos verslas pranešė apie nesėkmingus bandymus Kinijoje išmuitinti savo prekes, nes Lietuva buvo išbraukta iš Kinijos muitinės sistemos, dėl ko sutriko lietuviškų prekių eksportas į Kiniją. Nors, tikėtina, tyčia išbraukta iš sistemų, Lietuva vėliau vėl joje atsirado, Kinijos ekonominis spaudimas nesibaigė – kaip skelbė naujienų agentūra „Reuters“, Pekinas gruodžio pradžioje liepė tarptautinėms bendrovėms nutraukti ryšius su Lietuva, kitaip šioms grėstų pašalinimas iš Kinijos rinkos.
Lietuvos tiesioginė prekyba su Kinija yra nedidelė, tačiau jos į eksportą orientuotoje ekonomikoje veikia šimtai įmonių, gaminančių tokius produktus kaip baldai, lazeriai, maisto produktai ir drabužiai, skirtus tarptautinėms bendrovėms, kurios parduoda šias prekes Kinijai.
2021.12.27; 09:50
