Maisto produktai. Slaptai.lt nuotr.
Besitęsiant Rusijos agresijai Ukrainoje, o Lietuvoje įvedus nepaprastąją padėtį, gyventojai suskubo į parduotuves ir bankomatus. Prekybos centrai skaičiuoja iki penktadalio išaugusius pardavimus, o bankai didina pajėgumus užtikrinant grynųjų pinigų tiekimą.
Karas Ukrainoje sukėlė didelį gyventojų nesaugumo jausmą – daugelis puolė rūpintis maisto ir grynųjų pinigų atsargomis, tačiau pilnos lentynos buvo ne visose parduotuvėse, ne visuose bankomatuose buvo reikiamas kiekis banknotų.
Grynųjų išimta dvigubai daugiau
„Situacija Ukrainoje neprognozuojama, reikia ruoštis blogiausiam. Vakar vakare mieste apėjau kelis bankomatus, grynųjų gavau tik trečiame. Draugas Vilniuje sakė, jog kai kurie bankomatai vakar apskritai neveikė. Neramu, kad sistema apskritai užlūš“, – nuogąstavo panevėžietis Antanas Ruzas.
Lietuvos banko atstovai ramina, kad visos bankinės sistemos veikia sklandžiai, grynųjų pinigų atsargos Lietuvoje pakankamos.
„Lietuvos bankas, kredito įstaigos ir pinigų pervežimo įmonės dirba padidintu pajėgumu. Lietuvos bankas, kaip ir pinigų pervežimo bendrovės, dirbs ir savaitgalį ir užtikrins sklandų grynųjų eurų tiekimą į bankomatus“, – Eltai sakė Lietuvos banko atstovai.
Lietuvos banko duomenimis, vasario 24-ąją šalies bankomatuose grynųjų pinigų buvo išsiimta dvigubai daugiau nei dieną prieš tai. Išsiimamos sumos neviršija įprastų.
„Dalis bankomatų ištuštėja greičiau nei įprasta, todėl juos prižiūrinčios įmonės nespėja laiku papildyti įrenginių banknotais. Dedamos visos pastangos, kad bankomatų aprūpinimas grynaisiais pinigais vyktų kuo operatyviau“, – rašoma Lietuvos banko atsakyme.
Gauna signalų dėl žaliavų trūkumo
Prekybos centrų atstovai patvirtino, kad augančius pirkėjų srautus ėmė fiksuoti nuo ketvirtadienio popietės.
„Palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu, ketvirtadienį mūsų tinkle jie buvo apie 9 proc. didesni. Populiariausiomis prekėmis tapo įvairios kruopos, konservai, didelės talpos vandens buteliai, dėl to lentynos tuštėjo sparčiau nei spėjome jas pildyti. Su analogiška situacija jau buvome susidūrę ir pandemijos pradžioje“,– sakė „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.
Jos teigimu, tai natūrali žmogiška reakcija į įvykius Ukrainoje ir ji gali tęstis dar kelias dienas. Po kelių dienų intensyvesnio apsipirkimo, vėliau žmonės kurį laiką perka mažiau“, – teigė „Maximos“ atstovė.
Į pastabą, kad kai kuriuos lentynos „Maximose“ šiomis dienomis yra apytuštės, E. Dapkienė pripažino, jog yra pavienių signalų, kad gamintojams gali iškilti kai kurių maistinių žaliavų trūkumų. Maisto prekės. Slaptai.lt nuotr.
„Dėl ko tam tikrą laiką parduotuvėse gali nebūti kai kurių prekių ženklų. Jau dabar gamintojai ieško alternatyvų, kur pirkti žaliavas, tačiau prisitaikymas prie esamų aplinkybių gali užtrukti. Nepaisant to, dar kartą norime pabrėžti, kad būtiniausių prekių trūkumo neprognozuojame“, – sakė E. Dapkienė.
Jos teigimu, dėl įvykių Ukrainoje „Maxima“ nusprendė išimti tiek rusiškos, tiek baltarusiškos kilmės prekes bei stabdyti tolesnius užsakymus iš šių šalių tiekėjų.
