makroekonomika

Verslas

Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. Josvydo Elinsko (ELTA) nuotr.

Aleksandras Izgorodinas nuo šiol paskirtas „Citadele“ ekonomistu Lietuvoje, praneša bankas. Ekspertas komentuos makroekonomikos temomis Lietuvos žiniasklaidai ir privačiuose susitikimuose.
 
„Dabar, kai pasaulio ekonomika išgyvena iššūkių laikotarpį, labai naudinga sužinoti naujausias ekonomistų įžvalgas bei prognozes, kuriomis remiantis, galima priimti naudingesnius sprendimus verslui ir šviesti visuomenę. Džiaugiuosi pristatydamas prie komandos prisijungusį ekonomistą Aleksandrą, turintį daugybę makroekonomikos žinių ir pasiruošusį pasidalinti aktualiausiomis Baltijos šalių naujienomis su mūsų darbuotojais ir visuomene“, – teigė „Citadele“ Lietuvos filialo vadovas Darius Burdaitis.
 
A. Izgorodino teigimu, šiuo laikotarpiu ekonomistų įžvalgos yra kaip niekad reikalingos ir naudingos.
 
„Prisijungdamas jaučiu, kad dabar analitikos ir ekonominių įžvalgų poreikis yra išaugęs, nes pasaulio ekonomika išgyvena sudėtingą etapą. Šiuo laikotarpiu ekonomistų įžvalgos yra reikalingos ir vertingos tiek informuojant visuomenę apie pasaulio ekonomikos tendencijas, tiek kalbant apie vidinę pagalbą bankų darbuotojams, tiek apie pardavimus, rizikos valdymą. Nestabilūs laikai atitinkamai didina ekonominių įžvalgų poreikį“, – komentavo A. Izgorodinas.
 
13-os metų patirtį analitikos ir komunikacijos srityse sukaupęs A. Izgorodinas, gilinsis į pagrindinius pasaulio ekonomikos rodiklius, išorines ir vidines Baltijos šalių makroekonomikos naujienas bei bendras makroekonomikos sektoriaus tendencijas. Ekspertas ekonomines įžvalgas teiks žiniasklaidos atstovams bei privačiuose susitikimuose.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2023.09.06; 05:00
Verslas

Lietuvos pramonėje ima ryškėti pirmieji lėtėjimo ženklai, sako Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausioji ekonomistė Laura Galdikienė.
 
„Lietuva kol kas pirmąjį pusmetį stebina teigiamais rezultatais, bet iš tiesų mes imame matyti tam tikrus lėtėjimo ženklus. Lietuva yra maža, atvira ekonomika, tą girdime labai dažnai, ir Lietuvai išlikti nuošalėje tų įvykių, kurie vyksta pasaulyje, turbūt yra neįmanoma“, – į Eltos klausimą atsakė L. Galdikienė.
 
Vis dėlto, nepaisant eksporto lėtėjimo, pasak ekonomistės, Lietuva yra pasiruošusi susidurti su užsienio paklausos augimo lėtėjimu.
 
„Matėme, kad ir rugpjūčio mėnesio duomenys buvo prastesni per apdirbamosios gamybos apimtis. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai – beveik neaugo. Eksporto augimas irgi lėtėja, todėl galime sakyti, kad Lietuva jau pradeda jausti tuos lėtėjimo ženklus, bet vis dar išlaikome gana spartų augimo tempą, kuris yra iš dalies paremtas stipriu vidaus vartojimu, sparčiai augančiomis investicijomis“, – teigė L. Galdikienė.
 
„Lietuva šiandien yra neblogai pasiruošusi susidurti su užsienio paklausos augimo sulėtėjimu ir kol kas tuos raumenis ir demonstruojame“, – pridūrė ji.
 
Kaip ELTA jau rašė, liepą, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, pramonės gamyba šalyje išaugo 5,1 proc., kai visoje ES ji vidutiniškai smuko 1,2 proc., rodo Eurostato duomenys.
 
Tuo metu Estijoje pramonės gamyba sumažėjo 5,4 proc., o Latvijoje – 1,3 proc.
 
Labiausiai pramonės gamyba išaugo Vengrijoje (8,7 proc.), Slovėnijoje bei Švedijoje (po 5 proc.).
 
Vokietijoje šis rodiklis susitraukė 5,3 proc., Rumunijoje – 5,2 proc.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.27; 09:00
Aktualijos

Finansų ministerijoje pristatytos Finansų ministerijos makroekonomikos prognozės. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Ekonomikos augimas 2020 metais lėtės, o vidaus paklausa bus pagrindinis augimo veiksnys, vartotojų lūkesčiai išlieka istorinėse aukštumose, trečiadienį pranešė Finansų ministerija. Pasak ministerijos, šiais metais ekonomikos augimas sieks 3,7 proc.
 
Kovą Finansų ministerija prognozavo, kad šiais metais bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,6 proc.
 
„Matome, kad vartotojų, gyventojų lūkesčiai yra istorinėse aukštumose – žymiai geresni negu verslo. Tam yra paaiškinimas: neabejotinai turėjo įtakos rinkimų maratonas, buvo daug pažadų, lūkesčiai yra užaukštinti. Kitais metais ekonomika augs, augimą palaikys vidaus vartojimas, tačiau augimas lėtės ir bus trapesnis. Visi turime būti atsargesni,“ – trečiadienį sakė finansų ministras Vilius Šapoka.
 
Tuo metu finansų viceministrė Miglė Tuskienė sakė, kad Finansų ministerija padidino šių metų ekonomikos augimą iki 3,7 proc., tačiau nekeičia vizijos, kad augimas tolimesniu laikotarpiu lėtės.
 
„Augimas vidaus paklausos, vartojimo ir investicijų. Išorinės aplinkos negalime suvaldyti, bet galime pasiruošti: investuoti, stiprinti vidaus vartojimą, kad ekonomikos augimas išliktų spartesnis nei ES vidurkis,“ – sakė M. Tuskienė.
 
Kitų metų prognozės Finansų ministerija nekeitė – prognozuojama, kad 2020 metais BVP augs 2,4 proc., o vėlesniais metais – 2,3 proc.
 
Kalbant apie eksporto ir importo indėlį į BVP augimą, čia tendencijos šiek tiek keičiasi, sakė finansų viceministrė.
 
„Importas ir eksportas augs, bet dėl neapibrėžtumo išorinėje aplinkoje eksportas lėtės, importą skatins. Jei anksčiau eksporto ir importo balansas prisidėdavo trečdaliu prie BVP, artimiausiu metu jo įtaka sumažės, ir ji galėtų didėti, jei gerės tendencijos išorinėje aplinkoje,“ – sakė M. Tuskienė.
Jos teigimu, realus darbo užmokestis metų pradžioje augo 12 proc., tačiau ateityje jis augs mažiau.
 
 „Tie sprendimai, kurie buvo priimti, didinantys viešojo sektoriaus darbo užmokesčius, darė įtaką. Jei bendrai darbo užmokestis augo 8,7 proc., viešojo sektoriaus atlyginimai kilo beveik 13 proc., privataus sektoriaus augo šiek tiek mažiau nei 7 proc.,“ – teigė M. Tuskienė.
 
Tuo metu infliacijos prognozė, pasak M. Tuskienės, buvo atnaujinta nežymiai.
 
„Paslaugų sektoriuje kainos auga sparčiau, nes darbo užmokesčio augimas lengviau persiduoda į paslaugų sektorių. Visu prognozuojamu laikotarpiu kainų augimo šuolio nenumatome. Infliacija sudarys apie 2 proc.,“ – teigė finansų viceministrė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.11; 12:00