Volodymyras Zelenskis dalyvauja renginyje „Keliu vėliavą už Ukrainą NATO”. ELTA / Dainius Labutis
Antradienį NATO lyderiai sugriovė Ukrainos prezidento Volodymro Zelenskio viltis dėl aiškaus prisijungimo prie Aljanso termino, pareiškę tik tai, kad pakvies Ukrainą tapti nare, kai „bus įvykdytos sąlygos“.
NATO valstybės viršūnių susitikime Vilniuje generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas tvirtino, kad Aljansas dar niekada nenaudojo „stipresnės kalbos“, kad paremtų Ukrainą jos žūtbūtinėje kovoje atremiant Rusijos invaziją.
NATO lyderiai pažadėjo, kad „Ukrainos ateitis yra NATO“, ir sutrumpino procesą, kurį turės pereiti Kyjivas, kad įstotų į Aljansą. „Mes galėsime pateikti kvietimą Ukrainai prisijungti prie Aljanso, kai sąjungininkės sutiks ir bus įvykdytos sąlygos“, – sakoma lyderių pareiškime. Tačiau tai, kad dėl būsimos narystės nepavyko žengti toliau nei buvo pažadėta 2008 m., yra skaudus smūgis V. Zelenskiui.
Prieš NATO viršūnių susitikimą Vilniuje, sužinojęs apie atsargias formuluotes, jis sakė, kad NATO nėra pasirengusi nei pakviesti Ukrainos, nei padėti jai tapti nare. O tai, pasak jo, reiškia, kad galimybių langas derėtis dėl Ukrainos narystės NATO paliekamas derybose su Rusija .
„Rusijai tai reiškia motyvaciją tęsti terorą“, – sakė V. Zelenskis, tikinęs, kad Ukrainos narystė nekeltų NATO narėms pavojaus įsitraukti į karą su Rusija, bet padarytų Aljansą stipresnį ir saugesnį. Volodymyras Zelenskis. ELTA / Žygimantas Gedvila
Suvokdami V. Zelenskio nusivylimą, Vakarų pareigūnai pabrėžė, kad bus pateiktas platesnis paramos pasiūlymų paketas, kad Ukraina įgytų karinį pranašumą prieš įsibrovėlius.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad Didžiojo septyneto (G7) grupė paskelbs deklaraciją dėl ilgalaikės paramos, kuri bus pradėta, kai tik „bus pasiekta taika“. Tai turėtų būti paskelbta trečiadienį, pasibaigus NATO viršūnių susitikimui.
Berlynas pažadėjo skirti Kyjivui dar 700 mln. eurų karinę pagalbą. Naujoji pagalba apima du raketų paleidimo įrenginius „Patriot“, dar 40 pėstininkų kovos mašinų „Marder“ ir 25 tankus „Leopard 1“.
Prezidentas Emmanuelis Macronas taip pat sakė, kad Prancūzija prisideda prie Didžiosios Britanijos ir suteiks Ukrainai ilgojo nuotolio sparnuotąsias raketas SCALP, arba „Storm Shadow“, kad Ukraina galėtų smogti į Rusijos taikinius toli nuo fronto linijos. Jam tai paskelbus buvo pranešta, kad šios raketos jau Ukrainoje.
Volodymyras Zelenskis dalyvauja renginyje „Keliu vėliavą už Ukrainą NATO”. ELTA / Dainius Labutis
Danija ir Nyderlandai pranešė, kad 11 valstybių koalicija kitą mėnesį pradės mokyti Ukrainos lakūnus valdyti naikintuvus F-16, Rumunijoje bus įkurtas naujas mokymo centras.
Nors Rytų Europos šalys spaudė sudaryti aiškų Kyjivo prisijungimo prie NATO grafiką, JAV ir Vokietija nenorėjo žengti toliau duoto pažado, kad vieną dieną Ukraina taps nare. J. Bidenas, trečiadienį susitiksiantis su V. Zelenskiu, pareiškė, kad nėra sutikimo pasiūlyti Kyjivui narystę, kol vyksta karas su Rusija, nes tai gali tiesiogiai įtraukti į jį NATO.