„Iki šiol rusiškos kilmės prekių pardavimai sudarė 0,8 proc. nuo visų mūsų prekybos tinklo pardavimų. Didžiausią Rusijoje pagamintos produkcijos pardavimų dalį sudaro alkoholiniai gėrimai, sausi pusfabrikačiai ir padažai bei karamelės. Mažesnę dalį – arbatos pakeliuose bei sausa bakalėja, pavyzdžiui, saulėgrąžos, – sakė E. Dapkienė.
Ragina neperlenkti lazdos
Prekybos tinklo „Iki“ parduotuvėse per pastarąsias dvi dienas lankytojų srautai išaugo dešimtadaliu, tiek pat ūgtelėjo ir vidutinis prekių krepšelis. „Populiariausios prekės – miltai, aliejus ir kruopos. Jų pardavimai šoktelėjo labiausiai“, – sakė tinklo atstovė V. Budrienė.
„Iki“ atstovės nuomone, ši situacija primena pirmąsias Covid 19 pandemijos dienas, kai žmonės puolė pildytis ilgai negendančio maisto atsargas.
„Norime paraginti žmones laikytis ramiai, mūsų tiekimo grandinė tvirta, nes situacijai ruošiamės jau senokai, vos tik prasidėjus kalboms apie galimus Rusijos veiksmus Ukrainoje. Prekių tikrai nepritrūks. Greičiau gali atsitikti situacija, jog dalis žmonių ir vėl tuos pačius grikius valgys ištisus metus“, – samprotavo V. Budrienė.
Pasiteiravus, ar „Iki“ nežada atsisakyti rusiškų prekių, V. Budrienė pažymėjo, kad prekybos tinklas jų dalį nuosekliai mažina jau penkerius metus. „Iš esmės mūsų asortimente iš rusiškų prekių praktiškai beliko tik degtinė. Žvelgiant ateitį, ketiname daugiau nebeužsakinėti jokių prekių iš šalies agresorės“, – tvirtino „Iki“ atstovė.
Atsisakoma rusiškų prekių
Prekybos centruose „Rimi“ ketvirtadienį, lyginant su praėjusių metų ta pačia diena, pardavimai išaugo penktadaliu.
Prekybos centras „Pupa”. Slaptai.lt nuotr.
„Pirkėjai daugiausia įsigijo mėsos produktų, daržovių, kruopų, konservų, vandens, kūdikių maisto, higienos priemonių bei daugelį kitų prekių. Jų pritrūkti neturėtų, nes papildomu ilgo galiojimo prekių tiekimu pradėjome rūpintis jau prieš kurį laiką – lentynos yra papildomos gavus naujas prekes. Tuo atveju, jeigu iškiltų laikinų tiekimo nesklandumų, aktyviai bendradarbiausime su tiekėjais ir kartu ieškosime sprendimų, kaip mūsų pirkėjams operatyviai užtikrinti prekių pasiūlą“, – sakė „Rimi“ atstovė Gabrielė Šerėnienė.
Ji pažymėjo, kad solidarizuojantis su Ukraina ir ukrainiečiais, kurių daugelis yra „Rimi Baltic” darbuotojai ir klientai, taip pat būdamas griežtai prieš karinę agresiją ir Rusijos pradėtą invaziją į Ukrainą, tinklas stabdo rusiškų prekių tiekimą į savo parduotuves.
„Šiuo metu „Rimi Lietuva“ parduotuvių asortimente Rusijoje pagamintos prekės sudaro mažiau nei 1 proc. Nors tai ir labai nedidelė produktų dalis, įvertindami šiuo metu Ukrainoje susidariusią kritinę situaciją nusprendėme stabdyti Rusijoje pagamintų prekių pirkimus, tiekimą ir prekybą – prekės bus pašalintos iš lentynų visose beveik trijuose šimtuose mūsų parduotuvių“, – teigė G. Šerėnienė.
Apie rusiškų prekių atsisakymą taip pat paskelbė prekybos tinklas „Norfa“. Tu tarpu „Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė akcentavo, jog rusiškų prekių savo asortimente apskritai neturi.
Mažesnių kainų sindromo pavilioti į Lenkiją patraukė ir dalis lietuvių. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Mūsų kaimynės Lenkijos veiksmai, kai nuo vasario pradžios buvo panaikintas pridėtinės vertės mokestis (PVM) maisto produktams, inicijavo daug diskusijų dėl tokios priemonės efektyvumo ir netgi sukėlė savotišką spaudimą panašias išimtis PVM tarifui pradėti taikyti ir Lietuvoje.
