Slaptieji agentai
Kopenhaga, balandžio 26 d. (dpa-ELTA). Daugybė Rusijos ambasadų Skandinavijoje darbuotojų, anot žiniasklaidos tyrimo, turi ryšių su rusų žvalgybomis.
Keturios stotys – SVT iš Švedijos, NRK iš Norvegijos, DR iš Danijos ir Yle iš Suomijos – trečiadienį paskelbtoje medžiagoje paminėjo iš viso 38 spėjamus žvalgybininkus, kurie pastaraisiais metais po diplomatine priedanga dirbo Rusijos ambasadose Stokholme, Kopenhagoje ir Osle. 17 jų esą ir toliau veikia šiose šalyse.
Maskva šią informaciją pavadino melagiena.
„Rusijos ambasados Šiaurėje naudojamos kaip šnipinėjimo punktai, kuriuose dirba didelis skaičius profesionalių žvalgybos karininkų“, pranešė DR. Žiniasklaida 38 pavardes esą gavo iš Vakarų žvalgybų.
Šiaurės šalių slaptosios tarnybos, anot duomenų, spėja, kad trečdalis Rusijos ambasadų personalo yra Rusijos žvalgybų pasiuntiniai. Jie esą dirba prezidento Vladimiro Putino vadovybės pavedimu.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova Šiaurės televizijos stočių tyrimą pavadino „koordinuotu melagienų skleidimu“. Slaptieji agentai tamsiais akiniais
Anot jos, akivaizdu, kad už to stovi vyriausybės. „Mes ir toliau griežtai reaguosime į tokias provokacijas“, – pareiškė atstovė.
Švedija, SVT duomenimis, ketina išsiųsti penkis Rusijos diplomatus. Jų veikla nesuderinama su jų diplomatiniu statusu, antradienį stočiai sakė užsienio reikalų ministras Tobiasas Billströmas.
Neseniai ir Norvegija išsiuntė 15 rusų diplomatų. Rusija, į tai reaguodama, trečiadienį išsikvietė Norvegijos ambasadorių ir išsiuntė iš šalies dešimt diplomatų.
Vašingtonas, birželio 2 d. (AFP-ELTA). Jungtinės Valstijos ketvirtadienį įtraukė Rusijos prezidento Vladimiro Putino pinigų tvarkytoją ir prabangiomis jachtomis Maskvos elitą aprūpinančią Monako įmonę į savo sankcijų sąrašą, taip didindamos spaudimą dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.
Vašingtonas įvedė sankcijas Sergejui Rolduginui, vadinamam „Putino tarpininku“, S. Roldugino žmonai operos dainininkei Jelenai Mirtovai ir Užsienio reikalų ministerijos atstovei Marijai Zacharovai, taip pat kelioms didelėms jachtoms, kuriomis tariamai suinteresuotas V. Putinas, pranešė JAV iždo departamentas.
Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas. EPA – ELTA fotoEstijos sostinė Talinas. Slaptai.lt nuotr.
Talinas, gegužės 17 d. (ELTA). Antradienį Rusijos ambasadorius buvo iškviestas į Estijos užsienio reikalų ministeriją reaguojant į neprofesionalią ir nekorektišką oficialios Rusijos URM atstovės Marijos Zacharovos publikaciją socialiniuose tinkluose apie Estijos ministrę pirmininkę Kają Kallas, praneša portalas ERR.
Su Rusijos ambasadoriumi susitiko Estijos URM vicekancleris Reinas Tammsaaras. Jis paragino Rusijos atstovus susilaikyti nuo nediplomatiškų asmeninių išpuolių prieš Estijos politikus, būti mandagius, nuodugniau studijuoti istoriją ir tučtuojau nutraukti karą prieš Ukrainą.
Pirmadienį Estijos premjerė K. Kallas paragino Vakarų šalių vadovus nebeskambinti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kadangi šie pokalbiai neduoda rezultatų, o Rusijos lyderis jaučiasi esąs dėmesio centre. Kaja Kallas. EPA – ELTA nuotr.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova. EPA – ELTA nuotr.
M. Zacharova piktai reagavo į šiuos Estijos vyriausybės vadovės žodžius. „Pasidarė įdomu, kas gi duoda tokius protingus patarimus Vakarų lyderiams. Pasirodo, tokios paveldėtinės karjeros nėra padaręs nė vienas autokratinis sultonas“, – parašė ji socialiniuose tinkluose. Rusijos URM atstovė taip pat apkaltino K. Kallas „neonacizmo Ukrainoje neigimu“.
Savo publikacijoje M. Zacharova išvardijo Estijos premjerės tėvo „nuodėmes“ ir netgi paminėjo jos prosenelį, vadovavusį sukarintai formuotei, kuri esą rėmė hitlerinę Vokietiją.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova. EPA – ELTA nuotr.
Maskva, balandžio 16 d. (dpa-ELTA). Šeštadienį Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova pareiškė, kad Vokietija kartu su Jungtinėmis Valstijomis dalyvavo atliekant biologinius tyrimus Ukrainoje.
„Remiantis patvirtinta informacija, Vokietijos pusė glaudžiai koordinavo savo veiklą biologinio saugumo srityje su kolegomis iš JAV, kurie Ukrainoje sukūrė mažiausiai 30 biologinių laboratorijų tinklą“, – sakė M. Zacharova valstybiniam transliuotojui RT.
Šį darbą ji apibūdino kaip „pavojingus mokslinius tyrimus“. Tačiau M. Zacharova nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių šį teiginį.