Karas, didžiausias Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo, paskatino NATO imtis plačių gynybos pertvarkų. Aljanso lyderiai pasirašė naujus regioninius planus apsisaugoti nuo bet kokio galimo Rusijos puolimo ir parėmė gynybos išlaidų didinimą.
NATO ženklas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Šeštadienį sostinėje prie Baltojo tilto vyks baigiamasis NATO ir visuomenės bendrystei skirtas renginys iš NATO festivalių ciklo „Galingi, nes vieningi!“.
Anot festivalio organizatorių, prasidėjęs Lietuvos įstojimo į NATO aljansą 19-ikos metų paminėjimo ekspozicija Vilniaus gynybinės sienos Bastėjoje, pakeliavęs po Kelmę ir Prienus, NATO festivalis sugrįžta į Vilnių su griausmingu finaliniu akordu. Tai – baigiamasis renginys visuomenei prieš istorinį NATO viršūnių susitikimą Vilniuje, kuris įvyks liepos 11–12 dienomis.
Festivalio dieną sostinės gyventojams ir svečiams bus pristatytos Lietuvoje dislokuotos NATO sąjungininkų pajėgos, jų naudojama moderniausia karinė technika ir ginkluotė. Lietuvos kariuomenės ir visuomenės šventės atidarymą skelbia šūviai iš senoviškos patrankos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„NATO viršūnių susitikimas Vilniuje – neabejotinai reikšmingiausias tarptautinis renginys Lietuvoje per atkurtos nepriklausomybės laikotarpį. Viso pasaulio dėmesys liepos viduryje bus nukreiptas į Lietuvos sostinę, esančią vos už 30-ies kilometrų nuo rytinės NATO sienos.
Tai ne tik simboliška, bet ir ypatingai svarbu visam mūsų regiono saugumui. Norime, kad kiekvienas šalies gyventojas suprastų šio istorinio įvykio reikšmę, pasijustų esantis galingiausio pasaulyje gynybinio aljanso dalimi ir pasidžiaugtų per 19-a narystės NATO aljanse metų sukurta Lietuvos ir sąjungininkų solidarumu ir vienybe“, – sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Festivalyje – NATO kariai, naujausia karinė technika ir ginkluotė
Skelbiama, kad erdvėje prie Baltojo tilto renginio dieną išsirikiuos šiuo metu Lietuvoje dislokuotų NATO valstybių pajėgų kariai. Vilniečiai pamatys JAV bataliono karinę techniką – tanką „Abrams“ ir šarvuotąją pėstininkų kovos mašiną „Bradley“, NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės kariai pademonstruos tanką „Leopard 2“, pėstininkų kovos mašiną „Marder“, transporterį „Patria“ ir žvalgybos mašiną „Fennek“. NATO vėliavos. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Taip pat Lietuvos kariuomenė pristatys pėstininkų kovos mašiną „Vilkas“, savaeigę haubicą „PzH 2000“, šarvuotąjį visureigį JLTV, oro gynybos sistemą NASAMS ir kitą karinę techniką. Anot organizatorių, kiekvienas iš apsilankiusiųjų turės galimybę pabendrauti su Lietuvos ir sąjungininkų kariais, apžiūrėti įvairią lengvąją pėstininkų ginkluotę ir ekipuotę.
Programa danguje ir scenoje
Festivalis „Galingi, nes vieningi!“ prasidės trispalvių ir NATO vėliavų eitynėmis Baltuoju tiltu. Iškart po to susirinkusius sveikins akrobatinis trijų lėktuvų grupės „ANBO“ sinchroninis skrydis „Sparnas prie sparno!“, nudažysiantis Vilniaus dangų trispalvės spalvomis. Lietuvos kariuomenės diena. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Renginiui baigiantis dangų raižys ir NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse atliekančių Portugalijos oro pajėgų naikintuvai F-16.
Festivalio metu susirinkusiems paruošta ir įtraukianti diskusijų programa. Žinomi Lietuvos visuomenininkai, žurnalistai, politologai diskutuos apie visuomenės atsparumą technologijų amžiuje, piliečių vaidmenį valstybės gynyboje, aptars NATO viršūnių susitikimo Vilniuje svarbą. Diskusijas moderuos muzikantas, šaulys Gabrielius Liaudanskas Svaras.
