Giorgia Meloni, kraštutinių dešiniųjų „Italijos brolių“ lyderė. Epa – ELTA foto

Roma, rugpjūčio 10 d. (AFP-ELTA). Giorgia Meloni, kraštutinių dešiniųjų „Italijos brolių“ lyderė, siekė „detoksikuoti“ šalies postfašistinį judėjimą ir jai pavyko kaip niekada priartinti šią partiją prie valdžios. „Italijos broliai” pirmauja nuomonių apklausose, o pačios G. Meloni reitingas aukščiausias tarp visų partijų vadovų, ji kelia save į ministres pirmininkes, jei „Italijos broliai“ bus pirmi per rinkimus rugsėjo 25 dieną.
 
Smulkaus sudėjimo 45 metų šviesiaplaukė įtaigiu balsu vilioja italus šūkiu: „Dievas, šalis ir šeima“. Per rinkimus 2018 m. jos partija laimėjo vos kiek daugiau nei keturis procentus balsų, bet dabar jos populiarumas siekia 23 proc. ir ji vadovauja dešiniųjų aljansui, kurį sudaro Matteo Salvini „Lyga“ ir Silvio Berlusconi „Forza Italia“. G. Meloni patraukė daugybę rinkėjų, nepatenkintų status quo, Europos Sąjungos „diktatu“, didelėmis gyvenimo išlaidomis ir ribotomis Italijos jaunimo galimybėmis.
 
G. Meloni žada sumažinti mokesčius ir biurokratiją, didinti išlaidas gynybai, uždaryti Italijos sienas, kad apsaugotų šalį nuo „islamizacijos“, iš naujo derėtis dėl Europos sutarčių, kad sugrąžintų daugiau galių Romai, ir kovoti su „LGBT lobistais“. Ji taip pat nori sustabdyti Italijos gyventojų skaičiaus mažėjimą skatindama gimstamumą, bet ne leisdama imigrantams natūralizuotis, 2016 m. ji įspėjo dėl „etninio pakeitimo“, kuris vyksta Italijoje. „Apskritai G. Meloni siejama su protestu, nepasitenkinimu“, – sakė Bolonijos universiteto politikos mokslų profesorė Sofia Ventura.
 
Be to, su kitomis prieš isteblišmentą nusistačiusiomis pagrindinėmis Italijos partijomis – Penkių žvaigždžių judėjimu ir „Lyga“, abi pernai įėjo į ministro pirmininko Mario Draghi vyriausybę –  ji vienintelė varžosi rinkimuose nesusitepusi reputacijos.
 
Fašizmas liko istorijoje
 
G. Meloni partija, kurios pavadinimas kilęs iš pirmosios valstybinio himno eilutės, yra politinė Italijos socialinio judėjimo (MSI), kurį po Antrojo pasaulinio karo subūrė fašistų diktatoriaus Benito Mussolini šalininkai, įpėdinė, naudojanti tą patį nacionalinių žalios, baltos ir raudonos spalvų liepsnos simbolį – tokį patį naudojo ir buvęs Nacionalinis frontas Prancūzijoje. Tačiau G. Meloni stengiasi nuraminti nuosaikius balsus savo judėjime, nes žino, jog norint laimėti valdžią jai reikia išplėsti savo elektoratą.
 
„Italijos dešinieji jau prieš dešimtmečius paliko fašizmą istorijai“, – sakė ji šią savaitę vaizdo žinutėje, skirtoje tarptautiniams kritikams. B. Mussolini padarė „keletą klaidų, ypač dėl rasinių įstatymų ir įsitraukimo į Antrąjį pasaulinį karą“, sakė ji 2016 m. ir pridūrė, kad jis pasiekė ir istorinių laimėjimų, „bet tai jo negelbsti“. Pernai ji patikslino, kad „Italijos broliai“ nepuoselėja „nostalgiško požiūrio į fašizmą, į rasizmo ir antisemitizmo hipotezes“.
 
Krikščionė, italė, motina
 
1977 m. sausio 15 d. Romoje gimusi G. Meloni užaugo Garbatelos darbininkų klasės rajone ir anksti įsitraukė į politiką. Būdama paauglė, ji įstojo į MSI jaunimo padalinį, vėliau tapo MSI pakeitusio kraštutinių dešiniųjų Nacionalinio aljanso studentų organizacijos vadove. 2006 m. buvo išrinkta į parlamento žemuosius rūmus ir tapo Deputatų rūmų viceprezidente. Po dvejų metų G. Meloni buvo paskirta jaunimo reikalų ministre S. Berlusconi vyriausybėje, ji tuomet buvo 31-erių – jauniausia ministrė pokario Italijoje.
 
