Pykčiai. Slaptai.lt foto
Šią savaitę Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) nusprendus iš artėjančių savivaldos rinkimų pašalinti beveik pusę tūkstančio kandidatų, netinkamai užpildžiusių pareiškinius dokumentus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) jau gavo trijų politinių partijų skundus dėl tokio komisijos nuosprendžio.
Teisman kreipėsi Lietuvos liberalų sąjūdis (LRLS), Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) ir Lietuvos žaliųjų partija (LŽS).
Visgi netrukus teismą turėtų užplūsti ir daugiau skundų – Eltos žiniomis, dokumentus jau paruošė Darbo partijos, „Laisvės ir teisingumo“, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS), Tautos ir teisingumo sąjungos atstovai.
Daliai nepalankaus VRK sprendimo sulaukusių politinių jėgų LVAT išaiškinimas gali būti lemtingas – neregistravus rinkimams eilės politikų, kai kuriose savivaldybėse griūva kandidatų sąrašai.
VRK neregistravo beveik 70 Darbo partijos kandidatų. Situacijai nesikeičiant, „darbiečiai“ praras šansus dalyvauti rinkimuose net trijose savivaldybėse.
„Trys sąrašai griūva – Alytaus miestas, Ignalina ir Anykščiai“, – Eltai teigė Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis.
Pasak jo, „darbiečiai“ nujautė, kad VRK gali priimti partijai nepalankų sprendimą, todėl partijos rinkimų štabas iš anksto konsultavosi su teisininkais ir rengė skundą. Politikas patikino, kad kreipėsi į LVAT penktadienio vakarą.
„Numatydami, kad gali būti toks Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas, mes su advokatais prieš keletą dienų buvome susitarę, kad pradėtų gilintis ir žiūrėti. Mes tikėjomės, kad sveikas protas ir kompetencija Vyriausioje rinkimų komisijoje paims viršų. Deja, pamatėme, kad manipuliavimas procedūromis ir politikavimas vis tik paėmė viršų“, – apgailestavo A. Mazuronis.
Parlamentaras pažymėjo, kad, jo nuomone, komisija priėmė pernelyg griežtą sprendimą ir neįsivertino savo darbo. A. Mazuronis akcentavo, kad kai kurie jo partiečiai nesulaukė įspėjimų ir iš apygardų rinkimų komisijų dėl netinkamai užpildytų pareiškinių dokumentų.
„Mūsų nuomone, sprendimas yra absoliučiai neteisėtas ir nekompetentingas, skandalingas, kurio pagrindinis tikslas yra užslėpti VRK darbo trūkumus bei blogą pasirengimą savivaldos rinkimams pagal naują rinkimų kodeksą“, – Eltai nurodė Darbo partijos pirmininkas.
Analogiškas problemas įvardijo ir „Laisvės ir teisingumo“ vicepirmininkas Vydūnas Sadauskas. Anot jo, susiklosčius tokiai neeilinei situacijai, kai teisę dalyvauti rinkimuose prarado daugiau kaip 500 politikų, tampa akivaizdu, „kad yra sisteminių problemų“.
Visgi dėl VRK sprendimo šiai politinei jėgai bus užkirstas kelias kandidatuoti vienoje – Visagino – savivaldybėje, mat dėl nepateiktų biografijų buvo neregistruoti 35 „Laisvės ir teisingumo“ nariai. Dar viena vitrina. Slaptai.lt foto
„Visi šie kandidatai iš esmės pateikė tas biografijas, tačiau jas užpildė nepilnai. VRK sistema iš esmės leido nepateikti visų duomenų, o VRK posėdyje tai traktuoja kaip privalomus duomenis. Nors, pavyzdžiui, kandidatai (ELTA), kurie užpildė tik dalį ir nurodė savo pomėgį, pavyzdžiui, žvejybą, buvo praleisti. Iš esmės VRK ne įstatyminiu, o subjektyviu pagrindu vertina, kas gali dalyvauti rinkimuose“, – apmaudo neslėpė politikas.
„VRK turi būti proaktyvi. Rinkimų kodekse aiškiai parašyta, kad VRK nuo pareiškinių dokumentų pateikimo turi juos pati peržiūrėti ir, jeigu yra trūkumų, nedelsiant informuoti kandidatą ir pasiūlyti juos ištaisyti“, – pabrėžė jis.
Tuo metu LŽP pirmininkė Ieva Budraitė Eltai teigė, kad partija praras galimybes kandidatuoti dviejose pajūrio savivaldybėse – Palangoje ir Klaipėdos mieste. Tačiau šios partijos politikai sulaukė problemų ne tik dėl nepateiktų biografijų, bet ir klaidingų rinkiminių nuotraukų.
„Mūsų atveju du tokie sąrašai sugrius – Palangos miesto ir Klaipėdos miesto savivaldybėse. Nes Palangoje pas mus minimalus sąrašas ir dabar vienas žmogus turi tą problemą su biografija. Tai jeigu jį išbraukia – griūva Palanga. O Klaipėdos situacija sudėtingesnė – ten atstovas visų kandidatų padarė irgi techninę klaidą, įkėlė ne nuotraukas, o visiems vienodą failą vietoje nuotraukų“, – aiškino I. Budraitė.
