Stop ženklas
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė valdančiosios koalicijos svarstymus inicijuoti parlamentinį tyrimą dėl galimai neskaidrios Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos vertina itin skeptiškai. Politikė stebisi valdančiųjų gretose kilusiu, pasak jos, „keistu sąmyšiu“ dėl kelių metų senumo istorijos, kurią parlamentas jau nagrinėjo. Todėl europarlamentarė ragina daugumos atstovus „atsikvošėti“ – anot jos, gyvenant itin įtemptomis geopolitinėmis sąlygomis bei artėjant NATO viršūnių susitikimui, VSD veiklos tyrimas būtų dovana Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
„Kreipiuosi į tuos pačius konservatorius ir tuos pačius liberalus – į valdančiąją daugumą. Pagalvokime, labai gerai pagalvokime, kokioje geopolitinėje situacijoje gyvename. Šalia mūsų karas ir mes kaltiname Valstybės saugumo departamentą, kuris lygiai taip pat atsakingas už mūsų nacionalinio saugumo situaciją mūsų valstybėje?“ – stebėjosi LSDP lyderė.
„Laukia mūsų labai rimtas renginys, pats rimčiausias – NATO viršūnių susitikimas. Ir jie, valdantieji, tuo metu ruošiasi daryti tyrimą? Klausykite, taigi Putinui geresnės dovanos, man atrodo, apskritai nereikia. Galvoju, kad jie kažkaip susipainiojo, pasimetė ir aš jiems tiesiog linkiu sveiko proto, atsikvošėti“, – ketvirtadienį Vilniaus miesto savivaldybėje susirinkusiems žurnalistams kalbėjo V. Blinkevičiūtė.
Ji pažymėjo, kad kitaip nei Seimo daugumos koalicija, socialdemokratai situaciją vertina adekvačiai.
„Mes, socialdemokratai, tikrai turime sveiko proto ir vertiname esamą situaciją. Tikrai, gal gana vieną kartą žaisti tomis įvairiomis komisijomis tokiais atvejais, kai iš tikrųjų yra po visų tų aprašomų įvykių praėję 4 metai. Jau buvo tirta vieną kartą – pasirodė, kad kažkas tada ne iki galo ištyrė, dabar apsigalvojo, kad reikia vėl tirti“, – aiškino europarlamentarė.
Neatmeta galimybės, kad skandalas gali būti susijęs su artėjančiais prezidento rinkimais
Vertindama knygos „Pranešėjas ir Prezidentas“ sukeltą ažiotažą bei Seime bręstantį tyrimą, V. Blinkevičiūtė antrino kitiems parlamento opozicijos atstovams, manantiems, kad daugumos politikai bando eskaluoti VSD istoriją ir taip užglaistyti dar visai neseniai konservatorių partiją sudrebinusį galimos pedofilijos skandalą. Draudžiama. Slaptai.lt nuotr.
„Ar jums neatrodo, kad norima šitą K. Bartoševičiaus skandalą uždengti kaip ir nauju, bet ganėtinai senu įvykiu?“ – klausė V. Blinkevičiūtė.
„Bendrame kontekste dėl Bartoševičiaus skandalo, dėl nutekinimo informacijos – kas tikrai buvo, atmesti to negali – buvo nenoras aiškintis visai. Vėlgi, mes, socialdemokratai, pasielgėme labai, manyčiau, solidžiai, taip kaip ir priklauso rimtai partijai. Mes kreipėmės į Generalinę prokuratūrą, kad ištirtų. Generalinė prokuratūra sako, kad nėra čia baudžiamojo nusikaltimo sudėties dėl to. Bet, žinoma, yra tam tikra politinė, moralinė atsakomybė, kuri lieka, neatsakyti klausimai“, – dėstė socialdemokratų lyderė.
Be to, V. Blinkevičiūtė neatmetė galimybės, kad valdantieji imasi parlamentinio tyrimo iniciatyvos ir dėl artėjančių 2024 m. šalies vadovo rinkimų.
„Tiesą pasakius, liko metai laiko iki prezidento rinkimų – kas galėtų paneigti, kad čia valdantieji dėl to taip suaktyvėjo tuo klausimu?“ – svarstė LSDP lyderė.
ELTA primena, kad Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu. Taip pat nemažai dėmesio skiriama tuometinio kandidato į šalies vadovo postą Gitano Nausėdos rinkiminei kampanijai bei prezidentavimo laikotarpiui. Draudžiama žaisti. Slaptai.lt nuotr.
Pagrindinis istorijos šaltinis – daugelį metų žvalgybos struktūrose dirbęs ir dar 2019 m. dėl neskaidrios VSD veiklos į ankstesnės kadencijos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininką Vytautą Baką kreipęsis pranešėjas.
Prezidentas netruko sureaguoti į ažiotažą viešojoje erdvėje sukėlusią knygą. Paklaustas, ar spėjo perskaityti naujai išleistą knygą, G. Nausėda tikino „pasakų nebeskaitantis“, o kiek vėliau suabejojo, ar žurnalistų papasakota istorija nėra „užsakomoji žiniasklaida“.
Tuo metu VSD vadovybė griežtai atmeta viešai reiškiamus kaltinimus, esą žvalgyba rinko informaciją neteisėtai. Darius Jauniškis tvirtina, kad žvalgybos pareigūnai priešrinkiminu laikotarpiu domėjosi visų kandidatų į prezidentus aplinka ir tai, pasak jo, yra įprasta praktika.
Naujas diskusijas dėl knygoje papasakotos istorijos įžiebė politikos apžvalgininko Mariaus Laurinavičiaus paviešinta kitokia įvykių versija.
Remdamasis pora šaltinių, glaudžiai susijusių su žvalgyba, apžvalgininkas paviešino pranešėjo tapatybė – pasak jo, tai šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) patarėjo pareigas einantis Tomas Gailius. Be to, M. Laurinavičius svarstė, kad pranešėjo liudijimas gali būti „valstybininkų klano“ istorijos tęsinys.
Prabėgus 3 metams po rezonansą sukėlusios istorijos, NSGK narys Raimundas Lopata pavasario Seimo sesijoje siūlo sudaryti parlamentinio tyrimo komisiją, kuri aiškintųsi pranešėjo istorijos detales. Opozicija tokį siūlymą sutinka nevienareikšmiškai – dalis politikų nemato prasmės inicijuoti papildomo tyrimo.
Lietuvos socialdemokratų pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė, vertindama penktadienį Vilniaus katedros aikštėje įvykusį mitingą, linki Vyriausybei daugiau pilietinio, socialinio dialogo. Partijos pirmininkė neįvardina pavardžių tų ministrų, kurie turėtų būti pakeisti. Ji akcentuoja, kad premjerei Ingridai Šimonytei turėtų būti ir pačiai aišku, kuriems Ministrų Kabineto nariams jų einamos pareigos yra per sunkios.
„Aš visada sakau, kad mūsų Socialdemokratų partija yra už galimybę žmonėms mitingų metu išsakyti savo nuomonę. Mes už taikius, civilizuotus mitingus, demokratinėje valstybėje kitaip ir būti negali“, – žurnalistams spaudos konferencijoje šeštadienį teigė V. Blinkevičiūtė.
„Kitas klausimas, dėl ko kyla vieni ar kiti mitingai, kur išsako žmonės savo nuomonę. Tai galiu vienareikšmiškai pasakyti, kad pilietinio, socialinio dialogo Lietuvoje tikrai trūksta ir valdančiajai koalicijai to palinkėčiau tiek Vyriausybėje, tiek Seime“, – pridūrė ji.
Paklausta, kokius ministrus siūlytų atleisti, V. Blinkevičiūtė teigė nenorinti įvardinti konkrečių pavardžių. LSDP pirmininkės teigimu, premjerė pati turėtų suvokti, kuriems ministrams savo darbą atlikti yra paprasčiausiai per sunku.
Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Aš net neabejoju, kad premjerė pati turi susigaudyti ir susivokti, kad kai kurie ministrai negali dirbti, jiems yra per sunku tiesiog. Ir man kartais žmogiškai gaila, aš tikrai labai nuoširdžiai sakau. Tačiau čia negali būti ta pozicija Vyriausybės nario ar ministro, kur tu ateini mokytis ir maždaug už pusmečio ar metų kažką išmoksti. Ne, gerbiamieji, čia ne tas laukas ir ne ta vieta, kur tu turi mokytis abėcėlę“, – sakė politikė.
V. Blinkevičiūtė įsitikinusi, kad, jei premjerė išmintingai įvertins situaciją, reikalingos korekcijos Ministrų Kabinete bus atliktos.
„Ir čia nereikia kažkaip labai žiūrėti, kad yra kažkoks baisus dalykas. Tiesiog gyvenimas parodo, kad ne kiekvienam pagal pečius ta pozicija, štai ir viskas. Ir tai reikėtų taip ir vertinti“, – teigė LSDP pirmininkė.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Seimo opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) prieš kelis mėnesius kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK) su prašymu ištirti, ar sostinės savivaldybės pareigūnai nesupainiojo viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo, nepažeidė teisės aktų. Dabar LSDP dėmesį patraukė ir tai, kad naujosios Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus žmonos, architektės Gilmos Teodoros Gylytės įmonės yra laimėjusios ne vieną pelningą savivaldybės konkursą. Socialdemokratai ketina išplėsti jau anksčiau jų inicijuotą tyrimą dėl galimo nepotizmo ir korupcijos Vilniaus savivaldybėje, kuri, jų vertinimu, „genda nuo galvos“.