Be to, mažesnių kainų sindromo pavilioti į Lenkiją patraukė ir dalis tautiečių, skubančių sutaupyti ieškodami pigesnių maisto produktų ir degalų pasienio regionuose veikiančiose parduotuvėse, prekybos centruose ir degalinėse.
Per pirmąsias dvi vasario savaites „Swedbank“ mokėjimo kortelėmis atsiskaitę klientai Lenkijoje išleido kiek daugiau nei 4 mln. eurų, ir tai yra maždaug trečdaliu daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš mėnesį.
Remiantis „Swedbank“ duomenimis, vidutinė vieno atsiskaitymo suma taip pat šiek tiek ūgtelėjo ir šiuo metu siekia beveik 40 eurų. Daugiausia pinigų yra išleidžiama maisto ir būtinųjų prekių kategorijose, taip pat degalams bei rūbams. Nemaža dalis mokėjimų yra atliekami ir grožio prekėms įsigyti.
„Ir visgi – nors statistika rodo, kad išlaidų Lenkijoje apimtys auga, tautiečių atsiskaitymai šioje šalyje sudaro kiek mažiau nei 2 proc. nuo bendros „Swedbank“ atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis sumos“, – pastebi „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė.
Pasak jos, vykimas apsipirkti pas kaimynus lenkus Lietuvoje masinio populiarumo kol kas nesulaukė. Pastebima, kad didžioji dalis atsiskaitymų – maždaug trečdalis – yra atliekami šeštadieniais, todėl tikėtina, kad būtent šią dieną į Lenkijos pasienio parduotuves plūsteli „savaitgalio“ pirkėjai iš Lietuvos.
Nepaisant to, kad Lenkijoje galima rasti pigesnių maisto produktų, reiktų nepamiršti, kad kelionė ten taip pat apima alternatyviuosius kaštus. Pavyzdžiui, jeigu į prekybos vietos reikia nuvykti 100 ar daugiau kilometrų, tektų paskaičiuoti ne tik nemažas kelionės kuro išlaidas, bet ir laiką, kuris būtų praleistas automobilyje, sako „Swedbank“ ekonomistė.
Galiausiai, pasak jos, yra rizika prisipirkti tokių prekių ir produktų, kurių galbūt nereikia arba kurie turi ribotą galiojimo terminą. Tokiu atveju reiktų gerai paskaičiuoti, ar iš tiesų buvo pasiektas norimas tikslas – sutaupyti pinigų.
Pastaruoju metu dėl itin pabrangusių dujų ir elektros energijos, kurios sparčiai kelia infliacijos rodiklius aukštyn ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, gyventojai stengiasi ieškoti priemonių, kurios galėtų padėti atlaikyti kainų augimą.
Tendencija, kai gyventojai vyksta ieškoti pigesnių prekių į kaimynines šalis, nėra jokia naujovė. Pavyzdžiui, trečdalis belgų vyksta apsipirkti į Prancūziją ar Vokietiją. Tuo tarpu suomiai, ieškantys ne tik pigesnių maisto produktų, bet ir gėrimų, yra gana dažni svečiai Estijoje.
Lietuviams Lenkija ir anksčiau yra buvusi pigesnių prekių stotelė, o dabar ji vėl tapo patraukli mažesnių kainų medžiotojams, kai priėmė sprendimą panaikinti PVM maisto produktams. Visgi viešojoje erdvėje dėmesys apsipirkimui Lenkijoje kol kas yra daug didesnis nei tikrasis lietuvių pasiryžimas vykti į kaimyninę šalį apsipirkti, pažymi „Swedbank“ ekonomistė G. Ilekytė.
Maisto produktai. Slaptai.lt nuotr.
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas siūlo koreguoti nacionalinio saugumo strategiją, į ją įtraukiant nuostatą, kad valstybė turėtų adekvačių gamybinių gebėjimų pasigaminti pagrindinių maisto produktų.
