Kinijos karinė galia. Youtube.com
Lietuvos pasitraukimas iš 17+1 formato bei užmegzti glaudesni ryšiai su Taivanu ne tik paaštrino Lietuvos ir Kinijos santykius, tačiau, kaip pažymi politikai, sukėlė ir aktyvesnes Europos Sąjungos šalių diskusijas dėl tolesnių santykių su Pekinu. Galiausiai prabilta ir apie Lietuvos lyderystę, Vakarų valstybėms užduodant toną, kaip turėtų atrodyti santykiai su nedemokratinėmis valstybėmis.
Visgi šalies aktyvumą ir vertybinę politiką Kinijos atžvilgiu Lietuvos politikai vertina skirtingai.
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis mano, kad Lietuvos lyderystė ne tik pastebima tarp kitų ES šalių, tačiau ir duoda apčiuopiamą rezultatą. Tuo tarpu socialdemokratas Gintautas Paluckas tvirtina, kad Lietuvai derėtų laikytis nuosaikesnės politikos, o ne, pasak jo, „tuščiai šokinėti“ ir priimti vienašališkus sprendimus.
Lietuvos lyderystė pagirtina, bet kol kas niekur nevedanti
Dar gegužės mėnesį Vilnius pasitraukė iš 17+1 formato, kuris sieja Pekiną su Vidurio ir Rytų Europos šalimis. Kaip teigė Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis, šis dalies ES narių bendradarbiavimo formatas su Pekinu „skaldo“ ES, tad Lietuva su Kinija galėtų palaikyti analogiško formato santykius tik tuo atveju, jei į jį būtų įtrauktos visos ES šalys.
Taip pat Lietuva ėmė megzti glaudesnius ryšius su Taivanu ir paskelbė leidusi jam savo vardu atidaryti atstovybę. Toks Lietuvos sprendimas leisti atidaryti atstovybę būtent tokiu pavadinimu įsiutino komunistinę Kiniją, kuri Taivaną laiko maištaujančia savo provincija.
Neseniai prezidentas Gitanas Nausėda kalbėjo, kad kilusios trintys tarp Lietuvos ir Kinijos turėjo įtakos bendrai ES pozicijai dėl Pekino. Visgi po Lietuvos pasitraukimo kol kas nė viena ES šalis nepasekė Lietuvos pėdomis pasitraukti iš 17+1 forumo. Lietuvos Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininko Ž. Pavilionio nuomone, Lietuvos pasitraukimas inicijavo kitų demokratinių valstybių diskusijas ir, anot politiko, tai jau galima laikyti ženklu, kad valstybės artimiausiu metu imsis veiksmų. Kinijos karys. Youtube.com
„Natūralu, kad visos demokratinės valstybės šiuo metu ieško būdų, kaip susivienyti. Jeigu leisite man prognozuoti, Baltijos šalys bus vienos iš pirmųjų, kurios seks mūsų žingsniais. Jau dabar Estijos vieši pareiškimai rodo, kad šalis gali priimti tokį pat sprendimą. Tai, kad Lietuva lyderiauja šiame procese yra tiesiog labai gerai. Vadinasi, nepamiršome šios lyderystės laisvės ir demokratijos klausimais, kurią pademonstravome net ir prieš 20 metų sukildami prieš Sovietų Sąjungą“, – Eltai sakė Ž. Pavilionis.
Kiek kitokios pozicijos laikosi Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas socialdemokratas G. Paluckas. Jo teigimu, mažų šalių interesas dažnai gali būti atspindėtas per mažai, kad ES šalys jį pastebėtų bendroje pozicijoje.
„Kalbant apie santykius tarp ES ir Kinijos, mažų šalių interesas dažnai gali būti per mažai arba visai neatspindėtas, kad jį pastebėtų kitos valstybės”, – sakė G. Paluckas.
