Švedija. Protestuotojas Salwanas Momika. EPA-ELTA nuotr.
Malmė, rugsėjo 3 d. (AFP-ELTA). Švedijoje per Korano deginimo akciją pratrūkus smurtinėms riaušėms policija sekmadienį suėmė du žmones ir sulaikė dar apie dešimt, pranešė pareigūnai.
Musulmonų šventosios knygos deginimo akcijos organizatorius – pabėgėlis iš Irako Salwanas Momika, kuris praeityje jau yra surengęs panašių protestų. Jie vis sukelia didžiulį pasipiktinimą Viduriniuosiuose Rytuose.
Naujausia akcija vyko vienoje aikštėje pietiniame Malmės mieste, kuriame gyvena nemažai imigrantų. Visuomeninio transliuotojo SVT duomenimis, buvo susirinkę apie 200 stebėtojų.
Remiantis policijos pranešimu, kai kurie stebėtojai rodė nepasitenkinimą, kai organizatorius ėmėsi deginti raštus. „Atmosfera kartkartėmis buvo įtempta“, – sakoma pranešime ir priduriama, kad 13 val. 45 min. (vietos, 14 val. 45 min. Lietuvos laiku) kilo „smurtinės riaušės“. Pasak policininkų, akcija buvo pasibaigusi, išvykus jos organizatoriui, tačiau vietoje dar liko grupė žmonių. Už viešosios tvarkos trikdymą buvo sulaikyta apie dešimt asmenų, o dar du smurtinių riaušių kurstymu įtariami žmonės buvo suimti.
Koranas. Slaptai.lt foto
Vietos žiniasklaida skelbė, kad kai kurie stebėtojai apmėtė S. Momiką akmenimis, o įvykio vietoje užfiksuotame vaizdo įraše matyti, kaip kai kurie jų bando prasiveržti pro užtvarą, tačiau yra sustabdomi policijos. Kitame vaizdo įraše vienas vyras bandė sustabdyti policijos automobilį, kuriuo iš protesto buvo vežamas S. Momika.
S. Momika savo akcijomis sukėlė prieš Švediją nukreiptą pykčio bangą ir diplomatinę įtampą tarp Švedijos ir keleto Viduriniųjų Rytų šalių. Nors Švedijos vyriausybė yra pasmerkusi Korano išniekinimo atvejus, Stokholmas savo ruožtu akcentuoja Konstitucijos saugomas teises į žodžio laisvę ir susibūrimus.
Liepą buvo dukart šturmuota Švedijos ambasada Irake, o daugybė Viduriniųjų Rytų šalių yra išsikvietusios Švedijos ambasadorius.
Rugpjūčio viduryje Švedijos žvalgybos agentūra padidino terorizmo pavojaus lygį šalyje, motyvuodama tuo, kad Švedija laikoma nebe „legitimiu“, o „prioritetiniu“ teroristinių atakų taikiniu.
Stokholmas yra pažadėjęs ieškoti teisinių priemonių, kurios leistų tam tikromis aplinkybėmis užkirsti kelią šventųjų tekstų deginimo protestams.
Apie ekstremalius orus praneša ir Skandinavijos šalys. EPA-ELTA nuotr.
Oslas/Stokholmas, rugpjūčio 7 d. (dpa-ELTA). Ekstremalūs orai neaplenkė ir Skandinavijos šalių – čia pranešama apie potvynius, gaisrus ir vandens padarytą žalą.
Į Švediją bei kaimyninę Norvegiją audra Hansas atnešė smarkius kritulius. Abiejose šalyse būta vėlavimų ir atšauktų reisų traukinių, keltų ir oro eisme. Buvo užtvindyti ir dėl to uždaryti kai kurie keliai.
Švedijoje sekmadienį registruota daugiau kaip 25 000 žaibų. Malmėje Pietų Švedijoje, radijo stoties SVT duomenimis, daugiau kaip 5 000 elektros energijos vartotojų laikinai neturėjo elektros energijos. Be kita ko, Vesternorlando regione už šimtų kilometrų toliau į šiaurę pranešta apie užlietus pastatus ir rūsius. Apie ekstremalius orus praneša ir Skandinavijos šalys. EPA-ELTA nuotrauka
Norvegijos meteorologai prognozuoja, kad padėtis jų šalyje toliau aštrės ir kad audra daugelyje vietų gali būti viena smarkiausių per praėjusius 25 metus. Meteorologijos institutas paskelbė perspėjimą dėl audros didelei daliai Pietų Norvegijos – jis galios iki antradienio vakaro. Kai kuriuose rajonuose perspėjama ir dėl žemių nuošliaužų. Institucijos patarė gyventojams dirbti iš namų. Prognozuojant stiprų vėją, Kongeparkeno laisvalaikio parkas Olgorde prie Stavangerio pranešė, kad antradienį nedirbs.
