Baltarusija patvirtino asimetrinį sankcijų prieš Baltijos šalis sąrašą, atsakydama į jų anksčiau paskelbtas sankcijas Minskui. Tai trečiadienį per spaudos konferenciją Maskvoje pareiškė Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladimiras Makejus.
„Mes vakar suderinome pasiūlymus, ir jie jau patvirtinti, dėl asimetrinių sankcijų taikymo atitinkamiems Lietuvos, Latvijos ir Estijos asmenims“, – sakė jis.
Anot ministro, Baltarusija gali priimti sprendimą taikyti sankcijas ir kitoms šalims, ne tik trims Baltijos valstybėms.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigia, kad situacija kaimyninėje Baltarusijoje, kurioje jau po kelių savaičių vyks prezidento rinkimai, kelia nerimą.
„Situacija nerimą kelianti daugelių aspektų. Pirmiausia, visada artėjant rinkimams būdavo tam tikra įtampa, bet tokio didžiulio bruzdėjimo nebuvo, kad dešimtys tūkstančių reikštų savo nepasitenkinimą ir kad taip masiškai vyktų areštai. Šimtai žmonių, taikūs demonstruotojai, opozicionieriai, žurnalistai, taip pat ir užsienio, ne tik vietos, yra sulaikomi. Tai kelia nerimą“, – „Žinių radijui“ teigė L. Linkevičius, pridurdamas, kad jei Baltarusija iš tikrųjų nori gerų santykių su Europos Sąjunga, prievarta valdžiai oponuojančių piliečių atžvilgiu turi būti nutraukta.
„Buvo mūsų pareiškimai ir įspėjimai, kad jei Baltarusija nori suderinti santykius su Europos Sąjunga ir mato tame prasmę, – tai jie neturi teisės grįžti į laikotarpį, kuomet buvo politiniai kaliniai“, – kalbėjo L. Linkevičius.
Pasak jo, perspektyvoje asmenys, kurie yra atsakingi už Baltarusijos demokratinės opozicijos persekiojimą ir represijų organizavimą, gali būti įtraukti į „Magnickio sąrašą“, kuriuo draudžiama atvykti į Lietuvą.
„Jeigu bus nustatyta būtinybė, tai tokie asmenys galės būti įtraukti į šį sąrašą. Esame įspėję kaimynę, kad sankcijos nėra pati geriausia kalba“, – pridūrė L. Linkevičius.
Užsienio reikalų ministras taip pat pabrėžė, kad situaciją Baltarusijoje aštrina ir išorės jėgos – pirmiausia Rusija, kurios veiksmai kėsinasi į šalies suverenitetą.
„Ne kartą esame pasakę, kad valstybės (Baltarusijos – ELTA) suverenitetas ir nepriklausomybė yra mūsų nacionalinis interesas“, – kalbėjo L. Linkevičius. Todėl, pasak jo, nepaisant nesutarimų dėl Astravo atominės elektrinės, Lietuva mato galimybes bendradarbiauti kitose srityse.
„Dėl Astravo elektrinės mes nematome galimybių nusileisti, bet yra sritys, kuriose mes esame pasiruošę pagelbėti. Pavyzdžiui, energetikos resursų importui. Jiems reikia diversifikuoti šaltinius“, – tvirtino ministras.
„Tai yra susiję su šios valstybės suvereniteto išsaugojimu“, – akcentavo jis.
Baltarusijos prezidento rinkimai įvyks rugpjūčio 9 d. Kaip ELTA jau skelbė, nuo prezidento rinkimų kampanijos pradžios sulaikyta daugiau kaip tūkstantis žmonių, o bendra skirtų baudų suma viršijo 265 tūkst. Baltarusijos rublių (beveik 100 tūkst. eurų).
Protestai šalyje kilo po to, kai Centrinė rinkimų komisija neleido pagrindiniams prezidento Aliaksandro Lukašenkos varžovams dalyvauti rugpjūtį vyksiančiuose šalies prezidento rinkimuose – kalinamam buvusiam bankininkui Viktorui Babarikai ir buvusiam Baltarusijos ambasadoriui JAV Valerijui Cepkalai.