„Žinoma, mes nesame bejėgiai ir darome tam tikrą įtaką, bet būtent ta įtaka atsiranda iš bendro susitarimo su kitomis didesnėmis ir galingesnėmis ES valstybėmis, o ne tuščiai šokinėjant. Taivano mėginimai atidaryti atstovybę sukėlė skandalą lygioje vietoje, tai išaugo į konfliktą ir sunku suprasti, ko mes tuo siekėme. O išeidama iš 17+1 formato Lietuva neteko informacijos ir vietos prie bendro stalo. Niekas nuo tokio Lietuvos šokinėjimo nepasikeitė”, – pridūrė politikas.
Simboliniai žingsniai kelia triukšmą, bet naudos neduoda
Ekspertams baiminantis, kad vis silpniau palaikomi Lietuvos santykiai su Pekinu turės įtakos Lietuvos rinkai, Ž. Pavilionis grėsmės šalies ekonomikai teigia nematąs.
„Jeigu Kinija sugalvos bausti Lietuvą ekonomiškai, visa ES atlygins tą žalą ir atitinkamai sukels tokią pat žalą Kinijai”, – sakė Ž. Pavilionis bei pridūrė, kad artimiausiu metu likęs 16+1 formatas turėtų galutinai suskilti, o vietoj jo turėtų atsirasti visos ES bendradarbiavimo su Kinija forumas 27+1.
G. Paluckas laikosi kitokio požiūrio ir, jo teigimu, išėjimas iš šio formato prilygsta informacijos praradimui, tai gali atsiliepti ir šalies ekonomikai.
„Paprastai didžiausią vietą užima didžiųjų žaidėjų, pavyzdžiui, Vokietijos ir Prancūzijos industriniai interesai. Tuo tarpu šitas formatas 16+1 yra taikytas į centrinę Rytų Europos dalį, kuri labai dažnai jaučiasi nevisavertė ES šeimoje ir yra pastumta į šalį. Būtent čia Kinija naudoja savo diplomatinius instrumentus ir siūlvio dvišalius susitarimus, tokius kaip bendras rinkų atidarymas, prekių ir paslaugų pripažinimas arba tam tikros pozicijos formavimas toje pačioje Europoje tarp mažesnių šalių”, – kalbėjo G. Paluckas.
Anot politiko, Lietuvai reikėtų laikytis didžiųjų valstybių pozicijų, o ne pačiai imtis savo iniciatyvų.
„Aš manau, kad čia absoliučiai tuščias ir simbolinis žingsnis, kuris Lietuvą patraukė nuo to stalo, prie kurio vyksta diskusijos, dalijamasi informacija bei vertingais siūlymais. Išeiti iš šito formato absoliučiai nebuvo protinga ar reikalinga, todėl tai yra tiesiog nuostolis”, – kalbėjo politikas.
Komunistinio teroro Kinijoje aukų minėjimas Vilniuje. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Lietuvos siekį sugriauti formatą politikas laiko neapgalvotu, ir, jo teigimu, tokie simboliniai žingsniai tik kelia triukšmą, tačiau realaus pokyčio neduoda.
„Tokių žingsnių mes čia užsienio politikoje matome tikrai ne vieną. Arba nemodeliuojamos pasekmės, arba tiesiog daromi simboliniai tuščią triukšmą keliantys žingsniukai, kurie neduoda jokio pokyčio”, – dėl Lietuvos sprendimų abejoja politikas.
„Aš matau, kad Lietuvą kamuoja kažkoks kompleksas, kad mes maži, todėl turime išsišokti ir parodyti kažkokią lyderystę. Šiuo atveju, atvirkščiai, reikalinga nuosaikesnė politika, nes Lietuvą vertina užsienio partneriai tiek ES, tiek plačiau kaip nuolatinį išsišokėlį ir karštakošį. Mažiau reikia draskytis, o daugiau teigiamas politines koalicijas formuoti priimant vienus ar kitus sprendimus”, – sakė politikas.