Ir Danijoje pirmadienį buvo lietinga ir vėjuota. Kai kur pranešta apie išverstus medžius.
Greta Thunberg suėmimo metu. EPA-ELTA nuotrauka
Malmė, liepos 24 d. (AFP-ELTA). Pirmadienį Švedijos policija pašalino kovotoją su klimato kaita Gretą Thunberg iš protesto vietos, pranešė naujienų agentūros AFP fotografas. Tai įvyko po kelių valandų, kai teismas skyrė jai baudą už nepaklusimą policijai per mitingą praėjusį mėnesį.
G. Thunberg ir dar penki asmenys buvo policijos išvežti per protestą prie Malmės uosto. Policija pranešė, kad „iš įvykio vietos buvo pašalinti šeši žmonės“, ir pridūrė, kad bus pranešta, jog jie „nevykdė policijos nurodymų“. Tai toks pats nusikaltimas, už kurį jai ką tik buvo skirta bauda.
Bauda nubausta G. Thunberg sakė, kad veikė iš būtinybės dėl visuotinio atšilimo, ir po kelių valandų prisijungė prie naujos protesto akcijos. 20-metė aktyvistė, tapusi su klimato kaita kovojančio judėjimo veidu, buvo apkaltinta sutrikdžiusi eismą ir atsisakiusi nutraukti birželį vykusį protestą Malmės uostamiestyje.
„Tiesa, kad tą dieną buvau toje vietoje, ir taip pat tiesa, kad gavau įsakymą, kurio nepaklausiau, bet noriu paneigti padariusi nusikaltimą“, – teisme sakė G. Thunberg, paklausta apie jai pateiktą kaltinimą. Ji teigė veikusi iš būtinybės, kurią kelia „klimato krizė“.
Per aplinkosaugos aktyvistų grupės „Reclaim the Future“ organizuotą mitingą bandyta užblokuoti įvažiavimą ir išvažiavimą iš Malmės uosto protestuojant prieš iškastinio kuro naudojimą. „Mano nuomone, esame nepaprastoje situacijoje, ir dėl to mano veiksmas buvo teisėtas“, – po teismo sakė ji žurnalistams.
Po trumpo bylos nagrinėjimo teismas vis dėlto pripažino ją atsakinga ir skyrė 1500 kronų (144 JAV dolerių) baudą ir sumokėti dar 1000 kronų į Švedijos fondą nusikaltimų aukoms.
Ji buvo nuteistas už nusikaltimą, kuris gali užtraukti iki šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bet paprastai skiriama bauda
Po kelių valandų G. Thunberg prisijungė prie panašaus protesto, už kokį jau gavo baudą. Sėdėdama ant kelio į Malmės uostą ji iškėlė ženklą: „Blokuoju autocisternas“.
G. Thunberg išgarsėjo pasauliniu mastu, kai būdama 15 metų pradėjo „Mokyklų streiką už klimatą“ priešais Švedijos parlamentą Stokholme. Ji su maža jaunimo grupe įkūrė judėjimą „Penktadieniai ateičiai“, jis greitai tapo pasauliniu reiškiniu.
Be streikų dėl klimato kaitos, jauna aktyvistė nuolat smerkia vyriausybes ir politikus dėl netinkamo klimato problemų sprendimo. „Mes nelauksime, bet padarysime viską, ką galime, kad sustabdytume šią mūsų gyvenimus deginančią pramonę“, – sakė ji, aiškindama apie grupės planus tęsti pilietinį nepaklusnumą.
Malmė, rugpjūčio 19 d. (dpa-ELTA). Prekybos centre Pietų Švedijos Malmės mieste penktadienį aidėjo šūviai. Į įvykio vietą atlėkė gausios policijos pajėgos. Sužaloti du žmonės, pranešė dienraštis „Dagens Nyheter“, remdamasis policijos atstovu Jimmy‘iu Modinu.
Prekybos centras buvo evakuotas. Ar asmenys sužaloti sunkiai, atstovas duomenų nepateikė.
Švedijos policija. EPA – ELTA nuotr.
Stokholmas, kovo 21 d. (AFP-ELTA). Du žmonės buvo sužeisti ir nugabenti į ligoninę pirmadienį po „įtariamo sunkaus nusikaltimo“ vidurinėje mokykloje Švedijos pietiniame Malmės mieste, pranešė policija.
„Vienas asmuo areštuotas. Policija kontroliuoja situaciją“, – sakoma policijos pranešime, paskelbtame apie 18.30 val. (17.30 GMT). Incidentas įvyko „Malmo Latinskola“ – didelėje vidurinėje mokykloje trečiame pagal dydį šalies mieste, policija pirmuosius pranešimus gavo netrukus po 17 valandos.
Švedijos televizijos filmuotoje medžiagoje buvo matyti policijos juosta užtverta teritorija aplink mokyklą ir daugybė policijos ir greitosios pagalbos automobilių, atsiųstų į įvykio vietą. Pareigūnai kol kas neatskleidžia jokių detalių apie tai, kas nutiko mokykloje ar koks buvo motyvas.