Reaguodami į tokį G. Palucko pasiūlymą, kitų partijų atstovai vertino idėją nevienareikšmiškai. Konservatorių teigimu, būtina stiprinti ekonominį patriotizmą ir kalbėti apie savus maisto išteklius bei galimybę juos užsitikrinti, o štai „valstiečių“ manymu, kalbos apie gamybinių pajėgumų užtikrinimą baziniams maisto poreikiams prasilenkia su sveiku protu, nes Lietuva priklauso bendrai ES rinkai. Tuo tarpu liberalai teigė, kad tokia idėja verta diskusijos, tačiau, jų teigimu, pirmiausia reikėtų užtikrinti pajamų srautą gyventojams ir sunkumus patiriančiam verslui.
„Kai sienos užsidaro, šalims, nesugebančioms pasigaminti reikiamo maisto kiekio, kyla realus pavojus jo pristigti. Tai yra nacionalinio saugumo reikalas, kad šalis turėtų adekvačių gebėjimų pasigaminti pagrindinių maisto produktų – pieną, mėsą, grūdus ir pan. Kitaip tariant, mūsų žemės ūkis turi tapti nacionalinio saugumo reikalu“, – idėją pristatė G. Paluckas. Gintautas Paluckas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Socialdemokratų lyderis pažymėjo, kad panašiu keliu suka ir kitos šalys, krizių metu siekdamos užtikrinti maisto tiekimo grandines.
„Pasikeitęs pasaulis rodo, kad maisto tiekimo kanalų užtikrinimas yra gyvybiškos svarbos. Mes įsivaizduojame, kad štai maisto galėsime atsivežti iš lenkų, ispanų. Tačiau kas nutiks, jei jiems patiems trūks darbo rankų ar kitos šalys pradės kaupti maisto atsargas? Turime pasirūpinti, kad baziniai šalies poreikiai būtų patenkinti“, – komentavo G. Paluckas.
LVŽS lyderis R. Karbauskius siūlymą vadina prasilenkiančiu su sveiku protu
Vis dėlto tokiam socialdemokratų lyderio pasiūlymui nepritarė valdančiųjų „valstiečių“ pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Jo teigimu, kalbėti apie apsirūpinimo maistu strategiją nėra reikalo, nes Lietuva priklauso vieningai ES rinkai ir egzistuoja bendra žemės ūkio politika.
„Ponas Paluckas, matyt, visiškai blogai jaučiasi be kokio nors dėmesio, ir šie pasiūlymai nieko bendro su sveiku protu net neturi. Mes esame bendroje rinkoje, ES strateginis klausimas yra apsirūpinimas maisto produktais. Esame atviroje ES rinkoje, tai kad mums Lietuvoje reikėtų pradėti daryti kažkokią strategiją ir atsiskirti nuo ES, tai čia yra Palucko idėja. Galbūt Paluckas dar pasiūlys iš ES išstoti? Tai reikštų beveik tą patį“, – svarstė R. Karbauskis. Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
„Dėl ES tiems, kas mąsto blaiviai, klausimų nekyla. Jeigu mes pradėtume svarstyti, ar išstoti iš ES, o to tikrai nedarysime, tai būtų galima pradėti svarstyti ir tokius pasiūlymus“, – tęsė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis.
R. Karbauskis patikino, kad tokie klausimai yra sprendžiami ES mastu.
„Yra strategijos, galbūt jas reikia šiek tiek pakoreguoti – dabar ES pieno sektorius patirs labai rimtų problemų, tai į tuos dalykus reikia atsižvelgti: yra intervenciniai pirkimai, kiti instrumentai, juos reikia naudoti. Kad mūsų valstybė – Lietuva pradėtų kažkokią savo politiką vykdyti… Jis (G. Paluckas – ELTA) tikriausiai nelabai supranta, kad mes niekada negautume leidimo vykdyti savo politiką žemės ūkio klausimais, kai yra bendroji ES žemės ūkio politika“, – teigė R. Karbauskis, pridūręs, kad sektoriuje sutrikimų nėra, tiekimai yra vykdomi, tad maisto produktų nepritrūks. Jeigu susidarytų sunki situacija, tvirtino „valstiečių“ lyderis, Europos Komisija bendromis jėgomis ieškotų sprendimų.