Lietuva išsiuntė Baltarusijai notą, kurioje kaimyninė šalis raginama teikti pirmenybę darbų statomoje Astravo atominėje elektrinėje saugai. Kartu, informuoja Užsienio reikalų ministerija, Baltarusija paprašyta dėl plintančio koronaviruso atsižvelgti į visas Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas.
„Kaimyninė šalis raginama teikti pirmenybę saugai, o ne statybų grafikui ir nekelti grėsmės nei savo, nei kitų šalių gyventojams. Atitinkamai konstruktyvus žingsnis šia kryptimi, kurio tikisi Lietuva ir Europos Sąjunga, būtų sustabdyti paleidimo darbus ir skubiai organizuoti Baltarusijos nacionalinio veiksmų plano dėl Baltarusijos AE streso testų rekomendacijų įgyvendinimo oficialią ES ekspertų peržiūrą bei nedelsiant priimti tarptautinių ekspertų grupę proceso monitoringui užtikrinti“, – rašoma Užsienio reikalų ministerijos (URM) išplatintame pranešime spaudai.
Kaip informuoja URM, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius trečiadienį kalbėjo telefonu su Baltarusijos užsienio reikalų ministru Vladimiru Makėjumi dėl Baltarusijos paskelbtos informacijos apie atvežtą branduolinį kurą į Astrave statomą atominę elektrinę. Pokalbis įvyko L. Linkevičiaus iniciatyva.
„Dar kartą akcentavau, kad tarptautinių institucijų rekomendacijos susijusios su elektrinės saugumu privalo būti įgyvendintos iki elektrinės darbo pradžios. Tad raginame Baltarusiją nekrauti branduolinio kuro, kol nebus įgyvendintos visos tarptautinių ekspertų pateiktos rekomendacijos. Sutarėme visais šiais klausimais nuolat konsultuotis“, – pranešime cituojamas L. Linkevičius.
Pasak ministro, nerimą kelia ir situacija dėl šalyje plintančios pandemijos.
„Su nerimu stebime situaciją dėl koronaviruso plitimo. Primygtinai raginame atsižvelgti į visas Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas – ir dėl karantino įvedimo, ir dėl planuojamo Gegužės 9-osios parado Minske. Be to, Baltarusija prašo finansinių institucijų paramos kovojant su COVID-19, todėl tas lėšas būtent šiam tikslui būtina ir tinkamai panaudoti. Tai svarbu ne tik Baltarusijos piliečiams, tai svarbu ir viso regiono koronaviruso pandemijos suvaldymui“, – sakė L. Linkevičius.
Gegužės 6 d. duomenimis, Baltarusijoje per paskutinę parą nustatyti 905 nauji COVID-19 atvejai.
Pirmasis Lietuvos vadovas po Nepriklausomybės atkūrimo Vytautas Landsbergis teigia, kad reikia kalbėti ne apie tai, ką buvo galima padaryti, siekiant užkirsti Astravo elektrinės statybas, tačiau apie tai, ką galima padaryti dabar. Profesorius taip pat neslepia, kad užsienio reikalų ministro intencijos vykti vizito į Baltarusiją kelia daug neaiškumų.
„Pirmiausiai žiūrėkime, ar šiandien yra nepraleistas momentas. Ar mes šiandien priešinamės efektyviai ir priešinamės iš tikrųjų, ar tik simuliuojame, vaizduojame priešinimąsi“, – „Žinių radijo“ laidoje „Greiti pietūs“ kalbėjo V. Landsbergis, akcentuodamas, kad ir prezidentas Gitanas Nausėda pritaria, jog dėl nesaugios Astravo AE turi būti imamasi veiksmų.
Profesorius atkreipė dėmesį į šią savaitę vykusį užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus vizitą į Baltarusiją. Visgi, pasak V. Landsbergio, vizito tikslas lieka neaiškus.