Politologas R. Vilpišauskas: toliau diskusijų nėra pažengta
VU TSPMI profesorius Ramūnas Vilpišauskas sutinka su Ž. Pavilionio nuomone, kad Lietuvos sprendimai įkvepia kitas valstybes diskutuoti, tačiau, jo teigimu, diskusijos neišauga į veiksmus.
„Manau, kad Lietuvos sprendimas pasitraukti iš 17+1 grupės, vėliau priimtas sprendimas priimti Taivano atstovybę Lietuvoje, į kurį griežtai sureagavo Kinija, iš tiesų yra matomas kitose ES šalyse ir ES institucijose. Deja, man atrodo, kad toliau diskusijų nėra pažengta”, – sakė R. Vilpišauskas.
Anot R. Vilpišausko, pagrindinis motyvas, neleidžiantis šalims išardyti 16+1 formato, tai ekonominiai interesai palaikyti ir plėsti prekybinius investicijų ryšius su Kinija.
„Kinija yra tapusi bent jau kai kurioms ES šalims, tokioms kaip Vokietija, labai svarbia išorės ekonomikos partnere ir iš to kyla tas atsargumas atsitraukti. Kita vertus, reikia taip pat pabrėžti, kad pastaraisiais metais net ir tokių šalių pozicija tampa vis kritiškesne Kinijos vykdomos politikos atžvilgiu. Vyksta pokyčiai, susiję su Kinijos komunistų partijos vykdoma politika tiek šalies viduje, tiek ir agresyvių reagavimų į kitų šalių sprendimus, įskaitant ir Lietuvos sprendimus dėl Taivano atstovybės”, – kalbėjo R. Vilpišauskas.
Didžiausius pokyčius ES santykių su Kinija kontekste R. Vilpišauskas įžvelgia šį mėnesį vykusio neformalaus Europos vadovų tarybos susitikimo išvadose, kur Kinija pirmiausia buvo įvardyta kaip konkurentė. Komunistinio teroro Kinijoje aukų minėjimas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Taip Kinija apibūdinama jau keletą metų, bet anksčiau pirmoje vietoje eidavo žodis partnerė, o dabar į pirmą vietą buvo iškeltas apibūdinimas konkurentė. Tai yra ženklas, kad santykiai keičiasi“, – Eltai sakė R. Vilpišauskas.
Politologo teigimu, vertinti tai, kiek Lietuva prisideda prie besikeičiančio ES šalių požiūrio ir bendradarbiavimo su Kinija, kol kas yra anksti.
„Lietuvos sprendimai suteikia diskusijoms dar daugiau pagrindo, tačiau tai, kur tos diskusijos toliau eis ir kiek Lietuvos ir Kinijos dvišaliai santykiai gali turėti įtakos, kol kas man atrodo dar anksti vertinti. Kad tai intensyvina diskusijas tiesa, bet ar tai pavirs konkrečiais politiniais sprendimais, kol kas mes dar nežinome, todėl aš vertinčiau tai atsargiai“, – pridūrė politologas.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Po neeilinės Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdžio prezidentas Gitanas Nausėda tvirtina, kad diskusijų tarp ES lyderių dėl Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų nekyla. Lietuvos vadovo teigimu, ES lyderiai sutartinai pripažino, kad Baltarusijos prezidento rinkimai yra neteisėti.
„Šnekėjome vienu balsu, labai principingai vertinome tai, kas įvyko Baltarusijoje, visi kolegos be išimties pripažino, kad rinkimai buvo suklastoti, nelaisvi ir jų rezultatas negali būti pripažįstamas kaip teisėtas. Todėl būtina sudaryti visas sąlygas, kad šioje valstybėje įvyktų laisvi rinkimai, kuriuose tik Baltarusijos žmonės galėtų išsirinkti tą vadovą, kuris su kitomis Baltarusijos institucijomis nubrėš kelius į ateitį“, – žurnalistams Prezidentūroje teigė G. Nausėda.
