Mar-a-Lago

Trumposios naujienos

Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.

Vašingtonas, liepos 28 d. (AFP-ELTA). Buvusiam JAV prezidentui Donaldui Trumpui ketvirtadienį pateikti nauji kaltinimai, kad jis bandė trukdyti tyrimui dėl netinkamo elgesio su ypač slaptais dokumentais, ketindamas ištrinti stebėjimo kamerų įrašus savo valdose Mar-a-Lage Floridoje.
 
Federaliniai prokurorai paskelbė naują kaltinamąjį aktą, nukreiptą prieš 2024 metų respublikonų prezidento pirminių rinkimų lyderį, kuris turėtų stoti prieš teismą rinkimams įsibėgėjus kitų metų gegužę.
 
Nauji kaltinimai buvo pateikti tą pačią dieną, kai D. Trumpas pranešė, kad jo advokatai susitiko su Teisingumo departamento pareigūnais prieš atskirą numatomą kaltinamąjį aktą dėl jo įtariamų pastangų panaikinti 2020 metų rinkimų rezultatus.
 
Buvusiam prezidentui, kuriam du kartus buvo pradėtas apkaltos procesas, praėjusį mėnesį pirmą kartą buvo pareikšti kaltinimai įslaptintų dokumentų byloje, kurioje jis kaltinamas sukėlęs pavojų nacionaliniam saugumui, nes palikdamas Baltuosius rūmus su savimi pasiėmė itin slaptą branduolinę ir gynybos informaciją.
 
Pasak kaltinamojo akto, D. Trumpas savo namuose Mar-a-Lage, Floridoje, laikė bylas, tarp kurių buvo Pentagono, CŽA ir Nacionalinio saugumo agentūros dokumentų, nesaugomas ir trukdė pareigūnų pastangoms juos atgauti.
 
Ketvirtadienį paskelbtame papildomame kaltinamajame akte milijardierius kaltinamas veikęs kartu su kitu kaltinamuoju šioje byloje, asmeniniu padėjėju Waltinu „Waltu“ Nauta, ir nauju kaltinamuoju, nekilnojamojo turto valdytoju Carlosu de Oliveira, siekiant ištrinti Mar-a-Lago“ apsaugos kamerų įrašus.
 
Nauji kaltinimai pridedami prie jau pateiktų kaltinimų dėl „tyčinio nacionalinės gynybos informacijos slėpimo“ ir dėl ketinimų trukdyti teisingumui, melagingų pareiškimų teikimo ir dėl kitų nusikaltimų, dėl kurių D. Trumpas praėjusį mėnesį nepripažino savo kaltės. Naujajame kaltinamajame akte pasakojama apie C. de Oliveiros ir ketvirto neįvardyto darbuotojo pokalbį, kuriame C. de Oliveira sako, kad „viršininkas“ nori, jog iš serverio viskas būtų ištrinta.
 
Jame taip pat pridedamas papildomas kaltinimas pagal Šnipinėjimo aktą, susijęs su tuo, kad D. Trumpas įtariamas laikęs įslaptintą dokumentą „apie karinę veiklą užsienio šalyje“.
 
Kaip teigiama kaltinamajame akte, kuriame cituojamas pokalbio garso įrašas, D. Trumpas 2021 metais savo golfo klubo Naujajame Džersyje lankytojams apie gynybos dokumentą esą kalbėjo: „Būdamas prezidentas galėjau jį išslaptinti“ ir „Dabar negaliu, žinote, bet tai vis tiek yra paslaptis“.
 
Ketvirtadienio vakarą duodamas interviu „Fox News Digital“ D. Trumpas naujus kaltinimus atmetė pavadindamas juos „juokingais“. „Tai aukščiausio lygio kišimasis į rinkimus“, – sakė jis, kaltindamas savo galimą kampanijos oponentą prezidentą Joe Bideną ir Teisingumo departamentą „netinkamu prokurorų elgesiu“.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2023.07.28; 00:30
Atsargiai

FTB ir antrankiai

Vašingtonas, rugpjūčio 13 d. (dpa-ELTA). Federalinio tyrimų biuro (FTB) agentai buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo rezidencijoje „Mar-a-Lago“, Floridoje, anksčiau šią savaitę rado 11 rinkinių įslaptintų dokumentų. Kai kurie jų buvo pažymėti įrašu „visiškai slaptai“, t. y. turėjo būti laikomi specialiose valstybės patalpose, informuoja dpa.
 
Rastų dokumentų sąrašas ir kratos orderis buvo išplatinti penktadienį Teisingumo departamento prašymu. Viename rinkinyje minimi „įvairūs slapti, visiškai slapti ir jautrūs dokumentai“. Taip pat teigiama, kad FTB agentai paėmė 4 rinkinius visiškai slaptų, 3 rinkinius slaptų ir 3 rinkinius konfidencialių dokumentų. Tačiau neatskleidžiama su kokiomis temomis šie dokumentai susiję.
 