Viso renginio metu didžiojoje scenoje gros įvairiausių stilių lietuviškos muzikos grupės – nuo ramių dainų iki alternatyvaus roko. Scenoje pasirodys ir „Baltasis Kiras“, ir grupė „ba.“, Monika Liu ir daugelis kitų.
Borisas Pistorius. EPA – ELTA foto
Berlynas, kovo 20 d. (ELTA). Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pirmadienį Briuselyje surengto ES šalių užsienio reikalų ir gynybos ministrų susitikimo kuluaruose pranešė apie vokiškų pėstininkų kovos mašinų „Marder“ tiekimą Ukrainai.
„Jos jau yra pakeliui į Ukrainą“, – cituoja jį CNN.
B. Pistorius nepateikė išsamesnės informacijos, kada konkrečiai Vokietijos pažadėtos pėstininkų kovos mašinos „Marder“ pasieks Ukrainą.
Anksčiau Vokietija patikino perduosianti Ukrainai 40 tokių karinių transporto priemonių.
Dar sausio pabaigoje pasirodė pranešimų, kad Ukrainos kariškiai atvyko į Vokietiją mokytis valdyti pėstininkų kovos mašinas „Marder“.
Tarptautinės pratybos „Geležinis Vilkas“. Vyr. srž. Virginijaus Stonio nuotr.
Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ padaliniuose šeštadienį paskelbtas mokomasis aliarmas – kariai iš kareivinių pajudėjo į karinius poligonus, o birželio 9–11 dienomis Lietuvos keliuose suintensyvės karinės technikos judėjimas, praneša Lietuvos kariuomenė.
Didžioji dalis karinės technikos vienetų pajudės į Generolo Silvestro Žukausko poligoną Pabradėje. Lietuvos kariuomenės šarvuočiai M113, Vokietijos kariuomenės tankai „Leopard II“ ir kovos mašinos „Marder“, Čekijos kariuomenės pėstininkų kovos mašinos „Pandur“, Nyderlandų „Boxer“ – tai tik dalis technikos, kurią Lietuvos keliuose galės išvysti vairuotojai.
Birželio 9–10 dienomis karinė technika iš Panevėžio judės Utenos, vėliau Švenčionių kryptimi. Birželio 8–11 dienomis karinė technika iš Ruklos judės Ukmergės kryptimi, vėliau Molėtų kryptimi, dalis technikos judės Kaišiadorių kryptimi, vėliau magistraliniu keliu A1 iki Vievio, iš kur tęs žygį į Pabradės apylinkes. Technikos kolonos bus lydimos Lietuvos kariuomenės karo policijos.
Šis karinės technikos judėjimas yra tarptautinių pratybų „Geležinis Vilkas“ pradžia. Dvi savaites truksiantys mokymai skirti įvertinti kiekvienos NATO Priešakinių pajėgų kovinės grupės rotacijos bei dviejų „Geležinio vilko“ brigados batalionų pasirengimą planuoti ir vykdyti karines operacijas.
Mokymų metu didžiausias dėmesys skiriamas treniruoti ir vertinti mechanizuotajai pėstininkų brigadai „Geležinis Vilkas“ priskirtų NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės (NATO PKG), Karaliaus Mindaugo husarų (KMHB) ir Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotųjų pėstininkų batalionų (VMPB) gebėjimus planuoti bei vykdyti gynybą bei sąveiką, vykdant bendras operacijas su sąjungininkais ir partneriais.
Be pratybas organizuojančių Lietuvos karių ir NATO priešakinių pajėgų kovinėje grupėje tarnaujančių Vokietijos, Belgijos Čekijos, Nyderlandų, Norvegijos karių, pratybose taip pat dalyvaus Danijos, Didžiosios Britanijos, Estijos, JAV, Lenkijos kariai.
Siekiant treniruoti padalinių mobilumą, gebėjimą greitai pasiekti bet kurią Lietuvos vietą ir joje gintis bei naikinti priešo pajėgas, pratybų metu bus atliekami karinės technikos žygiai iš dislokacijos vietų į susitelkimo rajonus bei operacijų vietoves. Lietuvos keliais įvairias laikotarpiais judės apie tūkstantis vienetų įvairios karinės technikos: tankai, pėstininkų kovos mašinos, šarvuočiai, artilerijos pabūklai, aprūpinimo bei administracinės paskirties transportas.