Prezidentas taip pat pabrėžė, kad sutarta ir dėl sankcijų Baltarusijai klausimo. Pasak jo, ES yra iš esmės apsisprendusi taikyti tikslines sankcijas už rinkimų suklastojimą ir smurtą prieš taikius protestuotojus atsakingiems asmenims.
„Buvo kalbėta ir apie sankcijas. Praktiškai ES yra apsisprendusi taikyti tikslines sankcijas tiems Baltarusijos pareigūnams, kurie tiesiogiai prisidėjo prie rinkimų rezultatų klastojimo, prie represijų prieš taikius Baltarusijos žmones“, – teigė G. Nausėda.
„Tiems pareigūnams bus pritaikytos sankcijos. Tai bus padaryta jau artimiausioje ateityje“, – pridūrė jis.
Įvertino Lietuvos lyderystę
G. Nausėdos teigimu, trečiadienį įvykusi Europos Vadovų Taryba ir joje kelti klausimai yra didelis Lietuvos ir Lenkijos laimėjimas.
„Tai yra didelis Lietuvos, Lenkijos ir kitų regiono neabejingų valstybių diplomatinis laimėjimas“, – pažymėjo jis. Kartu prezidentas atkreipė dėmesį į asmeninę savo iniciatyvą, rūpinantis, kad Baltarusijos prezidento rinkimų klausimas būtų tinkamai įvertintas tarptautinėje erdvėje.
„Nuo pat Baltarusijos prezidento rinkimų dienos aktyviai rūpinausi, kad šiam klausimui – suklastotų rinkimų faktui būtų teikiamas pats didžiausias tarptautinis dėmesys. Šiandien mes matome, kad tarptautinė bendruomenė ir ypač ES šį dėmesį yra atkreipusi“, – pažymėjo prezidentas.
G. Nausėda teigė, kad neeilinio EVT posėdžio metu Lietuvos vardas buvo ne kartą linksniuojamas.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
„Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Emanuelis Macronas reiškė dėkingumą Lietuvai už jos lyderystę. Tą patį teigė ir kiti valstybių vadovai“, – pabrėžė jis.
Apskritai, G. Nausėdos teigimu, tai, kad ES lyderiams pavyko principingai sutarti Baltarusijos klausimu, yra istorinis įvykis.
„Rezultatai, kurių šiandien pasiekė EVT, manau, kad nebus perdėta sakyti, yra istoriniai. ES pademonstravo, kad ji yra pamatinių vertybių gynėja ir kad ji, esant reikalui, gali reaguoti greitai, ryžtingai ir vertybiškai“, – teigė G. Nausėda.
Stringa nacionalinio dialogo įgyvendinimas
Visgi šalies vadovas pripažino, kad siekis realizuoti nacionalinį dialogą kol kas vyksta pakankamai sunkiai. „Mes inicijavome trijų punktų planą: deeskaluoti (padėtį Baltarusijoje – ELTA), paleisti nuteistuosius arba suimtuosius ir imti kalbėtis su pilietine visuomene. Šiandien dėl pirmojo ir antrojo punkto jau yra šis bei tas pasiekta, nors, kaip matome, kiekvieną dieną situacija vis keičiasi. Trečiasis punktas kol kas įgyvendinamas pačios pilietinės visuomenės ir konkrečiai Sviatlanos Cichanouskajos pastangomis. Tai yra koordinavimo taryba, kuri buria iškilius žmones, imasi atsakomybės taikiai perimti valdžią ir rengti naujus prezidento rinkimus Baltarusijoje“, – detalizavo G. Nausėda.
Niekas negali kištis į procesus Baltarusijoje
G. Nausėda tai pat patikino, kad ES lyderiai kalbėjo apie tai, kad niekas – nei Rusija, nei ES – negali kištis į Baltarusijos vidaus reikalus.
