Luminor

Verslas

„Luminor” vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad įsivėlusi į konfliktą su Kinija Lietuva papuolė į pavojingą situaciją, kadangi Pekinas verslą spaudžia ir toliau spaus netiesiogiai. Anot jo, neoficialios Kinijos sankcijos skaudžiausiai smogs pramonės sektoriui, kurio įmones norima išstumti iš pasaulinių tiekimo grandinių.
 
„Kinija yra pasaulio fabrikas. Labiausiai kenčia ir kentės mūsų pramonės sektorius, nes Kinija pagamina apie 30 proc. visos pasaulio pramonės produkcijos – grubiai tiek pat, kiek Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos kartu sudėjus. Tai yra milžiniškos apimtys“, – pirmadienį „Žinių radijui“ sakė Ž. Mauricas.
 
„Tas pats Taivanas yra investavęs 200 mlrd. į Kiniją, o siūlo dabar į Lietuvą investuoti 200 mln. (JAV dolerių – ELTA). Santykis „vienas prie tūkstančio“. Kinija yra pakankamai įtakinga pramonės sektoriuje“, – pavyzdžiu dalijasi ekonomistas.
 
„Luminor“ eksperto vertinimu, turint tokią didelę dalį pasaulinės pramonės rinkos, Kinija dažnai dalyvauja pasaulinėse gamybos grandinėse, tad joje pagamintus komponentus savai produkcijai gaminti naudoja kitos valstybės. Būtent iš šios globalios prekybos, pasak Ž. Maurico, netiesioginėmis sankcijomis norima išstumti Lietuvos gamintojus.
 
„Lietuva, kadangi yra dalinai įsitraukusi į tas tiekimo grandines, jai gana pavojinga ši situacija, nes Kinija netiesiogiai spaus. Tiesiogiai nebus galima jos apkaltinti ar pareikšti protestų, bet Kinija tiesiog nerekomenduos to partneriams arba valstybėms“, – sako jis. Ž. Mauricas, be kita ko, pažymi, jog tokių veiksmų pasekmės Lietuvos ūkiui gali būti skaudžios, kadangi būtų pažabotas sektorius, kuris augo.
 
„Didžiausias pavojus, kad mes galime būti išcentrifuguoti iš tų prekybos grandinių ir tai būtų nemenkas nuostolis Lietuvai, nes pastaraisiais metais, ypač pramonės sektorius, Lietuvoje plėtėsi. Matėme, kad ir regioninę atskirtį jis mažina, nes Vilnius nėra pagrindinis centras (tai yra Kaunas, Šiauliai, Klaipėda, kiti mažesni miestai), – pastebi Ž. Mauricas. Jo teigimu, dėl netiesioginio Pekino spaudimo taip pat gali mažėti Lietuvos patrauklumas investicijoms.
 
ELTA primena, kad Kinija pradėjo spausti Lietuvos verslą po to, kai lapkričio viduryje Vilniuje buvo atidaryta pirmoji pasaulyje Taivano atstovybė salos, o ne jos sostinės Taibėjaus pavadinimu. Nors oficialiai vadinama Taivaniečių atstovybe, o Užsienio reikalų ministerija tikina, kad ji skirta ekonominei ir kultūrinei, o ne diplomatinei partnerystei plėtoti, Pekinas kaltina Lietuvą pažeidus „Vienos Kinijos principą“.
 
Be kita ko, gruodį Lietuvos verslas pranešė apie nesėkmingus bandymus Kinijoje išmuitinti savo prekes, nes Lietuva buvo išbraukta iš jos muitinės sistemos, dėl ko sutriko lietuviškų prekių eksportas. Nors, tikėtina, tyčia išbraukta iš sistemų Lietuva vėliau vėl joje atsirado, Pekinas gruodžio pradžioje liepė tarptautinėms bendrovėms nutraukti ryšius su Lietuva, kitaip šioms grėstų pašalinimas iš Kinijos rinkos.
 
Lietuvos tiesioginė prekyba su Kinija yra nedidelė, tačiau jos į eksportą orientuotoje ekonomikoje veikia šimtai įmonių, gaminančių tokius produktus kaip baldai, lazeriai, maisto produktai ir drabužiai, skirtus tarptautinėms bendrovėms, kurios parduoda šias prekes Kinijai.
 
Lukas Juozapaitis (ELTA)
 
2022.01.10; 10:43
Verslas

„Luminor” vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pažymi, kad pernelyg užsitęsusio karantino efektyvumas kiekvieną papildomą savaitę ir mėnesį mažėja. Jis taip pat priduria, kad neigiamas ilgo karantino poveikis gali būti didesnis, nei jo nauda.
 
