Moldovos prezidentė Maja Sandu. EPA – ELTA foto

Kišiniovas, rugpjūčio 16 d. (ELTA). Moldovos prezidentė Maia Sandu pavadino Rusiją didžiausiu nestabilumo šaltiniu, o Rumuniją – svarbia sąjungininke.
 
Valstybės vadovė tai pareiškė Moldovos ambasadorių susitikime, kurį surengė Užsienio reikalų ir europinės integracijos ministerija, praneša portalas „NewsMaker“.
 
M. Sandu kalbėjo apie pagrindines diplomatinės veiklos kryptis, svarbias artimiausiu ir vidutiniu laikotarpiu – tai Moldovos stojimas į ES ir šalies, kaip saugumą regione palaikančio veiksnio, vaidmens propagavimas.
 
„O Rusija ir ateityje mums bus nestabilumo šaltinis. Jūs matėte, kaip šiais metais Rusijos jėgos bandė destabilizuoti padėtį Moldovoje, netgi mėgino nuversti konstitucinę valdžią. Kita vertus, mums pasisekė kad Rumunija palaiko Moldovą. Ji – svarbi gynėja, remianti mūsų užsienio politiką“, – pridūrė prezidentė.
 
Kartu M. Sandu pažymėjo, kad dabar Moldovai atėjo labai svarbus momentas, nulemsiantis šalies ateitį.
 
„Nuo to, kokių rezultatų pasieksime dabar, priklausys, kaip vystysis mūsų šalis. Visi žinome, kokie rimti yra dabartiniai iššūkiai, nes karas, deja, tęsiasi, ir mes nematome jokių ženklų, kad jis netrukus baigsis”, – pareiškė prezidentė ir pabrėžė, kad Moldova ir ateityje rems Ukrainą.
Liepos 26 d. Moldova paskelbė savo sprendimą dėl šnipinėjimo išsiųsti iš šalies 45 Rusijos ambasados ​​Kišiniove darbuotojus.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2023.08.17; 07:00

Moldovos prezidentė Maja Sandu. EPA – ELTA foto

Kišiniovas, gegužės 31 d. (AFP-ELTA). Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen trečiadienį pasveikino Moldovos prezidentę Maią Sandu pasiekus „didelę pažangą“ vykdant reformas, reikalingas šaliai siekiant įstoti į Europos Sąjungą (ES).
Ursula von der Leyen. EPA – ELTA nuotr.
 
EK pirmininkė Moldovos sostinėje Kišiniove surengė bendrą pasirodymą spaudai svarbaus ES lyderių susitikimo išvakarėse.
 
„Moldova yra Europos širdyje. Moldova yra Europa. Ir visa Europa šiandien ir rytoj yra Moldova“, – sakė U. von der Leyen.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2023.06.01; 06:07

Moldovos prezidentė Maja Sandu. EPA – ELTA foto

Kišiniovas, balandžio 10 d. (ELTA). Moldovos prezidentė Maia Sandu pakvietė žmones į didelį proeuropietišką mitingą Kišiniove. Dėl „nešvariais pinigais“ finansuojamų protestų iki šiol esą buvo girdimas tik prorusiškų jėgų balsas. Tačiau dabar atėjo metas, kad „pasaulis pagaliau išgirstų ir daugelio balsą“, t. y. Moldovos proeuropiečių balsą, sakė ji pirmadienį per televiziją.
 
Didelis mitingas, prezidentės teigimu, rengiamas gegužės 21 d.
Maia Sandu. EPA – ELTA nuotr.
 
M. Sandu pabrėžė, kad Moldovos gyventojai praeityje jau ne kartą kliovėsi didelėmis demonstracijomis, pavyzdžiui, reikalaudami savo šalies nepriklausomybės ar gindami „mūsų jauną demokratiją“.
 
Dabar esą atėjo metas ryžtingai parodyti, kad „mes, kaip tauta, norime priklausyti didžiajai Europos šeimai, ir esame pasirengę vieningai ir drąsiai siekti šios svajonės“. Neturėtų būti taip, kad būtų girdimi tik nupirkti balsai, finansuojami „vagių, kurie išdavė savo šalį ir dabar nori ją destabilizuoti“, sakė Sandu.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2023.04.11; 06:00

Moldovos kariškiai. EPA-ELTA nuotr.