„Mes turime sudaryti sąlygas taikiam dialogui, bet ne imtis intervencijų į Baltarusijos vidaus gyvenimą. Šios pamatinės vertybės turi būti gerbiamos. Priešingu atveju viena ar kita pusė galės kvestionuoti dialogo rezultatus“, – pabrėžė jis.
Trečiadienį vyko neeilinė Europos Vadovų Tarybos (EVT) vaizdo konferencija, kurios metu ES šalių lyderiai aptarė krizę Baltarusijoje, po to, kai Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja paragino ES lyderius nepripažinti Baltarusijos prezidento rinkimų rezultatų.
Ilgamečio Baltarusijos vadovo Aliaksandro Lukašenkos „pergalė“ nedemokratiškuose rinkimuose, kuriuose jis surinko neva net 80 proc. rinkėjų balsų, sukėlė didžiausias demonstracijas Baltarusijoje nuo 1991-ųjų, kai žlugo SSRS.
S. Cichanouskaja kreipėsi į Europos Sąjungos lyderius
Opozicijos lyderė S. Cichanouskaja, 37-erių politikos naujokė, pabėgusi į Lietuvą, trečiadienį paragino ES lyderius „nepripažinti suklastotų rinkimų rezultatų“. Kartu ji pažadėjo, kad jos inicijuota Koordinacinė taryba nedelsdama paskelbs naujus rinkimus su stebėtojais iš užsienio.
„Siekdama taikaus valdžios perdavimo mano šalyje, aš inicijavau Baltarusijos nacionalinės koordinacinės tarybos įkūrimą. Ji vadovaus taikaus valdžios perdavimo procesui, kuris remsis dialogu“, – sakė S. Cichanouskaja.
Anot jos, taryba „tučtuojau inicijuos naujus sąžiningus ir demokratiškus prezidento rinkimus, kuriuos stebės tarptautiniai stebėtojai.“ Ji taip pat paragino ES šalių vadovus „gerbti tarptautinės teisės principus, Baltarusijos suverenitetą ir baltarusių tautos pasirinkimą“.
G. Nausėda siūlė tarpininkavimo planą Baltarusijai
Reaguodamas į po neskaidrių prezidento rinkimų Baltarusijoje prasidėjusias masines protesto akcijas, virtusias į susirėmimus su jėgos struktūromis, G. Nausėda pristatė trijų punktų planą politinei krizei suvaldyti. G. Nausėda pasiūlė A. Lukašenkai nutraukti smurtą prieš piliečius, paleisti suimtuosius ir atnaujinti dialogą su visuomene.
Savaitgalį A. Lukašenka pareiškė, kad šalyje yra sava pagal Konstituciją sudaryta vyriausybė, o šalys, šiuo metu mėginančios tapti tarpininkėmis, pirmiausia turėtų įvesti tvarką savo teritorijoje.
Prezidentūra pirmadienį pripažino, kad Baltarusijos valdžia atmetė Lietuvos siūlytą tarpininkavimo planą politinei krizei kaimyninėje valstybėje suvaldyti.
Lietuvos Seimas antradienį paragino A. Lukašenką paskelbti nelegitimiu
Aleksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Seimas antradienį priėmė rezoliuciją, kurioje ketvirtį amžiaus Baltarusiją valdantis A. Lukašenka skelbiamas nelegitimiu vadovu. Seimo pritarimo sulaukusiame dokumente Europos Sąjunga ir Lietuvos Vyriausybė taip pat raginamos priimti sankcijas Baltarusijos režimo atstovams. Parlamentarai siūlo asmenims, atsakingiems už rinkimų klastojimą bei perteklinį smurtą prieš taikius protestuotojus Baltarusijoje, įšaldyti lėšas bei taikyti draudimus atvykti į ES šalis.