L. Kasčiūnas kalba apie maisto rezervą: ekonominis patriotizmas turi stiprėti
Vis dėlto opozicijos atstovas konservatorius Laurynas Kasčiūnas G. Palucko siūlymo nevertino taip kritiškai. Priešingai – priminė, kad dar prieš porą savaičių kartu su kolegomis iš Seimo Kaimo reikalų komiteto – Rasa Petrauskiene bei Kaziu Starkevičiumi įregistravo Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo” pakeitimo projektą, kuriuo siekiama užtikrinti tinkamą valstybės maisto rezervo kaupimą bei efektyvų žemės ūkio sektoriaus saugumą šalies viduje.
„Malonu, kad ponas Paluckas kartoja mūsų argumentus, tai geras ženklas. Faktas, kad globali situacija parodė, jog pandemijos metu globalios prekybinės grandinės ir priklausomybė nuo tarptautinių rinkų įvairiuose sektoriuose gali tapti silpnybe, kai užsiveria sienos. Dėl to, be jokios abejonės, reikia galvoti apie nacionalinių resursų, pajėgumų stiprinimą“, – Eltai sakė L. Kasčiūnas. Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Parlamentaro nuomone, reikėtų stiprinti valstybės maisto rezervą, dėl ko jis su kolegomis ir pasiūlė Nacionalinio saugumo strategijos pakeitimus. Tuo tarpu G. Palucko siūlymas užtikrinti maisto gamybinius pajėgumus, teigė L. Kasčiūnas, vertas diskusijos.
„Kryptis, kurią Paluckas iškelia kaip diskusiją, yra įdomi ir tikrai svarstytina, tik turime matyti konkretų veiksmų planą – tada būtų galima vertinti, ką jis turi galvoje. Mes negalime nueiti iki planinės ekonomikos reguliavimo – primelžti nustatytą kiekį pieno, prigaminti konkretų skaičių plytų. Šia prasme reikia turėti sveiko proto, kaštus ir naudą analizuoti, bet privalėsime peržiūrėti savo priklausomybę ir tas ekonominis patriotizmas turėtų sustiprėti“, – pabrėžė L. Kasčiūnas.
„Turime vertinti ir kai kur mes negalėsime turėti patys – toliau priklausysime nuo bendros europinės rinkos, bet kai kuriuos dalykus mes turime gebėti pasigaminti ir patys“, – patikino politikas.
V. Čmilytė-Nielsen: diskusija naudinga, bet pirmiausia turime padėti žmonėms ir verslui
Tuo tarpu Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad visos strategijos neturi likti tik popieriuje.
„Laikai dabar neeiliniai ir sprendimų reikia neeilinių, tačiau šiuo atveju aš skeptiškai vertinu. Vienas dalykas, kuris yra svarbus – gali tekti peržiūrėti saugumo strategiją ir akcentus gali tekti sudėlioti šiek tiek kitaip, bet būtent ši idėja man yra nauja, kad taip vienareikšmiškai vertinčiau. Su strategijomis pas mus nėra taip blogai ir popieriuje yra tas pats pagalbos verslui planas numatytas pakankamai detalus, bet ko šiandien trūksta – realių veiksmų. Nė vienas euras dar nepasiekė žmonių kišenių“, – nuostabos neslėpė V. Čmilytė-Nielsen.
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Gitanos Markovičienės (ELTA) nuotr.
Jos teigimu, diskusija apie maisto užsitikrinimą gali būti naudinga, tačiau šiuo metu, pasak liberalų lyderės, svarbiausia yra padėti žmonėms atsigauti finansiškai.
„Neatmetu to, kad tokia diskusija yra naudinga ir turėtume apskritai būti pasirengę visiems ne tokiems geriems scenarijams, bet vėlgi šiandien, man rodos, labiausiai trūksta pajamų žmonėms. Mes matome, kad Velykas dalis žmonių sutiks tris keturias savaites būdami be galimybių dirbti. Apie tai, man rodos, šiandien yra svarbiausia kalbėti ir valdžios pagalbos labiausiai reikia žmonėms ir verslui – tiems, kuriuos pirmoje eilėje palietė ši pandemija“, – Eltai komentavo V. Čmilytė-Nielsen.
Europos Sąjunga, pasak politikės, taip pat imasi būtinų priemonių krizei valdyti.
„Europiniu mastu yra imamasi priemonių, kaip atsakui šiai krizei. Užtikrinama pagalba, parama ir tikrai, matyt, tuo galima remtis“, – pridūrė V. Čmilytė-Nielsen.