Italijos vėliava

2012 m. ji įkūrė „Italijos brolius“, o tai, kad buvo jauna ir pasitikinti, be to, moteris, padėjo jai iškilti. Būdama vyresnė ir 2006 m. susilaukusi dukters su savo partneriu televizijos žurnalistu, G. Meloni pasinaudojo savo asmeniniu gyvenimu, siekdama žinomumo visoje šalyje. „Aš – Georgia, esu moteris, motina, italė, krikščionė“, – pareiškė ji 2019 m. per mitingą Romoje. Šie jos žodžiai, suderinti su šokių muzika, išplito internete.
 
Jos partija buvo vienintelė pagrindinė partija, 2021 m. vasario mėnesį atsisakiusi prisijungti prie M. Draghi nacionalinės vienybės vyriausybės, ši opozicinė laikysena padėjo jai pakelti populiarumo reitingą apklausose. G. Meloni nepritarė griežtoms M. Draghi koronaviruso priemonėms, ypač vadinamajam Žaliąjam pasui, reikalavusiam, kad darbuotojai pasiskiepytų.
 
Kitaip nei nuo seno su Maskva ryšius palaikantys M. Salvini ir S. Berlusconi, po Rusijos invazijos G. Meloni palaikė tvirtą M. Draghi paramą Ukrainai. Tačiau ji aštriai kritikuoja Europos Sąjungą ir yra Europos konservatorių ir reformistų partijos (ECR), kuriai priklauso ir Ispanijos „Vox“ bei Lenkijos „Teisės ir teisingumo“ partijos, pirmininkė.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2022.08.11; 06:50

Lygos partijos vadovas Matteo Salvinis. EPA – ELTA foto

Roma, liepos 28 d. (AFP-ELTA). Italijos prieš imigrantus nusistačiusio lyderio Matteo Salvini ryšiai su Rusija ketvirtadienį vėl sulaukė dėmesio po klausimų apie ministro pirmininko Mario Draghi vyriausybės žlugimą.
 
Laikraštis „La Stampa“ pranešė, kad Rusijos ambasados ​​diplomatas gegužės pabaigoje Romoje susitiko su vienu iš M. Salvini padėjėjų ir paklausė, ar kuris nors iš M. Salvini „Lygos“ partijos ministrų neketina atsistatydinti iš M. Draghi koalicijos. Praėjusią savaitę „Lyga“ pasitraukė iš vyriausybės kartu su Silvio Berlusconi vadovaujama „Forza Italia“ ir populistiniu Penkių žvaigždžių judėjimu, tai privertė M. Draghi atsistatydinti ir paskatino rinkimus rugsėjį.
 
Teigiama, kad susitikimas įvyko tuo pačiu metu, kai M. Salvini sulaukė kritikos dėl vykdomos paralelinės diplomatijos su Rusija dėl karo Ukrainoje. Jis planavo kelionę į Maskvą neva taikos derybų – skrydžius nupirko Rusijos ambasada. Jo komanda tikina, kad dėl to susitarta tik siekiant išvengti sunkumų, susijusių su Europos Sąjungos (ES) sankcijomis. Jie sakė grąžinę ambasadai pinigus, o kelionė galiausiai neįvyko.
 
Užsienio reikalų ministras Luigi di Maio ketvirtadienį pasmerkė „šį Rusijos bandymą priversti „Lygos“ ministrą pasitraukti iš M. Draghi vyriausybės“. M. Salvini „privalo paaiškinti savo santykius su Rusija“, sakė L. Di Maio, kaip ir M. Draghi, tvirtai pasisakantis už ES sankcijas Maskvai ir remiantis Italijos pagalbą ginklais ir pinigais padėti Kyjivui priešintis. Centro kairiosios Demokratų partijos lyderis Enrico Letta taip pat sakė, kad M. Salvini ir Rusijos ryšiai „kelia nerimą“.
 
M. Salvini atsikirto pačioje rugsėjo 25 d. numatytų rinkimų kampanijos pradžioje pasmerkęs „suklastotas naujienas“ ir su purvu sumaišęs kaltinimus. „Susiskaldžiusi ir beviltiška kairė (…) eikvoja savo laiką ieškodama fašistų, rusų ir rasistų, kurių nėra“, – sakė jis ir tvirtino, kad jo partija yra „Vakarų pusėje“.
 
Rusijos ambasada nekomentavo, bet anksčiau neigė, kad kišasi į Italijos reikalus.
 
