„Lietuvos geležinkelių“ valdybos pirmininkas Kęstutis Šliužas sako, kad labiausiai tikėtina data, kada Baltarusijos kalio trąšų gamintojos „Belaruskalij“ trąšos nebekeliaus per Lietuvą, yra kitų metų balandžio 1 d.
„Čia galbūt, sakyčiau, vienas klausimas būtų, kada tokie kroviniai į Lietuvą nepateks, tai galiu pasakyti, kad labiau tikėtina, pagal dabar galiojančias sankcijas ir įstatymus, balandžio 1 d. – labiausiai tikėtinas scenarijus“, – antradienio vakarą surengtoje spaudos konferencijoje sakė K. Šliužas.
Pasak jo, jei iki to laiko būtų priimtos Europos Sąjungos (ES) sankcijos arba būtų priimtas Susisiekimo ministerijos inicijuotas įstatymas stabdyti „Belaruskalij“ trąšų tranzitą per Lietuvą, galutinė trąšų gabenimo Lietuvos teritorija nutraukimo data galėtų būti paankstinta.
Jei iki to laiko atsiras naujos sankcijos, ar jos būtų ES, ar Lietuvoje būtų priimtas įstatymo projektas, kurį inicijavo Susisiekimo ministerija pirmadienį. Jei jis įsigaliotų gerokai anksčiau, tai ta data būtų anksčiau. Viskas priklauso nuo teisinės situacijos“, – sakė jis.
K. Šliužas taip pat pažymėjo, kad tranzitą galima nutraukti anksčiau, jei pavyktų rasti teisinių priežasčių, kodėl „Lietuvos geležinkeliai“ ar „Belaruskalij“ nebegali vykdyti iki 2023 metų galiojančios sutarties įsipareigojimų.
„Turbūt trečias variantas – jeigu mes pamatytume tam tikras aplinkybes, dėl kurių viena ar kita sutarties šalis negali vykdyti savo įsipareigojimų, tokių kaip mokėjimai, galimai tai irgi būtų vienas žingsnių, kurie galėtų sukurti tam teisinį pagrindą“, – nurodė valdybos pirmininkas.
Šių metų rugpjūtį paskelbtos JAV sankcijos numato, kad iki šių metų gruodžio 8 d. visi JAV fiziniai ir juridiniai asmenys privalo užbaigti sandorius su Baltarusijos kalio trąšų gamintoja „Belaruskalij“. Po minėtos datos Lietuvoje veikiantys bankai linkę nebeaptarnauti „Belaruskalij“ atliekamų mokėjimo pavedimų, tačiau „Lietuvos geležinkeliai“ iš baltarusių įmonės dar prieš sankcijoms įsigaliojant gavo netipinį avansinį mokėjimą už tranzito per Lietuvą į Klaipėdos uostą paslaugas.
Baltarusijos bendrovė „Lietuvos geležinkeliams“ pervedė avansinį mokėjimą už trąšų tranzitą už lapkritį, gruodį ir pusę sausio mėnesio.
„Lietuvos geležinkelių“ direktorius Mantas Bartuška tikino, kad avansą „Belaruskalij“ pervedė jo nesuderinusi su „Lietuvos geležinkeliais“ ir mokėjimą nesėkmingai buvo bandoma grąžinti. M. Bartuška atkreipė dėmesį, kad nesilaikant sutarties, kuri galioja iki 2023 m., sąlygų, Susisiekimo ministerijai pavaldžią įmonę užgriūtų ieškiniai ir šimtus milijonų siekiančios baudos.
Skaičiuojama, kad iki šiol „Lietuvos geležinkelių“ antrinė įmonė „LTG Cargo“ per metus vidutiniškai gabeno per 10 mln. tonų „Belaruskalij“ krovinių už maždaug 60 mln. eurų.
Antradienį vakare geležinkelių valdyba pranešė, kad M. Bartuška po pereinamojo laikotarpio trauksis iš „Lietuvos geležinkelių“ direktoriaus pareigų.
Bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ įtvirtina viešumo ir skaidrumo kriterijus paramos srityje. Jau paskelbta informacija apie visą „Lietuvos geležinkelių“ paskirstytą paramą per pastaruosius trejus metus.
„Lietuvos geležinkeliai“ laikosi pozicijos, kad viešumas yra būtinas paramos skaidrumui užtikrinti. Praėjusią savaitę paviešinta ir antrinių įmonių – „Gelsaugos“, „Geležinkelių projektavimo“, Geležinkelio tiesimo centro, Vilniaus lokomotyvų remonto depo – skirta parama.
„Iki šiol visuomenei kildavo daug klausimų dėl „Lietuvos geležinkelių“ skirtos paramos skaidrumo, į kuriuos nebūdavo atsakoma. Informacija apie paramą netgi buvo laikoma konfidencialia. Taip neturi būti – visuomenė turi teisę žinoti, kaip skirstomos „Lietuvos geležinkelių“ lėšos. Todėl šiandien paskelbėme informaciją apie paramos gavėjus 2014-2016 m. Tą darysime ir ateityje“, – kalbėjo „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška.
Bendrovė buvo išsiuntusi klausimus visiems paramos gavėjams dėl leidimo viešinti informaciją. Dauguma jų iš karto sutiko, kad informacija turi būti vieša. Likę teigiamą atsakymą pateikė po diskusijų su „Lietuvos geležinkeliais“. Neigiamų atsakymų nebuvo.
„Lietuvos geležinkeliai“ baigia rengti naują tvarką, pagal kurią bus skiriama parama ateityje. Pagrindiniai naujosios tvarkos principai – viešumas ir skaidrumas. Naujosios paramos skyrimo tvarkos projektas vakar (sausio 24 d.) pristatyta ir „Lietuvos geležinkelių“ valdybai.
Į pirmąjį posėdį susirinkusi AB „Lietuvos geležinkeliai“ naujoji valdyba išrinko bendrovės valdybos pirmininką ir paskyrė įmonės generalinį direktorių.
Valdybos pirmininku išrinktas nepriklausomas ekspertas Romas Švedas.
AB „Lietuvos geležinkeliai“ generaliniu direktoriumi paskirtas AB „Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius Mantas Bartuška.
„Naujoji bendrovės valdyba ir išrinktasis direktorius ateina dirbti itin sudėtingomis sąlygomis. Padėtis bendrovėje, kuri ilgus metus buvo korupcijos ir neskaidrių sandorių sinonimu, yra daugiau netoleruotina. Pirmoji naujojo generalinio direktoriaus užduotis bus pilnas „Lietuvos geležinkelių“ teisinis ir finansinis auditas, viešųjų pirkimų peržiūra“, – sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
Prieš dvi dienas – gruodžio 14 d. R. Masiulio įsakymu paskirtą AB „Lietuvos geležinkeliai“ valdybą sudaro Monika Rimkūnaitė-Bložė, buvusi ilgametė AB SEB banko įvairių padalinių vadovė, Romas Švedas, nepriklausomas ekspertas, buvęs energetikos viceministras, Mantas Bartuška, AB „Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius, Rolandas Zukas, UAB EPSO-G generalinis direktorius, ir Paulius Martinkus, nepriklausomas valstybės valdomų įmonių ekspertas.