Kišiniovas, vasario 23 d. (ELTA). Moldovos žvalgybos ir saugumo tarnyba (SIS) kartu su Kovos su organizuotu nusikalstamumu ir specialiųjų bylų prokuratūra tiria tėvynės išdavimo ir šnipinėjimo bylą.
 
Joje figūruoja agentų tinklas, kuriam priklausė Moldovos piliečiai ir prie kurio veiklos prisidėjo užsienio valstybė.
 
SIS spaudos tarnyba nepatikslino, kuri valstybė turima omenyje, praneša portalas „NewsMaker“.
 
Tyrimo metu buvo nustatyti penki Moldovos piliečiai, iš kurių du buvo sulaikyti 2022 metų gruodį, o dar trims suteiktas įtariamųjų statusas.
 
Juos užverbavo kitos valstybės specialiosios tarnybos. Užverbuotieji turėjo smurtu padėti destabilizuoti situaciją šalyje ir pakeisti konstitucinę santvarką, rašo SIS spaudos tarnyba.
 
Be to, tirdamos šią bylą, Moldovos specialiosios tarnybos aptiko kitos valstybės piliečių, kurie užsiėmė šnipinėjimu ir finansavo Moldovos gyventojus.
 
Prorusiška Moldovos socialistų partija. EPA – ELTA foto

Tyrimas pradėtas 2020 metais. Pareigūnai užfiksavo ir planuotus, ir jau iš dalies atliktus veiksmus. Tai pinigų pervedimai, etninės neapykantos ir nepakantumo tam tikroms piliečių kategorijoms kurstymas, į smurtą linkusių žmonių samdymas dalyvauti protestuose.
 
SIS pažymėjo, kad už tėvynės išdavimą ir šnipinėjimą baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimo bausmę nuo 12 iki 20 metų.
 
Neseniai ES viršūnių susitikime Briuselyje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad jo šalies žvalgyba perėmė Kremliaus planus įvesti savo kontrolę Moldovoje ir kad jis nedelsdamas perdavė visą informaciją savo kolegei prezidentei Maiai Sandu.
 
Vėliau M. Sandu per specialią spaudos konferenciją atskleidė Ukrainos perduotas detales. Pasak jos, Kremlius rengia ardomuosius veiksmus, siekdamas įvykdyti šalyje valstybės perversmą. Tam jis pasitelkia karinės patirties turinčius diversantus iš Rusijos ir Baltarusijos, taip pat iš Serbijos ir Juodkalnijos.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2023.02.24; 06:42

Moldovos vėliava

Kišiniovas, vasario 21 d. (ELTA). Rusija planuoja užimti Kišiniovo oro uostą ir permesti ten savo kariškius. Tai televizijos kanalui „Moldova1“ pareiškė Moldovos ministras pirmininkas Dorinas Receanas, praneša portalas „rbc.ua“.
 
„Yra keli destabilizavimo scenarijai. Juose yra keletas elementų, įskaitant ir tuos, kuriuos minėjote, cituodami Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio žodžius“, – sakė žurnalistams Moldovos premjeras.
 
Anot D. Receano, Moldovos valdžia yra pasirengusi priešintis tokiems iššūkiams. Jis pabrėžė, kad vyriausybės tikslas – užtikrinti taiką ir stabilumą šalyje.
 
„Moldova pasisako už taikų Uždniestrės konflikto sureguliavimą, ir mes turime suderinti savo tikslus dėl taikos ir saugumo“, – teigė premjeras.
 
„rbc.ua“ prisimena, jog naujasis Moldovos ministras pirmininkas D. Receanas pareiškė, kad būtina demilitarizuoti Uždniestrę ir išvesti iš ten visą Rusijos kariuomenę.
 
Neseniai Ukrainos žvalgyba perėmė Rusijos Federacijos planą destabilizuoti politinę situaciją Moldovoje.
 
Po to Moldovos prezidentė Maia Sandu pareiškė, kad Rusija rengia ardomuosius veiksmus, siekdama įvykdyti šalyje valstybės perversmą.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2023.02.22; 06:36

Proeuropietiška ministrė pirmininkė Maia Sandu. EPA – ELTA nuotr.

Kišiniovas, vasario 13 d. (ELTA). Moldovos prezidentė Maia Sandu pareiškė, kad Rusija rengia ardomuosius veiksmus, siekdama įvykdyti šalyje valstybės perversmą, praneša „Interfax – Ukraina“.
 