M. Salvini nuo seno žavisi prezidentu Vladimiru Putinu, net vilki marškinėlius su Rusijos lyderio atvaizdu, tačiau po Maskvos įsiveržimo į Ukrainą tokia pozicija tampa politiškai sudėtinga. Vienas iš jo rinkimų sąjungininkų S. Berlusconi taip pat yra asmeninis V. Putino draugas, nors jų koalicijos partnerė Giorgia Meloni, vadovaujanti kraštutinių dešiniųjų „Italijos broliams“ ir šiuo metu pirmaujanti apklausose, griežtai kritikuoja Rusijos agresiją.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2022.07.29; 07:03

Italijos finansų ministras Roberto Gualtieris sakė, kad Italijos statusas ir reputacija Europoje yra nukentėję dėl ankstesnės vyriausybės nesutarimų su Briuseliu.
 
„Lygos“ ir „Penkių žvaigždučių judėjimo“ koalicija subyrėjo rugpjūtį. Naująją vyriausybę, kuriai vadovauja premjeras Giuseppe Conte, dabar sudaro „Penkių žvaigždučių judėjimas“ ir Demokratai (PD).
 
„Prieštaringi ir konfliktiški santykiai tarp „Lygos“ ir Europos mums brangiai kainavo, kadangi dėl aukštesnių palūkanų normų išleisti milijardai sulaukta mažiau investicijų ir sumažėjo Italijos politinė įtaka Briuselyje“, – penktadienį laikraščiui „La Repubblica“ sakė R. Gualtieris.
 
R. Gualtieris, kuris anksčiau dirbo ES parlamento ekonomikos ir pinigų politikos komitete, laikraščiui „La Repubblica“ taip pat sakė, kad „Lygos“ suplanuotas fiksuotų mokesčių planas neįsigalios.
 
Vietoje to, nauja vyriausybė planuoja pristatyti mokesčių lengvatas mažas pajamas gaunantiems darbuotojams. R. Gualtieris taip pat teigė norintis pagerinti situaciją su Briuseliu dėl anksčiau vykusių biudžeto nesutarimų. „Ši vyriausybė kovoja laikydamasi taisyklių, bet tuo pat metu nori pasikeisti ir patobulėti“.
 
Italijos skola siekia 133 procentus BVP – pagal ES reglamentus Romai ją reikia sumažinti, kadangi euro zonos didžiausia leidžiama skola gali siekti 60 procentų BVP. „Svarbu, kad rastume patikimą būdą sumažinti skolą – tai bus daroma arba ekonominiu augimu, arba stabiliais viešaisiais finansais“, – sakė R. Gualtieris.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.14; 08:00

Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris. EPA – ELTA nuotr.

Europos Komisijos (EK) pirmininkas Žanas Klodas Junkeris (Jeanas-Claude’as Junckeris) pareiškė, kad italai turi daugiau dirbti, būti mažiau korumpuoti ir nustoti kaltinti Europos Sąjungą dėl vargingą pietinę šalies dalį kamuojančių problemų.

J. C. Junckeris tokią nuomonę išsakė Briuselyje vykusioje konferencijoje dėl Europos ateities per surengtą klausimų ir atsakymų sesiją.

Paklaustas, ką Europa galėtų padaryti, kad padėtų jauniems žmonėms tokiuose regionuose kaip Pietų Italija, J. C. Junckeris atsakė labai mylintis šią šalį, bet pridūrė: „Nebegaliu sutikti, kad viską, kas Pietų Italijoje yra ne taip, galima paaiškinti faktu, kad ES arba Europos Komisija daro nepakankamai.“

„Italai turi pasirūpinti skurdžiais savo šalies regionais. Tai reiškia – daugiau darbo, mažiau korupcijos, rimtumo“, – sakė J. C. Junckeris.

Be to, EK vadovas paragino Italiją „nežaisti žaidimo“, kai dėl visų bėdų kaltinama Bendrija, ir pridūrė: „Nacionalinės valstybės – pirmoje vietoje, antroje – Europa.“

Tokius J. C. Junckerio komentarus iš karto pasmerkė kraštutinių dešiniųjų lyderis Matteo Salvinis, kurio vadovaujama partija „Lyga“ ketvirtadienį sudarė populistinę koaliciją su „Penkių žvaigždučių“ judėjimu. M. Salvinis EK vadovo pasisakymus pavadino „gėdingais ir rasistiniais“.

Tuo metu EK atstovė agentūrai AFP aiškino, kad J. C. Junckeriui priskiriami žodžiai buvo paimti iš konteksto.

„ES fondų lėšų įsisavinimas (Pietų Italijoje) galėtų būti pagerintas, kad žmonės galėtų greičiau patys pajusti rezultatus“, – sakė ji ir pridūrė, kad „ES ir toliau kalbėsis su Italija, siekdama užtikrinti, jog pagalba pasiektų tas vietas, kurioms jos labiausiai reikia.“

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.02; 07:40