Kilo nerimas dėl Rusijos karinio įsikišimo į situaciją Baltarusijoje
Protestų bangai Baltarusijoje stiprėjant, A. Lukašenka kreipėsi į Rusijos lyderį Vladimirą Putiną pagalbos nuo esą Baltarusijai iškilusių „išorinių grėsmių“. Rusija, A. Lukašenkos teigimu, pagalbos ranką pažadėjo ištiesti. Baltarusijos tankai. EPA – ELTA nuotr.
Į tai, kad Rusija gali tiesiogiai įsikišti sprendžiant politinę situaciją Baltarusijoje, sureagavo ir Lietuvos atsakingų institucijų vadovai. Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis teigė, kad kol kas jokios tiesioginės grėsmės Lietuvai nekyla. Visgi ministras pripažino, kad sprendimas į Baltarusiją įvesti Rusijos karines pajėgas nulemtų žymius saugumo pokyčius regione. Savo ruožtu prezidentas antradienį „Žinių radijui“ antradienį teigė, kad, nusprendusi naudoti karinius instrumentus Baltarusijoje, Rusija patirtų „didžiulį smūgį“.
Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Kadencija baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad Lietuvos politika susiduria su lyderystės problema. Komentuodama šią tezę LRT laidoje „Savaitė“ buvusi šalies vadovė tvirtina reginti politikus, bijančius prisiimti atsakomybę už vykstančius procesus valstybėje.
„Aš matau politikus, kurie nemoka arba bijo, arba nenori prisiimti atsakomybės, nes paskui reikės atsakyti, ar pasisekė, ar ne, bet tai reiškia, kad lyderystė yra prarandama“, – teigė D. Grybauskaitė.
Pasak jos, būtent gebėjimas prisiimti atsakomybę ir yra svarbiausias lyderio bruožas.
„Lyderiu tampama ne dėl to, kad esi labai protingas, tame tarpe reikia ir žinių, be abejo, ir gebėjimo sprendimus priimti, bet, svarbiausia, gebėjimo prisiimti atsakomybę. Už viską – už tai, kas priklauso ir kartais, kas nepriklauso, jeigu lyderis arba vadovas pradeda atidavinėti, atstūminėti atsakomybę kitam ir tik pirštu rodo, kad tu turi padaryti, anas – jis nėra lyderis, jis niekada nebus lyderis“, – aiškino D. Grybauskaitė.
„Lyderystę sieju tik su atsakomybės prisiėmimu ant savo pečių. Jeigu atsakomybė yra nustumiama ar išdalinama, tai atiduodama ir lyderystė“, – pridūrė ji.
XXX
Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad buvusiam šalies vadovui nederėtų žvalgytis į žemesnes pareigas nei valstybės vadovo postas. D. Grybauskaitė tikina, kad dėl tokios laikysenos ji yra atmetusi jau ne vieną pasiūlymą. Ateityje, tikina prezidentė, nesutiktų eiti ir Vyriausybės vadovės pareigų.
Dalia Grybauskaitė Daukanto aikštėje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Aš manyčiau, kad prezidentui to daryti nereikėtų. Po dviejų kadencijų reikia išlaikyti vis tik tą orumo kartelę. Tam ir buvo, kaip ir visame pasaulyje, numatyta renta, kad prezidentas nelakstytų ir negalvotų, kad jam užtektų duonai, ir negalvotų, kad būtinai reikia kažkur bėgti už pinigus ir kažkur įsidarbinti“, – LRT laidoje „Savaitė“ teigė D. Grybauskaitė.
Kadenciją baigusi šalies vadovė pripažino, kad dėl siekio išsaugoti prezidento pozicijos orumą ji jau spėjo atmesti ne vieną pasiūlymą.
„Tai manyčiau, kad tas vis tiktai pozicijos orumo išsaugojimas turi išlikti. Ir aš mėginu tą daryti, todėl turėjau aš įvairių pasiūlymų ir į valdybas, ir dar kai kur, aš atsisakinėjau, komercinėje veikloje nedalyvauju. Aš noriu išlaikyti tą pozicijos orumą, vis tik buvau Lietuvos prezidentė, čia ne apie mane eina kalba, o apie Lietuvos prezidentą“, – kalbėjo D. Grybauskaitė, pripažindama, kad nesutiktų eiti ir premjerės pareigų.