„Manau, kad šalims visgi reikės apsispręsti, kokiu keliu jos žengia ir kiek įmanoma labiau išmokti gyventi su virusu. ES šalys praktiškai liko vienintelės pasaulyje, kurios įsikabinusios tokio (griežto – ELTA) karantino, ir vis tiek kažkada ateis diena, kai tiesiog privalėsime rizikuoti ir atidaryti ekonomiką“, – „Žinių radijui“ pirmadienį teigė jis.
 
Ž. Mauricas pabrėžė, jog karantino esmė yra ne jis pats, o kokiu mastu jo visuomenėje laikomasi.
 
„Jeigu karantine esame pusę metų ar ilgiau, tai tikrai gali turėti didelį šautinį neigiamą poveikį, apie kurį retai kalbame, bet jis gali būti žymiai didesnis, nei teigiamas karantino poveikis. Juolab kad ribinis karantino naudingumas kiekvieną dieną, kiekvieną savaitę mažėja. Pirminis jo efektas yra didžiausias, visi mobilizuojasi, visi laikosi taisyklių, nes ne pats karantinas yra esmė, o karantino laikymosi taisyklės“, – sakė jis, pridurdamas, kad karantinui užsitęsus jo ribinis naudingumas mažėja, tačiau ribiniai kaštai auga.
 
Ž. Mauricas taip pat teigė, kad galiausiai susikirtus ribinio karantino naudingumo ir ribinių karantino kaštų kreivėms, papildoma karantino savaitė ar papildomas mėnuo tampa visomis prasmėmis neberacionalus ir nebelogiškas. Jis taip pat pažymėjo, kad „karantinas pats savaime negali būti tikslas“.
 
Anot ekonomisto, restoranų, viešbučių, turizmo sektoriaus, kitų laisvalaikio paslaugų situacija šiuo metu yra nepavydėtina, ir panašu, kad ji artimiausiu metu nepasikeis į gerą, jei ir toliau bus laikomasi patvirtinto išėjimo iš karantino plano.
 
„Nors neaišku, ar tikrai taip reikėtų pavadinti tą planą, galbūt tai pasilikimo karantine planas“, – pridūrė Ž. Mauricas.
 
Lietuvoje visuotinis karantinas įvestas nuo lapkričio 7 dienos. Vyriausybė, atsižvelgdama į ekspertų rekomendacijas, priėmė sprendimą karantiną sugriežtinti nuo gruodžio 16 dienos.
 
Šiuo metu karantinas pratęstas iki balandžio 1 dienos, tačiau gali veikti nedidelės, atskirą įėjimą iš lauko turinčios parduotuvės, grožio salonai ir kirpyklos, leidžiama lauko prekyba.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.01; 12:00
Aktualijos

Estijoje registruotam bankui „Luminor Bank“ Lietuvos bankas skyrė 150 tūkst. eurų piniginę baudą už Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo pažeidimus.
 
Bauda Lietuvos banko valdybos sprendimu skirta po Finansų rinkos priežiūros tarnybos atlikto tikslinio patikrinimo, kurio metu buvo tikrinamos atrinktos kredito sutartys.
 
Nustatyta, kad „Luminor Bank“ Lietuvos skyrius dėl techninės klaidos nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2020 m. sausio 30 d. 89 klientams taikė didesnį netesybų dydį (0,2 proc.), nei nustatyta Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatyme (0,05 proc.), ir tokiais veiksmais pažeidė šio įstatymo reikalavimus.
 
Anot Lietuvos banko, pažeidimą dėl netesybų bankas pripažino, dar patikrinimo metu nutraukė teisės aktų reikalavimus pažeidžiančią veiklą, ištaisė nustatytą pažeidimą ir atlygino nuostolius 89 klientams, todėl už šį pažeidimą poveikio priemonė nebuvo taikyta. 
 
Be to, bankas nuo 2019 m. liepos 1 d. iki gruodžio 31 d. ne visuomet pagal įstatymą elgėsi tais atvejais, kai vartotojams, netinkamai vykdant įsipareigojimus ar jų nevykdant, buvo nutrauktos kredito sutartys.
 
Kredito sutarčių nutraukimo atvejais bankas nepateikė įrodymų, kad bendradarbiavo su kredito gavėjais ir panaudojo visas objektyviai įmanomas galimybes, pasiūlydamas galimas priemones, kad būtų vykdomi kredito sutartyje nustatyti įsipareigojimai.
 
