maisto pramonė

Europos Sąjungai patvirtinus 9-ąjį sankcijų paketą Ukrainą užpuolusiam Kremliaus režimui, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Lietuva turi teisę netaikyti jame numatytų išimčių daliai Rusijos piliečių ir tą darys.

 

„Lietuva pasinaudos Europos Komisijos pasiūlyta galimybe ir išimčių šimtams oligarchų ar bent tiems, kurie yra Lietuvoje, turi čia pinigų ar įmonių, nesuteiksime“, – šeštadienį Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) posėdyje bendrapartiečiams kalbėjo G. Landsbergis.

 

Šios partijos pirmininkas paaiškino, kad Lietuva turės teisę nepatenkinti tų Rusijos asmenų, kuriems taikomos sankcijų išimtys, prašymų grąžinti jiems Lietuvoje įšaldytas lėšas.

 

Jis pabrėžė, kad derinant naujas sankcijas Rusijai kalbėta ne apie tai, ką naujo sankcionuoti, o kam padaryti išimtis.

 

„Diskusija vyko ne apie tai, ką reikia sankcionuoti, bet ką iš to paketo išimti. Galų gale buvo pasiūlyta tokio dydžio skylė sankcijų laive, kad kyla klausimas, ar tas laivas išvis dar gali plaukti“, – akcentavo jis.

 

Anot ministro, sankcijas blokavusios šalys, tokios kaip Lietuva ar Lenkija, nesutiko su padaryta išimtimi, kad maisto pramonę valdantiems Rusijos oligarchams būtų atšaldomos lėšos, jei „jie sugebėtų įtikinti Vakarų vyriausybes, kad tie jų privatūs pinigai bus naudojami bado iššūkiams pasaulyje spręsti“.

 

Ministras pažymėjo, kad Lietuva dar nėra atsidūrusi tokioje situacijoje, kai reikėjo nuspręsti, „ar likti visiškai vieniems, ar ieškoti kažkokio kompromiso“.

 

Pasak G. Landsbergio, ES Lietuvai būtent kaip kompromisą pasiūlė netaikyti sankcijų pakete numatytų išimčių.

 

„Patiems sau turime teisę jų netaikyti. Tokią pačią teisę turi kiekviena kita valstybė. Suprantama, kad tos šalys, kurios problemos nematė, greičiausiai ta išlyga nepasinaudos“, – pabrėžė G. Landsbergis.

 

Vėliau žurnalistams ministras su ES pasiektą kompromisą pavadino pergale.

 

„Be to išimties būtume priversti nuimti visus įvestus apribojimus (…) Lietuvos nacionalinis interesas buvo apsaugotas“, – sakė G. Landsbergis.

 

Kalbėdamas apie Europos paramą Ukrainoje, jis teigė, kad ES užstrigo „užšalusiame molyje“.

 

„Esame užstrigę, mes užšalusiame molyje ir nejudame į priekį, užsikasėme save. Jei pažiūrėti į pagalbos Ukrainai, ginkluotės tiekimo mastus, negalime kalbėti apie tą patį lygį, koks buvo prieš pusę metų“, – akcentavo G. Landsbergis.

 

ELTA primena, kad ES Taryba, reaguodama į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, šią savaitę patvirtino devintąjį griežtų sankcijų Rusijai rinkinį

 

Vis dėlto, jame liko išimtys arba sankcijų sušvelninimas verslininkams, užsiimantiems trąšų ir maisto eksportu, dėl kurių prieštaravo Lietuva, nors formuluotės dėl jų padarytos ne tokios kategoriškos, kaip buvo siūloma.

 

Į asmenų, kurių turtas įšaldomas, sąrašą ES įtraukė beveik 200 papildomų asmenų ir subjektų. Šis skaičius apima Rusijos ginkluotąsias pajėgas, taip pat pavienius pareigūnus ir gynybos pramonės įmones, Valstybės Dūmos ir Federacijos tarybos narius, ministrus, neteisėtas Rusijos įgaliotąsias institucijas okupuotose Ukrainos teritorijose ir politines partijas. 

 

Į šį sąrašą įtraukti pagrindiniai asmenys, dalyvavę Rusijos žiauriose ir tyčinėse raketų atakose prieš civilius gyventojus, grobiant Ukrainos vaikus ir juos išvežant į Rusiją ir vagiant Ukrainos žemės ūkio produktus.

 

Taip pat pakete nustatyti nauji eksporto apribojimai jautrioms dvejopo naudojimo ir pažangioms technologijoms, kurios gali padėti didinti Rusijos karinius pajėgumus ir technologinę plėtrą. Apribojimai apima bepiločių orlaivių variklius, kamufliažinę įrangą, papildomą cheminę ir (arba) biologinę įrangą, riaušių malšinimo medžiagas ir papildomus elektroninius komponentus, naudojamus Rusijos karinėse sistemose mūšio lauke.