Zacharova Marija. EPA – ELTA nuotr.
Čekija stojo į santykių su Rusija griovimo kelią, Maskvos atsakymo nereikės ilgai laukti. Tai ketvirtadienį per spaudos konferenciją pareiškė oficiali Rusijos URM atstovė Marija Zacharova.
Ji priminė „raudonąsias linijas“, Rusijos prezidento Vladimiro Putino įvardintas trečiadienį metiniame pranešime Federaliniam Susirinkimui, ir pabrėžė, kad Maskva niekam neleis jų peržengti. „Mes labai ilgai kentėme. Mes dabar atsakome jau be jokio romantiško šydo tikintis sveiko proto. Mes atsakome taip, kaip, viena vertus, priklauso pagal tarptautinę teisę, kita vertus, kaip numato diplomatijos tradicija, ir trečia, taip, kaip mums naudinga. Bet kartu mes tikrai vadovaujamės taikingu požiūriu, orientuotu į bendradarbiavimą“, – teigė Rusijos diplomatė.
Balandžio 17 d. Čekijos vyriausybė pranešė išsiunčianti iš šalies 18 Rusijos ambasados Prahoje darbuotojų, kurie yra specialiųjų tarnybų karininkai. Šis sprendimas buvo priimtas ištyrus sprogimų amunicijos sandėliuose Vrbeticės kaime Čekijos rytuose aplinkybes. Rusijos URM pareiškė Prahai griežtą protestą dėl šio „nepagrįsto“ žingsnio ir paskelbė nepageidaujamais asmenimis 20 Čekijos ambasados Maskvoje darbuotojų.
Adolfas Ramanauskas – Vanagas. „Daugel krito sūnų…” Knygos viršelis
Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio Rusijos užsienio reikalų ministerijos šmeižtas prieš Adolfą Ramanauską-Vanagą nenustebino. Pasak Seimo vadovo, Rusija tiek okupacijos metais, tiek ir dabar vykdo propagandą prieš Lietuvą.
„O ar mes iš jų galėjome tikėtis kažko gero? Per visą okupaciją ir netgi dabar, vykstant informaciniam karui“, – sakė V. Pranckietis.
Seimo pirmininkas taip pat džiaugiasi, kad A. Ramanauskas-Vanagas bus pagaliau garbingai palaidotas. Jo teigimu, iš partizano nuopelnų Lietuvai gali pasimokyti kiekvienas.
„Pasimokyti iš jo gyvenimo gali kiekviena lietuviška šeima. Iš jo idealizmo, iš jo tikėjimo, ir iš tokių žmonių tikėjimo atsikūrė mūsų Lietuvos nepriklausomybė“, – teigė Seimo pirmininkas.
Delfi penktadienį paskelbė, kad Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova savo pareiškime dar kartą metė kaltinimus A. Ramanausko-Vanago vadovautiems partizanams, kurių rankos esą suteptos nekaltų žmonių krauju.
Nemunaitis. Paminklinė lenta byloja: čia 1945-aisiais priesaiką davė Adolfo Ramanausko – Vanago partizanai. Slaptai.lt nuotr.
A.Ramanauskas-Vanagas 1949 metais su kitais partizanų vadais pasirašė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaraciją. Buvo suimtas 1956 metais ir sovietų pareigūnų žiauriai kankintas, o kitais metais jis nužudytas.
Seimas, atsižvelgdamas į A. Ramanausko-Vanago gimimo 100-ąsias metines, 2018-uosius paskelbė A. Ramanausko-Vanago metais, o Vyriausybė patvirtino 100-ųjų gimimo metinių minėjimo planą. Parengta plati kultūrinė, edukacinė, mokslinė programa, kuri padės plačiau atskleisti iškilią asmenybę, parodys Lietuvos laisvės kovų kelią.
Rusija pasišaipė iš JAV pareiškimo, kad Vašingtonas nepripažins Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos, teigdama, kad JAV politika Ukrainos atžvilgiu ateityje dar gali pasikeisti.
„Žinome tas „ištikimas deklaracijas“, – sarkastiškame komentare socialiniame tinkle „Facebook“ rašė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.
Atstovė teigė mananti, kad Vašingtono pozicija Krymo klausimu dar gali pasikeisti – galbūt ateityje, kai šaliai vadovaus naujas lyderis.
Pasak M. Zacharovos, Bendras išsamių veiksmų planas dėl Irano branduolinių ambicijų pažabojimo ir Paryžiaus klimato kaitos susitarimas „neseniai taip pat buvo oficiali JAV politika“, nes taip „asmeniškai nusprendė“ D. Trumpo pirmtakas Barackas Obama.
„O tada atėjo Trumpas ir nusprendė kitaip“, – trečiadienį vakare socialiniame tinkle rašė M. Zacharova.
JAV vyriausybė trečiadienį pareiškė nepripažinsianti Rusijos įvykdytos Ukrainos Krymo pusiasalio aneksijos. Toks pareiškimas padarytas D. Trumpui vis aktyviau mėginant sušvelninti pasipiktinimą, kilusį po itin prieštaringai vertinamo praėjusios savaitės susitiko su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.
D. Trumpas trečiadienį, be kita ko, paskelbė atidedantis planuotą naują susitikimą su V. Putinu iki kitų metų. Tą jis padarė kitą dieną po to, kai Kremlius pranešė, kad V. Putinas ir D. Trumpas Helsinkyje susitarė toliau palaikyti „naudingus kontaktus“.