Už Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo ir nuostatų pažeidimus poveikio priemonės „Luminor Bank A/S“ iki šiol nebuvo taikytos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.22; 10:02
Verslas

„Luminor” vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad šį kartą didelio emigracijos srauto į Jungtinę Karalystę (JK) tikėtis neverta.
 
„Vis dažniau pasigirstant kalboms apie galimą dar vieną emigracijos bangą iš Lietuvos, reikia nepamiršti, kad, norint emigruoti, visų pirma reikia turėti kur emigruoti. Apie 50 proc. lietuvių emigruoja būtent į JK, tačiau ar JK šį kartą būtų pasirengusi priimti migrantus iš Lietuvos?
Pirma, bedarbių skaičius JK jau dabar yra gerokai aukštesnis nei buvo 2009-ųjų metų krizės metu. Antra, dar 7,5 milijono darbuotojų dalyvauja prastovų kompensavimo programoje (ji pratęsta iki 2020 m. spalio mėn.), tad pasibaigus krizei, įmonės visų pirma įdarbins iš prastovų grįžtančius, o ne naujai į JK atvykusius darbuotojus. Trečia, Britanija šių metų sausio mėnesį oficialiai išstojo iš ES, tad imigrantai iš ES šalių nebeturi išskirtinių sąlygų, todėl „dėl vietos po saule“ turės kaip lygus su lygiais kovoti su imigrantais iš viso pasaulio“, – feisbuke teigė ekonomistas.
 
Anot Ž. Maurico, bedarbių skaičius Jungtinėje Karalystėje pradėjo augti jau po „Brexito“ referendumo, o faktiškai išstojus iš ES bedarbių skaičiaus augimas tik paspartės.
 
„JK ekonomika yra viena labiausiai nesubalansuotų visoje ES. Pavyzdžiui, einamosios sąskaitos deficitas yra didžiausias visoje ES (prieš 2009 metų krizę didžiausias buvo Graikijoje ir Baltijos šalyse – žinome, kuo visa tai pasibaigė), o NT kainų lygis – taip pat istoriškai aukštas (ypač Londone).
 
Galiausiai, ekonominė recesija JK šį kartą gali būti didesnė nei Lietuvoje. Pavyzdžiui, Europos Komisija prognozuoja 7,9 proc. Lietuvos ekonomikos nuosmukį 2020 metais, o JK – 8,3 proc. (palyginimui, 2009 metais Lietuvos ekonomika susitraukė 14,8 proc., o JK – vos 4,2 proc.)“, – rašė ekonomistas.
 
„Išvada: tad šį kartą didelio emigracijos iš Lietuvos srauto (bent į JK) tikėtis neverta“, – pridūrė jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.20; 07:51
Verslas

„Luminor” vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad, nors ir išaugęs nedarbo lygis yra susijęs su sezoniškumu, kelia nerimą tai, kad jis jau kurį laiką nemažėja.
 
„Yra labai didelis sezoniškumo efektas. Vasarą turizmas daugiau pritraukia darbuotojų, statybos sektorius, kiti paslaugų sektoriai. Bet, lyginant su laikotarpiu prieš metus, matome, kad nedarbo lygis nebemažėja Lietuvoje. Tai galbūt šiek tiek nerimą kelianti tendencija, nes ekonomika augo beveik 4 proc., o nedarbo lygis išliko toks, koks buvo prieš metus“, – Eltai sakė Ž. Mauricas.
 
„Viena priežastis, kuri gana įsisenėjusi jau, – regioniniai skirtumai dideli, ypač tam tikruose regionuose, kurie vis dar nepritraukia investicijų. Kita priežastis – išaugęs imigrantų iš trečiųjų šalių srautas“, – tęsė jis.
 
Ekonomistas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad vyrų nedarbo lygis yra didesnis nei moterų.
 
„Vyrų nedarbo lygis yra gerokai didesnis nei moterų, ir Lietuvoje tas skirtumas, jei neklystu, yra didžiausias visoje ES. Tai ne tik dėl imigrantų iš trečiųjų šalių, bet taip pat ir dėl besikeičiančios ekonominės struktūros ir vyrų negebėjimo prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių, pavyzdžiui, paslaugų sektoriuje sėkmingiau įsidarbina moterys“, – teigė Ž. Mauricas.
 
Vertindamas nedarbo lygio skirtumus tarp regionų, Ž. Mauricas akcentavo, kad skirtumas nebėra toks problemiškas kaip anksčiau.
 