Pirmadienį per spaudos konferenciją Kišiniove ji priminė, jog pastaruosius Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimus apie Maskvos planą destabilizuoti situaciją Moldovoje patvirtino šalies Informacijos ir saugumo tarnyba.
 
Tokie „ardomųjų veiksmų mūsų šalies teritorijoje planai nėra naujiena“, sakė M. Sandu. Anot jos, „tokių bandymų buvo ir anksčiau, praėjusių metų rudenį, tačiau jie nebuvo įgyvendinti dėl ryžtingų mūsų saugumo institucijų veiksmų“.
 
„Siekiant sukelti gyventojų nepasitenkinimą ir išprovokuoti agresyvius veiksmus protesto akcijų metu ypač buvo akcentuojama energetikos krizė“, – sakė valstybės vadovė.
 
Ji paragino laikytis rimties ir pažymėjo, kad saugumo institucijos imasi reikiamų priemonių.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2023.02.15; 00:30

Moldovos prezidentė Maja Sandu. EPA – ELTA foto

Kišiniovas, sausio 21 d. (ELTA). Moldovos prezidentė Maia Sandu teigia, kad Rusijos karas prieš Ukrainą verčia Moldovą susimąstyti, ar jai reikėtų atsisakyti konstitucijoje įtvirtinto neutraliteto ir jungtis prie „didesnio aljanso“, informuoja „Politico“.
 
Duodama interviu „Politico“, prezidentė sakė, kad Moldova vis dar svarsto, kokių žingsnių imtis ateityje ir ar tam reikėtų keisti šalies konstituciją.
 
„Šiuo metu vyksta rimta diskusija apie mūsų galimybę apsiginti: ar galime tai padaryti patys, ar turėtume būti didesnio aljanso dalimi. Jeigu galiausiai nuspręsime, kad mūsų valstybei reikia atsisakyti neutraliteto, tai turėtų įvykti demokratinio proceso būdu“, – sakė M. Sandu.
 
Atsakydama į klausimus ji stengėsi neminėti NATO nes Rusija ir taip bando destabilizuoti Moldovos pro-europietišką vyriausybę. Anksčiau Kremlius perspėjo šią valstybę nebetęsti karinio bendradarbiavimo su Vakarais.
 
Nepaisant to, kad Moldova nėra NATO narė, ji bendradarbiauja su Aljansu ir prisideda prie NATO vadovaujamos taikos palaikymo misijos Kosove.
 
Karolis Broga (ELTA)
 
2023.01.22; 05:15

Moldovos prezidentė Maja Sandu. EPA – ELTA foto

Kišiniovas, gruodžio 13 d. (ELTA). Moldova nenori grįžti į SSRS, apie kurios atkūrimą dažnai kalbama Maskvoje, ir fiksuoja Rusijos mėginimus nuversti demokratinę proeuropietišką vyriausybę Kišiniove.
 
Tai interviu Rumunijos leidiniui „rfi.ro“ pareiškė Moldovos prezidentė Maia Sandu.
 
„Šis karas (Ukrainoje) kelia grėsmę mūsų šalies laisvei, mūsų demokratijai ir mūsų europiniam keliui. Aš daug kartų girdėjau pareiškimus iš Maskvos, kad jie nori atkurti Sovietų Sąjungą. Tai tiesiogiai liečia ir mus. Mes nenorime grįžti į SSRS, kadangi norime gyventi laisvoje visuomenėje, demokratinėje šalyje“, – pabrėžė Moldovos prezidentė.
 
Pasak M. Sandu, Kremlius siekia, kad į valdžią Moldovoje ateitų prorusiška vyriausybė.
 
„Akivaizdu, jog Maskva nori, kad Kišiniove būtų prorusiška vyriausybė. Tai ne paslaptis. Mėginama destabilizuoti situaciją apmokamomis protesto akcijomis, naudojantis situacija energetikoje ir labai didelėmis dujų ir elektros energijos kainomis, mažinant dujų tiekimą pagal sutartį, kurią mes sudarėme su „Gazprom“. Visais šiais veiksmais siekiama pakirsti proeuropietišką vyriausybę Kišiniove“, – pabrėžė valstybės vadovė.
 