Politikė pabrėžė, kad dėl tokių pareiškinių dokumentų spragų VRK sprendimai neregistruoti kandidatų yra neproporcingi.
„Nesutinkame su Vyriausiosios rinkimų komisijos nuomone, kadangi buvo sudaryta labai daug prielaidų manyti, kad visų biografijos laukelių nereikia užpildyti. Buvo netgi paruošti video mokymai kandidatams, kaip reikėtų pildyti toje sistemoje dokumentus. Ir ties biografija buvo toks sakinys – jeigu pildote tą biografiją, matote žalią laukelį, toje instrukcijoje pasakyta, kad viską atlikote gerai“, – VRK darbo ir sistemos spragas išryškino I. Budraitė.
Vitrinoje. Slaptai.lt foto
ELTA primena, kad antradienį VRK nusprendė išbraukti iš rinkimų sąrašų maždaug pusę tūkstančio kandidatų į savivaldos rinkimus. VRK duomenimis, iš daugiau kaip 14 tūkst. pretendentų per 500 kandidatų pareiškiniai dokumentai pateikti neteisingai – dalis politikų nepateikė privačių interesų, turto, pajamų deklaracijų, dalis nepateikė savo nuotraukų bei biografijų.
Daugiausiai kandidatų prarado Tautos ir teisingumo sąjunga. Per 150 šios politinės jėgos kandidatų pateikė netvarkingus dokumentus VRK – dešimtys partijos politikų vietoje savo nuotraukų VRK pateikė ramunių, kaktusų, vyno taurių, gamtos peizažų nuotraukas, didžioji dalis neužpildė kandidatų biografijų.
Iš rinkimų išbraukti ir beveik 70 Darbo partijos kandidatų, per keturiasdešimt partijos „Laisvės ir teisingumo“, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS), beveik keturios dešimtys Lietuvos žaliųjų partijos kandidatų.
Po posėdžio VRK pirmininkė Jolanta Petkevičienė neabejojo, kad sprendimas bus apskųstas teismui.
„Kreipimasis pagal kodeksą, berods, penkios dienos, Vyriausiasis administracinis teismas tikrai nedels spręsti šį klausimą ir priimti sprendimą kaip visuomet“, – pažymėjo VRK pirmininkė.
VRK politinių organizacijų pareiškinius dokumentus turi patikrinti iki vasario 2 d.
Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks šių metų kovo 5 d.
Žurnalistų mikrofonai. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), išnagrinėjęs administracinę bylą dėl Vyriausybės pasitarimo garso įrašo, pripažino, kad Vyriausybės kanceliarijos 2018 m. spalio 4 d. atsisakymas pateikti informaciją, įrašytą garso įraše, pažeidė pareiškėjų – žurnalisčių – teisę gauti, rinkti ir skleisti informaciją.
Ketvirtadienį paskelbtoje Teismo nutartyje konstatuojama, kad Vyriausybės kanceliarija, vykdydama viešąsias funkcijas, padarė 2018 m. spalio 3 d. Vyriausybės pasitarimo garso įrašą ir jame esančia informacija apie Vyriausybės veiklą disponavo pareiškėjų prašymų pateikimo metu – 2018 m. spalio 4 d. Vadinasi, atsakovė turėjo galimybę per vieną darbo dieną, kaip nustato Visuomenės informavimo įstatymas, sudaryti galimybę su juo susipažinti.
LVAT nutartyje pažymima, kad Vyriausybės kanceliarija byloje nepateikė jokių įrodymų, kad negalėjo atskleisti informacijos apie Vyriausybės pasitarimą (kuris yra viena iš Vyriausybės veiklos organizacinių formų) dėl to, kad toks ribojimas buvo būtinas pagal įstatymus ir demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes.
Remdamasi nacionaliniais teisės aktais, Konstitucinio Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, bylą nagrinėjusi LVAT teisėjų kolegija pažymėjo, kad visų viešojo sektoriaus disponuojamų ir apskritai prieinamų dokumentų – ne tik susijusių su politiniu procesu, bet ir su teisiniu ir administraciniu procesu – viešinimas yra esminė priemonė plėsti teisę žinoti, ir tai yra pagrindinis demokratijos principas.
Dokumentas – tai institucijos veikloje užfiksuota informacija, nepaisant jos pateikimo būdo, formos ar laikmenos.
LVAT nesutiko su žemesnės instancijos teismo pozicija, kad žurnalistėms pateiktas pasitarimo protokolas, kuris atitiko teisės akte nurodytus protokolui surašyti taikomus reikalavimus, užtikrino pareiškėjų teisę gauti informaciją bei skleisti teisingą informaciją. Teismo nuomone, pareiškėjoms pateikto pasitarimo protokolo turinys yra labai lakoniškas ir neinformatyvus prašomos pateikti informacijos aspektu ir pareiškėjų siekimas gauti informaciją, dėl kokių išsakytų pastabų buvo priimtas pasitarime sprendimas dėl Visuomenės informavimo įstatymo projekto, negali būti vertinamas kaip noras gauti perteklinę informaciją.