„Dėl giminystės ir draugystės poveikio sostinės savivaldybės sandoriams socialdemokratai jau prieš kelis mėnesius kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK). „Dabar iškilo ir „meilės“ faktoriaus klausimas“, – pranešime spaudai teigia LSDP Vilniaus skyriaus pirmininkas Povilas Pinelis.
Socialdemokratui susirūpinimą kelia ir kai kurių sostinės NT vystytojų pareiškimai.
„Ne mažesnį susirūpinimą už būsimos sutuoktinės įmonei išmokėtus vilniečių pinigus kelia ir Vilniaus architektų teiginiai apie tai, kad nekilnojamojo turto vystytojai, kurie bendradarbiauja su naujosios R. Šimašiaus žmonos įmone, savo projektus savivaldybėje suderina gerokai lengviau nei kiti. Jeigu tokie teiginiai pasitvirtintų, galėtume kalbėti apie gan akivaizdžią korupcinę schemą, kurioje už palankius sprendimus yra atsiskaitoma su tarpininkų pagalba“, – sako P. Pinelis, kartu pabrėždamas, kad savivaldybė taip esą „pramušė dugną“.
„Po žurnalistų atliktų tyrimų aiškėja, kodėl meras taip atlaidžiai žiūrėjo į tai, kad Vilniaus savivaldybės užsakymus laimi jos tarnautojų ar jų giminaičių įmonės. Paaiškėję nauji faktai apie mero žmonos įmonės sėkmę, jos „auksines“ idėjas, už kurias savivaldybė sumokėjo šimtus tūkstančių, rodo: pramuštas dugnas. Jau net nebeišeina klausti, kas toliau“, – sako P. Pinelis.
Seimo Audito komiteto pirmininko pavaduotojos socialdemokratės Rasos Budbergytės dėmesį patraukė dabartinės mero R. Šimašiaus žmonos įmonei sumokėta 768.350,00 eurų suma už „mokslo paskirties pastato (gimnazijos) architektūrinės idėjos projektinį pasiūlymą“. Vilniaus verslo dangoraižiai Konstitucijos prospekte. Slaptai.lt nuotr.
„Neaišku, už ką tie pinigai sumokėti. Jeigu, kaip skelbiama, už „architektūrinės idėjos projektinį pasiūlymą“, t. y. už idėją, tai verta griebtis už galvos. Kažkoks kosmosas. Net ir už realius gimnazijos projektavimo darbus tokia kaina būtų netikėta, o čia – „idėjos pasiūlymas“, – stebisi parlamentarė.
„Prieš kurį laiką viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai apie tai, kad sostinės savivaldybės skelbiamus konkursus laimi Vilniaus savivaldybės tarnautojų, jų sutuoktinių ir giminaičių įmonės, o pastarieji netgi neteikia viešų ir privačių interesų deklaracijų, nors tai daryti privalo, Seimo vicepirmininkas Julius Sabatauskas kreipėsi į VTEK prašydamas ištirti, ar Vilniaus savivaldybės pareigūnai nesupainiojo viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo, ar nepažeidė teisės aktų. Socialdemokratai dabar dar nuodugniau aiškinsis visas aplinkybes, leidžiančias įtarti galimą viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktą, šįkart jau ir paties mero bei jo žmonos“, – rašoma LSDP pranešime.
Kairėje – Vilija Blinkevičiūtė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko rinkimus laimėjusi europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė teigia, kad dėl galimybių jungtis į opozicinę koaliciją su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) ir Darbo partija ji artimiausiu metu ketina kalbėtis su Sauliumi Skverneliu. Tačiau šiuo metu matomas „darbiečių“ ir „valstiečių“ bendradarbiavimas išrinktosios LSDP pirmininkės netenkina.
„Pagal tai, kokia šiuo metu yra situacija, kaip bendradarbiauja tarpusavyje tiek „valstiečiai“, tiek „darbiečiai“, tai mūsų socialdemokratų tikrai netenkina. Nes kol kas opozicinė koalicija neatrodo rimta. Man atrodo, kad jie tarpusavyje labai dažnai neranda bendrų sutarimų, o tai mums būtų visiškai nepriimtina“,– sekmadienį surengtoje LSDP spaudos konferencijoje kalbėjo V. Blinkevičiūtė.
Visgi europarlamentarė pažymi, kad dėl visų priimamų sprendimų bus kalbamasi ir su kitomis opozicinėmis frakcijomis, o socialdemokratai palaikys tuos sprendimus, kurie pirmiausiai bus priimtini jiems patiems.
„Socialdemokratų partija ir dabar yra ganėtinai stipri dirbant opozicijoje. Sprendimus mes turime derinti tarpusavyje ir su kitomis opozicinėmis partijomis, bet ten, kur sprendimai nepriimtini, mes tikrai jų nepalaikysime. Ten, kur mes galime rasti bendrus sprendimus, – sėsime prie derybų stalo ir priimsime sprendimus“,– tikino V. Blinkevičiūtė, kartu akcentuodama, kad opozicijos bendradarbiavimą įtvirtinantis dokumentas jai nėra savaiminė vertybė.
„Socialdemokratai tikrai pasiryžę bendradarbiauti, tačiau būti opozicinėje koalicijoje, dirbti pasirašius sutartį – ne tai yra svarbiausia esmė. Esmė yra, kaip mes sugebame priimti Lietuvai svarbius sprendimus“,– kalbėjo išrinkta LSDP pirmininkė.
Sekmadienį vakare paskelbta, kad LSDP pirmininko rinkimus laimėjo 56 proc. balsų surinkusi V. Blinkevičiūtė. Jos konkurentą Juozą Oleką palaikė 44 proc. partijos narių. Rinkimuose iš viso dalyvavo 51,9 proc. partijos narių.
LSDP pirmininko rinkimai vyko gegužės 3 – 9 dienomis. Naujai išrinktos pirmininkės įgaliojimai prasidės rinkimų rezultatus patvirtinus partijos suvažiavime gegužės 29 dieną.
Naujoji LSDP pirmininkė V. Blinkevičiūtė 2000–2008 m. ėjo socialinės apsaugos ir darbo ministrės pareigas. 2004 m. kaip Naujosios sąjungos kandidatė siekė Lietuvos Respublikos prezidento posto, tačiau liko ketvirtoje vietoje. 2004–2009 m. – Seimo narė. Nuo 2009 m. jau trečią kadenciją dirba Europos Parlamente.
LSDP pirmininką dvejų metų kadencijai rinko visi partijos nariai. Jis tiesiogiai renkamas trečią kartą. Iki 2017 m. socialdemokratų partijos vadovai buvo renkami suvažiavimuose.
Kandidatus į LSDP pirmininko postą iki kovo 28 d. galėjo kelti visi partijos skyriai. J. Oleko kandidatūrą siūlė 22, o V. Blinkevičiūtės – 13 partijos skyrių.
Rinkimuose taip pat ketino dalyvauti, tačiau dar prieš jų pradžią pasitraukė Vilniaus universiteto politologas Liutauras Gudžinskas ir Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas.
Partijos skyriai taip pat kėlė buvusio LSDP pirmininko Gintauto Palucko, Jonavos mero Mindaugo Sinkevičiaus, o Socialdemokračių moterų sąjunga – Seimo narės Orintos Leiputės kandidatūras, bet šie politikai LSDP pirmininko rinkimuose dalyvauti atsisakė.
Socialdemokratų partijos būstinė Vilniuje. Kokias asociacijas Jums kelia ši partija? Slaptai.lt nuotr.
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) taryba penktadienį rinks laikinąjį partijos pirmininką.
„Penktadienį posėdžiausianti Lietuvos socialdemokratų partijos taryba galutinai apsispręs, kas taps laikinuoju partijos pirmininku. Laikinojo partijos pirmininko kandidatūra bus renkama iš 11 pirmininko pavaduotojų, kaip numato statutas. Gintautas Paluckas yra pasiūlęs Vilijos Blinkevičiūtės kandidatūrą“, – Eltą informavo partijos atstovas spaudai Justinas Argustas.
Partijos atstovas taip pat informavo, kad pagal LSDP statutą ir jo išaiškinimą LSDP taryba gali pasiūlyti ir daugiau kandidatūrų. Sprendimą dėl laikinojo partijos pirmininko rinkimų priėmė antradienį į posėdį susirinkęs LSDP prezidiumas.
ELTA primena, kad po nesėkmingai LSDP susiklosčiusių Seimo rinkimų G. Paluckas iš partijos senbuvių susilaukė daug kritikos ir raginimų trauktis iš pareigų. Apie tolesnę G. Palucko lyderystę diskutuota trečiadienį vykusiame LSDP tarybos nuotoliniame posėdyje. Galiausiai penktadienį G. Paluckas pranešė, kad traukiasi iš einamų pareigų.
Romas Lazutka. Slaptai.lt nuotr.
Traukiasi vienas iš Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) sąrašo lyderių. Aukštą, penktąją, vietą partijos sąraše bei LSDP atstovauti vienmandatėje Fabijoniškių apygardoje turėjęs profesorius Romas Lazutka teigia padaręs klaidą, todėl Seimo rinkimuose su socialdemokratais nebedalyvaus. Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
„Mano sprendimas yra neteikti dokumentų“, – iki pareiškinių dokumentų pateikimo termino pabaigos likus kelioms dešimtims minučių Eltai teigė R. Lazutka.
Pasak profesoriaus, priežasčių, privertusių persigalvoti, jis galėtų surasti ne vieną. Tačiau, akcentuoja R. Lazutka, tai, kad jis nepriklauso partijai, yra pagrindinis priimto sprendimo motyvas.
Anot jo, apskritai buvo klaida svarstyti socialdemokratų prašymą su jais dalyvauti rinkimuose.