Švedijos žemėlapis
Švedijos prokuratūra nutraukė Korano sudeginimo imigrantų gyvenamame Malmės priemiestyje tyrimą, kuris buvo atliekamas pagal straipsnį „tautinės nesantaikos kurstymas“. Tai pirmadienį pranešė televizijos kanalas SVT.
„Aš nusprendžiau nutraukti parengiamąjį tyrimą, – pareiškė prokurorė Sofia Syrén. – Neįmanoma įrodyti, kad įvykdytas nusikaltimas, o Korano sudeginimas savaime nėra neteisėtas“.
Rugpjūčio pabaigoje Malmės priemiestyje Rusengorde, Emilstorpo pramoninėje zonoje, Danijos dešiniosios ekstremistinės partijos „Griežtas kursas“ šalininkai surengė Korano sudeginimo akciją ir paskelbė įrašą internete. Vykstant protestams prieš akciją kilo riaušės: apie 300 žmonių, pasipiktinusių šventvagišku aktu, užblokavo pagrindines Rusengordo rajono gatves ir visiškai sustabdė eismą. Kai ten atvyko policijos pareigūnai, į juos ėmė skrieti akmenys, buteliai ir petardos. Policininkai sulaikė kelias dešimtis riaušininkų.
Sofia Syrén susipažino su akcijos vaizdo įrašu. „Medžiaga rodo, jog yra žmonių, kurie reiškė savo nuomonę tokiu būdu, kurį galima laikyti priešiškumo etninėms grupėms kurstymu, bet jų neįmanoma identifikuoti“, – paaiškino ji.
Danų advokatas Rasmusas Paludanas įkūrė „Griežtą kursą“ 2017 metais. Jis paskelbė „YouTube“ daug antiislamiškų vaizdo įrašų, viešai sudegino Koraną, vadindamas tai žodžio laisvės apraiška. R. Paludano partija reikalauja uždrausti Danijoje islamą ir deportuoti iš šalies „visus asmenis ne iš Vakarų, kuriems suteiktas prieglobstis“.
Švedija: sudeginus Koraną, Malmėje kilo riaušės. EPA-ELTA nuotr.
Švedijos mieste Malmėje penktadienio vakarą per protesto akcijas prieš Korano sudeginimą kilo riaušės. Tai pranešė televizijos kanalas SVT.
Apie 300 žmonių, pasipiktinusių šventvagišku aktu, užblokavo pagrindines Rusengordo rajono gatves ir visiškai sustabdė eismą. Kai ten atvyko policijos pareigūnai, į juos ėmė skrieti akmenys, buteliai ir petardos. „Mes tramdome riaušininkus. Neramu visame rajone“, – sakė žurnalistams vėlai vakare Malmės policijos atstovas spaudai Rickardas Lundqvistas.
Prieš kelias dienas gatvės dailininkas Danas Parkas, žiniasklaidos vadinamas provokatoriumi, anksčiau teistas už tautinės nesantaikos kurstymą, kreipėsi į miesto valdžią, prašydasmas leisti surengti priešais Islamo centrą Rusengorde manifestaciją prieš Skandinavijos islamizavimo padarinius. Akcija turėjo vykti per musulmonų penktadienio pamaldas, o dalyvauti joje buvo kviečiamas Danijos dešiniosios ekstremistinės partijos „Griežtas kursas“ lyderis Rasmusas Paludanas. Ten pat buvo ketinama sudeginti Koraną.
Dar trečiadienį policija atsisakė išduoti leidimą akcijai. Kaip priežastis buvo nurodytas rūpinimasis tvarka ir piliečių saugumu. Penktadienį administracinis teismas patvirtino pareigūnų sprendimą, pažymėdamas, jog grėsmė viešajai tvarkai „atrodo tokia didelė, kad mitingų ir demonstracijų laisvė gali būti apribota“.
Į Švediją susiruošęs R. Paludanas buvo sulaikytas pasienyje, kur jam buvo pranešta apie dvejų metų draudimą įvažiuoti į šalį. Bet „Griežto kurso“ nariai vis dėlto sudegino Koraną – Rusengorde, Emilstorpo pramoninėje zonoje.
Riaušės malmėje. EPA – ELTA nuotr.
Kad užkirstų kelią riaušėms, Švedijos pareigūnai turėjo panaudoti specialiąsias mašinas.
„Padėtis darėsi įtempta. Buvo uždegtas laužas, į kurį buvo mėtomos padangos ir pagaliai. Mes turėjome gesinti ugnį ir vaikyti minią, kai susidūrėme su pasipriešinimu“, – pasakojo policijos atstovas spaudai.