„Bendrai žiūrint, jau nebėra toks didelis (nedarbo skirtumas tarp Vilniaus ir regionų. – ELTA), reikia pripažinti, nes atsigavo tam tikri regioniniai centrai, o kur neatsigavo, emigracija padarė savo. Yra tam tikri regionai, tarkime, Šiaurės rytų Lietuva, kur nedarbo lygis nemažai metų išlieka gerokai didesnis nei šalies vidurkis, bet regioninė atskirtis galbūt jau nėra pagrindinis veiksnys. Pagrindinis – vyrų nedarbo lygis yra didesnis nei moterų. Vyrai neva stiprūs, patys savimi pasirūpins, o matome, kaip savimi pasirūpina pagal vyrų savižudybių skaičių, man atrodo, netgi didžiausią pasaulyje“, – Eltai sakė ekonomistas.
 
„Atsigauna labai regionai. Pastaruosius penkerius metus Kaunas netgi augo greičiau nei Vilnius, o emigracija iš Kauno žymiai spartesnė nei iš Vilniaus, todėl Kaune trūksta darbuotojų, trūkumas jaučiamas pakankamai žymus. Klaipėda, Šiauliai taip pat sumažino nedarbo lygį“, – pridūrė Ž. Mauricas.
 
Kaip ELTA jau rašė, vasario 1 dieną šalyje buvo 157,8 tūkst. darbo neturinčių asmenų – 9,2 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų.
 
Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje registruota 25,9 tūkst. darbo pasiūlymų. Į Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyrius sausį kreipėsi 30,1 tūkst. darbo neturinčių asmenų.
 
Moterų nedarbas sausį siekė 48,5 proc., vyrų – 51,5 proc.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.11; 00:30
Ekonomika ir finansai

Girtuoklis ar skurdo iškankintas žmogus? Slaptai.lt nuotr.
Ekonomistai sutinka, kad neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD) didinimas ištrauktų gyventojus iš absoliutaus skurdo ir mažintų pajamų nelygybę.
 
„Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, abejonių, kad NPD didinimas yra bene viena efektyviausių priemonių mažinti skurdą, net nekyla, nes mažesni mokesčiai mažiausiai uždirbantiems darbuotojams mažina ir absoliutinį skurdą.
 
„Mes vis dar turime tokią absurdišką situaciją, kai asmuo, dirbdamas pilnu etatu ir gaudamas šiek tiek didesnį nei minimalų atlyginimą, gali būti ir skurde priklausomai nuo to, kiek vaikų augina. Šią problemą, be abejonės, reikia kiek įmanoma greičiau spręsti“, – Eltai teigė N. Mačiulis.
 
Jo manymu, viena iš sprendimo priemonių yra minimalaus mėnesinio atlyginimo didinimas, bet jam didėti yra tam tikros ribos, tad geriausia priemonė šioje vietoje yra NPD didinimas.
 
„Čia vienu šūviu galima pasiekti tikrai daug tikslų. NPD didinimas ir ištraukia iš absoliutaus skurdo gyventojus, ir mažina pajamų nelygybę bei santykinį skurdą. Šalutinis teigiamas efektas – vis didesnei daliai darbuotojų, kurie dalį atlyginimo gauna vokeliuose, sumažėja paskatos dirbti ir gauti pajamas nelegaliai“, – sakė N. Mačiulis.
 
Ekonomisto manymu, labiausiai dėl NPD didinimo sustabdymo nukentėtų tie dirbantieji, kurie uždirba mažiau negu vidutinį darbo užmokestį.
 
„Jautriausios šiuo atveju yra tos šeimos, kur abu šeimos nariai uždirba mažiau nei vidutinį darbo užmokestį ir ypač jei jie dar turi vaikų. Be abejonės, šiems asmenims kiekvienas euras dėl NPD didėjimo yra svarbus“, – Eltai sakė N. Mačiulis.
 
Su nuomone, kad NPD didinimas svariai prisidėtų mažinant skurdą, sutinka ir „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. Jo teigimu, didinant NPD didinamos ir dirbančių gyventojų pajamos, taip dalį dirbančiųjų tiesiogiai iškeliant virš santykinės skurdo ribos.
 
„Kitas labai svarbus dalykas – tai skatintų bent jau formalų įsidarbinimą. Mažesnė mokesčių našta sudaro menkesnes paskatas tuos mokesčius slėpti, ypatingai tiems, kurie mažai uždirba. Kadangi mokamos, didžiąja dalimi, socialinio draudimo įmokos, kurios žmogui pakankamai suprantamas dalykas, (…) atsiranda didesnė paskata oficialiai įsilieti į darbo rinką“, – Eltai teigė Ž. Mauricas.
 
Ekonomisto manymu, NPD didinimas taip pat yra labai geras būdas didinti mokesčių progresyvumą.
 