„Reikia man prisipažinti suklydus tuomet, kai sutikau eiti į rinkimus. Aš esu kritikavęs tokius žmones, kurie eidavo į rinkimus, patys nebūdami partijos nariais. Tai yra negražu (…). Aš juk premjerą Skvernelį pavadinau „lizinginiu premjeru“. Tad aš būčiau negerai pasielgęs, būčiau padaręs klaidą. Manau, kad laiku sustojau“, – aiškino R. Lazutka, pridurdamas, kad svarstyti galimybę pasukti į politiką lėmė intensyvūs LSDP kvietimai.
„Iš pradžių aš svarsčiau… Jei labai kviečia, gal aš labai reikalingas kaip rinkimų dalyvis. Tačiau tai nėra gerai“, – apibendrino ekonomistas.
Rado pamainą: vietoje R. Lazutkos sąraše švietimo ekspertė V. Targamadzė
LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas neslėpė apmaudo dėl R. Lazutkos sprendimo. Jo teigimu, profesoriaus pasikeitusią nuomonę lėmė asmeninės priežastys.
„Yra asmeninės priežastys, dėl kurių jis nebegali dalyvauti rinkimuose. Nepaisant to, jis liks su mumis“, – Eltai teigė LSDP lyderis, pridurdamas, kad R. Lazutkai, ko gero, reikėjo pirmiausia įstoti į partiją.
„Matyt, jam prieš jungiantis į sąrašą iš tikrųjų būtų buvę geriau – pagal jo etikos standartus – stoti į partiją ir tik tada, iš partinių pozicijų, dalyvauti sąraše“, – samprotavo G. Paluckas.
Kaip teigė G. Paluckas, R. Lazutkos vietą sąraše perėmė švietimo ekspertė ir konsultantė prof. Vilija Targamadzė.
„Ji švietimo bendruomenėje labai gerai žinoma, turinti savo viziją ir ją plačiai komunikuojanti. Ji pagaliau prisidėjo prie mūsų partijos švietimo programos dalies rengimo“, – teigė G. Paluckas. Iki tol V. Targamadzė LSDP sąraše nebuvo reitinguota.
Tuo tarpu Fabijoniškių vienmandatėje, informavo G. Paluckas, su LSDP vėliava mandato sieks Vilniaus skyriaus narys ir buvęs Vilniaus miesto tarybos narys Alfonsas Brazas. Socialdemokratų partijos vadovas Gintautas Paluckas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
ELTA primena, kad LSDP liepos pradžioje paskelbė kandidatų vienmandatėse apygardose ir savo sąrašą daugiamandatėje apygardoje. Netrukus po to trečią vietą sąraše gavęs Jonavos meras ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius pareiškė išsibraukiąs iš socialdemokratų rinkimų sąrašo. Ši sprendimą, teigė M. Sinkevičius, jis priėmė rekomenduotas LSDP Jonavos skyriaus tarybos.
Pirmoje LSDP sąrašo vietoje yra partijos pirmininkas G. Paluckas. Jis nebuvo reitinguojamas ir kandidatuos Utenos vienmandatėje apygardoje.
Po partijos pirmininko antroje sąrašo vietoje – LSDP frakcijos Seime seniūnė Rasa Budbergytė (Šeškinės–Šnipiškių vienmandatė). Ji pagal visuomenės reitingą birželio pradžioje užėmė pirmą vietą. Trečiasis sąraše yra Linas Jonauskas, dalyvausiantis Pasaulio lietuvių vienmandatėje. Ketvirta – Orinta Leiputė (Kalniečių vienmandatė), penktasis buvo ekonomistas prof. R. Lazutka (Fabijoniškų vienmandatė).
Penktadienį, 17 val. baigiasi Seimo rinkimų pareiškinių dokumentų priėmimas.
Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Iki Seimo rinkimų likus vos keliems mėnesiams, politinės partijos jau spėjo surikiuoti rinkimų sąrašuose pavardes asmenų, ketinančių siekti parlamentaro mandatų.
Žvelgiant į partijų paskelbtus sąrašus – aukštas vietas gavo visuomenei žinomi, tačiau iki tol politiko duonos neragavę asmenys. Kaip aiškina politologai, tai vienas iš partijų pasirenkamų būdų pritraukti rinkėjų.
Nemažai dėmesio susilaukė žinomo ekonomisto Romo Lazutkos sprendimas pasukti į politiką ir rinkimuose dalyvauti su Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Liepos pradžioje partija patvirtino kandidatų į Seimą daugiamandatėje ir vienmandatėse apygardose sąrašą.
Profesoriui teko ne tik aukšta penktoji vieta sąraše, tačiau ir galimybė LSDP atstovauti vienmandatėje Fabijoniškių apygardoje.
Tačiau ar žymus ekonomistas dalyvaus rinkimuose, dar nėra aišku.
„Kol kas dar nežinau“, – Eltai sakė R. Lazutka, paklaustas, ar dėl jo planų siekti Seimo nario mandato niekas nesikeičia.
Romas Lazutka. Slaptai.lt nuotr.
„Nei aš dalyvauju, nei nedalyvauju, dar nėra paskelbti sąrašai, jie nėra registruoti. Aš tiesiog esu iškeltas. Tik tiek“, – situaciją aiškino profesorius.
Dar kartą paklaustas, ar yra tvirtai apsisprendęs dalyvauti rinkimuose su socialdemokratais, profesorius atsakė, kad jo pozicija paaiškės iki rugpjūčio 7 dienos – tai paskutinė diena, iki kada Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) galima pateikti pareiškinius dokumentus.
Apie tai, kad vienas iš sąrašo lyderių gali svarstyti nedalyvauti Seimo rinkimuose, LSDP partijos pirmininkas Gintautas Paluckas teigė nežinąs.
„Tokios informacijos neturiu“, – teigė jis ir pridūrė, kad formaliai žiūrint kiekvienas rinkimų sąraše įrašytas asmuo dar gali pasitraukti.
„Iki rugpjūčio 7 d. kiekvienas yra laisvas padaryti bet kokį sprendimą“, – apibendrino G. Paluckas.
ELTA primena, kad LSDP liepos pradžioje paskelbė kandidatų vienmandatėse apygardose ir savo sąrašą daugiamandatėje apygardoje.
Netrukus po to trečią vietą sąraše gavęs Jonavos meras ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius pareiškė išsibraukiąs iš socialdemokratų rinkimų sąrašo. Ši sprendimą, teigė M. Sinkevičius, jis priėmė rekomenduotas LSDP Jonavos skyriaus tarybos. Socialdemokratų partijos vadovas Gintautas Paluckas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Pirmoje LSDP sąrašo vietoje yra partijos pirmininkas G. Paluckas. Jis nebuvo reitinguojamas ir kandidatuos Utenos vienmandatėje apygardoje.
Po partijos pirmininko antroje sąrašo vietoje – LSDP frakcijos Seime seniūnė Rasa Budbergytė (Šeškinės–Šnipiškių vienmandatė). Ji pagal visuomenės reitingą birželio pradžioje užėmė pirmą vietą. Trečiasis sąraše yra Linas Jonauskas, dalyvausiantis Pasaulio lietuvių vienmandatėje. Ketvirta – Orinta Leiputė (Kalniečių vienmandatė), penktasis – ekonomistas prof. R. Lazutka (Fabijoniškų vienmandatė).
Socialdemokratų partijos vadovas Gintautas Paluckas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Lietuvos socialdemokratų partija skelbia kandidatus vienmandatėse apygardose ir savo sąrašą daugiamandatėje apygardoje. Pirmoje sąrašo vietoje – partijos pirmininkas Gintautas Paluckas. Jis nebuvo reitinguojamas ir kandidatuos Utenos vienmandatėje apygardoje. G. Paluckas Eltai patvirtino, kad Vytenio Andriukaičio sąraše nėra. Pasak partijos pirmininko, V. Andriukaičiui šiuo metu siūloma ne viena pozicija tarptautinėse organizacijose.
„Taip, Vytenio nėra sąraše, nes jis yra kviečiamas eiti įvairias tarptautines pareigas. Todėl pabūti Seimo nariu, padalyvauti ir paskui tiesiog mandato atsisakyti būtų toks nedidelis rinkėjų apgaudinėjimas. Tai mes atvirai kalbėjomės ir tarybos posėdžiuose, kad Vytenio indėlis būtų svarbus, bet lygiai taip pat nereikia užsiimti veidmainyste. Ką mes apgausime tuo? Taip, Vytenis tikrai dalyvaus rinkimų kampanijoje ir bus mūsų komandos dalis. Bet jei jis renkasi ir yra pažadėjęs atsakymą vienai ar kitai tarptautinei organizacijai, tai jis jį ir turės duoti. Tai gal geriau neklaidinkime rinkėjų ir nemanipuliuokime mandatu“, – Eltai sakė G. Paluckas.
Kokių konkrečių darbo pasiūlymų sulaukė V. Andriukaitis, LSDP pirmininkas neatskleidė.
Po partijos pirmininko antroje sąrašo vietoje – LSDP frakcijos Seime seniūnė Rasa Budbergytė (Šeškinės–Šnipiškių vienmandatė). Ji pagal visuomenės reitingą birželio pradžioje užėmė pirmą vietą. Trečiasis sąraše yra Jonavos rajono savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius. Ketvirta – Orinta Leiputė (Kalniečių vienmandatė). Penktasis – sociologas, ekonomistas prof. Romas Lazutka (Fabijoniškų vienmandatė), šeštojoje – parlamentaras Julius Sabatauskas (Alytaus vienmandatė), septintoje – Seimo narė Dovilė Šakalienė (Senamiesčio–Žvėryno vienmandatė). Aštuntoje – Pasaulio lietuvių vienmandatėje dalyvausiantis Linas Jonauskas. Devintoje – Raminta Popovienė (Raudondvario vienmandatė), dešimtas – Seimo narys Algirdas Sysas (Molėtų–Širvintų vienmandatė). Vytenis Andriukaitis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Vietą sąraše, pasak G. Palucko, lėmė bendras visuomenės bei partijos vidinis reitingavimas.