Advokatas R. Paludanas įkūrė „Griežtą kursą“ 2017 metais. Jis paskelbė „YouTube“ daug antiislamiškų vaizdo įrašų, viešai sudegino Koraną, vadindamas tai žodžio laisvės apraiška.
R. Paludano partija reikalauja uždrausti Danijoje islamą ir deportuoti iš šalies „visus asmenis ne iš Vakarų, kuriems suteiktas prieglobstis“.
Pirmadienį per šaudynes Švedijos pietuose esančiame Malmės mieste vienas žmogus žuvo, mažiausiai du buvo sužeisti, jie nugabenti į ligoninę. Tai pranešė policijos atstovai.
„Kulkos sužeista 30 metų moteris mirė. Dar du žmonės iš incidento vietos buvo nugabenti į ligoninę, – sakoma policijos pranešime. – Kol kas policija neturi įtariamųjų“.
Kaip rašo laikraštis „Kvälsposten“, remdamasis mačiusiaisiais, incidento vietoje iš dviejų skirtingų ginklų buvo paleista iki dešimties šūvių, po to iš ten paspruko keli kaukėti žmonės. Moteris per šaudynes ant rankų laikė vaiką.
Kaip sakė policijos atstovas Callė Perssonas interviu naujienų agentūrai TT, pareigūnai turi daug liudininkų parodymų. Vienas iš mačiusiųjų netgi spėjo nufilmuoti šaudžiusius asmenis. Policija kol kas nekomentuoja, kiek žmonių dalyvavo šaudynėse.
Seimo narys Kęstutis Masiulis, šio teksto autorius. Slaptai.lt nuotr.
Valstybės kontrolė griežtai supeikė Lietuvos merus, kad daugelis tik siekia įsiteikti rinkėjams kosmetiniais remontais, o pritraukti investicijų, kurios užtikrintų tvarią ilgalaikę plėtrą, pastangų nededa. Įspūdingiausia iliustracija – Lietuvoje atsiradę net 108 sporto kompleksai (arenos, salės, baseinai), kuriems išleista ir vis dar leidžiama daugiau kaip 300 mln. eurų. Kai kurie jų vienas nuo kito nutolę nepagrįstai mažu, 6–15 km, atstumu! Toks Europos pinigų, kurie skirti investicijoms ir ilgalaikei gerovei kurti, „pravalgymas“ tiesiogiai koreliuoja su katastrofišku regionų nykimu.
Investicijų pritraukimas – per sudėtinga
Daugelis merų garsiai kalba, kad jiems reikia daugiau galių ir daugiau pinigų, bet nenori pripažinti, kad jų vadovaujamos savivaldybės degraduoja. Vienintelis tikrai realus būdas išsaugoti regionus yra gerai apmokamų darbo vietų pritraukimas, visa kita yra tik tušti plepalai. Tai gali būti arba privačios iniciatyvos, arba valstybinės.
Kaip pastebi Valstybės kontrolė, į laisvąsias ekonomines zonas per 23 metus tėra investuota vos 40 mln. eurų ir 2/3 teritorijų iki šiol nenaudojama. Absoliuti dauguma ES lėšų skiriama trumpalaikės vertės priemonėms. Statybų metu dar sukuriama šiek tiek darbo vietų, tačiau vėliau dažniausiai tokie objektai tik melžia biudžeto pinigus. Pasibaigus 2007–2014 m. projektams, naudojant ES paramos lėšas sukurtų darbo vietų sumažėjo net 8 kartus – nuo 266 tūkst. iki 33 tūkst. Atrodytų, buvo gera proga pasimokyti, pažiūrėti į emigracijos statistiką ir nebekartoti senų klaidų. Ne, trukt už pradžių, vėl iš pradžių. Štai Šiaulių miesto savivaldybė nutarė vietoj investuotojų pritraukimo, ES pinigais suremontuoti pagrindinę Prisikėlimo aikštę, Saulės laikrodžio aikštę, kelias centrines gatves ir Talkšos ežero pakrantę. Kaip tai padės išlaikyti gyventojus, kurių miestas neteko jau trečdalio?
Kitas būdas regionams tapti patrauklesniems yra pritraukti valstybinių investicijų. Kaip efektyviausia priemonė yra valstybės institucijų ir tarnautojų iškėlimas iš sostinės. Sostinės visame pasaulyje ir taip yra traukos taškai, o nutolusiems regionams kaip tik būtinas paskatinimas. Toks valstybės įstaigų iškėlimas propaguojamas visame pasaulyje. Danija nuo 2015 m. jau iškėlė 4 tūkst. darbo vietų, o pamačiusi sėkmingus rezultatus, neseniai patvirtino planus iškelti dar 4 tūkst. Lietuvoje šia linkme toliau kalbų nepasijudinama. Vos koks ministras prakalba apie iškėlimą, tuoj kyla didžiausias triukšmas ir net menka politinė valia greit išgaruoja. Valstiečių partija, kuri žadėjo gaivinti regionus, apgavo rinkėjus, nes nieko iki šiol nepadarė perkeldama tarnautojus iš sostinės. Ministras Veryga net priešingai uždarinėja regionų gydymo įstaigas ir visas paslaugas kelia į Vilnių bei Kauną.