XXX
Dalia Grybauskaitė mano, kad nors politinės kultūros lygis Lietuvoje kyla, vis dar yra momentų, dėl kurių ją apima gėda. LRT laidoje „Savaitė“ buvusi šalies vadovė paklausta, kaip vertina politinės kultūros pokyčius valstybėje, teigė negalėjusi įsivaizduoti, kad „nomenklatūrinės medžioklės“ vis dar egzistuoja.
Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Truputį (apima gėda – ELTA). Pasižiūrėkime į tą nomenklatūrinę medžioklę. Aš jau tikrai net negalėjau įsivaizduoti, kad dar, kaip ir anksčiau, verslas nori per tokius neskaidrius santykius daryti verslą, kaip ir anksčiau, kai kurie mūsų oligarchai darė verslą ne su verslu, ne patį verslą, o kažkokius sandorius su valstybe“, – teigė prezidentė.
Jos teigimu, skandalas, kilęs po to, kai „valstiečiui” Jonui Slapšinskui sumedžiojus stumbrę paaiškėjo, kad tąkart medžioklėje kartu su juo dalyvavo žinomi verslininkai ir politikai, yra susijęs ir su kartų klausimu.
„Aš esu įsitikinusi, kad tai yra ir kartų klausimas, ir tai tikrai dings. Bet matome, kaip dar kabinamasi už tos sistemos ir tų likučių iš tikrųjų yra, bet kartos keičiasi ir, ačiū Dievui, ir politikoje keičiasi, ir versle keičiasi kartos, ir tai labai, labai sveika“, – teigė buvusi šalies vadovė.
Kaip anksčiau pranešė naujienų portalas LRT.lt, aplinkos ministras Kęstutis Mažeika portalui praėjusią savaitę tvirtino apsisprendęs, kad nuo spalio visi profesionaliosios medžioklės plotuose medžiojantys asmenys bus viešinami, jeigu to reikalaus žurnalistai, taip siekiant skaidrumo.
XXX
Dalia Grybauskaitė džiaugiasi, kad Lietuva per 30 nepriklausomybės metų sugebėjo užsitikrinti savo saugumą bei energetinę nepriklausomybę. Visgi, pasak buvusios šalies vadovės, vis dar liko neišspręstos švietimo, sveikatos ir socialinės atskirties problemos.
„Mes susitvarkėme su savo laisve, ją sustiprinome, sutvirtinome. Susitvarkėme su savo saugumu, sutvarkėme energetinę nepriklausomybę, praktiškai nuo vienintelio tiekėjo ir nuo monopolisto“, – LRT laidoje „Savaitė“ kalbėjo D. Grybauskaitė. Dalia Grybauskaitė – Lietuvos Prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Visgi, pasak kadenciją baigusios prezidentės, vis dar liko nesutvarkytos fundamentalios sritys, nuo kurių priklauso šalies ateitis.
„Liko tie dalykai, (…) nuo kurių priklauso ir šalies ateitis. Tai švietimas, sveikata ir, deja, visos tos drastiškesnės priemonės sprendžiant ir mėginant gelbėtis nuo krizių kūrė ir toliau didino socialinę atskirtį“, – patikino buvusi šalies vadovė.
Anot D. Grybauskaitės, Lietuvoje vis dar neatlikta švietimo reforma, o ir sveikatos sistema susiduria su iššūkiais.
„Švietimo reformos nesugebame padaryti ir ypač jos kokybės padidinti – švietimo sistemos. Na, ir sveikatos sistema jau pradeda susidurti su iššūkiais “, – akcentavo kadenciją baigusi prezidentė.