„Iš esmės visuomenė sureitingavo, bet ir mūsų vietinis, vidaus partinis reitingas buvo svarus. Bet didele dalimi rėmėmės visuomenės nuomone, nes juk jie ir balsuos artėjančiuose rinkimuose. Aš dėl to nesijaudinau, nes visuomenė į viršų kėlė pačius aktyviausius, tvirtų nuostatų socialdemokratus. Labai džiaugiuosi visuomenės reitingavimu, nes jis tikrai pasiteisino“, – Eltai sakė jis.
Paklaustas, kaip buvo surašyti partijai nepriklausantys nariai, LSDP pirmininkas atsakė, kad konkrečią sąrašo vietą jiems parinko partijos prezidiumas.
„Taip, buvo priimtas atskiras sprendimas. Asmenys, kurie nėra partijos nariai, juos reikia pasikviesti. Aš net neabejoju, jei Romas Lazutka būtų buvęs reitinguojamas visuomenės balsu, tai be jokių problemų jis būtų ne žemesnėje nei dabartinėje vietoje, nes jo nuostatos yra labai aiškios“, – sakė jis.
Vienuoliktoje vietoje – LSDP frakcijoje Seime dirbantis Linas Balsys, jis taip pat nepriklauso partijai. Penkioliktoje vietoje – ekonomistas Vaidas Navickas, jis irgi nepriklauso partijai. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovui Sauliui Čaplinskui skirta devyniolikta vieta, TV laidų vedėjui, žurnalistui Giedriui Drukteiniui – dvidešimta. Dviratininkei Simonai Krupeckaitei skirta dvidešimt penkta vieta. Psichologas Andrius Kaluginas yra keturiasdešimtoje vietoje.
G. Paluckas taip pat neslėpė, kad prieš šiuos rinkimus partijos sąrašas ne tik atsinaujino, bet ir atsijaunino.
„Sąrašas ir atsijaunino, ir atsinaujino. Taip, žiūrint plikai ir statistiškai, tai jauniausias sąrašas per LSDP istoriją. Pirmuose dešimtukuose daugiausia jaunų žmonių, kiek aš pamenu, per visą partijos istoriją. Bet jų kompetencija ir patirtis tikrai taip pat ryški. Tai negalima sakyti, kad įvyko kažkoks dirbtinis atsijauninimas. Visi savo vietose (…) Taip pat atsinaujinimas stiprus. Daug žmonių pirmą kartą ateina į politiką arba eina į nacionalinę politiką rimtai pirmą kartą“, – sakė jis.
Paklaustas, kaip vertina, kad tiek „valstiečių“, tiek konservatorių sąrašą veda ne partijų pirmininkai, G. Paluckas teigė, kad tai tikrai ydinga praktika.
Seimo narys Linas Balsys. Slaptai.lt nuotr.
„Labai prasta mada, nes galų gale, kas yra atsakingas už partijos programą bei jos įgyvendinimą, kas atsakingas už išdalintus partijos pažadus. Tokia dvigalvystė po rinkimų apsunkina įgyvendinti pažadėtas partijos programas. Pavyzdžiui, tapimas premjeru, o ne partijos lyderiu leidžia išsižadėti programinių partijos principų. Tai yra blogai. Taip nuliūdinami rinkėjai ir mažinamas jų pasitikėjimas politine sistema ir politinėmis partijomis. (…) Aš kaip partijos lyderis dabar prisiimu visą atsakomybę už pažadus, partijos programą, komunikaciją. Galų gale, jei turėsime tokią galimybę, būsiu atsakingas ir už šių darbų realizavimą“, – sakė jis.
Pasak jo, tai, kad jis pats nebuvo reitinguojamas, tik išsaugojo partijos sąrašo skaidrumą.
„Pirmininkas nereitinguojamas, kad nedalyvautų politiniuose susitarimuose, intrigose bei žaidimuose, kad sugebėtų išlaikyti stuburą ir sugebėtų padaryti tai, ką reikia padaryti. Yra labai lengva pradėti manipuliuoti ir žaisti, klausyk, tu dabar palaikyk mane, pakelk mano kandidatą, tuomet mes tave palaikysime ir t.t. Nuo to kentėtų tik pati partija, nes sąrašas nebūtų toks geras, koks galėtų būti. Kenktų ir visuomenei, nes ji matytų ne tuos kandidatus, kurių norėjo“, – sakė jis.
Astravo AE – čia pat. Slaptai.lt nuotr.
Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) laikosi nuomonės, kad įkurtas Sąjūdis prieš Astravo atominę elektrinę tėra konservatorių projektas, kuriuo bandoma telkti savo elektoratą prieš rudenį vyksiančius Seimo rinkimus.
Kaip Eltai sakė partijos komunikacijos vadovas Justinas Argustas, socialdemokratai suburto darinio veikloje nedalyvaus.
„Tai konservatorių rinkiminė akcija, jie tradiciškai siekia mobilizuoti savo rinkėjus su šūkiu „Lietuva pavojuje“. Jei tai būtų daroma atominės statybų pradžioje – 2009-2010 m., dar būtų galima suprasti, bet tuo metu konservatorių Vyriausybė dėmesio vertų pastangų stabdant atominės statybas nerodė. Netgi priešingai, tuometis premjeras abejojo, ar ta atominė bus. Socialdemokratai šiuo klausimu yra suformulavę poziciją ir kitų politinių jėgų rinkimų projektuose nedalyvaus“, – teigė J. Argustas.
Jis taip pat pridūrė, kad socialdemokratams nėra priimtina konservatorių kritika prezidentui Gitanui Nausėdai dėl artimesnio dialogo su Baltarusija. Astravo AE. Slaptai.lt nuotr.
„Čia partijos pozicija labai aiški – konservatorių vykdyta uždara užsienio politika neatnešė Lietuvai naudos – kaip tik tuo laikotarpiu Lietuvos pašonėje ir kilo Astravo atominė, tai jei būtų bendraujama glaudžiau, ta elektrinė galbūt stovėtų kitur. Lietuvos interesas yra žinoti, kas dedasi šalia sostinės, kuri patenka į atominės evakuacijos zoną ir aklas Baltarusijos ignoravimas prie šio tikslo niekaip neprisideda“, – pabrėžė LSDP komunikacijos vadovas.
ELTA primena, kad šeštadienį Seime surengtas pirmasis Sąjūdžio prieš Astravo atominę elektrinę suvažiavimas. Antiastravinio Sąjūdžio garbės pirmininku tapo vienas iš judėjimo iniciatorių – profesorius Vytautas Landsbergis. Tarp organizacijos steigėjų taip pat yra europarlamentaras Petras Auštrevičius, Seimo nariai Žygimantas Pavilionis ir Virgilijus Poderys, signataras Raimundas Lopata, LiJOT prezidentas Lukas Kornelijus Vaičiakas, žurnalistas Eduardas Eigirdas, Lietuvos žaliųjų partijos atstovas Mečys Laurinkus, verslininkas Vidmantas Janulevičius, buvęs užsienio reikalų ministras, diplomatas Petras Vaitiekūnas ir kiti.
Daugeliui Lietuvos žmonių, nors šie moka mokesčius, už daugelį viešųjų paslaugų vis tiek reikia sumokėti dar kartą – tai yra pagrindinė Lietuvos bėda, šeštadienį Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) tarybos posėdyje kalbėjo partijos pirmininkas Gintautas Paluckas.
Aptardamas kilusias diskusijas dėl privataus švietimo finansavimo viešaisiais pinigais G. Paluckas pabrėžė, kad panaši situacija – ne vien švietimo sektoriuje.
„Pagrindinė Lietuvos bėda, kad paprastas žmogus už viską moka du kartus. Mokesčių pavidalu, o paskui už privatų švietimą, už korepetitorius, už privačią mediciną ir panašiai. Kai mes šnekame apie paramą vidurinei klasei ir jų pajamų didinimą, pirmiausia pamėginkime sumažinti jų išlaidas. Jei į privačias įstaigas mes toliau pumpuosime viešuosius pinigus, tai valstybinių mokyklų tinklui visada bus mažai“, – sakė jis.
Čia pat jis pabrėžė, kad Vilniuje privačios mokyklos, jei skaičiuotume pinigų kiekį, skiriamą vienam mokiniui, gauna daugiau viešųjų finansų nei valstybinės mokyklos.
„Daug kas rodo į Švediją, kad ten privačios mokyklos gauna iš biudžeto lėšas. Taip, gauna, tačiau jos neturi teisės rinkti priemokų iš tėvų. Bazines galimybes visiems mes turime užtikrinti, bet jei nori kažko papildoma – mokėk. Kodėl tiems žmonėms, kurie nori kažko papildomai, mes turime pusę kainos kompensuoti iš savo kišenės?“ – klausė G. Paluckas.
LSDP pirmininkas sukritikavo valdančiuosius, kuriems, jo žodžiais, „pasitikėjimo saitus su visuomenės grupėmis pavyko suplėšyti į skutelius“.
