Lietuva tampa vis labiau išsivysčiusia šalimi, tačiau kai kurios sritys vis dar yra apleistos. Gyventojų sveikata, sveiko gyvenimo trukmė, švietimo kokybė bei vyrų ir moterų pajamų nelygybė – tai svarbiausi rodikliai, į kurių gerinimą šaliai reikėtų itin koncentruotis artimiausią dešimtmetį, sako banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis
Per pastarąjį dešimtmetį augo visų socialinių grupių pajamos, bet kiekvienoje iš tų socialinių grupių yra asmenų, kurie pažangos nejautė, dėl to ne visi ir linkę pripažinti, kad per dešimt pastarųjų metų padėtis šalyje gerėjo, „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ sakė ekonomistas.
„Be to, mokslininkai, psichologai yra pastebėję tokį reiškinį, kad iki tam tikrų pajamų yra svarbus absoliutus pajamų dydis, kad galėčiau užtikrinti savo ir savo šeimos pirmojo būtinumo poreikius. Tačiau pajamoms pasiekus tam tikrą lygį, ir valstybei pasiekus tam tikrą ekonominį išsivystymą, santykiniai rodikliai pradeda turėtų vis didesnį svorį, įtaką. Jeigu kažkas sako, kad per pastaruosius 10 metų vidutinis darbo užmokestis padidėjo 69 proc., o aš pasižiūriu, kad mano padidėjo 20 proc., tai aišku, kad esu nepatenkintas. Dar tiksliai nežinau, kuo nepatenkintas – ar savimi, savo pastangomis, ar savo darbdaviu, bet pradžiai galiu būti nepatenkintas tokia statistika“, – gana dažnas žmonių reakcijas į pozityvią ekonominę statistiką aiškino N. Mačiulis.
Jo teigimu, daugelio maisto prekių brangimas per pastaruosius 10 metų buvo labai kuklus, o labiausiai pabrango paslaugos – laisvalaikio, profesinės, kirpyklų, santechnikų ir panašiai. Paslaugų brangimas buvo susijęs su darbo užmokesčio didėjimu.
„Žiūrint realų atlyginimų augimą ir įvertinus kainų pokyčius, tai Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), kurios nare Lietuva pernai tapo, pateikė statistiką, kad per dešimtmetį Lietuva yra pirmoje vietoje pagal gyventojų realių pajamų augimą, pralenkėme visas kitas valstybes – pajamos didėjo gerokai sparčiau nei augo kainos. Žinoma, kilome nuo žemo atspirties taško, bet pažanga yra, ir jos neįmanoma paneigti“, – kalbėjo N. Mačiulis.
Ekonomistas sakė, kad per pastarąjį dešimtmetį vis tik padidėjo ir pajamų nelygybė.
„Atlyginimų augimas pralenkė senatvės pensijų, socialinių išmokų augimą. Tad aišku, jog tie, kas neturi darbo, gyvena iš socialinių išmokų, jie vis labiau atsilieka, ir ten gali būti akivaizdus nepasitenkinimas, nes jie mato nuo savęs tolstančius kitus gyventojus“, – komentavo N. Mačiulis.
Ekonomistas įsitikinęs, kad valstybei vis labiau vystantis ir vis didesnei gyventojų daliai išbrendant iš skurdo, svarbūs tampa kiti rodikliai, pavyzdžiui, sveiko gyvenimo trukmė.
„Ji Lietuvoje vis dar yra beveik dešimtmečiu trumpesnė nei Skandinavijos šalyse. Tai labai priklauso nuo to, ką vyrai veikia laisvalaikiu ir kitų priežasčių, koks jų gyvenimo būdas. Pagal sveikatą, gyvenimo trukmę, vyrų ir moterų pajamų nelygybę Lietuvai reikia pasitempti. Progresas čia yra, bet, pavyzdžiui, pagal tai, kiek laiko žmonės skiria sportui, vis dar atsiliekame dvigubai nuo Skandinavijos šalių. Tik ketvirtadalis žmonių bent kelias valandas per savaitę skiria sportui, kai Skandinavijos šalyse tokių yra daugiau nei pusė“, – teigė N. Mačiulis.
Geru pavyzdžiu ekonomistas įvardijo Islandiją, kurioje prieš 15 metų jaunimas iki 18 metų daug vartojo alkoholio, rūkė. Kai šalis iškėlė tikslą išspręsti šią problemą vystant sporto infrastruktūrą, skatinant įsitraukti į sportą, meną, kultūrines veiklas, dabar yra visiškai priešinga valstybė, teigė N. Mačiulis.
„Taigi norisi matyti daug daugiau investicijų į sporto infrastruktūrą, į švietimą, aiškinant, kokia to yra nauda, kad tai yra alternatyvus ir „kietas“ laisvalaikio leidimo būdas. Kitas prioritetas yra švietimas, kur yra progresas, kurį ne visada pinigais pamatuosi, bet jeigu pažiūrėtume EBPO moksleivių gebėjimų rezultatus – esame vieni paskutinių ES, atsiliekame jau taip toli nuo Estijos, kad negalime net lygintis. Norėčiau, kad per ateinantį dešimtmetį pamatytume esminį kokybinį ir struktūrinį lūžį rezultatuose, ką moksleiviai išsineša iš mokyklų. Jeigu į universitetą ateina moksleivis, neturintis bazinių gebėjimų mokytis, tobulėti ir supratimo, kaip reikia toliau mokytis ir siekti kompetencijų, tai net ir geriausias pasaulyje universitetas nieko nepadarys“, – kalbėjo N. Mačiulis.
Tokių struktūrinių pokyčių rezultatus, pasak ekonomisto, ir būtų įmanoma pamatyti per maždaug dešimtmetį.
Informacijos šaltinis – ELTA
2019.01.28; 05:00