Dėmesys – statyboms
2007–2013 m. ES paramos regionams investicijų pritraukimo priemonėms skirta 850 mln. Eur, o 2014–2020 m. paramos laikotarpiu skirta dar daugiau – 1,2 mlrd. Eur. Deja, dauguma pinigų bus „pravalgyta“. Kaip parodė apklausa, 77 proc. savivaldybių nesirūpina konsultavimo, pagalbos investuotojams tvarkant įvairius dokumentus ir pan. paslaugomis, 88 proc. netaiko lengvatų, kurios priviliotų investuotojus, tačiau visas 100 proc. savivaldybių pasiruošusios ES lėšas nukreipti į statybas.
Mūsų miesteliai. Žagarė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Statybos irgi gali būti būdas ekonomikai gaivinti. Investavus viešųjų pinigų į nepatrauklią vietovę, ja susidomi privatininkai, o vėliau atsikrausto gyventojai ir smulkus verslas. Užsienyje gausu pavyzdžių, kaip panaudojus viešąsias investicijas atgimsta degradavę rajonai. Hamburge – uosto kvartalas, Kopenhagoje – Popieriaus sala, Malmėje – vakarinis uostas. Lietuvos savivaldybėms sunkiai sekasi taip efektyviai panaudoti investicijas, nors yra bandymų.
Vilniuje prie Vilnelės dar nuo sovietmečio gražioje vietoje ilgai buvo apleistas pramoninis kvartalas, kuriame rinkosi valkatos ir girtuokliai. Vilniaus miestas URBAN pinigais apsiėmė nutiesti naują Aukštaičių gatvę, sutvarkyti šalia esančius Misionierių sodus, upės pakrantę, iškuopti gretimus tvenkinius. Teritorija tapo patraukli plėtotojams, kurie ėmėsi statyti naujus gyvenamuosius namus, tuomet šalia atsiras poreikis smulkiam verslui kavinėms, kirpykloms, darželiams ir kt. Taip Vilniuje vietoj apleistos erdvės bus pritrauktos privačios investicijos, apsigyvens žmonės ir atsiras naujas Paupio kvartalas. Be viešųjų investicijų nekilnojamasis turtas Paupyje būtų per brangus ir neatsirastų pakankamai pirkėjų, todėl ta teritorija galėjo stovėti neišvystyta dar daugybę metų.
Lietuvoje labai aiškiai matosi, kad savo sėkmės raktą atrado Vilnius, ambicijų turi Kaunas, Klaipėda ir kurortai. Visos likusios Lietuvos merai toliau stato daugiafunkcius sporto kompleksus. Tačiau kokia to prasmė, jeigu tai nesulaiko gyventojų nuo išvykimo? Vien tik, kad meras galėtų pasipuikuoti prieš rinkėjus pensininkus naujais suoliukais? O gal Seimui jau laikas pagalvoti kam Lietuvai net 60 merų?
Viena Merfio dėsniais vadinamų tiesų kalba apie buitį: kiekvienas naujas horizontalus paviršius kaip mat apkraunamas. Ši įžvalga tinka ir transportui: kad ir kiek gatvės būtų platinamos ir ilginamos, automobilių juose bus tiek pat. Tačiau ne Kopenhagoje, kur tuo įsitikino savo kailiu ir išdrįso veikti pagal genialiai paprastą taisyklę: automobilių gatvėse nelieka, jas uždarius.
Kopenhagos metro – patogus, greitas, mėgstamas ir pigus.
Iš pėstininkų – į karalius
1962 m. spalio 17 d. Kopenhagos senamiestyje esančia Frederiksbergo gatve plaukė 25 tūkstančių žmonių minia, žmonės dainavo ir šoko. Panašiai kaip iki tol per Kalėdas, kai čia neleisdavo automobilių. Tačiau dabar visų rūšių transportui (žmonės juokavo: išskyrus vaikų vežimėlius) uždraudė įvažiuoti ilgesniam laikui. Pavadino tai eksperimentu, nes norėjo pamatyti, kas iš to išeis. Amerikiečių „The New York Times” 1964 m. kovo 8 d. laidoje pranešė, kas įvyko kitoje Atlanto pusėje, Danijos karalystėje.
Kone prieš pusantrų metų Kopenhagoje pradėtas eksperimentas baigėsi miesto tarybos sprendimu Frederiksberggade visiems laikams palikti pėstiesiems. Lengvieji automobiliai, autobusai ir sunkvežimiai daugiau negoš šios gatvės, praeiviams nereikės baikščiai dairytis skubinantis per išmetamųjų dujų miglą. Kai kas net siūlo nuo dažnoko lietaus pakišti šią gatvę po stikliniu gaubtu, tačiau vienas iš miesto burmistrų, Alfredas Vasardas (Wassard-Jørgensen) būsiant keblumų jį valyti ir iš viso – žmonės pasiilgę gryno oro.