„Situacija dramatiška. Seniai taip nebuvo, kad įtakingos visuomenės grupės planuotų protestus, rengtųsi varyti traktorius į miestų centrus. Dabartiniai valdantieji su savo nerealiais pažadais sugebėjo sukelti pasitikėjimo krizę“, – perspėjo G. Paluckas.
Jis priminė, kad ateinančią savaitę, pavyzdžiui, ūkininkai rengia įspėjamąsias akcijas.
„Tai pripažinimas, kad situacija yra beviltiška. Mes užsižaidėme bandydami prispausti didžiuosius ūkininkus arba oligarchus. Kai šaudai iš patrankos, kenčia ne tik pilies mūrai, bet ir tie, kas po tais mūrais. Smulkieji ūkiai išgyvena didelę krizę ir atskirtis šiame sektoriuje yra didelė“, – kalbėjo G. Paluckas.
Čia pat jis pridūrė, kad regionų politikos valdantieji nevykdo.
„Tai, kas daroma – antiregioninė politika. Pavyzdžiui, šiemet pirmą kartą Ignalinos atominės uždarymo kompensavimo fonde nėra pinigų. Nerandama 800 tūkst. eurų, nors atliekos čia vežamos iš visos Lietuvos. Tokia regionų politika niekur neveda“, – tarybos posėdyje kalbėjo jis.
Daugiau informacijos: Justinas Argustas, LSDP komunikacijos skyriaus vadovas
Socialdemokratų partijos vadovas Gintautas Paluckas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) penktadienį kreipėsi į policiją, prašydama pradėti tyrimą dėl Vilniuje pavogto partijos pirmininko, dalyvaujančio Seimo rinkimuose Žirmūnų vienmandatėje apygardoje, Gintauto Palucko reklaminio tento.
Tai naujienų agentūrai ELTA patvirtino LSDP komunikacijos vadovas Justinas Argustas. Reklaminis tentas, kviečiantis balsuoti už G. Palucką, pasak LSDP atstovo, stovėjo Šiaurės miestelyje. Jis taip pat įvertino ir patirtus nuostolius.
„Niekam daugiau nei mėnesį tas tentas neužkliuvo, o vakar pastebėjome, kad jis pavogtas. Panašu, kad G. Paluckas turi prisiekusių gerbėjų, nors neįsivaizduoju, ką su tuo tentu galima būtų daryti. Gal konkurentai bandys panaudoti rinkimų dieną? Šiandien dėl to incidento kolegos kreipėsi į policiją, nuostolis – apie 260 eurų“, – sakė J. Argustas.
Nauji rinkimai į Seimą rengiami rugsėjo 8 d. Parlamentaro mandato iš viso siekia 27 kandidatai: Žirmūnų apygardoje varžysis 11, Gargždų apygardoje – 10, o Žiemgalos apygardoje – 6 politikai.
Vytenis Andriukaitis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) suvažiavime įžanginį žodį tarė eurokomisaras, kandidatas į prezidentus Vytenis Povilas Andriukaitis, kuris savo kalboje negailėjo kritikos prezidentinių reitingų lyderiams bei ,,valstiečių“ pirmininkui Ramūnui Karbauskiui.
„Jūs visi šiandien galite didžiuotis, visuomenei reikia paskelbti, kad socialdemokratija – nepriklausomybės, teisingumo, laisvės ir teisių gynėja Lietuvoje. Jokie dešinieji čia nieko negali padaryti. Judėjimas, kuris gimė Europoje, kuris neatskiriamas nuo Europos, mes esame kartu su Europos socialistų partija. Socialinė Europa turi būti realybė. Baziniai atlyginimai, pensijos Prancūzijoje ir Lietuvoje negali dešimt kartų skirtis. Mums reikia socialinės Europos“, – teigė V. Andriukaitis.
V. Andriukaitis sakė susirinkusiesiems, kad nei Ingrida Šimonytė, nei Gitanas Nausėda neturi nieko bendro su socialiniu teisingumu.
„Paklausykite kandidatų – vieni iš jų gelbėja makroekonomiką, tiek Gitanas Nausėda, tiek Ingrida Šimonytė deda pastangas, kad liberali finansų kapitalizmo doktrina dar kartą užgriūtų visu savo svoriu (…) Jiems svarbiausia – gelbėti makroekonomiką, nekreipiant dėmesio į mikroekonomiką. Atimti iš žmonių kišenių pinigus, pensijas – nusikaltimas (…) Pagrindas – ne BVP, o žmonių mikroekonomikos reikalai“, – sakė V. Andriukaitis.
Savo kalboje kandidatas į prezidentus negailėjo kritikos ir „valstiečių“ lyderiui R. Karbauskiui. Pasak jo, socialdemokratai nieko prieš, jei dauguma Seime „darbus pabaigtų kiek anksčiau“. Taip pat kandidatas į prezidentus teigė, kad valdančiosios daugumos organizuojami referendumai – žmonių apgaudinėjimas.
Vytenis Andriukaitis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Žaliųjų“ vadas Ramūnas Karbauskis. Netinka R. Karbauskiui žodis ,,žalieji“, niekaip netinka. Nes su ES „žaliaisiais“ jis turi tiek bendro, kiek ugnis su vandeniu (…) Padėkim Ramūnui Karbauskiui pasileisti ir organizuokime Seimo rinkimus kovo 11 dieną. Tai bus didžiule dovana Lietuvai, tai bus geriau nei tie du referendumai, kurie yra žmonių apgaudinėjimas, nes nėra pateikti nei pliusai, nei minusai dėl dvigubos pilietybės. (…) O referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo (…) Čia yra visiškas žmonių kvailinimas ir agitavimas, kad ateitų daugiau žmonių Saulių Skvernelį išrinkti prezidentu populistinėmis idėjomis. Agituoju dar kartą visus, ateikite į Prezidento rinkimus, bet nebalsuokite už tuos du referendumus, nes tai – žmonių apgaulė“, – sakė V. Andriukaitis.
Pasak jo, Prezidento rinkimuose jis bandys sugrąžinti socialiai teisingą Lietuvą.
„Aš džiaugiuosi, kad mane į socialdemokratiją įnešė labai anksti, ačiū savo tėvams. (…) Mums reikia parodyti, kad mes su stalinistine praeitimi neturime nieko bendro. Nuoširdžiai dėkoju už pasitikėjimą. Aš dar kartą stoju į kautynes už socialiai teisingesnę Lietuvą (…). Prezidentas yra lyderis, kuris supranta, kad žmonių gyvenimo kokybė, darbo valandos, sveikata, pensijos, atlyginimai, darželiai – tikrasis Lietuvos saugumas ir progreso matas“, – sakė jis.
Šeštadienį Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) nariai susirinko į suvažiavimą, kuriame, praėjusį šeštadienį partijos pirmininku beveik vienbalsiai perrinkus Gintautą Palucką, tvirtina partijos statuto pakeitimus, rinka LSDP pirmininko pavaduotojus, tarybą ir prezidiumą.
Vilniuje vyksiančiame suvažiavime taip pat ketinama priimti rezoliucijas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo ir pilietybės išsaugojimo referendumų.
LSDP yra didžiausia partija Lietuvoje, jai priklauso 17,6 tūkst. narių.
Socialdemokratų partijos vadovas Gintautas Paluckas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Parlamentinių partijų vadovai savaitę pradės Vyriausybės rūmuose pasirašydami susitarimą, pagal kurį išlaidos gynybai 2030 m. sieks 2,5 proc. nuo BVP. Tiesa, daugiausiai narių šalyje turinčios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovai ceremonijoje nedalyvaus – politinė jėga nesutinka gynybai skirti daugiau biudžeto lėšų.
Nors premjeras Saulius Skvernelis ketvirtadienį tikino, kad toks LSDP sprendimas turi būti gerbiamas, prieš tai jis teigė: „Pasirašo partijos, kurioms rūpi Lietuvos ateitis“. Likusioms partijoms susitarti nebuvo lengva – dokumentas politinėse batalijose skendo bene 9 mėnesius. Ambicingas kalbas apie 2,5 proc. siekiančias išlaidas jau 2022 m. ir visuotinį vaikinų šaukimą tarnauti kariuomenėje teko užmiršti.
Pagrindinis ir kol kas vienintelis susitarimo kritikas – LSDP lyderis Gintautas Paluckas kaltino valdančiuosius įsitraukiant į ginklavimosi varžybas, kai didelė dalis Lietuvos skursta. Šalininkai atkerta – negalima priešinti išlaidų gynybai ir socialinėms reikmėms, nes finansuoti privalu abu sektorius, o nemaitindami savo kariuomenės, maitinsime svetimą.
Pamaitinsime visą kariuomenę. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Tai nėra ginklavimosi varžybos ar kokia nors duoklė partneriams. Lietuva privalo gebėti savarankiškai pasipriešinti agresoriams, bent jau iki kol būtų aktyvuotas 5-asis NATO straipsnis (inicijuojantis kolektyvinę užpultos šalies gynybą. – ELTA)“, – praėjusią savaitę sakė Ministrų kabineto vadovas.
Didinti išlaidas gynybai susizgribta po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos 2014 metais. Per ketverius metus išlaidos krašto apsaugai išaugo nuo 321 mln. eurų iki 873 mln. eurų. Šiemet Lietuva pirmą kartą narystės NATO laikotarpiu pasiekė Aljansui duotą įsipareigojimą gynybai išleisti bent 2 proc. BVP. Tik 8 NATO narės iš 29 gynybai skiria pakankamai lėšų. Šis faktas atkreipė JAV prezidento Donaldo Trumpo dėmesį, kuris nevengia užsiminti, kad šalys, norinčios JAV palaikymo, privalo gynybai skirti pakankamai lėšų.
Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, 46 proc. visų šalies gynybos išlaidų tenka personalui, 30 proc. – ginkluotės modernizavimui, 19 proc. – operacijoms ir išlaikymui ir 4 proc. – infrastruktūrai. Lietuvos ginkluotosiose pajėgose yra 19 740 karių.
Algimantas Zolubas, šio teksto autorius. Slaptai.lt nuotr.
Ministro pirmininko patarėja, LSDP pirmininko Algirdo Butkevičiaus pavaduotoja Auksė Kontrimienė 2016 m. birželio 8 d., prieš po dienos vyksiantį Seimo posėdį, kuriame turėjo būti svarstoma rezoliucija dėl LKP pasmerkimo, išplatino rašinį, pavadintą Lietuvos neokomunistai, vienykimės!, kuriame davė aiškų signalą LSDP frakcijai bei buvusiems LKP nariams Seime nebalsuoti už tokią rezoliuciją.
Komunistinės kilmės LSDP, pasižyminti senąja partine drausme, signalui besąlygiškai pakluso, juolab kad jis sukėlė nostalgiją šūkiui „Visų šalių proletarai, vienykitės!“. Pakluso ir kitose frakcijose išsibarstę buvę komunistai bei „bevardžiai“ komunistai. LKP smerkiančią rezoliuciją 2016 m. birželio 9 d. Seimo posėdis balsų dauguma atmetė, taigi LKP šiame Seime nebuvo pripažinta nusikalstama ir šalies gyventojų genocido vykdytoja.
Už Seimo nario Audroniaus Ažubalio pateiktą projektą buvo 37 Seimo nariai, prieš – 24, susilaikė 33. Už balsavo opozicinės TS-LKD ir LS frakcijos, taip pat keli Seimo narių Mišrios grupės nariai, visi kiti buvo prieš arba susilaikė.
LSDP pirmininko pavaduotoja ir Ministro pirmininko patarėja agitaciniame savo rašinėlyje bei posėdyje pasisakę LSDP frakcijos nariai priekaištavę, kad neva konservatoriai pasiūlė rezoliuciją siekdami sau palankesnės padėties prieš Seimo rinkimus, sako gryną netiesą.
Rezoliucija Seimui buvo pateikta iškart po konferencijos „Lietuvos gyventojų sovietinio genocido organizatoriai ir vykdytojai: istorinis, moralinis ir teisinis atsakomybės įvertinimas“, vykusios 2015 m. gegužės 22 d. LR Seimo Kovo 11-osios Akto salėje. Šioje Konferencijoje dalyvavo ir už rezoliuciją balsavo Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos nariai, Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus, asociacijos (26 organizacijos) ir Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjungos bei ne privilegijuotųjų kėdėse, o sovietiniuose gulaguose kentėjusiųjų atstovai (315 asm.).
Tai daugiau nei dukart viršijantis Seimo narių skaičių atstovai, vienijantys represijas patyrusiųjų balsus, todėl jinai gyvuos ir be Seimo malonės, o Seimo sprendimas tepasilieka pelnytai užmarščiai.
Grūto parko eksponatas. Keturi komunarai, už antilietuvišką veiklą sušaudyti Prezidento Antano Smetonos valdymo metu. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Gera tai, kad iš tikrųjų įvyko akivaizdus liudijimas, koks gyvastingas išliko komunistinis raugas, koks tas garsinamas LKP atsiskyrimas nuo SSKP tebuvo tik be išpažinties, be atgailos ir be Tautos duoto išrišimo kosmetinis gestas, palikęs buvusiesiems kruvinos kilmės dėmę.
Po akibrokštui prilygusio LKP smerkiančią rezoliuciją atmetimo, komunistines represijas patyrusių organizacijų atstovai iš naujo skatino Seimą rezoliuciją svarstyti.
Seimo nariai A.Ažubalis, L.Kasčiūnas, E.Jovaiša, P.Urbšys, A.Kubilius ir Ž.Pavilionis 2017-06- 27 pateikė LRS rezoliuciją „Dėl LKP nusikalstamos veiklos įvertinimo projektas (Nr.XIIIP-873) ir visų laisvės kovotojų džiaugsmui buvo priimta. Balsavime dalyvavo 78 Seimo nariai- už 53, prieš 1 ir 24 susilaikė. Už rezoliuciją balsavo 27 TS LKD nariai, tarp jų – ir partijos pirmininkas G.Landsbergis.
Seimas savo rezoliucijoje kvietė Vyriausybę kuo skubiau parengti tuo klausimu LR Įstatymą. Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga (LLKS), matydama, kad LR Vyriausybė vilkina šį darbą, 2017-08-11 d. paruošė raginimą, kad Įstatymo projekto ruošimas būtų paspartintas. 2017-08-23 d. LLKS gavo Teisingumo ministerijos raštą Nr.(1.18)7R-6747, kuriuo pranešama, kad kreipsis į Lietuvos Teisės institutą, o tuo pačiu mus informavo, ar juridinis asmuo, konkrečiai LKP LR, Įstatymu galėtų būti pripažintas nusikalstama organizacija ir kokios tai būtų galimos tokio pripažinimo pasekmės. Vadinasi, Teisingumo ministerija pripažįsta LKP subjektiškumą, kuriai gali būti taikomas nusikaltėlės statusas.
Nenorą komunizmą įvertinti tarptautiniu mastu rodo Estijos iniciatyva organizuotas Teisingumo ministrų susitikimas Taline 2015-08-23, kuriame dalyvavo 18 valstybių atstovai. Tikslas – įsteigti tarptautinę instituciją-tribunolą, kuri tirtų komunizmo nusikaltimus. Pusantrų metų laukusi atsakymo iš Lietuvos, Estijos Teisingumo ministerija dar kartą kreipėsi prašydama konkretaus atsakymo. Deja, Lietuvos Vyriausybė, kurios vadovas – buvęs sovietinės milicijos pareigūnas, šiuo klausimu aiškios nuomonės neparodo, tačiau viešoje erdvėje skleidžia nuomonę, kad svarstomą reikalą reikia palikti istorijai, organizuoti konferencijas, kurti filmus ir pan., kad estų kvietimas kurti tribunolą yra simbolinis aktas.
Akivaizdu jog komunizmo nusikaltimai stumiami į užmarštį, tarsi vyksta jau praėjusios ligos pasikartojimas sveikstant, ligos atkritimas, komunistinio raugo recidyvas, nuo kurio daug sunkiau sveikstama.
Nesulaukus iš LR Vyriausybės įstatymo projekto, dviejų Seimo narių A.Ažubalio ir L.Kasčiūno kantrybė trūko. Jie patys ėmėsi iniciatyvos ir 2018-08-01 d. pristatė LRS įstatymo projektą, kuriuo siekiama galiausiai įtvirtinti istorinę tiesą ir LKP aukščiausiu teisiniu lygiu pripažinti atsakinga už totalitarinio sovietų režimo nusikaltimų organizavimą.
Lietuvos parlamento narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
Čia prieštaravimais į viešumą išėjo komunistinio raugo šalininkai, buvusios sovietinės nomenklatūros komunistai ir komjaunuoliai N.Oželytė-Vaitiekūnienė, B.Bradauskas, L.Linkevičius ir net jaunasis socialdemokratų lyderis G.Paluckas.
Seimo narys, Tėvynės sąjungos narys Audronius Ažubalis.
Tai tik paliudijo komunistinio raugo gyvastingumą.
Tačiau ką liudija prie šios kompanijos prisidėjęs TS LKD pirmininkas G.Landsbergis, pavadinęs savo bendrapartiečius LKP smerkiančio įstatymo pateikimo iniciatorius populistais ir jam pritariantis profesorius V.Landsbergis, teigiantis, kad LKP nebuvo ir todėl jos smerkti nereikia? Ar belieka balsavimu LKP pripažinti Respublikos teisinės sistemos legaliu dėmeniu ir nebe Basanavičiui, o „šeimininkui“ Sniečkui Vilniuje statyti paminklą?
Po minimų akibrokštams prilygstančių pareiškimų buvo organizuota LRS spaudos konferencija, kurioje tvirtai pritarta A.Ažubalio ir L.Kasčiūno įstatymo pateiktam projektui.
Ar gelbės Lietuvą nuo tūnančios šešėlyje (pogrindyje?) LKP globos Seimas, netrukus pamatysime. Jei ne, – Valstybę turės gelbėti pilietinė tauta.
Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas sako, kad artimiausiu laiku tikimasi išspręsti visus techninius dalykus, kurie atsirado partijai palikus aštuoniems parlamentarams ir iš jos gretų pašalinus Antaną Vinkų.
Socialdemokratų partijos vadovas Gintautas Paluckas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Šiandien labai daug emocijų. Matyt, reikia palaukti kelias dienas tol, kol emocijos nuslūgs. Greičiausiai bus kviečiamas partijos prezidiumas, kuris aptars situaciją ir pasisakys, kaip turėtų elgtis tie frakcijos nariai, kurie likę partijoje. Manau, reikėtų palaukti ir visus tuos techninius dalykus išspręsime“, – žurnalistams sakė G. Paluckas po partijos tarybos posėdžio. Socialdemokratų partijoje susiklosčiusios padėties jis nedramatizavo.
„Aš tai vadinu tam tikra prasme epochos pabaiga ir naujo pradžia (…) Politikoje, kaip ir gamtoje, tuščia vieta nebūna. Nauji žmonės iš regiono, nauji partiečiai, nauji žmonės iš visuomenės tikrai turės galimybes mūsų partijoje naujai atsiskleisti“, – sakė G. Paluckas.