Atsižvelgiant į tai, kad garso įrašas yra sunaikintas ir nėra realios galimybės atkurti jame buvusią informaciją apie Vyriausybės pasitarimo posėdį, bei į tai, kad Teismas negali patenkinti tokio reikalavimo, nes tokiu atveju pažeidimas nebūtų pašalintas efektyviai ir veiksmingai, o tai sukurtų nepagrįstas prielaidas tolesniems ginčams ir bylinėjimuisi, nuspręsta netenkinti pareiškėjų reikalavimo atkurti ir pateikti garso įrašą.
Dėl kitos dalies pareiškėjų byla nutraukta, nustačius, kad jie neturi materialinio suinteresuotumo reikšti skunde nurodytus reikalavimus. Ši Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Seimo narys Naglis Puteikis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Nušalinus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) teisėjų kolegijos pirmininką Romaną Klišauską byloje dėl specialiojo plano, sudariusio sąlygas užstatyti vieną svarbiausių Vilniaus senamiesčio kultūros paminklų Vilniaus misionierių vienuolyno ir Viešpaties Dangun Žengimo bažnyčios ansamblį (Misionierių ansamblis), Seimo narys Naglis Puteikis kreipėsi į LVAT pirmininką Gintarą Kryževičių prašydamas paaiškinti, kodėl R. Klišauskas buvo paskirtas nagrinėti šią bylą, nors buvo pranešėju kitoje byloje dėl to paties teisės akto teisėtumo ir gali būti neobjektyvus.
Birželio 7 d. vykusiame LVAT posėdyje administracinėje byloje Seimo narys N. Puteikis ir jo atstovas Liudvikas Ragauskis paprašė nušalinti teisėjų kolegijos pirmininką R. Klišauską, nes jis gali turėti išankstinę nuomonę, kurią susidarė būdamas pranešėju ir kitoje administracinėje byloje, kadangi ir pirmojoje byloje, kurioje pareiškėjas yra Seimo narys, ir antrojoje, kurioje pareiškėjas buvo Generalinės prokuratūros prokuroras, ginčijamas tas pats teisės aktas – tuomečio kultūros ministro Šarūno Biručio pasirašytas 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymas, kuriuo patvirtintas specialusis planas suskaidė anksčiau vientisą Misionierių ansamblio teritoriją ir panaikino griežtus apribojimus toje dalyje, kur šiuo metu statomi 4 daugiabučiai keturių aukštų (cokolinis aukštas plius du aukštai plius mansarda) gyvenamieji namai.
LVAT teisėjų kolegija patenkino N. Puteikio prašymą, t. y. nušalino teisėją R. Klišauską ir kreipėsi į teismo pirmininką dėl naujos kolegijos sudarymo.
Tokia situacija paskatino Seimo narį kreiptis į LVAT pirmininką G. Kryževičių, kuris paprašytas paaiškinti, kokios automatiškai bylas teisėjams skirstančios kompiuterinės programos ydos nulėmė R. Klišausko paskyrimą kolegijos pirmininku, nepaisant to, kad jis buvo pranešėju anksčiau nagrinėtoje byloje dėl to paties teisės akto. Jei kompiuterinėje programoje nėra numatyti saugikliai, leidžiantys išvengti tokių atvejų, N. Puteikis paragino LVAT pirmininką imtis veiksmų, kad tokia praktika būtų pakeista.
Parlamentaras atkreipia dėmesį, kad, priešingai nei pastaruoju metu teigiama, anksčiau nagrinėtoje administracinėje byloje Generalinės prokuratūros prokuroro pareiškimą LVAT nepasisakė dėl paveldosauginių argumentų – 2018 m. sausio 2 d. priimtu sprendimu LVAT nutraukė tyrimą dėl visų, išskyrus vieną, prokuroro pateiktų argumentų, nes, teismo teigimu, pareiškimas buvo pateiktas su trūkumais. Todėl paveldosauginiai argumentai, kuriais remiantis ginčijamas specialiojo plano teisėtumas, iki šiol yra neįvertinti.
Misionierių ansamblyje vykstančios statybos sukėlė didelį visuomenės pasipiktinimą ir protesto akcijas, internete paskelbtą peticiją pasirašė iškilūs Lietuvos ir Lenkijos kultūros kūrėjai, mokslininkai. Poetas Tomas Venclova, komentuodamas savo sprendimą pasirašyti, pažymėjo, kad „Misionierių ansamblio sudarkymas būtų neabejojama katastrofa, pražudanti Vilniaus senamiesčio istorinį ir estetinį statusą“, o istorikė, viduramžių tyrinėtoja prof. hab. dr. Lidia Korczak) įvertino daugiabučių statybas Misionierių ansamblyje kaip drastišką intervenciją į senamiestį ir Vilniaus panoramos naikinimą.