Remiantis kratos orderiu, tiriami Šnipinėjimo akto pažeidimai, kuris draudžia neteisėtai laikyti informaciją susijusią su nacionaliniu saugumu ir informaciją galinčia pakenkti JAV ar padėti užsienio priešui. Taip pat tiriami federalinio įstatymo pažeidimai dėl dokumentų sunaikinimo ar nuslėpimo siekiant pakenkti valstybės atliekamam tyrimui ir dar vienas pažeidimas dėl neteisėto vyriausybės dokumentų paėmimo.
 
Bausmė ir baudos priklauso nuo to, kiek dokumentų buvo nuslėpta ar sunaikinta.
 
Per pirmadienį atliktą kratą surinkta 20 dėžių su nuotraukų segtuvais, ranka rašytas raštelis, raštas dėl malonės suteikimo politiniam konsultantui Rogeriui Stoneui ir informacija apie Prancūzijos prezidentą.
 
Beprecedentė teismo įgaliota krata buvusio prezidento namuose, kurią D. Trumpas vadino „reidu“, susilaukė tiek jo paties, tiek jo respublikonų sąjungininkų aršios kritikos. Jie ėmė kaltinti Teisingumo departamentą „raganų medžiokle“ ir reikalavo, kad aukšto rango pareigūnai pateiktų informaciją, kodėl ji pradėta.
 
Donaldas Trumpas. EPA-ELTA nuotr.

Ketvirtadienį žiniasklaida pranešė, kad Teisingumo departamentas dar pavasarį bandė atgauti dokumentus siųsdamas teismo šaukimus ir naudodamas kitas priemones, tačiau kratos orderis išduotas nes manyta, kad D. Trumpas „Mar-a-Lago“ rezidencijoje laiko konfidencialius ar itin slaptus dokumentus, o kai kurie jų susiję su branduolinėmis programomis.
Slaptieji sąrašai. Top secret
 
Tuo metu pats D. Trumpas socialiniame tinkle „Truth Social“ aiškino, kad jei bus rasti dokumentai apie branduolines programas, tai juos neva pakiš FTB kratos metu. Jis taip pat teigė, kad buvęs prezidentas Barackas Obama po savo kadencijos pasiliko 33 mln. puslapių dokumentų, o kai kurie jų taip pat buvo slapti. Tuo metu Nacionalinių archyvų registrų administracija pažymėjo, kad pastaruosius dokumentus saugo Nacionaliniai archyvai Prezidento B. Obamos bibliotekai.
 
Pirmadienį atlikta krata gali turėti padarinių ir kitoms D. Trumpo teisinėms problemoms, pavyzdžiui, Teisingumo departamento atliekamam tyrimui dėl D. Trumpo bandymų pasinaudoti netikrais rinkėjų sąrašais siekiant persverti 2020 m. rinkimus savo naudai.
 
Karolis Broga (DPA)
 
2022.08.14; 16:30
Žvalgyba

FTB atlieka kratas D. Trumpo namuose Floridoje. EPA-ELTA nuotr.

Vašingtonas, rugpjūčio 12 d. (dpa-ELTA). JAV Federalinis tyrimų biuras (FTB), atlikdamas kratą buvusio prezidento Donaldo Trumpo namuose, anot „The Washington Post“, ieškojo ir slaptų dokumentų apie branduolinius ginklus. Laikraštis remiasi neįvardytais šaltiniais.
 
Tačiau šaltiniai neatskleidė nei kokia tai informacija, nei ar ji susijusi su JAV ar kitomis valstybėmis. Šaltiniai taip pat nenurodė, ar atitinkami dokumentai per kratą buvo rasti.
 
FTB praėjusį pirmadienį atliko kratą D. Trumpo rezidencijoje Floridos valstijoje. Tai beprecedentis atvejis JAV istorijoje. Kratos metu D. Trumpo namuose nebuvo. Jis ir kiti respublikonai griežtai sukritikavo kratą ir apkaltino demokratų prezidentą Joe Bideną politizuojant FTB. Baltųjų rūmų duomenimis, J. Bidenas iš anksto nežinojo apie kratą.
 
Donaldas Trumpas. EPA-ELTA nuotr.

Krata tikriausiai buvo atlikta ieškant dokumentų iš to meto, kai D. Trumpas buvo prezidentu. Metų pradžioje paaiškėjo, kad Nacionalinis archyvas, kuris atsakingas už prezidento korespondencijos saugojimą, įtaria, jog D. Trumpas savo „Mar-a-Lago“ rezidencijoje laikos dėžes su slaptais dokumentais. Sausį kai kurie dokumentai buvo perduoti archyvui.
 
Vėliau kilo įtarimų, kad D. Trumpas ar jo komanda yra neatidavę daugiau svarbių dokumentų, rašo „The Washington Post“, remdamasis anoniminiais šaltiniais. FTB dabar esą išsivežė 12 dėžių su dokumentais.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.08.12; 08:21
SkaitomiausiosŽvalgyba

FTB atlieka kratas D. Trumpo namuose Floridoje. EPA-ELTA nuotr.