Advokatas Alfredas Vasardas, konservatorius socialistų valdomoje taryboje, kaip tik ir buvo šio pėsčiųjų pergale pasibaigusio eksperimento sumanytojas. Teisingiau sakant, tęsėjas tų žygių, kuriuos matė daromus Vokietijos miestuose. Tada, 1962-ųjų rudenį, Frideriksbergo gatvėje skambėjo ir kita muzika – gatvės prieigas užtvenkę automobiliai bliovė visu garsu, signalizuodami apie jų vairuotojų nepritarimą šiam reikalui. Nuo pakylos kalbantį burmistrą glaudžiai supo akimis šmirinėjantys vyrai pilkais lietpalčiais ir minkštomis skrybėlėmis – tai policija, užuodusi apie galimą pasikėsinimą į vieno miesto vadovų gyvybę, nutarė apsidrausti ir atsiuntė savo žmones. Miesto archyve saugomi laiškai miesto šeimininkams, kur piktai smerkiamas Vasardo sumanymas.
Tiesa, piktintasi ne per ilgiausiai. Nuosavų lengvųjų savininkams liko dar daug miesto erdvių, kur jie karaliavo ištisus du dešimtmečius. Prekybininkai ilgainiui ne tik nusiramino, bet ir tyliai trynė rankas, nes į Frederiksberggade su dešimtimis parduotuvių parduotuvėlių ir kavinių patraukė miestiečiai ir plūstelėjo turistai. Dar kai kam nepatiko leidimas paišyti kreida tiesiog po kojomis ir barzdoti nevalyvi jaunuoliai (hipiai!), tačiau ir prie to priprato. 1967 metais per visą gatvę nutįso šventinis stalas – Kopenhagos įkūrimo 700 metų sukakties proga žmonės vaišinosi nemokamais blynais ir išgėrė 80 000 puodelių kavos.
Adokatas Alfredo Vasardas, ėjęs burmistro pareigas iki 1978 metų, atkovojo pėstiesiems dar kelias gatves, o po to veikė jo pasekėjai. Iš Frederiksberggade pėstieji nužygiavo į dabar visame pasaulyje žinomą promenadą Strøget. Kaip sakyta, danai giriasi, kad tai ir pirmoji, ir ilgiausia Europoje pėsčiųjų gatvė, nors daugiau teisių į šį titulą turi Bordo ir Roterdamas (šiame beveik visiškai bombų sugriautame Nyderlandų uoste pėsčiųjų ir prekybininkų gatvė atsirado 1953); negalima pamiršti ir kauniškės 1,6 km ilgio Laisvės alėjos (1982) bei pirmojo SSRS pėsčiųjų tako – Šiaulių bulvaro (1975).
Tačiau grįžkime į Kopenhagą. 1980-aisiais žmonės įžengė į restauruotą krantinę Nyhavn, kur kadaise plytėjo turgaus aikštė ir kur smuklėse linksmai laiką leido iš tolimų plaukiojimų sugrįžę jūreiviai. Šioje krantinėje gyveno garsusis pasakų rašytojas Hansas Kristijanas Andersenas. Dabar – tai vietos gyventojų ir turistų gausiai lankoma miesto įžymybė. Šią krantinę galima pasiekti kitomis anų amžių pėsčiųjų gatvėmis, o jos pabaigoje prieiti naujojo tūkstantmečio statinį – metropoliteno stotį Kongens Nytorv…
Viešosios erdvės gelbsti nuo susvetimėjimo
Į maištingo burmistro pasekėjų gyvybę niekas nesikėsino. Tačiau užvirė idėjų karas. Pasaulio miestai taisė kelią vis platėjančiam automobilių srautui. Kopenhagoje gimęs ir augęs architektas Janas Gelas (Gehl) – Alfredo Vasardo bendražygis, jam buvo 26-eri, kai su burmistru Frederiksberggade užtvėrė kelią automobiliams. Architektas miesto transporto departamentui atidavė daugiau kaip keturias dešimtis metų, patarinėjo pėsčiųjų ir dviratininkų takų projektuotojams Niujorke ir Maskvoje, Australijoje ir Naujoje Zelandijoje. Visur jo atidžiai klauso. Tačiau 7-8 dešimtmečiuose ir Danijoje buvo didelių viršininkų, kurie, Gelo žodžiais, ragino tiesti autostradas Amerikos ir kitų Europos didmiesčių pavyzdžiu. Jaunas architektas pasuko su humanistais, kurie stūmė iš miesto modernistų ten brukamus automobilius. Dabar 80-metis Gelas kalbasi su žurnalistu savo biure, esančiame viename jaukių pastatų Vesterbro rajone: Šio pastato galėjo nebūti. Kaip tik šitoje vietoje turėjo eiti greitkelis.