Aštuoni Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) nariai, nepaisę tarybos sprendimo nutraukti koalicijos sutartį su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), šeštadienį įteikė pareiškimą, kuriuo pasitraukė iš partijos gretų.
Pareiškimą pasirašė Seimo nariai Algirdas Butkevičius, Gediminas Kirkilas, Juozas Bernatonis, Rimantė Šalaševičiūtė, Irena Šiaulienė, Andrius Palionis, Artūras Skardžius, Rimantas Sinkevičius. Pareiškimo nepasirašė tik parlamentaras A. Vinkus, jis buvo iš partijos pašalintas slaptu tarybos balsavimu.
Jau šį šeštadienį planuoja rinktis Socialdemokratų partijos (LSDP) taryba, kuri spręs, kokias sankcijas taikyti prieš partijos valią einantiems ir už frakcijų koalicijos sudarymą su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) pasisakantiems partijos kolegoms. Situacija yra nevienareikšmiška, tačiau logiška jos baigtis būtų „maištininkų“ pašalinimas iš šios politinės jėgos gretų.
Kodėl situacija yra dviprasmiška? Nes frakcijų koaliciją sulipdę Socialdemokratų frakcijos nariai Juozas Bernatonis, Andrius Palionis, Antanas Vinkus, Artūras Skardžius, Rimantė Šalaševičiūtė, Gediminas Kirkilas, Rimantas Sinkevičius, Irena Šiaulienė, Algirdas Butkevičius ir Valentinas Bukauskas yra parlamentarai. Tiesa, pastarajam jokios sankcijos neaktualios, nes jis – Darbo partijos narys ir jam Socialdemokratų partijos Statutas negalioja. O kaip žinome, ir tą nuolat kartoja LSDP „maištininkai“, Seimo nario mandatas yra laisvas. Vadinasi, niekas negali versti parlamentaro elgtis prieš savo valią. Ir tai yra teisinga. Tačiau su viena išlyga, ir labai svarbia.
Apie absoliučią Seimo nario mandato laisvę būtų galima kalbėti tik tada, jei asmuo pats save išsikėlė ir taip pateko į parlamentą. Tačiau absoliuti dauguma parlamentarų buvo išrinkti per partijas. Ypač daugiamandatininkai, patekę per sąrašą. Tačiau ir vienmandatininkai, kurie ne patys save išsikėlė, turi suprasti, kad turi būti dėkingi juos iškėlusioms partijoms. Ir neiti prieš daugumos partijos narių valią, kaip kad yra LSDP atveju. Argi būtų normalu, jei, tarkime, apie žemės ūkį rašančio laikraščio žurnalistas be redaktorių sprendimo pradėtų laikraščiui rašyti apie sportą arba iš viso imtų „kepti“ straipsnius konkurentams? Panašūs dalykai darosi ir LSDP.
Be to, tai yra rinkėjų apgaudinėjimas. Žmonės balsavo už minėtus parlamentarus kaip už socialdemokratus. Labai abejoju, ar dauguma jų būtų išrinkti, jei būtų išsikėlę patys. O dabar jie šliejasi prie „valstiečių“, nors partijos dauguma nusprendė kitaip. Todėl logiška pabaiga būtų bent jau jų pašalinimas iš partijos.
Toks žingsnis būtų logiškas ir dar dėl vienos priežasties. Juk jei „maištininkams“ būtų atleista, būtų sukurtas precedentas, kad už partijos daugumos nuomonės nepaisymą niekas negresia. Tada tokie maištai taptų vis dažnesni, kol partijos visai neliktų.
O kaip su socialdemokratų deleguotais ministrais? Jei LSDP traukiasi iš koalicijos, būtų natūralu, jei jų ministrų Vyriausybėje neliktų. Tačiau tai jau priklauso nuo „valstiečių“, kurie Vyriausybę formavo. Jei jiems tinka Linas Linkevičius ar Milda Vainiutė, nematau jokios priežasties minėtiems politikams atsisakyti postų, nes LVŽS laisvi ministrų portfelius duoti bet kam, galėtų net ir konkurentams.
Todėl tenka tik apgailestauti, kad pasitraukė tikrai gerai dirbęs ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius, juo labiau kad Premjeras Saulius Skvernelis prašė jo pasilikti, motyvuodamas, jog ir verslininkai ministrą labai gyrė. Tik, aišku, M. Sinkevičiui būtų buvę garbinga atsisakyti LSDP nario bilieto, jei būtų nusprendęs likti poste, nes tai būtų reiškę, kad ir jis eina prieš partijos valią. Tačiau politikas pasirinko ne postą, o partiją. Priešingai nei L. Linkevičius.
LSDP Etikos ir procedûrų komisija siûlo partijos Tarybai Seimo socialdemokratus pašalinti iš partijos. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Šeštadienį posėdžiavusi Socialdemokratų partijos (LSDP) Etikos ir procedūrų komisija siūlo šalinti iš partijos Seimo socialdemokratus, kurie pasisakė už frakcijų koalicijos sudarymą su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS).
Galutinį sprendimą dėl sankcijos priims Taryba. Ją sušauks spalio 10 d. vyksiantis prezidiumas.
Valdančiąją daugumą remiančios Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Andrius Palionis iš anksto tikėjosi tokio sprendimo. „Jaučiu, kad jų sprendimas bus šalinti“, – žurnalistams yra sakęs A. Palionis. Politikas mano, kad jo vadovaujama frakcija išliks, tačiau, koks jos gali būti pavadinimas, jis nesiėmė spėlioti.
Rugsėjo 27 d. LSDP Etikos ir procedūrų komisija konstatavo, kad sprendimas sudaryti frakcijų koaliciją Seime su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija buvo priimtas „nepaisant LSDP Tarybos nutarimu priimto sprendimo ir prieštarauja jo esmei, neatitinka partijos išreikštos valios ir LSDP Statuto reikalavimų“.
LSDP frakcijos Seime atstovai, sudarę frakcijų koaliciją, nesutiko su tokiu partijos Etikos ir procedūrų komisijos konstatavimu ir pateikė savo skundus.
Penki frakcijos nariai taip pat kreipėsi į partijos suvažiavimą „dėl šiurkščių LSDP statuto pažeidimų priimant LSDP Tarybos 2017 m. rugsėjo 23 d. nutarimą“ nutraukti koaliciją su LVŽS.
Įvertinusi dalies LSDP frakcijos Seime skundą, surinkusi bei patikrinusi informaciją, Etikos ir procedūrų komisija nutarė, kad teiginiai dėl Tarybos sprendimo neteisėtumo ar nedemokratiškumo, yra nepagrįsti. Komisijos nuomone, Tarybos sprendimas dėl koalicijos nutraukimo su LVŽS yra teisėtas, galiojantis ir turi būti vykdomas.
Etikos ir procedūrų komisija taip pat nenustatė Tarybos sprendimo priėmimo procedūros pažeidimų.
Už koaliciją su „valstiečiais“ pasisakė 10 frakcijos narių: Juozas Bernatonis, Andrius Palionis, Antanas Vinkus, Artūras Skardžius, Rimantė Šalaševičiūtė, Gediminas Kirkilas, Rimantas Sinkevičius, Irena Šiaulienė, Algirdas Butkevičius ir Darbo partijos atstovas Valentinas Bukauskas, kuriam LSDP statutas negalioja. Prieš buvo 4: Rasa Budbergytė, Algirdas Sysas, Juozas Olekas, Raminta Popovienė. Susilaikė vienas – Julius Sabatauskas.
Linas Linkevičius, Užsienio reikalų ministras. Slaptai.lt nuotr.
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) tarybai šeštadienį balsavus už pasitraukimą iš valdančiosios koalicijos, socialdemokratas ministras Linas Linkevičius traukiasi iš partijos, tai reiškia, kad pokyčiai Vyriausybėje gali būti minimalūs.
Paklaustas apie planus partijoje ir Vyriausybėje, ministras L. Linkevičius teigė, kad artimiausiu metu nutrauks savo narystę LSDP.
„Planai partijoje baigsis pirmadienį, o toliau žiūrėsime. Motyvas yra tas, kad nesutinku su sprendimais, kurie dabar buvo priimti. Man atrodo, kad jie nelogiški, nesavalaikiai, neatsakingi, nevalstybiški”, – naujienų agentūrai ELTA šeštadienį sakė L. Linkevičius.
Lietuvos diplomatijos vadovas pridūrė, kad LSDP pasitraukimui iš koalicijos, sudarytos su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), nėra pakankamų argumentų.
Anot jo, dabartinis partijos elgesys nėra atsakingas, o valstybei reikalingas stabilumas.
„Nėra rimtų argumentų pasitraukti. Programa Vyriausybės priimtina. Jeigu nesugebama dirbti, čia kitas klausimas. Bet man atrodo, yra gana lengvabūdiška ir neatsakinga. Valstybė reikalauja stabilumo ir todėl tol, kol įmanoma, reikia dirbti darbą”, – kalbėjo L. Linkevičius.
Dabartinėje Vyriausybėje dirba trys LSDP deleguoti ministrai – L. Linkevičius, Mindaugas Sinkevičius, Milda Vainiutė.
Kaip šeštadienį patvirtino LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas, ūkio ministras M. Sinkevičius solidarizuojasi su partija ir trauksis iš užimamų pareigų. Teisingumo ministrė M. Vainiutė nesanti partijos narė, todėl LSDP „sprendimai jai nėra taikomi, tai priklauso nuo Premjero apsisprendimo”.
Su L. Linkevičiumi G. Paluckas ketino kalbėtis artimiausiu metu (nes ministras buvo išvykęs į Vašingtoną ir LSDP tarybos posėdyje nedalyvavo). Tačiau sprendžiant iš L. Linkevičiaus pozicijos, Vyriausybėje gali likti du iš trijų LSDP deleguotų ministrų – būtent L. Linkevičius ir M. Vainiutė.