Palm Byčas, rugpjūčio 9 d. (AFP-ELTA). JAV Federalinis tyrimų biuras (FTB) atlieka kratas buvusio šalies prezidento Donaldo Trumpo namuose Floridoje.
 
Apie tai pirmadienį savo socialiniame tinkle „Truth Social“ pranešė pats D. Trumpas. „Tai yra tamsūs laikai mūsų šaliai. Šiuo metu apsiausti ir krečiami mano gražieji namai „Mar-a-Lago“ Palm Byče, Floridoje, juos apgulę daugybė FTB agentų“, – sakoma D. Trumpo pranešime. Jis kalbėjo apie „neteisėtus prokurorų veiksmus“ ir „radikalius kairiuosius demokratus“, kurie esą nenori, kad jis dar kartą siektų JAV prezidento posto.
 
FTB atsisakė patvirtinti, ar krata iš tiesų vyksta ir dėl kokių priežasčių, detalių nepateikė ir D. Trumpas. Tačiau keletas JAV žiniasklaidos priemonių citavo tyrimui artimus šaltinius, kurie teigė, kad agentai vykdo kratą, susijusią su galimu netinkamu įslaptintų dokumentų, kurie buvo išsiųsti į „Mar-a-Lago“, tvarkymu.
 
JAV Nacionalinis archyvas dar vasarį pranešė, kad D. Trumpo namuose Floridoje buvo aptikta 15 dėžių dokumentų, kuriose buvo įslaptintų tekstų, kuriuos buvęs prezidentas išsivežė iš Vašingtono, kai pralaimėjo rinkimus. Po šio incidento pradėta kvestionuoti, ar D. Trumpas laikėsi prezidentinių dokumentų įstatymų, priimtų po Votergeito skandalo aštuntajame dešimtmetyje.
 
Nacionaliniai archyvai tuomet kreipėsi į Teisingumo departamentą, prašydami pradėti tyrimą dėl D. Trumpo veiksmų.
 
Lina Linkevičiūtė (AFP)
 
2022.08.09; 11:11
Trumposios naujienos

Demokratų partijos atstovai skundžiasi nebuvę informuoti apie JAV antskrydį. EPA-ELTA nuotr.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir jo administracija apie planuotą oro antskrydį prieš svarbų Irano generolą ketvirtadienį pranešė respublikonų, bet ne demokratų kongresmenams, informuoja naujienų agentūra dpa.
 
Senato daugumos vadovas Mitchas McConnellis, respublikonas iš Kentukio valstijos, penktadienį patvirtino, kad gynybos sekretorius Markas Esperis jam iš anksto pranešė apie planuotą oro smūgį prieš Irano revoliucijos gvardijos generolą Qasemą Soleimanį.
 
Senate M. McConnellis minėjo, kad prezidento administracija penktadienio popietę rengė pranešimą svarbiausiems Senato darbuotojams. Jis ragino senatorius atsižvelgti į faktus ir įsiklausyti į tai, ką pasakys Baltieji rūmai, ir tik tada viešai komentuoti JAV operaciją.
 
Senatorius iš Pietų Karolinos valstijos Lindsey Grahamas sakė apie galimą oro antskrydį prieš Q. Soleimanį sužinojęs anksčiau šią savaitę. Operacijos metu jis lankėsi D. Trumpo „Mar-a-Lago“ rezidencijoje Floridoje.
 
Tačiau Kongreso darbuotojų teigimu, informacija apie smūgį iš oro nebuvo perduota nei Senato mažumos vadovui Chuckui Schumeriui, nei Atstovų rūmų pirmininkei Nancy Pelosi, nors abu jie priklauso aštuonių žmonių grupei, kurie paprastai informuojami apie tokius dalykus.
Ch. Schumeris sakė, kad apie operaciją nebuvo pranešta nei Atstovų rūmų žvalgybos komiteto pirmininkui Adamui Schiffui, nei Senato žvalgybos komiteto pirmininkui Markui Warneriui.
Qasemas Soleimani. BBC.com nuotr.
 
Pasak Senato mažumos vadovo, jei iš anksto nesikonsultuojama su Kongresu, tai gali privesti prie skubotų ir neapgalvotų sprendimų, todėl Konstitucijoje ne veltui nurodoma, kad reikia laikytis skaidrumo. Ch. Schumeris taip pat pridėjo, kad apie sprendimus derėtų pranešti tada, kai šalies saugumui gresia pavojus.
 
Generolo Q. Soleimanio žūtis pasaulyje pasėjo nerimą, kad tarp JAV ir Irano gali kilti karas. Iranas grasina atkeršyti už nužudytą generolą, kuris buvo atsakingas už Irano netiesioginius karus Artimuosiuose Rytuose. Jis vadovavo Irano revoliucijos gvardijos „Quds“ pajėgoms, užsiimančiomis nekonvenciniu karu ir karine žvalgyba.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.04; 00:30