Pagal 1948 metais sumanytą miesto plėtros strategiją miestas turėjo plėstis penkiomis kryptimis į vakarus – pagal geležinkelius kelius. Vesterbro rajoną, tuo metu ne kokios šlovės, užsimota nušluoti, nutiesti ten plentą ir apstatyti jį daugiaaukščiais namais. Buvo numatyta nutiesti 12 juostų plentą skambiu pavadinimu „Ežerų žiedas“, kuris perskirtų miesto centrą ir eitų per garsiuosius miesto ežerus. Laimė, šie projektai liko popieriuje, tačiau kai ką modernistamsvis dėlto pavyko įgyvendinti. Pavyzdžiui, nutiesti 6 juostų greitkelį per šiaurinius miesto rajonus tiesiog po namų antrųjų aukštų langais.
Kopenhaga – laimingų žmonių miestas
Šis kelias atvėrė žmonėms akis, – prisimena daugiau kaip 40 metų miesto transporto departamente išdirbęs Sorenas Elis (Søren Elle). Žmonės visa savo esybe pajuto, kas laukia jų miesto ateityje ir subruzdo. 1968 metais pagrindinis Danijos laikraštis „Politiken“, atsiliepdamas į žmonių nuotaikas, nustojo palaikęs modernistinę miesto rajonų pertvarką. Vis dėlto dar du dešimtmečius mieste karaliavo automobiliai. Juos pribaigė ne energetinė krizė (juk kitur automobilistai atsigavo ir iki šiol ne be pasisekimo reikalauja vis naujų erdvių). Jūs galbūt manote, jog nutiesus žiedinį kelią miesto gatvės bus išlaisvintos nuo automobilių, aiškina Elis. – Klasikinė transporto planavimo klaida yra noras išplėsti erdvę automobiliams. Jeigu labai norite atsikratyti automobilių, tiesiog uždarykite kelius.
Tokios filosofijos priešininkai stoja piestu: kaip gi plėtosime ekonomiką be naujų kelių?! Jiems atsako Maikas Aksonas (Mike Axon), projekto „Create“, vadovas. Miesto planavimo ydų tyrimas dar nebaigtas, tačiau regisi, jog kelių tiesimas norint paspartinti ekonomikos plėtrą yra nepakankamas argumentas. Nauji keliai – ne panacėja.
Šiais metais sukanka 600 metai, kai Danijos, Švedijos ir Norvegijos vienytojas karalius Erikas VII sostine paskelbė Kopenhagą. XVII amžiaus pirmojoje pusėje, valdant Kristianui IV, Kopenhaga tapo svarbiausiu Šiaurės Europoje kariniu ir prekybiniu uostu. Tačiau miesto istorijoje būta ir skaudžių pralaimėjimų. XIX amžiaus pradžioje Kopenhagą beveik iki pamatų sugriovė anglų laivyno patrankos. Po šito radosi terminas „Copenhagenization“, reiškiantis laivų atidavimą nugalėtojams. Ir štai XX amžiaus pabaigoje per pasaulį pergalingai nužengė sąjūdis „To Copenhagenise“ – tvarkyti miesto viešumas kaip Kopenhagoje. Žiūrėti ne iš padebesių, o gatvėje esančio žmogaus akimis. Naujas dviratininkų tiltas malonus akiai ir iš paukščio skrydžio, tačiau patiems dviratininkams patogu į jų pusę pasvarintos šiukšlių dėžės ir pakojis, sustojus prieš draudžiamą signalą sankryžoje. Laukiant galima kaip reikiant atsisėsti, o galima tik alkūnę padėti…
Ir svarbiausia. Kopenhagoje viešosios erdvės, kaip kadaise svajojo jaunas architektas Janas Gelas ir ko siekė visą gyvenimą, suartina žmones.
Į tuščią lauką statybininkus atvežė metro
Danijos vyriausybė prabilo apie sostinės plėtrą 9 dešimtmečio pabaigoje, kai radosi būtinas reikalas nelikti nuošalyje nuopasaulyje vykstančių didelių politinių ir ekonominių permainų. Miestui reikėjo flagshipproject – flagmano laivo, kuris išvestų sostinę į platesnes erdves. 1989-aisiais tuomečio Danijos premjero ministro Poulio Šliuterio suburta ekspertų taryba parengė naują Kopenhagos plėtros strategiją „Ko mes norime iš savo sostinės“. Joje numatė tris didelius statybos projektus: tilto per Eresuno(Øresund) sąsiaurį, metropoliteno Kopenhagoje ir naujo rajono Amagerio salos vakarinėje dalyje.
Publicistas Leonas Jurša, šio teksto autorius. Slaptai.lt nuotr.