Antrąją savaitę vyks kompleksinės lauko pratybos, kuriose vienetai treniruosis „pajėgos prieš pajėgas“ principu. Taip pat bus atliekamos kovinio šaudymo pratybos karinių poligonų šaudyklose.
Iš viso pratybose „Geležinis Vilkas“ dalyvauja per 4000 karių iš 10 šalių.
Vasario 24 d. į Šeštokų geležinkelio stotį atvyko pagrindinė vokiečių karinė technika, skirta NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei Lietuvoje.
Tarp jų – 20 pėstininkų kovos mašinų „Marder“, inžinerinis tankas „Dachs“, šarvuotoji remonto ir evakavimo mašina „Bergepanzer“. Taip pat į Lietuvą atgabenti ir penki tankai „Leopard2“ bei šarvuotoji tiltatiesė „Biber“.
Šie vokiečių kariai netrukus treniruosis ginti Lietuvą
Į Ruklą, kur dislokuotas NATO priešakinių pajėgų batalionas, atvykusią sunkiąją karinę techniką artimiausiu metu pergabens Belgijos karių logistikos kuopa su savo technika.
Atgabenus pagrindinę techniką tarptautinis NATO priešakinių pajėgų batalionas Lietuvoje bus pajėgus pradėti treniruotes. Pirmosios pratybos su Lietuvos kariais numatomos jau kitą mėnesį.
Lietuvos kariuomenės Ruklos įguloje dislokuojamo NATO priešakinių pajėgų bataliono pagrindą sudaro ir jam vadovauja Vokietija. Didžioji Vokietijos karių dalis atvyksta iš 12-osios mechanizuotosios pėstininkų brigados 122-ojo Vokietijos mechanizuotojo pėstininkų bataliono. Šiuo metu į Lietuvą jau yra atvykusi dauguma iš maždaug 450 Vokietijos karių, visi Belgijos kariai, dalis Nyderlandų karių. Pagrindinės Nyderlandų pajėgos atvyks kovą, o Norvegijos – gegužę.
NATO priešakinių pajėgų batalione Lietuvoje šiais metais tarnaus Vokietijos, Norvegijos, Nyderlandų, Belgijos, Liuksemburgo, kitais metais Kroatijos ir Prancūzijos kariai. Iš viso apie 1 200 karių.
Taikos metu NATO priešakinių pajėgų batalionas dalyvaus pratybose su mūsų kariais Lietuvos kariuomenės poligonuose, o krizės ar konflikto atveju gintų Lietuvą kartu su Lietuvos nacionalinėmis ir papildomai atvykstančiomis sąjungininkų pajėgomis.
Lietuvoje dislokuojamą NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinę grupę nuolat sudarys štabas ir štabo kuopa, aprūpinimo kuopa ir trys arba keturios kovinės kuopos, taip pat įvairūs kovinės paramos vienetai. Esant poreikiui, pavyzdžiui, pratyboms ar kilus realiai grėsmei, sąjungininkų bataliono kovinė grupė galės būti pastiprinama. Dėl numatomo intensyvaus pratybų ciklo pastiprinimas planuojamas ir šią vasarą. Planuojama, kad į Lietuvą papildomi atvyks artilerijos, oro erdvės gynybos, inžineriniai ir kiti padaliniai.
Lietuva atvykusiems sąjungininkų kariams teikia visą reikiamą priimančiosios šalies paramą – užtikrina karių apgyvendinimą, maitinimą, kitą reikalingą aprūpinimą.
NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė Lietuvoje dislokuota NATO viršūnių susitikime pernai liepą Varšuvoje priimtu sprendimu, reaguojant į pasikeitusią geopolitinę situaciją ir Rusijos aktyvius veiksmus Ukrainoje.
Tokios kovinės grupės, siekiant stiprinti sąjungininkų buvimą rytiniame aljanso flange, nuo metų pradžios dislokuojamos ir Estijoje, Latvijoje bei Lenkijoje.
Nuotraukos – Giedrė Maksimovicz. Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.