Apie šalies aprūpinimą maistu pirmadienį užsiminė prezidentas Gitanas Nausėda. Pasak šalies vadovo, yra galimybė kaupti valstybės rezervą, pasinaudojant privačių įmonių „pasaugojimo“ paslauga – kai pačios bendrovės kaupia tam tikras maisto atsargas valstybės užsakymu ir taip garantuojamas nepertraukiamas maisto produktų tiekimas „visais scenarijais“.
„Tai yra patogu tiek pačiai valstybei, siekiant garantuoti nepertraukiamą maisto produktų tiekimą visais scenarijais, tiek ir pačioms bendrovėms, nes jos gauna papildomi užsakymų. Šiuo atveju – valstybės užsakymų“, – sakė G. Nausėda.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Slaptai.lt nuotr.
Šeštadienio vakarą surengtame Vyriausybės posėdyje nuspręsta, kad Lietuvoje bus skelbiamas 15 parų karantinas šalies mastu. Karantinas įsigalios pirmadienio vidurnaktį. Pasibaigus terminui, karantino laikotarpis galės būti pratęstas.
Šalyje daugėjant patvirtintų užsikrėtusių koronavirusu atvejų, S. Skvernelio vadovaujama Vyriausybė šeštadienį susirinko aptarti situacijos ir tolesnių veiksmų kovojant su Europoje pastaruoju metu sparčiai plintančia pandemija.
Kiek anksčiau šeštadienio vakare surengtoje spaudos konferencijoje ministras pirmininkas detalizavo, kaip įvedus karantiną keisis gyvenimas šalyje.
Ministrų Kabinetas sutarė, kad įvedus karantiną būtų apribotos galimybės įvažiuoti į šalį, o tie, kurie įvažiuos – turės būtinai izoliuotis. Taip pat nustatytas reguliavimas keliaujantiems šalies viduje. Siūloma tarpmiestinių autobusų ir traukinių intensyvumą iš dalies riboti. Kruizinių laivų patekimas į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą bus draudžiamas.
Įvedus karantiną, bus stabdomi visi vieši renginiai šalyje, apribotos planinės operacijos, išskyrus tas, kurios yra neatidėliotinos. Taip pat uždraustas lankymasis stacionariose socialinėse įstaigose bei kalėjimuose.
Paskelbus karantiną bus siūloma atsiskaityti kortelėmis, o ne grynais pinigais.
Įvedus karantiną turės būti perorganizuoti planiniai skiepijimai, atidėtos odontologijos paslaugos, išskyrus būtinosios medicininės pagalbos užtikrinimą.
Dėl švietimo įstaigų naujų priemonių, nei yra įvesta dabar, neturėtų būti imtasi. Mirtis. Stop
Viešbučių, sanatorijų veikla nėra stabdoma, tačiau veiklos draudimas įsigaliotų teikiant reabilitacijos, SPA paslaugas, jei šios nesusijusios su gydymo paslaugomis.
Dėl vaistinių veiklų atskirų apribojimų neturėtų būti. Bus siekiama įgalinti saugesnių formų prekybą, galinčią leisti minimalizuoti kontaktą tarp klientų ir vaistinės darbuotojo.
Taip pat bus siūlomas Lietuvos valstybės ir savivaldybių įstaigoms, taip pat valstybės įmonėms taikyti nuotolinio darbo organizavimą. Tokia pati rekomendacija taikoma ir privačiam verslui.
Bus uždrausta visų kavinių, barų, maitinimo įstaigų veikla, išskyrus galimybę teikti maisto išsinešimui paslaugą.
Kartu bus uždrausta parduotuvių (išskyrus maisto prekių, kitų buitinių prekių parduotuvių, vaistinių) veikla. Taip pat bus uždrausta galimybė naudotis grožio paslaugas teikiančių įstaigų veikla – kirpyklomis, grožio salonais. Į draudimų sąrašą pateko ir lošimų namų veikla.
Ministrų kabinetas ragina Lietuvos dvasininkus koronaviruso grėsmės akivaizdoje neorganizuoti pamaldų maldos namuose.
Kaip teigė premjeras, Vyriausybė po savaitgalio ketina tvirtinti ekonomikos skatinimo planą, kurio vertė ne mažiau nei milijardas eurų.