„Dabar Lietuvos užsienio reikalų ministras pradėjo šiek tiek judėti, net nuvažiavo į Baltarusiją, ir nežinia, ką tie jo pokalbiai ten reiškia. Ar reiškia tam tikrą susitaikymą, ar saugumo klausimų nuleidimą ant stabdžių, kai iš Lietuvos pusės buvo bandoma visą laiką akcentuoti, kad šitoje vietoje jokio saugumo nėra ir nebus“, – įžvalgomis dalinosi profesorius.
ELTA primena, kad vasario 3-4 dienomis L. Linkevičius Baltarusijos užsienio reikalų ministro Vladimiro Makėjaus kvietimu lankėsi Baltarusijoje.
Antradienį Minske įvyko susitikimai su oficialiosios Baltarusijos valdžios atstovais, kurių metu buvo aptartas ir Astravo AE klausimas.
Trečiadienį užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Seimo Užsienio reikalų komiteto uždarame neeiliniame posėdyje atsakinės į konservatoriams iškilusius klausimus po jo susitikimo su Baltarusijos užsienio reikalų ministru Vladimiru Makėjumi.
Konservatoriai užsienio reikalų ministro ketina klausti apie Lietuvos poziciją derybose dėl Europos Sąjungos-Baltarusijos partnerystės prioritetų ir šių derybų eigos.
Kartu parlamentarai domėsis dėl Vyriausybės ir Užsienio reikalų ministerijos veiksmų siekiant bendros Baltijos šalių ir visos ES pozicijos dėl elektros energijos neįsileidimo į savo šalių elektros rinkas iš Baltarusijos, kaip buvo numatyta Vyriausybės patvirtintame elektros nepirkimo įstatymo įgyvendinimo plane.
Taip pat bus laukiama atsakymų dėl Vyriausybės ir ministerijos veiksmų siekiant bendro ES ir jos valstybių narių požiūrio į Astravo atominės elektrinės keliamą grėsmę Lietuvos ir visos Europos saugumui.
Ministras neeiliniame posėdyje bus klausiamas ir dėl informacijos apie 2019 m. rugsėjo 25 d. Niujorke vykusio Lietuvos ir Baltarusijos užsienio reikalų ministrų susitikimo metu aptartus klausimus ir šio susitikimo rezultatus.
Galų gale parlamentarai klaus informacijos apie 2019 m. spalio mėnesį planuojamą ES vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Federicos Mogherini vadovaujamos delegacijos vizitą į Baltarusiją.
„Informacija, kuri mus pasiekė oficialiais ir neoficialiais kanalais, kelia nerimą dėl Lietuvos valstybės pozicijos Astravo atominės elektrinės bei laikysenos šiuo ir kitais susijusiais klausimais Europos Sąjungoje. Todėl naudojamės parlamentine teise reaguoti greitai sušaukdami neeilinį komiteto posėdį“, – motyvavo Audronius Ažubalis.
ELTA primena, kad pastarąją savaitę Niujorke vykęs užsienio reikalų ministro L. Linkevičiaus susitikimas su Baltarusijos užsienio reikalų ministru V. Makėjumi sukėlė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kritiką. Konservatoriai tvirtina, esą yra informacijos apie ketinimus atsisakyti dabartinės Lietuvos pozicijos vetuoti ES ir Baltarusijos partnerystės susitarimą dėl jos vykdomos nesaugios Astravo AE statybos.
Ministras, komentuodamas konservatorių jam metamus kaltinimus, teigia, kad Lietuvos požiūris į šį nesaugiu laikomą objektą nesikeičia.
„Mes turime suprasti, kad dialogo nebuvimas su Baltarusija tikrai neatliepia Lietuvos interesų, ir aš manau, kad dialogo nebuvimas tarp Baltarusijos ir ES gali atitikti tik Rusijos interesus. Taip kad tie, kurie rūpinasi, kad čia kažkas kalba, turėtų susirūpinti, kieno interesams jie atstovauja“, – Eltai sakė L. Linkevičius, pridurdamas, kad Vakarų didžiosios valstybės pastaruoju metu intensyvina santykius su Baltarusija.