M. Sandu taip pat kalbėjo apie Uždniestrės konfliktą. Ji patikino, kad Kišiniovas ketina spręsti šį klausimą tik taikiomis priemonėmis.
„Galimybė sureguliuoti konfliktą atsiras, kai Ukraina iškovos pergalę kare. Taip, mes svarstome tokio sprendimo detales“, – pažymėjo prezidentė.
 
Prorusiška partija ȘOR jau kelis mėnesius rengia Kišiniove protesto akcijas. Jų dalyviai reikalauja, kad atsistatydintų Moldovos prezidentė ir būtų surengti pirmalaikiai parlamento rinkimai.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.12.14; 02:00

Moldovos prezidentė Maja Sandu. EPA – ELTA foto

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį susitiks su į Lietuvą Valstybės dienos proga atvyksiančia Moldovos prezidente Maia Sandu.
 
Lietuvos ir Moldovos prezidentai kartu dalyvaus Valstybės vėliavų pakėlimo ceremonijoje Simono Daukanto aikštėje. Vėliau įvyks dvišalis G. Nausėdos ir M. Sandu susitikimas, kurio metu šalių vadovai aptars Moldovos bendradarbiavimą su Europos Sąjunga (ES) ir Lietuvos pagalbą Moldovai eurointegracijos kelyje, taip pat – energetinės nepriklausomybės ir regioninio saugumo klausimus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.07.06; 00:30

Ispanija pasirengusi priimti 2 tūkst. pabėgėlių ukrainiečių iš Moldovos. EPA-ELTA nuotr.

Kišiniovas, birželio 3 d. (ELTA). Ispanijos vyriausybės vadovas Pedras Sánchezas informavo, kad jo šalis pasirengusi priimti 2 tūkst. Moldovoje esančių pabėgėlių ukrainiečių.
 
Jis tai pareiškė penktadienį Kišiniove per bendrą spaudos konferenciją su Moldovos prezidente Maia Sandu, praneša portalas „20minutos.es“.
 
Nuo Rusijos plataus masto įsiveržimo į Ukrainą pradžios į Moldovą atvyko daugiau kaip 425 tūkst. pabėgėlių – tai didelis skaičius mažai šaliai.
 
Pasak P. Sánchezo, Madridas perdavė Kišiniovui 30 tonų humanitarinės pagalbos. Be to, Ispanijos vyriausybė planuoja suteikti 8 mln. eurų paramą su Ukraina besiribojančioms valstybėms.
 
Premjeras taip pat pranešė, kad Kišiniove bus atidaryta Ispanijos diplomatinė atstovybė.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.06.04; 08:45

Moldovos prezidentė Maja Sandu. EPA – ELTA foto

Kišiniovas, gegužės 18 d. (ELTA). Rusija turi išvesti savo kariuomenę iš Uždniestrės teritorijos, kadangi jos kareivių buvimas ten pažeidžia Moldovos neutralumą.
 
Tai trečiadienį Europos Parlamente pareiškė Moldovos prezidentė Maia Sandu, praneša portalas „rbc.ua“.
 
„Šiandien nėra neišvengiamos grėsmės, kad Moldova bus įtraukta į karą, esame neutrali šalis, bet mes raginame Rusiją išvesti kariškius iš Uždniestrės teritorijos, kadangi jų buvimas ten pažeidžia mūsų neutralų statusą ir nepriklausomybę“, – sakė valstybės vadovė.
 
Ji taip pat pabrėžė, kad šalies politinė vadovybė ieško taikaus Uždniestrės konflikto sprendimo, kuris užtikrintų Moldovos suverenitetą ir teritorijos vientisumą.
 
„Mes nenorime destabilizacijos, mes turime taikios šalies reintegracijos viziją“, – teigė prezidentė.
 
M. Sandu taip pat pabrėžė, kad Moldova remia Ukrainos suverenitetą ir teritorijos vientisumą.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.05.19; 05:38

Prezidentas Gitanas Nausėda vaizdo skambučiu pasveikino Moldovos prezidentę Maią Sandu ir visus šalies žmones 30-ųjų Nepriklausomybės metinių proga. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.

Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda savo ir Lietuvos žmonių vardu pasveikino Moldovos Respublikos prezidentę Maią Sandu ir visus šalies žmones 30-ųjų Nepriklausomybės metinių proga.
 
