Makao

Aktualijos

Seimo narė Dovilė Šakalienė. ELTA nuotr.

Kinijos Liaudies Respublika paskelbė sankcijas dešimčiai europiečių, tarp kurių ir Seimo narė socialdemokratė Dovilė Šakalienė.
 
„Šiandien Kinijos Liaudies Respublika paskelbė sankcijas man ir dar 9 ES piliečiams – parlamentarams bei mokslininkams – dėl mūsų kritikos dėl uigūrų genocido ir kitų sistemiškų ir sunkių žmogaus teisių pažeidimų. Mums ir mūsų šeimų nariams uždrausta atvykti į Kiniją, Honkongą, Makao, o su mumis susijusios institucijos ar įmonės vykdyti verslo su Kinija“, – savo feisbuko paskyroje rašo D. Šakalienė.
 
Politikė akcentuoja, kad žmogiškumas yra neparduodamas, todėl teigia, kad ji ir jos šeima apsieis be kelionių į Kiniją bei verslo su Kinijos komunistų partija.
 
„Nutraukti milijonų žmonių neteisėtą kaltinimą, kankinimą ir visišką nesiskaitymą su žmogaus teisių principais? Ne, o kam – geriau paskelbti sankcijas 10 ES piliečių, nes ES paskelbė sankcijas žiaurius nusikaltimus žmoniškumui vykdžiusiems Kinijos komunistų partijos nariams“, – ironizavo Seimo narė.
 
Tarp 10-ies sankcionuojamų asmenų yra Europos parlamento ryšių su Kinija delegacijos vadovas Reinhardas Butikoferis ir Vokietijos tyrėjas Adrianas Zenzas, kurio ataskaitos apie elgesį su uigūrais Kinijos Sindziango regione smarkiai supykdė Pekiną.
 
Žmogaus teisių gynimo grupių ir ekspertų teigimu, Kinijos Sindziango regione daugiau kaip milijonas uigūrų ir kitų daugiausiai musulmonų mažumos grupių narių yra laikomi auklėjimo stovyklose, kurios labiau primena kalėjimus. Jose jie verčiami atsisakyti savo kultūros ir religijos. Kinija taip pat kaltinama priverstine uigūrų moterų sterilizacija ir priverstiniu darbu.
 
ELTA primena, kad pirmadienį paskelbta, jog 27 ES šalių užsienio reikalų ministrai Briuselyje nusprendė imtis priemonių prieš asmenis, kuriems tenka atsakomybė už musulmonų mažumos uigūrų engimą Sindziango regione Kinijos užsienio reikalų ministerija sureagavo pareikšdama, kad šalis griežtai nepritaria ir smerkia ES sankcijas, ir pridūrė, kad atsakomosios jos priemonės bus nukreiptos prieš Europos asmenis ir jų šeimas, uždraudžiant atvykti į žemyninę Kinijos dalį, Honkongą ir Makao.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.23; 00:10
Trumposios naujienos

Taivano prezidentė: Kinija privalo rasti būdą taikiai sugyventi su demokratiniu Taivanu. EPA-ELTA nuotr.

Pekinas privalo rasti būdą taikiai sugyventi su demokratiniu Taivanu, kuris niekada nesutiks būti valdomas Kinijos, trečiadienį inauguracinėje kalboje sakė Taivano prezidentė Tsai Ing-wen ir tuo pačiu pasidžiaugė sėkminga Taivano kova su koronavirusu.
 
Tsai Ing-wen trečiadienį buvo inauguruota antrajai kadencijai, kuriai ji buvo perrinkta per sausį vyskusius rinkimus.
 
„Nuo sausio iki dabar Taivanas nustebino tarptautinę bendruomenę dukart. Pirmasis kartas buvo mūsų demokratiniai rinkimai, o antrasis – mūsų sėkmė kovojant su Covid-19“, – kalbėjo prezidentė.
 
Prezidentė žadėjo per ateinančius ketverius metus aktyviai plėtoti Taivano pramonę, užtikrinti nacionalinį saugumą ir stiprinti demokratiją Taivane bei pakartojo, kad Taivanas negali sutikti tapti Kinijos dalimi pagal modelį „viena šalis, dvi sistemos“. Tačiau Tsai Ing-wen paragino Kiniją pradėti diskusijas, kad abi šalys galėtų taikiai gyventi greta.
 
Pekinas pasinaudojo „viena šalis, dvi sistemos” modeliu, kad susigrąžintų Honkongo ir Makao kontrolę, tačiau Tsai Ing-wen reiškia tvirtą poziciją prieš šį principą, kuris, anot Kinijos, galėtų būti pritaikytas suvienijant Taivaną su Kinija.
 
Kinija laiko Taivaną savo teritorijos dalimi, laukiančia suvienijimo, nors Kinija ir Taivanas valdomi atskirai nuo Kinijos pilietinio karo pabaigos 1949 m.
 
Santykiai tarp Pekino ir Taipėjaus blogėja nuo to laiko, kai į valdžią Taivane atėjo prezidentė Tsai Ing-wen. Politikė ir jos partija atsisako pripažinti idėją, kad Taivanas yra „vienos Kinijos dalis“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.20; 09:56
Trumposios naujienos

Kinijos vėliava. EPA – ELTA nuotr.

Kinija trečiadienį perspėjo Honkongo protestuotojus, kad šie „nepradėtų vėl kelti neramumų“ pusiau autonominėje teritorijoje, kur pernai ilgus mėnesius truko prodemokratiniai protestai.
 
Protestų judėjimas išblėso dėl masinio protestuotojų arešto ir didelių susibūrimų draudimo, įvesto prasidėjus koronaviruso pandemijai, tačiau pastarosiomis savaitėmis nedidelės demonstracijos vėl pradėtos organizuoti.
 
Praėjusį penktadienį Honkongo policija ašarinėmis dujomis išvaikė susirinkusius protestuotojus.
 
„Pastebėjome, kad juodosios smurtinės pajėgos kiek nuslopo dėl epidemijos Honkonge, tačiau dabar jie vėl kelia neramumus“, – apie juodais drabužiais įprastai apsirengusius protestuotojus kalba Kinijos valstybės tarybos Honkongo ir Makao reikalų tarnyba.
 
„Centrinė vyriausybė nesėdės rankų sudėjusi ir nežiūrės į šias beprotiškas ir sąmoningai destruktyvias pajėgas“, – teigia tarnyba ir perspėja, neva protestuotojai „nori nustumti Honkongą į prarają“.
Honkongo protestuotojai. EPA-ELTA nuotr.
 
Pranešimas paskelbtas po informacijos apie tai, kad Honkongo ekonomika pirmąjį metų ketvirtį susitraukė 8,9 proc.
 
Masiniai protestai prieš Kinijos valdžią prasidėjo pernai birželį. Protestus išprovokavo įstatymo projektas, kuris leistų kaltinamuosius perduoti Kinijai, kur juos teistų Komunistų partijos kontroliuojami teismai.
 
Vėliau protestuotojai taip pat reikalavo daugiau demokratinių laisvių ir policijos atsakomybės už pareigūnų brutalumą malšinant protestus.
Oficialiais duomenimis, dėl Honkongo protestų bangos buvo sulaikyta daugiau nei 8 tūkst. žmonių, o 1 365-iems pateikti kaltinimai.
 
Pastaruoju metu neramumus įžiebė aktyvistų sulaikymas dėl demonstracijų ir aukštų Kinijos pareigūnų pareiškimai, kad Pekinas turės daugiau galios sprendžiant, kaip valdomas Honkongas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.06; 00:30