Kopenhagos metropoliteno statybos darbai prasidėjo kaip tik anapus sąsiaurio – Amagerio salos šiaurės vakarų plynėse. Nuo Kopenhagos rotušės iki tų miestui taip reikalingų laisvų plotų – viso labo 3 kilometrai, tačiau nebuvo patogaus susisiekimo (tarptautinis kelias E20 ėjo į Švediją ir Sankt Peterburgą). 1992 metais įkurta danų kompanija „Erestadsselskabet” turėjo du veiklos barus: tiesti metropoliteną ir statyti naująjį rajoną Ørestad. 2007-aisiais, kai M1 pasiekė Kastrupouostą, kompanija skilo į dvi – viena jų, „Metroselskabet”, dabar valdo M1 ir M2 ir vykdo naujųjų linijų, M3 ir M4, statybą. Iš to matyti, kad metro linijos tiesimas ir Ørestad statyba buvo laikomi kaip viena. M1 galinęstotį Vestamаger pasiekė 2002-aisiais, o pirmi gyvenamieji namai iškilo 2004 metais. Rajono Ørestad plotis yra puskilometris ir kiek daugiau, užtat ilgis – apie 5 kilometrai. Ir per vidurį – metropoliteno linija.
M1 bėgius per Amager Vestklojo paviršiuje, taigi metro nutiesti čia kainavo gerokai pigiau. Didelę dalį tam reikalingų pinigų gavo vadinamuoju English New Town finansavimo būdu – kai kelių tiesimo ir kitų transporto objektų statybos sąnaudos padengiamos pardavus tame rajone būtent dėl pagerėjusio susisiekimo pabrangusius žemės sklypus. Metro paskatino Ørestad naudingą visa ko sąveiką, štai tokią sinergetiką: geras susisiekimas – stipresnė naujo rajono trauka – didesnė pagunda ten investuoti – naujų gyventojų ir vartotojų radimasis – gausesnis keleivių srautas – greitesnė į metro, namų ir kt. į statybas įdėtų lėšų grąža. (Naujųjų linijų tiesimo taip finansuoti neišeina, nes jos eina apgyventomis vietomis, tad statyboms paimti kreditai bus grąžinami iš pinigų, gautų pardavus dalį miestui priklausančio turto, mokesčių ir, suprantama, iš metro keleivių, kaip bitelių, be perstojo nešamų krona po kronos).
Būtų didelė klaida Ørestad pavadinti gyvenamuoju rajonu, juo labiau miegamuoju, kaip dažnai pasitaiko. Ateityje, viską pabaigus, čia įsikurs 20 tūkstančių gyventojų. O dirbs – 80 tūkstančių. Studijuos – 30 tūkstančių; čia įsikūrė keletas Kopenhagos aukštųjų mokyklų. Žodžiu, mietas mieste – su verslu, švietimu, kultūra, sportu, bendruomene. Kadaise šiuos tyrus vadino Lorteøen – sąvartynu. Dabar ši vietovė gavo didžiausios Skandinavijos kryžkelės vardą. Ørestad nėra istorinių paminklų, tačiau aplankyti jį tikrai verta (geriau važiuoti ne automobiliu, nes bus daug vargo ir išlaidų, o metropolitenu pasiėmus dviratį). Pamatysite, kaip bus statomi ateities miestai. Dažnas klausia: kodėl taip nestatoma visur? Architektų čia niekas nesaistė: kai nieko nėra, gali atsirasti kas tik nori. Čia nėra dviejų panašių namų, o gatvės pavadintos architektų vardais – miestai ne savaime statosi. Tačiau tai jau kita tema.
Danai gali didžiuotis dar vienu tuneliu – Drogdentunnelen. Jis eina nuo Amagerio salos Eresuno sąsiaurio dugnu 3 500 metrų iki Perberholmo salos, kur prasideda 7845 m ilgio tiltas, atsiremiantis į Švedijos krantą; salą supylė iš to, ką iškasė gilindami dugną. Paprastai šis 2000 metais pradėtas naudoti įspūdingas statinys vadinamas Eresuno tiltu (dan. Øresundsbroen, šved. Öresundsbron), juo automobilių magistralė ir geležinkelis jungia Kopenhagą su švedų pasienio miestu Malme. Daugelis danų ir švedų jį pirmiausia pamatė jau kitais metais parodytame šių šalių kinematografininkų bendros kūrybos detektyviniame TV seriale „Tiltas“. Kiti jį pervažiuoja ten ir atgal penkis kartus per savaitę. Žmonės dirba Kopenhagoje, o gyvena Malmėje (pigiau) ir į darbą važinėja elektriniu traukiniu (Öresundståg). Malmė ėmė darytis Kopenhagos miegamuoju rajonu, bet dėl to nesielvartauja – stato daug gyvenamųjų namų ir iš to uždirba. Kopenhaga ėmė darytis naujos pasienio aglomeracijos centru. Susivienijus galima daugiau padaryti.