„Prieš trisdešimt metų Moldovos Respublikos Nepriklausomybės deklaracija Jūsų tautai atvėrė naujus kelius. Šis pasirinkimas stipriai aidi ir šiandien, kai Moldovos žmonės yra laisvi balsuoti už demokratinę ir nepriklausomą ateitį“, – vaizdo sveikinime sakė prezidentas.
 
Pasak šalies vadovo, lietuvių širdyse Moldovai ir jos žmonėms yra skirta ypatinga vieta. Moldova buvo pirmoji pripažinusi Lietuvos nepriklausomybę. Nepriklausomybės dienos proga prezidentas palinkėjo Moldovos žmonėms sėkmės, taikos ir klestėjimo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.27; 09:00

Moldovoje tūkstančiai protestuotojų reikalavo pirmalaikių parlamento rinkimų. EPA-ELTA nuotr.

Tūkstančiai Moldovos gyventojų sekmadienį protestavo prie nacionalinio parlamento pastato sostinėje Kišiniove, reikalaudami Rusijos remiamos vyriausybės atsistatydinimo ir naujų parlamento rinkimų.
 
Moldovos naujai išrinkta provakarietiška prezidentė Maia Sandu paragino žmones protestuoti, kai dabartiniam prezidentui Igoriui Dodonui ištikimi įstatymų leidėjai praėjusią savaitę balsavo už tai, kad Moldovos informacijos ir saugumo tarnybos (šalies žvalgybos agentūros) kontrolė būtų perduota iš prezidento parlamentui.
 
M. Sandu sekmadienį kreipdamasi į protestuotojus sakė, kad „pirmalaikiai parlamento rinkimai yra neišvengiami, o trumpiausias kelias tai pasiekti – atsistatydinant vyriausybei.“
Maia Sandu. Igoris Dodonas. EPA-ELTA nuotr.
 
„Šiandienos protestas nėra susijęs su ideologiniais ar politiniais partijų skirtumais, tai greičiau piliečių, kuriems įkyrėjo korupcija ir kurie nori geresnio gyvenimo, protestas“, – teigė išrinktoji prezidentė M. Sandu, kuri pasisako už glaudžius santykius su Europos Sąjunga (ES).
 
M. Sandu prezidentės pareigas perims gruodžio 24 d. Lapkričio viduryje vykusiuose prezidento rinkimuose M. Sandu įveikė I. Dodoną, kurį atvirai parėmė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.07; 12:00

Moldovos sostinėje tūkstančiai žmonių susirinko protestuoti prieš įstatymo projektą, apribosiantį išrinktosios prezidentės galias. EPA-ELTA nuotr.

Moldovoje ketvirtadienį tūkstančiai žmonių susirinko į mitingą prie parlamento, protestuodami prieš teisės aktą, kuriuo būtų apribotos naujai išrinktos proeuropieškos prezidentės galios.
 
Išrinktoji prezidentė Maia Sandu gruodžio pabaigoje turi pradėti eiti Moldovos valstybės vadovės pareigas. Ji rinkimuose įveikė prorusišką dabartinį prezidentą Igorį Dodoną.
 
Protestuotojai susirinko prie parlamento Kišiniove, kai M. Sandu paragino savo šalininkus protestuoti prieš kelis įstatymo projektus, kuriuos pateikė I. Dodono Socialistų partija. Tarp jų yra įstatymo projektas, kuris apribotų prezidento galias.
 
Įstatymo projekte siūloma Moldovos Informacijos ir saugumo tarnybos (šalies žvalgybos agentūros) kontrolę perduoti iš prezidento parlamentui.
 
Prie parlamento susirinkę M. Sandu šalininkai reikalavo paleisti parlamentą. Policija apsupo parlamentą, bet į mitingą nesikišo.
 
Proteste M. Sandu paragino I. Dodono vyriausybę atsistatydinti ir surengti pirmalaikius parlamento rinkimus.
 
„Mums reikia geros šalies visiems padoriems žmonėms. Mums reikia pirmalaikių rinkimų, kad išstumtume vagis iš valdžios“, – teigė ji.
Paskutiniai parlamento rinkimai Moldovoje vyko 2019 metais. I. Dodono partija iškovojo trečdalį vietų parlamente.
 
Rinkimų kampanijos metu M. Sandu žadėjo kovoti su korupcija šalyje, kuri yra viena skurdžiausių Europoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.03; 16:45

Proeuropietiška ministrė pirmininkė Maia Sandu. EPA – ELTA nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda telefonu kalbėjosi su išrinktąja Moldovos Respublikos prezidente Maia Sandu.
 