„NPD didinimas yra tikrai geras būdas didinti mokesčių progresyvumą, nes mažiau apmokestinami tie, kurie mažiau uždirba. Turint omeny tai, kad bendras mokesčių naštos dydis Lietuvoje yra didesnis nei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių vidurkis, o mes norime turėti dar ir progresyvumą, tikslingiau būtų mažinti mažiau uždirbančių mokesčių naštą, o ne didinti daugiau uždirbančių“, – sakė Ž. Mauricas.
 
Pasak jo, labiau didinant daugiau uždirbančių mokesčių naštą gali būti perlenkiama lazda.
 
ELTA primena, kad Seimo nariai po pateikimo rugsėjo 24 d. pritarė kelių parlamentarų siūlymui lėčiau didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD). Teikiamomis pataisomis siūloma apsiriboti NPD didinimu kasmet po 50 eurų ir 2020 metais siūlyti taikyti 350 eurų NPD, o 2021 metais – 400 eurų NPD. Atitinkamas korekcijas siūloma taikyti ir dėl individualaus NPD taikymo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.10; 06:40
Aktualijos

Banko „Luminor” vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Regioninė atskirtis lėmė tai, kad Lietuvos ekonomikos augimas atsilieka nuo kitų Baltijos šalių, Eltai teigė „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
 
„Lyginant su kitomis Baltijos valstybėmis, ekonomikos augimas Lietuvoje eilę metų buvo lėtesnis todėl, kad lėčiau augo regionai. Buvo didelė regioninė atskirtis. Vilnius augo net greičiau nei Ryga, tačiau likusi Lietuvos dalis augo pakankamai lėtai, todėl bendrą Lietuvos augimą nusmukdydavo“, – Eltai sakė Ž. Mauricas.
 
Anot jo, Vilnius sukuria 40 proc. viso Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP), o Ryga apie 70 proc., todėl Latvijoje likę 30 proc. bendroje statistikoje daro mažą poveikį, juolab Lietuvoje jau išsemti ekonomikos augimo ištekliai, kuriais dabar sėkmingai naudojasi Latvija.
 
„Per pastaruosius dvejus metus Latvijos ekonomikos spartesnį augimą lėmė nekilnojamo turto (NT) sektoriaus atsigavimas, didesnis panaudojimas ES lėšų, tuo tarpu Lietuvoje mes jau buvome pasiekę NT piką anksčiau, taip pat lėšų įsisavinimas buvo pakankamai menkas. Žemės ūkio sektoriaus prastas derlius praeitais metais irgi nupjovė kelias dešimtąsias procentinio punkto ekonomikos augimo“, – Eltai sakė ekonomistas.
 
Ž. Mauricas atkreipė dėmesį ir į tai, kad antras pagal dydį Latvijos miestas Daugpilis vidutiniu atlyginimu 100 eurų nusileidžia net nuo Utenos apskrities vidurkio.
 
„Latvija turi tokį fenomeną, kaip Daugpilis, kuris šiaip nėra mažas pagal savo gyventojų skaičių, vis dar turi virš 100 tūkst. gyventojų, bet yra itin ekonomiškai atsilikęs. Netgi darbo užmokestis Daugpilyje yra 100 eurų mažesnis nei Utenos apskrityje. Skirtumas tarp Daugpilio ir Rygos yra labai didelis“, – teigė ekonomistas.
 
Kaip ELTA jau rašė, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) kiek anksčiau pateikė skaičiavimus, kad Lenkijos ekonomika šiemet turėtų išaugti 4 proc. BVP, Latvijos – 3,9 proc., o Estijos – 3,5 proc.
 
Tuo tarpu EBPO antradienį paskelbė pavasario prognozę – numatoma, kad šiemet Lietuvos ekonomika augs 2,9 proc., o 2020 m. sulėtės iki 2,5 proc. EBPO nuomone, silpna išorės paklausa lėtins šalies eksportą, o dėl vyraujančio globalaus neužtikrintumo poveikio verslo sprendimams investicijų augimas sulėtės nuo vidutiniškai 6,6 proc. 2017–2018 m. iki 4,7 proc. 2019–2020 m.
 
Numatoma, kad infliacija artimiausius dvejus metus vidutiniškai sudarys 2,2 proc., nedarbo lygis sumažės nuo 6,2 proc. 2018 m. iki 5,9 proc. 2019 m. ir 5,8 proc. 2020 metais. EBPO vertinimu 2019-2020 m. valdžios sektoriaus perteklius sudarys 0,4 proc. BVP ir 0,2 proc. BVP atitinkamai, o projektuojama fiskalinė politika bus iš esmės neutrali.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.24; 03:00