Pirmadienį LSDP turėtų rinktis į partijos valdybos posėdį, jame, be kita ko, ketinama aptarti ir Seimo komitetų pirmininkų, priklausančių socialdemokratų partijai, likimą. Pats G. Paluckas teigė, kad tiek Vyriausybėje, tiek Seime auštus postus užimantiems socialdemokratams duodama maždaug savaitė laiko apsispręsti dėl tolesnių planų.
Politologas Lauras Bielinis. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Socialdemokratų buvusiems lyderiams penktadienį viešai paraginus partiečius nesitraukti iš valdančiosios koalicijos, politologas Lauras Bielinis teigia, kad kalbėti apie gresiantį ar jau vykstantį partijos skilimą negalima.
Vis dėlto matyti, kad Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP) bus sunkiau susitelkti ties valstybės interesais, nes reikės spręsti vidaus problemas.
„Nesakyčiau, kad skilimas, bet akivaizdu, kad partijos viduje egzistuoja dvi skirtingomis kryptimis einančios grupės žmonių. Vadinasi, kad partijoje išliks įtampa ir mes dar turėsime galimybę stebėti, kaip užuot persitvarkiusi ir veikusi atitinkamai valstybėje susiklosčiusiai situacijai, partija bandys susitvarkyti viduje, o tai reiškia – bus pasyvi išorėje“, – naujienų agentūrai ELTA teigė L. Bielinis.
Komentuodamas naujojo LSDP lyderio Gintauto Palucko abejones dėl koalicijos su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), politologas daro prielaidą, kad socialdemokratų pirmininkas stengiasi būti ištikimas anksčiau deklaruotoms idėjoms.
„G. Paluckas siekia pademonstruoti – greičiausiai, tai ir yra jo tikslas, – kitokią politiką, kitokį požiūrį į politiką iš „kairiosios“ pusės. Ir tam jis vienaip ar kitaip bando laikytis principų, kuriuos yra deklaravęs, o tie principai neatitinka buvimo koalicijoje“, – teigia L. Bielinis.
Ekspertas dabartinę socialdemokratų komunikaciją įvardijo kaip „išorėn išeinančią diskusiją tarp buvusių ir esamo LSDP lyderių“. Savo ruožtu koalicijos partneriai LVŽS turbūt nesiims jokių veiksmų ir lauks rugsėjo, kai LSDP – po savo skyrių sprendimo – turėtų paskelbti apie likimą arba pasitraukimą iš koalicijos.
L. Bielinis pabrėžia, kad nevertėtų dramatizuoti pastarojo meto diskusijų socialdemokratų gretose. Tiek LSDP, tiek ir LVŽS bei opozicinėse partijose vykstantys procesai yra natūralūs ir net naudingi valstybei, tai toli gražu nereiškia politinės krizės. „Gryninamos tiesos, pozicijos, aiškinamasi dėl taktinių žingsnių ir panašiai. Tai yra normalus procesas, kurį mes turime tiktai sveikinti. Taip, tie procesai kažkam dramatiški, taip, jie gali sukelti vienokius ar kitokius pokyčius Vyriausybėje, valdančioje daugumoje, bet valstybei tai tiktai į naudą“, – kalbėjo politologas.
Socialdemokratai. Vytauto Visocko nuotr.
Kaip skelbta, penktadienį trys buvę socialdemokratų partijos vadovai – Algirdas Butkevičius, Česlovas Juršėnas ir Gediminas Kirkilas – atvirame laiške partijos kolegoms pabrėžė, kad nėra pagrindo išeiti iš koalicijos, tuo labiau, jog koalicijos sutartis yra vykdoma ir nė vienas jos punktas nesąs nė vienos šalies pažeistas.
Buvę lyderiai, be kita ko, atkreipė dėmesį, kad neturint politinės galios neįmanoma realizuoti pažadų rinkėjams. Jie taip pat rašė, kad partijos pirmininkas G. Paluckas „tik prieš trejetą mėnesių įgijo įgaliojimus ir gana vėlai įsijungė į koalicijos darbą. Norint įsigilinti į koalicinio darbo subtilybes, reikia kur kas daugiau laiko“. Kaip žinoma, G. Paluckas nėra Seimo narys, ir, atitinkamai, nepriklauso LSDP frakcijai parlamente.
LSDP skyriai turėtų iki rugsėjo 20 d. pateikti nuomonę dėl valdančiosios koalicijos su LVŽS. LSDP frakcija Seime numačiusi laukti partijos tarybos sprendimo. Kaip trečiadienį Seime žurnalistams sakė frakcijos pirmininkas Andrius Palionis, „dėl koalicijos sutarties sprendžia partijos taryba“.
Įtampa tarp valdančiųjų LSDP ir LVŽS ypač išaugo pastarajai partijai pažadėjus opoziciniams konservatoriams sprendimus dėl lengvatos už šildymą grąžinimo, mainais į dešiniųjų paramą Seime Vyriausybės suplanuotai vadinamajai urėdijų reformai.
Opoziciniams konservatoriams reitingų lentelėje pasivijus valdančiąsias partijas, politologas Andžejus Pukšto įžvelgia tipinį visuomenės nusivylimą Vyriausybės darbo rezultatais bei vasarą šalyje įvykusiais pokyčiais. Kita vertus, nors valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) negali pasigirti ypatingais laimėjimais, ji neatrodo padariusi ir ypač didelių klaidų.
Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ birželio 13-26 dienomis atliktos apklausos duomenimis, jeigu Seimo rinkimai vyktų artimiausiu metu, didžiausio gyventojų palaikymo galėtų tikėtis trys partijos: LVŽS – 14 proc., koalicijos partnerė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) – 13 proc. ir opozicinė Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partija – 13 proc. Labiausiai augo visuomenės palaikymas konservatoriams – 3 procentiniais punktais.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politologijos katedros vedėjas A. Pukšto pažymi, kad rinkėjams įprasta prisiminti turėtus lūkesčius, tuomet ir atsiranda rizika kristi valdančiųjų populiarumui.
„Normalus dalykas, kai Vyriausybė dirba jau kurį laiką, ir visada ateina tam tikras nusivylimas, kad nepadarė tiek, kiek žadėjo. Ko gero, dažniausiai tai ir gresia po Vyriausybės suformavimo, kai praeina metai ar pusantrų, išlaikyti reitingą yra be galo sudėtinga“, – sakė politologas.
Ekspertas atkreipė dėmesį, kad po 2016 m. spalio rinkimų į valdžią atėjusi LVŽS neturi ryškių laimėjimų, todėl ir žmonių simpatijos ima krypti opozicijos naudai. Vis dėlto partijų atotrūkis reitinguose nėra didelis, o „valstiečiai ir žalieji“ dar nėra ypač rimtai suklydę.
A.Pukšto manymu, daugiausia problemų Ramūno Karbauskio vadovaujamai partijai sukėlė birželio ir liepos pokyčiai – nepratęsta pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata šildymui, įsigaliojęs naujasis Darbo kodeksas.
„Ko gero, šitie dalykai pirmiausia meta šešėlį rinkėjų nuotaikoms, nes pripažinkime: į urėdijų reformą tikrai nestipriai kas yra įsigilinęs ir dėl ko ten yra kovojama, aš manau, paprastas rinkėjas toli gražu negalėtų pakomentuoti“, – kalbėjo ekspertas.
Birželį atlikta apklausa taip pat parodė, kad visuomenė nepalankiai žiūri į didžiausių partijų lyderius – R. Karbauskį (LŽVS), Gabrielių Landsbergį (TS-LKD), taip pat menkas yra Gintauto Palucko (LSDP) palaikymas.
A.Pukšto teigimu, tokį požiūrį lemia visuomenėje vyraujantis nepasitikėjimas politinėmis partijomis. Lyderių nepopuliarumą politologas iš dalies aiškino ir ypač žemu Seimo reitingu (R. Karbauskis ir G. Landsbergis – Seimo nariai).
Kita vertus, A. Pukšto linkęs su išlygomis vertinti naujojo LSDP lyderio G. Palucko kuklią vietą reitingų lentelėje.
„Ypatingas atvejis dėl G. Palucko, kadangi jis neseniai išrinktas (LSDP pirmininku. – ELTA) ir jis dar turi įrodyti, kad tikrai reformuoja partiją į gerąją pusę ir tai daro ryžtingai ir greitai. Šiaip G. Paluckas turėtų šansų šiame reitinge šokti į viršų, juolab kad jis nėra parlamentaras. Bet laikas parodys“, – kalbėjo A. Pukšto.
Socialdemokratų lyderį G. Palucką nepalankiai vertina 36 proc. respondentų, palankiai – 32 proc., o 32 proc. gyventojų arba neturi apie jį nuomonės, arba nėra apie jį girdėję.
Palankiausiai visuomenėje tebevertinami kadenciją baigęs Prezidentas Valdas Adamkus, dabartinė šalies vadovė Dalia Grybauskaitė ir ekonomistas Gitanas Nausėda. Labiausiai iš visų visuomenės veikėjų augo G. Nausėdos reitingas.
Politologas A. Pukšto teigia, kad šių trijų asmenų tvirtą pirmavimą reitinguose lemia tai, jog jie nepriklauso jokiai politinei partijai, nedalyvauja kasdieniuose politiniuose ginčuose, stengiasi į realijas žiūrėti neutraliai, tačiau, prireikus, nevengia kritiškai, bet objektyviai pasisakyti visuomenei aktualiais klausimais.