Šalies vadovas pasveikino M. Sandu su pergale sekmadienį įvykusiuose Prezidento rinkimuose ir palinkėjo sėkmės einant šias atsakingas, piliečių patikėtas pareigas, o Moldovos žmones – su sėkmingu dalyvavimu demokratiniuose ir atviruose rinkimuose.
 
Pasak valstybės vadovo, Moldovos piliečiai priėmė svarbų sprendimą – šių rinkimų rezultatai rodo norą siekti pokyčių savo šalyje.
 
Teisingumo sektoriaus reforma ir kova su korupcija yra vieni svarbiausių prioritetų. Prezidentas palinkėjo nesustoti reformų kelyje ir toliau siekti eurointegracijos. Jis patikino, kad Lietuva yra pasiruošusi dalytis gerąja patartimi ir nuosekliai remti Moldovą šiame kelyje.
 
Per pokalbį prezidentas pabrėžė, kad kelyje į laisvę lietuviai ir moldavai rėmė vieni kitus. Šiemet minima 30 metų sukaktis nuo to, kai Moldovos Parlamentas pripažino Lietuvos nepriklausomybę – tai buvo drąsus žingsnis, už kurį mūsų šalis visuomet bus dėkinga.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.17; 06:00

Moldovoje – prezidento rinkimai. Maia Sandu. Igoris Dodonas. EPA-ELTA nuotr.

Sekmadienį vykusiame antrajame Moldovos prezidento rinkimų ture pirmauja opozicijos kandidatė Maia Sandu, kuri pasisako už glaudesnius ryšius su Europos Sąjunga (ES), rodo balsavusių rinkėjų apklausa, praneša agentūra „Reuters“.
 
Apklausos duomenys rodo, kad M. Sandu surinko 54,8 proc. balsų, o prorusiškas dabartinis Moldovos prezidentas gavo 45,2 proc. balsų.
 
Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, pirmajame prezidento rinkimų ture, vykusiame lapkričio 1 d., 48-erių M. Sandu įveikė I. Dodoną, pelnydama 36,1 proc. balsų, o 45 metų amžiaus dabartinis Moldovos vadovas gavo 32,6 proc. balsų.
 
Abu kandidatai taip pat varžėsi antrajame prezidento rinkimų ture 2016 metais, bet rinkimus laimėjo I. Dodonas.
 
Pirmosios I. Dodono kadencijos metu M. Sandu kelis mėnesius ėjo premjerės pareigas, tačiau buvo pašalinta po balsavimo dėl nepasitikėjimo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.16; 05:24

Moldovoje – prezidento rinkimai. Maia Sandu. Igoris Dodonas. EPA-ELTA nuotr.

Sekmadienį Moldovoje vyksta prezidento rikimai. Dabartiniam prorusiškam prezidentui Igoriui Dodonui iššūkį meta proeuropietiška varžovė Maia Sandu, praneša dpa.
 
Moldova, buvusi Tarybų Sąjungos valstybė tarp Ukrainos ir Rumunijos, ilgą laiką buvo susiskaldžiusi dėl eurointegracijos siekio ir palankumo Maskvai.
 
2016 m. rinkimuose I. Dodonas nugalėjo M. Sandu antrajame ture. Pastaraisiais metais Moldova, viena neturtingiausių Europos valstijų, priartėjo prie ekonomikos žlugimo, o 45 metų politikas paramos ieškojo Rusijoje.
 
M. Sandu, kuriai 48, kelis mėnesius buvo premjerė I. Dodono pirmosios kadencijos metu, tačiau buvo pašalinta po balsavimo dėl nepasitikėjimo. Ji pasisako už integraciją su Europos Sąjunga kaip ekonominės krizės sprendimo būdą.
 
Rinkimų procesą stebinti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) šalies įvairiapusę žiniasklaidos erdvę įvertino kaip sudarančią nešališkas sąlygas abiem kandidatams.
 
Tam, kad rinkimai būtų laikom įvykusiais, juose dalyvauti turi bent trečdalis visų balso teisę turinčių piliečių. Jei kandidatas surenka daugiau nei pusę visų balsų, jis laikomas nugalėtoju jau pirmajame ture. Kitu atveju rengiamas antrasis rinkimų turas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.01; 17:17